Projektas „Priemonių programos atnaujinimas ir priemonių gerai Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklei pasiekti įgyvendinimas“

 

Aplinkos apsaugos agentūra įgyvendina projektą „Priemonių programos atnaujinimas ir priemonių gerai Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklei pasiekti įgyvendinimas“ (Nr. 80JB-KV-18-1-04476-PR001). Projektas įgyvendinamas Europos jūrų reikalų  ir žuvininkystės fondų lėšomis pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos šeštojo Sąjungos prioriteto „Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas“ priemonę „Žinių apie jūros būklę gerinimas“.

Projektas skirtas įgyvendinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. D1-375/3D-312 patvirtintame Vandenų srities plėtros 2017-2023 m. programos įgyvendinimo veiksmų plane gerai Baltijos jūros būklei pasiekti numatytas priemones, užtikrinti 2008/56/EB Europos Parlamento ir Tarybos Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje (toliau – JSPD) įtvirtintus jūros aplinkos valdymo principus bei reikalavimus, nustatančius Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus.

Priemonės Baltijos jūros būklei gerinti parengtos įgyvendinant JSPD reikalavimus, 2012 m. atlikus pradinį Baltijos jūros būklės vertinimą, kuris apėmė šešerių metų vertinimo laikotarpį 2006-2011 m. Atsižvelgiant į įvertintą Baltijos jūros būklės situaciją 2012 metais, buvo nustatyti aplinkosauginiai tikslai, susiję su jūros būklės gerinimu, kurie buvo patvirtinti Vandenų plėtros programa, tikslams pasiekti patvirtintos aplinkosauginės priemonės, parengta priemonių programa. Šiuo Projektu siekiama įgyvendinti priemones, tuo pačiu užtikrinti JSPD 13 straipsnio nuostatų įgyvendinimą, kurios pagrindinis tikslas pasiekti ir (ar) išlaikyti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę.

Agentūra, kaip atsakinga institucija, už tikslo pasiekimą, priemonių gerai Baltijos jūros būklei pasiekti priemonių įgyvendinimą vykdys veiklas:
skirtas mažinti eutrofikaciją skatinančių cheminių maisto medžiagų patekimą į Kuršių marių ir Baltijos jūros aplinką:
- filtruojančių dvigeldžių moliuskų auginimo ir surinkimo metodikos biogeninių medžiagų šalinimui iš Kuršių marių parengimą;
-  fitoplanktono biomasės surinkimo Kuršių marių akvatorijoje galimybių studija, panaudojant plaukiojančias priemones ir surinktą biomasę šalinant bioreaktoriuose, pritaikant agrotechnologiniams poreikiams ar kitoms paskirtims;
- mikrobiologinių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir maistmedžiagių prietakai į Baltijos jūrą vertinimą.
skirtas atnaujinti priemonių programą gerai Lietuvos jūros aplinkos būklei pasiekti:
jūrinę aplinką teršiančių šiukšlių tyrimo vykdymą, siekiant nustatyti šiukšlių kiekį, pobūdį, šaltinį ir kitas charakteristikas antropogeninio nenutrūkstamo povandeninio triukšmo lygių nustatymą
 
Projekto uždaviniai:

