Rūšių stebėsenos (monitoringo) gebėjimų stiprinimas

          

 

2014-11-11 Informacinis pranešimas

Aplinkos apsaugos agentūra įgyvendina projektą „Rūšių stebėsenos (monitoringo) gebėjimų stiprinimas“. Projektas įgyvendinamas pagal 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT03 programą „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“.

Šio projekto veiklos yra skirtos suformuoti metodinį pagrindą ir surinkti duomenis bei kitą bazinę informaciją, reikalingą efektyviai vertinti Lietuvoje registruotų Europos Bendrijos svarbos augalų ir gyvūnų rūšių, kurioms išskirtos Natura 2000 tinklo teritorijos, populiacijų ir buveinių būklę, galimą gamtinių ir antropogeninių veiksnių poveikį, įvertinti invazinių augalų ir gyvūnų rūšių paplitimą, pagrindinius plitimo kelius ir esamą bei potencialią jų įtaką kitų rūšių populiacijoms. Projekto įgyvendinimo metu bus surinkti duomenys ir išanalizuota informacija apie 101 EB svarbos augalų ir gyvūnų rūšį bei 13 invazinių augalų ir gyvūnų rūšių.

Surinkti duomenys ir informacija leis parinkti priemones, užtikrinančias tinkamą rūšių apsaugos būklę. Duomenys apie didžiausią potencialų poveikį biologinės įvairovės kokybei galinčių turėti invazinių rūšių paplitimo mastą ir plitimo kelius leis parinkti atitinkamas apsaugos priemones efektyviai invazinių rūšių kontrolei. Projekto metu surinkti duomenys tarnaus kaip bazinė informacija, ateityje vertinant rūšių būklės pokyčius bei vertinti, ar vykdomi veiksmai dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsaugos (pagal ES direktyvas 2009/147/EB ir 92/43/EEB) yra efektyvūs.

Projektas susideda iš trijų dalių. Pirmoji dalis, vykdoma su partneriu Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, skirta sustiprinti saugomų teritorijų direkcijų gebėjimus vertinti europinės svarbos rūšių populiacijų būklę ir jos pokyčius. Antroji dalis, vykdoma bendradarbiaujant su Gamtos tyrimų centru, skirta surinkti ir išanalizuoti duomenis apie EB svarbos augalų ir gyvūnų rūšis, jų būklę ir būklės pokyčius; o trečioji, taip pat vykdoma Gamtos tyrimų centro, skirta duomenų apie invazines rūšis rinkimui ir analizei bei jų valdymo rekomendacijų parengimui.

2015-03-06 Informacinis pranešimas apie projekto eigą

Įgyvendinant projektą „Rūšių stebėsenos (monitoringo) gebėjimų stiprinimas“ priimtos pirmosios tarpinės ataskaitos pagal projekto trečią dalį, skirtą duomenų apie invazines rūšis rinkimui ir analizei bei jų valdymo rekomendacijų parengimui.

Gamtos tyrimų centro atlikti darbai apėmė  invazinių augalų ir gyvūnų rūšių tyrimus. Pirma ataskaita skirta invazinėms bestuburių rūšims – kietašarvei šoniplaukai ir ežerinei mizidei. Antra ataskaita skirta keturioms invazinėms augalų rūšims (ilgakotis lakišius, muilinė guboja, aukštoji rykštenė ir didžioji rykštenė).

Pateikti ir išanalizuoti duomenys apie šių invazinių rūšių paplitimą, plitimo kelius, populiacijų pokyčius, pateiktos rekomendacijos šių rūšių populiacijų kontrolei.

2015-03-09 Informacinis pranešimas apie projekto eigą

Įgyvendinant projektą „Rūšių stebėsenos (monitoringo) gebėjimų stiprinimas“ atlikti pirmieji darbai (2014 m. dalis) vertinant Europos Bendrijos svarbos žuvų ir nėgių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, populiacijų ir jų buveinių būklę ir pokyčius.

V. Kesmino vadovaujama tyrėjų grupė pateikė ataskaitą apie 9 žuvų ir nėgių rūšių populiacijų būklę. Mažųjų nėgių populiacijos būklė lyginant su 2008 m. yra pagerėjusi. Upinių nėgių apsaugos statusas įvertintas kaip netinkamas – blogas. Lašišų populiacijos būklė pastoviai gerėja, bendras apsaugos statusas yra tinkamas. Perpelių populiacijos rodikliai buvo prasčiausi per visą tyrimo laikotarpį, populiacijos struktūra nestabili, bendras apsaugos statusas yra blogas. Tam turėjo įtakos perteklinė išteklių žvejyba Kaliningrado sričiai priklausančioje Kuršių marių dalyje. Bendras ožkos gausumas išlieka tinkamas, populiacijos struktūra stabili. Kartuolių sutinkamumas tirtose upėse yra pakankamai aukštas, tačiau jų gausumas priklauso nuo buveinės struktūros ir mitybinių savybių. Paprastųjų kirtiklių būklė vertinama kaip labai gera, apsaugos statusas yra tinkamas. Paprastųjų kūjagalvių gausumas upėse kinta plačiose ribose, bendras apsaugos statusas vertinamas kaip pakankamas. Salačių apsaugos statusas tirtuose vandens telkiniuose yra tinkamas.

