Vietiniai naftos išsiliejimų modeliai Pietryčių Baltijai

Pagrindinis šio projekto tikslas - padidinti vietos ir regioninių valdžios institucijų darbuotuojų, taip pat kitų organizacijų, kurios rūpinasi pakrantės zonomis Klaipėdos ir Pomeranijos regionuose, informatyvumą apie išsiliejusios naftos dreifo jūroje prognozavimo modelius. Abiejų regionų pakrančių zonos yra potencialiose naftos išsiliejimų rizikos zonose (naftos platformos Lenkijos ir Rusijos vandenyse, naftos terminalai Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos vandenyse). Smėlėti pietrytinės Baltijos jūros dalies paplūdimiai ir krantai yra ypač pažeidžiami taršos nafta. Naftos avarijų pasėkmės skausmingos aplinkosauginiu, ekonominiu, rekreaciniu požiūriais - žūva gyvieji organizmai, paplūdimiai padengiami naftos dėmėmis, suintensyvėja krantų arda, o padarinių likvidavimui išleidžiami dideli pinigai.


Modelio pagalba galima prognozuoti, koks bus naftos ir jos produktų „elgesys“ jūroje, kiek jos išgaruos, kiek nusės į dugną, kada išsiliejusi nafta pasieks krantą. Tokiu būdu operatyviai suteikiama informacija imantis naftos likvidavimo ar pakrančių apsaugos prevencinių priemonių. Tačiau naftos dreifo prognoziniai modeliai turi ir trūkumų. Dažnai jie taikomi didesniems jūros plotams ir arčiau pakrančių gali būti ne tokie tikslūs. Taip pat globaliam masteliui kurti modeliai gali neįtraukti smulkesnių teritorijų, kuriose naftos išsiliejimo tikimybė taip pat dažna (pvz., Klaipėdos sąsiauris). Šiai problemai spręsti projekto metu buvo bandoma, remiantis bendrai Baltijos jūrai sukurtu modeliu SeaTrackWeb sukurti kuo tikslesnį prognozinį modelį Lietuvos-Lenkijos priekrantei. Projekto metu buvo patikslintas bangų modelis, tačiau hidrodinaminis modelis iki šiol yra gerinamas.


Projekto trukmė – 2006-10-/2008-04

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-07-13