1.  Kuršių marių fitoplanktono biomasės ir biogeninių medžiagų tarpusavio sąveikos procesų kiekybinis ir kokybinis vertinimas.
2. Tyrimų, fitoplanktono biomasės ir melsvabakterių produkuojamų cianotoksinų kiekių vertinimui ir pasiskirstymui Kuršių mariose, atlikimas.
2. Kuršių marių fitoplanktono biomasės surinkimo, šalinimo bioreaktoriuose ir pritaikymo galimybių agrotechnologiniams poreikiams ar kitoms paskirtims rekomendacijų parengimas.
4. Susitikimai/diskusijos su atstovais iš ūkio subjektų, kuriems aktualios fitoplanktono biomasės šalinimo bioreaktoriuose, pritaikant agrotechnologiniams poreikiams ar kitoms paskirtims, paslaugos.
5. Mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų, azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos Kuršių mariose tyrimai ir jų vertinimas.
6. Remiantis atliktais mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų, azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos tyrimų rezultatais, azoto balanso Kuršių marioms sudarymas ir mikrobiologinių bei biogeocheminių procesų įtakos azoto prietakai į Baltijos jūrą įvertinimas.
7. Rekomendacijų, į kokius Kuršių mariose vykstančius mikrobiologinius ir biogeocheminius procesus reikia atsižvelgti, siekiant HELCOM metodikos tikslinimo, parengimas.
8. Valstybinei aplinkos monitoringo programai ir paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikai rekomendacijų parengimas.
9. Atliktų tyrimų ir gautų rezultatų bei rekomendacijų tolimesniam Kuršių marių ir Baltijos jūros būklės gerinimui eutrofikacijos klausimu LR Aplinkos ministerijoje pristatymas.
10. Eksperimentinės dreisenų auginimo ir surinkimo Kuršių mariose metodikos parengimas.
11. Dreisenų auginimo aplinkosauginis vertinimas.
12. Dreisenų auginimo Kuršių mariose kaštų įvertinimas ir pasiūlytos surinktos biomasės panaudojimo galimybės.
13. Jūros aplinką teršiančių šiukšlių tyrimams potencialių šaltinių nustatymui metodinių nurodymų parengimas.
14. Jūros aplinką teršiančių šiukšlių tyrimai bei duomenų analizė.
15. Jūros šiukšlių erdvinio pasiskirstymo, kaupimosi dėsningumo bei potencialių šaltinių įtakos Baltijos jūros ir Kuršių marių aplinką teršiančių šiukšlių kiekiams įvertinimas.
16. Jūros aplinką teršiančių šiukšlių tyrimų bei gautų rezultatų pristatymas Agentūroje, dalyvaujant Agentūros atstovams ir suinteresuotiems asmenims.
17. Antropogeninio nenutrūkstamo povandeninio triukšmo lygių nustatymui Lietuvos Baltijos jūros vandenyse metodinių nurodymų parengimas, atsižvelgiant į regioninius monitoringo planus bei įvertinus potencialias metodo taikymo rizikas.
18. Antropogeninio nenutrūkstamo povandeninio triukšmo lygių kaitos tendencijų įvertinimas.
19. Ilgalaikės antropogeninio nenutrūkstamo povandeninio triukšmo stebėsenos rekomendacijų parengimas, reikalingų kaštų įvertinimas.
20. Antropogeninio nenutrūkstamo povandeninio triukšmo tyrimų bei gautų rezultatų pristatymas Agentūroje, dalyvaujant Agentūros atstovams ir suinteresuotiems asmenims.
21. Penkių (5)  įvadinių, vienuolikos (11) tarpinių ir penkių (5) galutinių ataskaitų, kuriose pateikti veiklų įgyvendinimo rezultatai pateikimas.

Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2020 m. vasario 19 d.
Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2022 m. sausio 15 d.
Projektui įgyvendinti skirta parama iki 733 449,00 eurų, iš jų:  550 086,75 eurų  - Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšos, 183 362,25  eurų  - Lietuvos valstybės biudžeto lėšos.

Projekto vadovė – Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vedėja – Aistė Kubiliūtė, tel. (8 46) 41 04 50; +370 683 05156; el. paštas aiste.kubiliute@aaa.am.lt.

Kartu su kitomis aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusiomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuva yra atsakinga už Jūrų strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimą, mažinant Baltijos jūros taršą bei eutrofikaciją. Vandens telkinyje susiformavusios dumblių biomasės surinkimas yra tiesioginė priemonė, siekiant sumažinti eutrofikacijos pasekmes. Šis metodas remiasi tuo, kad iš ekosistemos pašalinant tam tikrą dumblių kiekį, bus pašalinama ne tik organinė medžiaga, bet ir dumbliuose sukaupti azoto ir fosforo junginiai.