Šioje tarpinėje ataskaitoje pateiktos išvados dar gali būti tikslinamos, pilnai užbaigus projekte numatytas veiklas. 2015 metais šios gyvūnijos grupės darbai bus tęsiami toliau, vertinant Europinės svarbos žuvų ir nėgių rūšių populiacijų būklę, jų pokyčius bei veiksnius, darančius tam poveikį.

2015-06-01 Informacinis pranešimas apie projekto eigą

Vykdant projektą „Rūšių stebėsenos (monitoringo) gebėjimų stiprinimas“ 2015 m. pavasarį priimtos Europos Bendrijos svarbos rūšių tyrimo ataskaitos.

Vėjalandė šilagėlė (nuotrauka Stan Shebs/Vikipedia)

Vėjalandė šilagėlė (nuotrauka Stan Shebs/Vikipedia)

Europos Bendrijos svarbos augalų ataskaitoje pateikiami 7 induočių augalų rūšių (stačioji dirvuolė, plačialapė klumpaitė, dvilapis purvuolis, baltijinė linažolė, vėjalandė šilagėlė, pelkinė uolaskėlė, plikažiedis linlapis) ir 3 samanų rūšių (žaliasis sėmainis, žalioji dvyndantė ir žvilgančioji riestūnė) populiacijų ir buveinių būklės tyrimų, vykdytų 2014 m., rezultatai. Išsamiai aprašytos tirtų populiacijų buveinių sąlygos, populiacijų užimamos bendrijos ir jų sudėtis, demografinė sudėtis, išnagrinėta augalų morfologinių savybių priklausomybė nuo konkrečių buveinės sąlygų. Išnagrinėti populiacijų ir bendrijų pokyčiai, pateikiamos rekomendacijos, kaip turėtų būti organizuojama arba tobulinama rūšių apsauga, kad būtų sukurtos ir palaikomos palankios buveinių sąlygos, galinčios užtikrinti ilgalaikį rūšių populiacijų išlikimą įsteigtose Buveinių apsaugai svarbiose teritorijose ir už jų ribų.

Didysis auksinukas (nuotrauka Pete Eeles/UK Buterflies)

Didysis auksinukas (nuotrauka Pete Eeles/UK Buterflies)

2014 m. atlikus EB svarbos vabzdžių rūšių (purpurinio plokščiavabalio, niūriaspalvio auksavabalio, Šneiderio kirmvabalio, kraujalakinio melsvio, didžiojo auksinuko, Manerheimo grybinuko) populiacijų ir buveinių būklės įvertinimą ir palyginus su ankstesnių metų stebėsena didelių neigiamų pokyčių nenustatyta. Purpurinio plokščiavabalio populiacijos vystymosi tendencijos nepranašauja rūšies būklės blogėjimo, rūšies apsaugos būklė nepakankamai palanki. Manerheimo grybinuko apsaugos būklė dėl duomenų trūkumo įvertinta kaip nežinoma. Niūriaspalvio auksavabalio apsaugos būklė patenkinama. Šneiderio kirmvabalio apsaugos būklė įvertinta kaip nepakankamai palanki, o buveinių būklė įvertinta kaip palanki ar patenkinama. Kraujalakinio melsvio rūšies apsaugos būklė įvertinta kaip nepakankamai palanki. Visose teritorijose reikalingi buveinių tvarkymo darbai. Didžiojo auksinuko rūšies apsaugos būklė įvertinta kaip palanki, tačiau visose teritorijose reikalingi buveinių tvarkymo darbai.

 Dirvinis sėjikas (nuotrauka Mike Danzenbaker)

 Dirvinis sėjikas (nuotrauka Mike Danzenbaker)

2014 m. vykdytas 11 Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti Natura 2000 teritorijas, monitoringas. Šių rūšių monitoringas 2014 m. vykdytas tiek paukščių apsaugai svarbiose teritorijose, tiek teritorijose, parinktose šių rūšių stebėsenai už šių rūšių apsaugai įsteigtų PAST ribų. Be to, 2014 m. vykdytas šešių migruojančių rūšių ar jų grupių sankaupų monitoringas PAST ribose – jūrinio erelio, sibirinės gagos, Baltijos jūroje žiemojančių vandens paukščių, migruojančių gervių, migruojančių vandens paukščių (išskyrus žąsis, gerves, žuvėdras ir mažuosius kirus) ir migruojančių žąsų.

