Lietuvos CORINE žemės dangos GIS duomenų bazės taikomojo panaudojimo aplinkosaugos srityje studija

Atlikus išsamią esamos mokslinės literatūros ir taikomųjų tyrimų pavyzdžių kitose šalyse analizę paaiškėjo, kad daugeliu atveju CLC duomenų bazės buvo naudojamos kaip vienas iš informacijos šaltinių įvairaus pobūdžio ko­mpleksinėms analizėms ar kompiuteriniam ekosisteminių bei socio-ekonominių procesų modeliavimui (krašto­vaizdžio struktūros kiekybinė ir kokybinė analizė bei jo pokyčių monitoringas, aplinkos kokybės indikacija, taršos emisijų skaičiavimas, teritorijų planavimas, ekologinės rizikos vertinimas, demografinių procesų modeliavimas ir kt.). Pagrindinės CLC duomenų bazių savybės, sudarančios prielaidas jų efektyviam panaudojimui moksliniuose ir taikomuosiuose tyrimuose yra:

  • Erdvinis ir tematinis vientisumas (tematiniu ir erdviniu požiūriu vienoda informacija dengia didžiąją dalį Euro­pos Sąjungos teritorijos);
  • Geometrinis detalumas ir tikslumas (CLC duomenų bazės visoje Europoje sudaromos 1:100,000 masteliu);
  • Aiški, moksliškai pagrįsta ir visuotinai pripažinta bei išsamiai dokumentuota CLC duomenų bazių kūrimo me­todika;
  • Nusistovėjusi, vieninga, kompleksiška, hierarchinė ir detali žemės dangos objektų klasifikacija;
  • CLC duomenų bazių sudarymui naudojami objektyviai patikimi palydovinės telemetrijos duomenys;
  • Duomenų bazių periodiškas atnaujinimas, leidžiantis nustatyti žemės dangos pokyčių trendus ir prognozuoti ateities tendencijas.

 

Tenka pripažinti, kad vien tik CLC duomenų bazių informacijos daugeliui tyrimų nepakanka. Būtina turėti papildo­ mus žemėnaudos, kadastro, dirvožemio struktūros bei sandaros, reljefo, administracinių ribų (4 lygio - seniūnijų), demografinės statistikos, infrastruktūros ir komunikacinių sistemų, biologinės įvairovės ir daugelį kitų duomenų bazių, kurios jau daugelį metų egzistuoja ir yra prieinamos mokslininkams bei analitikams kitose Europos šalyse. Deja, Lietuvoje šiuo metu dar labai trūksta patikimos, susistemintos bei visuotinai prieinamos skaitmeninės infor­macijos, kuri yra būtina tokio pobūdžio tyrimams. Todėl šios studijos apimtis būtų gerokai platesnė, jeigu Lietuvoje egzistuotų ar būtų prieinamos bent dalis aukščiau paminėtų nacionalinių duomenų bazių.


Šiame darbe pasiūlėme originalią kraštovaizdžio struktūros analizės, naudojant statistines gardeles, metodą, ku­rio pagalba nustatėme, kad Lietuvoje dominuojančių ekologinių-funkcinių kraštovaizdžio elementų įvairovės pusiausvyra per pastarąjį šimtmetį vykusią žemės ūkio kolektyvizaciją ir melioraciją buvo gerokai pažeista, todėl mūsų kraštui būdinga ganėtinai skurdi agrarinio kraštovaizdžio įvairovė neatitinka tradiciškai turtingos ir ištisus dešimtmečius efektyviai saugotos natūralios gamtinės kraštovaizdžio įvairovės.


Pasiūlėme originalią Lietuvos upių klasifikavimo schemą, pagrįstą kraštovaizdžio tipų santykių analize skirtingo pločio apsauginėse juostose, kuri išskiria 5 upių tipus pagal ekologines-funkcines jas supančio kraštovaizdžio ypatybes. Šis metodas atskleidė, kad net ~60% Lietuvos upių buvo daugiau ar mažiau pažeistos sovietmečiu vykdytos žemės ūkio melioracijos, ir šiuo metu dėl nepakankamos jas tiesiogiai supančių gamtinio kraštovaiz­džio elementų apsauginės funkcijos, šios upės priklauso didelės ekologinės rizikos grupei.


Taip pat bandėme pritaikyti žemės dangos informaciją optimalaus pločio upių apsauginių juostų modeliavimui. Preliminarūs vertinimai leidžia teigti, kad šio originalaus metodo pagalba yra įmanoma apskaičiuoti dalies Lietu­vos upių kraštovaizdžio struktūros požiūriu optimalius apsauginių juostų pločius. Mūsų pasirinktinai išanalizuo­toms vidutinio dydžio upėms optimalios apsauginės juostos siekė 500-600 metrų, o mažesniosioms – 200-300 metrų.


Atliktas darbas atveria naujų mokslinių ir taikomųjų tyrimų perspektyvas bei sudaro rimtą metodinę-informacinę bazę subalansuotos regionų plėtros, kraštovaizdžio struktūros optimizavimo ir upių baseinų valdymo praktinėms priemonėms.

 

Priedai:

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-07-13