Vandens „žydėjimas“ Kuršių mariose – kasmetinis ir jau įprastas reiškinys, kurį, nusistovėjus ramiems ir šiltiems orams, sukelia intensyvus mikroskopinių dumblių – fitoplanktono – vystymasis. „Žydintis“ vanduo yra ne tik estetinė problema. Melsvabakterių produkuojami toksinai tiesiogiai ar per vartojamus jūros produktus gali pažeisti odą, kepenis, nervų sistemą. Didelė dumblių masė vandenyje mažina šviesos prasiskverbimą į vandens telkinį, o skaidoma lemia deguonies trūkumą vandenyje bei žuvų dusimą.

Aplinkos apsaugos agentūra kartu su mokslininkais iš Gamtos tyrimų centro įgyvendina projektą „Fitoplanktono biomasės surinkimo Kuršių marių akvatorijoje galimybių studija, panaudojant plaukiojančias priemones ir surinktą biomasę šalinant bioreaktoriuose, pritaikant agrotechnologiniams poreikiams ar kitoms paskirtims“. Projekto metu bus analizuojami panašių studijų rezultatai ir vykdomi eksperimentiniai tyrimai Kuršių mariose, siekiant išsiaiškinti, koks fitoplanktono kiekis gali būti surenkamas nesutrikdant mitybinių ryšių tarp dumblių ir jais mintančių organizmų (zooplanktono, žuvų), kiek tokiu būdu iš Kuršių marių būtų galima pašalinti biogeninių junginių ir cianotoksinų, t. y. melsvabakterių produkuojamų toksinų, koks galimas tolimesnis pašalintų dumblių naudojimas, pvz., biodujų gamybai bioreaktoriuose, kompostams, trąšoms ar kitoms paskirtims.

Plačiau su įvadine ataskaita ir numatytomis projekto veiklomis galima susipažinti čia.

Sumažinti maistmedžiagių patekimą į jūros aplinką – vienas iš aplinkosauginių tikslų, siekiant geros Baltijos jūros būklės. Todėl Aplinkos apsaugos agentūra bendradarbiaudama su Klaipėdos universitetu atlieka mikrobiologinių ir biogeocheminių procesų įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir jų prietakai į Baltijos jūrą vertinimą. Tyrimų rezultatai leis išvengti nepagrįstų spėliojimų apie galimą marių įtaką medžiagų ir energijos srautams joje ir eutrofikacijos požymiams Baltijos jūroje bei padės rengti priemones aplinkos būklės gerinimui Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje.

Jūros rajono būklė labai priklauso nuo bendros Baltijos jūros būklės, tačiau priekrantės dalį veikia Kuršių marių vandens prietaka, kurioje maistmedžiagių koncentracija yra 3–5 kartus didesnė nei jūros vandenyje. Vertinant  maistmedžiagių prietaką iš Nemuno į Baltijos jūrą svarbu įvertinti Kuršių marių vaidmenį.

Azoto fiksacija, denitrifikacija, nitratų redukcija ir kt. – moksliniai ekologų naudojami terminai, dažniausiai kalbant apie vandens telkinio eutrofikaciją. Tai procesai, kurie apibūdina azoto ciklą – jo įsisavinimą iš atmosferos, sunaudojimą bei pašalinimą vandenyje ir dugno nuosėdose gyvenančių gyvųjų organizmų, ir tuo pačiu – vienų azoto junginių virtimą kitais azoto junginiais.

Be upėmis atnešamos taršos azoto junginiais, Kuršių mariose yra ir vidinis azoto ciklas, kuriame dėl gyvųjų organizmų ir įvairių cheminių reakcijų azoto junginiai migruoja sistemoje „oras–vanduo–dugno nuosėdos“. Mokslininkų tyrimai rodo, kad Kuršių marios atlieka tiek azoto junginių šalinimo iš sistemos funkciją (kaupiant dugno nuosėdose), tiek ir yra antrinės taršos azoto junginiais šaltinis (atpalaiduojant azoto junginius iš nuosėdų atgal į vandenį). Todėl detalesni azoto balanso ir biogeocheminių procesų tyrimai labai svarbūs, siekiant išsiaiškinti Kuršių marių ekosistemoje vykstančius procesus, turinčius įtakos marių ekologinei būklei ir maistmedžiagių balansui vandens telkinyje ir prietakai į jūrą.