Atlikta surinktų monitoringo duomenų analizė parodė, kad iš 11 paukščių rūšių keturių rūšių – juodakaklio naro, meldinės nendrinukės, rudės bei stulgio – populiacijų apsaugos būklė vertintina kaip nepalanki tiek jų apsaugai įsteigtose teritorijose, tiek už jų ribų. Dirvinio sėjiko ir švygždos populiacijų apsaugos būklė PAST vertinama kaip nepalanki, o už PAST ribų – kaip nežinoma dėl išsamios informacijos trūkumo. Dviejų rūšių (didžiojo baltojo garnio ir tikučio) populiacijų būklė jų apsaugai įsteigtose teritorijose vertinama palankiau nei už tokių teritorijų ribų. Tik gulbės giesmininkės ir jūrinio erelio populiacijų apsaugos būklė vertinama kaip palanki tiek PAST, tiek ir už jų ribų. Pagrindinės nepalankaus populiacijų apsaugos būklės įvertinimo priežastys – populiacijos ar paplitimo mažėjimas, esama ar prognozuojama buveinių degradacija, intensyvus trikdymas.

2015-09-17 Informacinis pranešimas apie įvykusius projekto viešinimo renginius

Viešinant projektą "Rūšių stebėsenos (monitoringo) gebėjimų stiprinimas" 2015 m. rugsėjo 16 d. projekto partnerio - Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos patalpose įvyko pirmieji du renginiai. Pirmojo (partnerio) renginio pradžia - 9.30, pabaiga - 12.00. Antrojo (projekto vykdytojo - Aplinkos apsaugos agentūros) renginio pradžia - 12.30, pabaiga - 15.30.

Konferencijų metu buvo pristatomi projekto tikslai, uždaviniai, veiklų rezultatai, aptariami kiti svarbūs klausimai, problemos ir galimybės. Pranešimus skaitė paslaugų tiekėjų atstovai iš Lietuvos ornitologų draugijos, Gamtos tyrimų centro. Konferencijose dalyvavo Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės saugomų teritorijų direkcijos, Centrinės projektų valdymo agentūros, savaitraščio "Žaliasis pasaulis", Lietuvos ornitologų draugijos, Gamtos tyrimų centro, Baltijos aplinkos forumo atstovai.

2016-03-31 Informacinis pranešimas apie projekto eigą

Įgyvendinant projektą „Rūšių stebėsenos (monitoringo) gebėjimų stiprinimas“ priimtos ir patvirtintos Gamtos tyrimų centro pateiktos ataskaitos (susipažinti su jų santraukomis galite spustelėją nuorodas žemiau):

Baigiamoji ataskaita. 2014 metais įvertinti ir prognozuoti Europos Bendrijos svarbos varliagyvių, roplių ir žinduolių rūšių – raudonpilvės kūmutės, skiauterėtojo tritono, balinio vėžlio, europinio plačiaausio, kūdrinio pelėausio, lūšies ir ūdros – kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, ir jų buveinių būklės pokyčius bei natūralių (įskaitant probleminės invazinės rūšies – kanadinės audinės – naudojančios tas pačias buveines, kaip ūdra, populiacijos ir buveinių būklės pokyčius bei paplitimą) ir antropogeninių veiksnių poveikį jiems.

Baigiamoji ataskaita. 2014 metais įvertinti ir prognozuoti Europos Bendrijos svarbos moliuskų rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, ir jų buveinių būklės pokyčius, taip pat plačiažnyplių vėžių populiacijos ir buveinių būklės pokyčius bei natūralių ir antropogeninių veiksnių poveikį jiems.

Baigiamoji ataskaita. Įvertinti ir prognozuoti invazinių augalų rūšių – smulkiažiedės sprigės (Impatiens parviflora), vėlyvosios ievos (Padus serotina), šluotinio sausakrūmio (Sarothamnus scoparius), baltažiedės robinijos (Robinia pseudoacacia), dygliavaisio virkštenio (Echinocystis lobata), varpinės medlievos (Amelanchier spicata), vėlyvosios rykštenės (Solidago gigantea), aukštosios rykštenės (Solidago altissima), tankiažiedės rūgštynės (Rumex confertus), ilgakočio lakišiaus (Bidens frondosa), muilinės gubojos (Gypsophila paniculata) – paplitimo ir gausumo parametrus bei jų pokyčius.

Baigiamoji ataskaita. Įvertinti ir prognozuoti Europos bendrijos svarbos augalų rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, ir jų buveinių būklės pokyčius bei natūralių ir antropogeninių veiksnių poveikį jiems.