Aplinkos apsaugos agentūra ir Klaipėdos universitetas įgyvendina veiklą „Mikrobiologinių procesų (azoto fiksacijos ir nitratų redukcijos) įtakos maistmedžiagių balansui Kuršių mariose ir maistmedžiagių prietakai į Baltijos jūrą vertinimas“ įgyvendinant projektą „Priemonių programos atnaujinimas ir priemonių gerai Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklei pasiekti įgyvendinimas“, kuris finansuojamas pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014‒2020 metų veiksmų programos šeštojo Sąjungos prioriteto „Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas“ priemonę „Žinių apie jūros būklę gerinimas“.

Daugiau informacijos apie įgyvendinamą veiklą įvadinėje ataskaitoje čia.

Aplinkos apsaugos agentūra įgyvendina projektą „Priemonių programos atnaujinimas ir priemonių gerai Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklei pasiekti įgyvendinimas“, kuris finansuojamas pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos šeštojo Sąjungos prioriteto „Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas“ priemonę „Žinių apie jūros būklę gerinimas“.

Pasitelkus Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslinius ekspertus, projekto metu bus įgyvendinama veikla − parengti filtruojančių dvigeldžių moliuskų Dreissena polymorpha (dreisenų) auginimo ir surinkimo metodiką biogeninių medžiagų (azoto ir fosforo) šalinimui iš Kuršių marių. Projekto veiklos apima eksperimentinės dreisenų auginimo ir surinkimo metodikos Kuršių mariose perengimą, aplinkosauginio vertinimo atlikimą bei dreisenų naudojimo kaštų ir surinktos biomasės panaudojimo galimybių įvertinimą.

Eutrofikacija išlieka viena didžiausių problemų Kuršių mariose, kurią sukelia padidėjusi maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) prietaka su Nemuno ir kitų upių vandenimis, nuotekomis iš laivybos, atmosferos, dėl antrinės taršos. Tai, savo ruožtu, lemia intensyvesnį dumblių vystymąsi ir vandens „žydėjimą“. Vandenų srities plėtros 2017−2023 metų veiksmų plane  pateikta priemonė Kuršių marių vandens kokybės gerinimui, skirta azoto ir fosforo koncentracijų šalinimui auginant dreisenas centrinėje marių dalyje. Dreisenos minta mikroskopiniais dumbliais filtruodamos vandenį ir tokiu būdu šalina suspenduotas medžiagas iš vandens storymės ir sumažina biogeninių medžiagų kiekį nusodindamos ir kaupdamos savo biomasėje. Kuršių marių dreisenų populiacijos modeliavimo rezultatai rodo, jog kasmet mariose galima papildomai užauginti 25 % dabartinės populiacijos biomasės (iki 1300 tonų), kurią surenkant iš ekosistemos galima būtų pašalinti dalį azoto ir fosforo.

Veiklos įgyvendinimo metu bus pateikti aplinkosauginiu ir technologiniu atžvilgiu tinkamiausi dreisenų auginimo scenarijai, konkretūs auginimo sistemų pavyzdžiai ir vietos Kuršių mariose bei kiekybiškai įvertinta kiek azoto ir fosforo galima pašalinti iš ekosistemos auginant jas Kuršių mariose. Kadangi Kuršių marios pratekantis vandens telkinys, žiemą pasidengia ledu, o pavasarį būdingi potvyniai bus įvertintos visos rizikos ir pateiktos rekomendacijos auginimą ribojančių veiksnių valdymui. Pagrindinis dėmesys skiriamas šiems veiksniams: ledo danga, aukšta temperatūra, didelės fitoplanktono ir melsvabakterių koncentracijos, kiti sistemas apaugantys organizmai, plėšrūnų poveikis. Bus įvertintos ekologinės, ekonominės ir socialinės rizikos, atliktas potencialių neigiamų poveikių, susijusių su dreisenų kultivavimu, vertinimas, užaugusių dreisenų kokybė (pvz., sunkiųjų metalų atžvilgiu). Remiantis egzistuojančiomis praktikomis bus išanalizuotos potencialios surinktų dreisenų panaudojimo galimybės, pvz., galimybė panaudoti kaip pašarus akvakultūroms, žemės ūkio trąšas, biodujų substratą. Šia veikla siekiama pagrįsti ar vandens kokybės gerinimas taikant dreisenų auginimą Kuršių mariose gali būti efektyvi priemonė.

Veiklos įgyvendinimo pradžia: 2020 m. spalio 8 d.
Numatoma veiklos pabaiga: 2021 m. birželio pabaiga.

Įvadinė ataskaita

Tarpinė ataskaita

Baltijos jūra yra viena judriausių pasaulio jūrų su intensyviai išvystyta ūkine veikla. Vienu metu joje plaukioja daugiau nei 2000 laivų ir prognozuojama, kad iki 2030 m. šis skaičius padvigubės. Dėl intensyvėjančios laivybos ir ūkinės veiklos skleidžiamų nepageidaujamų ir žalingų išorinių garsų, prisidedančių prie bendro triukšmo lygio, vis aktualesnis tampa povandeninio triukšmo poveikis jūros aplinkai.

„Povandeninis triukšmas pasireiškia fiziniu poveikiu, pavyzdžiui, organizmų kūno audinių pažeidimais, mirtimis, klausos pažeidimais, komunikacijos tarp gyvūnų trikdymu ir kitų biologiškai svarbių garsų maskavimu, elgsenos trikdymu – mitybos, reprodukcijos sutrikimais, išstūmimais iš svarbių teritorijų, – pasakoja Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vedėja Aistė Kubiliūtė. – Tai ypač aktualu nykstančiam vieninteliam Baltijos vandenyse gyvenančiam banginiui – jūros kiaulei, ruoniams ir komerciškai vertingoms žuvų rūšims."

Po vandeniu nuolat yra natūralių garsų, kuriuos sukelia vėjas, bangos, ledas, audros, gyvūnai. Tuo tarpu, povandeninis triukšmas priklausomai nuo jo trukmės ir intensyvumo skirstomas į dvi kategorijas: nuolatinį ir impulsinį. Vienas pagrindinių nuolatinio triukšmo šaltinių yra laivyba, todėl didžiausia triukšmo emisija yra pagrindiniuose laivybos keliuose. Bendras laivų keliamas triukšmo lygis Baltijos jūroje auga. HELCOM duomenimis, konteinervežiai, tanklaiviai ir sausakrūviai laivai sudaro 83 % viso laivų keliamo triukšmo. Triukšmą iš laivų sukelia sraigtai, variklių darbas, korpuso trintis į vandens paviršių, skleidžiamo triukšmo emisijai įtakos turi ir laivo plaukimo greitis. Klaipėdos sąsiauris Lietuvos jūriniame rajone yra gana aktyvi triukšminga zona, kurioje per metus praplaukia apie 7000 laivų. Laivybos keliamas triukšmas gali būti girdimas toli nuo šaltinio, kartais už tūkstančių kilometrų.  

Impulsinis triukšmas – trumpalaikis garsas ar garsų serija, kurioje yra daug aukšto dažnio garso bangų. Pastarieji yra sukeliami polių kalimo į dugną, seisminių dugno tyrimų, sprogdinimo ir išminavimo, vėjo jėgainių statybos darbų metu, taip pat naudojant žemo dažnio sonarus. Uoste vykdoma veikla taip pat gali sukelti impulsinį triukšmą dėl vykdomo konteinerių pakrovimo, inžinerinių ir kitų darbų uoste bei laivuose.