2016-03-31 Informacinis pranešimas apie įvykusį projekto viešinimo renginį

Viešinant projektą "Rūšių stebėsenos (monitoringo) gebėjimų stiprinimas" 2016 m. vasario 25 d. viešbutyje ir konferencijų centre „Karolina“ patalpose įvyko paskutinysis viešinimo renginys į kurį buvo pakviesti mokslo institucijų nariai, žiniasklaidos atstovai, politikai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, atsakingų valstybės institucijų atstovai, aplinkosaugos specialistai. Renginio pradžia – 10.30, pabaiga – 15.00. Renginį organizavo projekto "Rūšių stebėsenos (monitoringo) gebėjimų stiprinimas" vykdytojas – Aplinkos apsaugos agentūra kartu su projekto partneriu Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Renginio metu buvo pristatinėjamos šios projekto metu įvykdytos veiklos:


•    Projekto veiklų – Europos Bendrijos svarbos rūšių monitoringo metodikų ir Natura 2000 tinklo teritorijų individualių monitoringo programų parengimo bei naujų EB svarbos rūšių monitoringo metodikų praktinio įvertinimo – galutinių rezultatų pristatymas:

Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių monitoringo metodikų ir individualių monitoringo parengimo ypatumai. (Pranešimą skaitė G. Riauba, Lietuvos ornitologų draugija).

Kitų Europos Bendrijos svarbos rūšių monitoringo metodikų ir individualių monitoringo parengimo ypatumai. (Pranešimą skaitė K. Baranauskas, Gamtos tyrimų centras).

Naujų monitoringo metodikų praktinis įvertinimas gamtoje ir optimizavimas. (Pranešimą skaitė Ž. Morkvėnas, Baltijos aplinkos forumas).

•    Projekto veiklų - Europos Bendrijos svarbos rūšių būklės bei invazinių augalų ir gyvūnų rūšių tyrimai - galutinių rezultatų pristatymas:

Invazinių augalų rūšių tyrimai ir jų galimas poveikis Europos Bendrijos svarbos rūšims (Pranešimą skaitė Z. Gudžinskas, E. Žalneravičius, Gamtos tyrimų centras).

Europos Bendrijos svarbos vabzdžių tyrimai (Pranešimą skaitė P. Ivinskis, J. Rimšaitė, Gamtos tyrimų centras).

Europos Bendrijos svarbos žuvų ir nėgių rūšių ir jų buveinių būklės tyrimai (Pranešimą skaitė V. Kesminas, Gamtos tyrimų centras).

Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių ir jų buveinių būklės tyrimai (Pranešimą skaitė M. Dagys, Gamtos tyrimų centras).

Europos Bendrijos svarbos rūšies (plačiažnyplių vėžių) ir jų buveinių būklės tyrimai (Pranešimą skaitė G. Vaitonis, Gamtos tyrimų centras).

Invazinių bestuburių gyvūnų rūšių tyrimai ir jų galimas poveikis Europos Bendrijos svarbos rūšims (Pranešimą skaitė K. Arbačiauskas, Gamtos tyrimų centras).

Reginį vedė projekto vadovas Darius Mikelaitis ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos viešųjų ryšių skyriaus vedėja Diana Rakauskaitė.

2016-04-05 Informacinis pranešimas apie projekto eigą

Įgyvendinant projektą „Rūšių stebėsenos (monitoringo) gebėjimų stiprinimas“ priimtos ir patvirtintos galutinės Gamtos tyrimų centro pateiktos ataskaitos (Susipažinti su ataskaitos santrauka galite paspaudę nuorodą santrauka).

Baigiamoji ataskaita. Įvertinti ir prognozuoti Europos Bendrijos svarbos rūšių- auksuotosios šaškytės (Euphydryas aurinia), baltamargės šaškytės (Euphydryas maturna), šiaurinio auksinuko (Lycaena helle), šarvuotosios skėtės (Leucorrhinia pectoralis), pleištinės skėtės (Ophiogomphus cecilia), plačiosios dusios (Dytiscus latissimus), dvijuostės nendriadusės (Graphoderus bilineatus)- kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, jų buveinių būklės pokyčius bei naturalių ir antropogeninių veiksnių poveikį jiems.

Baigiamoji ataskaita. 2015 metais įvertinti ir prognozuoti Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti PAST, ir jų buveinių būklės pokyčius bei natūralių ir antropogeninių veiksnių poveikį jiems.

Baigiamoji ataskaita. Įvertinti ir prognozuoti šių invazinių bestuburių gyvūnų rūšių – kietašarvės šoniplaukos (Pontogammarus robustoides), ežerinės mizidės (Paramysis lacustris) – paplitimo ir gausumo parametrus bei jų pokyčius.

Baigiamoji ataskaita. 2015 m. įvertinti ir prognozuoti Europos Bendrijos svarbos žuvų ir nėgių rūšių, kurių apsaugai būtina steigti teritorijas, ir jų buveinių būklės pokyčius bei natūralių ir antropogeninių veiksnių poveikį jiems.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-07-01