Baltijos regiono šalys, įskaitant Lietuvą, teikia duomenis apie impulsinį povandeninį triukšmą generuojančius įvykius ICES povandeninio triukšmo duomenų portalui. Šio duomenų registro paskirtis – suteikti kiekybinę informaciją apie aktualius impulsinio triukšmo šaltinius jūroje, padėti valstybėms narėms įsivertinti plotus, kur padidintas triukšmo lygis, sukeliantis biologinį trikdymą, ir nustatyti povandeninio triukšmo lygio slenkstines vertes, kurios neturėtų būti peržengtos, ir leistų sumažinti triukšmo poveikį rūšims. 2011–2016 m. laikotarpiu užregistruota 1700 impulsyvių garso įvykių, daugiausia dėl sprogimų.

Lietuvos jūros rajone pagrindiniai registruojami impulsinio triukšmo šaltiniai – kariškių vykdomi sprogdinimai ir polių montavimo darbai uosto akvatorijoje – kalimas, konstrukcijų įrengimas. 2013‒2019 m. laikotarpiu Lietuvos jūros rajone užregistruota 40 impulsinį triukšmą generuojančių  įvykių. Išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) ir teritorinėje jūroje vykusių sprogdinimų ir išminavimo darbų metu triukšmo lygis buvo vertinamas nuo didelio (22‒210 kg TNT krūvio sprogmens masės) iki labai didelio (>210 kg TNT krūvio sprogmens masės). Didelis triukšmo lygis teritorinėje jūroje ir IEZ nurodytu laikotarpiu buvo sukeltas 12 kartų, labai didelis ‒ 15 kartų. Tuo tarpu polių kalimo metu (7 įvykiai) triukšmo lygis Klaipėdos sąsiauryje buvo žemas (290 kJ‒2,80 MJ kūjo jėgos) arba duomenų pateikta nebuvo (6 įvykiai). 

Europos Sąjungos Jūrų strategijos pagrindų direktyvos ir Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos apibrėžia povandeninį triukšmą kaip neigiamą fizinį trikdymą ir poveikį jūros aplinkai. Todėl šia direktyva yra siekiama įvertinti esamą triukšmo lygį po vandeniu, jo poveikį ir įgyvendinti priemones, siekiant povandeninio triukšmo lygio, kuris nedarytų neigiamo poveikio jūros aplinkai ir gyvūnų populiacijoms. Pagal direktyvą povandeninis triukšmas yra vienas iš 11 kokybinių deskriptorių, pagal kuriuos siekiama geros jūros aplinkos būklės.

Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais įgyvendina projektą „Antropogeninio nenutrūkstamo povandeninio triukšmo lygių nustatymas", kuris yra „Priemonių programos atnaujinimas ir priemonių gerai Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklei pasiekti įgyvendinimas" projekto dalis,  finansuojama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos šeštojo Sąjungos prioriteto „Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas" priemonę „Žinių apie jūros būklę gerinimas".

Daugiau informacijos apie pradėtus tyrimus rasite čia.

Bus vykdomi jūros aplinką teršiančių šiukšlių tyrimai, kurie parodys šiukšlių kiekius ir pobūdį Baltijos jūros paplūdimiuose, kiekius, atkeliaujančius su paviršinėmis ir komunalinėmis nuotekomis, bei Kuršių marių, kaip potencialaus šiukšlių šaltinio, įtaką jūros paplūdimių užterštumui. Tyrimų rezultatai leis įvertinti šiukšlių kaupimosi dėsningumus Kuršių mariose ir Baltijos jūroje, aplinkos sąlygas ir numanomus taršos šaltinius, turinčius didžiausią reikšmę šiukšlių kiekiui. Surinkti duomenys leis patikslinti geros aplinkos būklės slenkstines vertes ir nustatyti priemones poveikiui mažinti.

Plačiausu numatytomis projekto veiklomis galima susipažinti įvadinėje ataskaitoje čia.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-07-05