Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
  • Atliekos 3
    • 1.

      Atliekų tvarkytojų valstybės registras.

      Kaip rasti įmonės duomenis ir informaciją ATVR?

      Įmonės duomenis, esančius ATVR, rasite interneto svetainėje atvr.am.lt paspaudę nuorodą „Paieška“ ir atsidariusiame lange įrašę įmonės pavadinimą (dalį pavadinimo) ar kodą bei paspaudę nuorodą „Ieškoti“. Atsidariusiame lange bus nurodytos pasirinktos įmonės tvarkymo vietos. Paspaudę ATVR kodo nuorodą, atsidarys langas, kuriame rasite ATVR registruotos įmonės – Registro objekto – duomenis ir informaciją.

      ATVR Registro objekto duomenyse galima matyti visas įmonės atliekų tvarkymo vietas, tiek išregistruotas, tiek ir šiuo metu registruotas (aktualias). Ar galima padaryti taip, kad būtų matomos tik aktualios atliekų tvarkymo vietos?

      Taip, galima.

      Paspaudę įmonės ATVR kodo nuorodą, atsidariusiame lange:

      • spauskite Tvarkymo vietos filtro mygtuką „Atrinkti pagal pavyzdį“;
      • pasirinkite virš stulpelio „Išregistruota“ esantį „Ne“;
      • paspauskite klaviatūros mygtuką „Enter“.

      Atsidariusiame lange matysite aktualių ATVR Registro objekto tvarkymo vietų duomenis.

      Ką daryti, jei paspaudus įmonės ATVR kodo nuorodą, atsidariusiame lange matau tik bendrus įmonės duomenis, bet nematau nei tvarkymo vietų, nei atliekų sąrašo arba matau bendrus duomenis ir tvarkymo vietas, bet nematau atliekų sąrašo?

      Jei atsidariusiame lange nesimato tvarkymo vietų ir atliekų arba matosi bendri duomenys ir tvarkymo vietos, bet nesimato atliekų, reikia ekrane rasti pagalbines linijas, kurios skiria bendrųjų duomenų zoną nuo tvarkymo vietų ir atliekų zonų (horizontalioji) ir tvarkomų atliekų zoną nuo atliekų zonos (vertikalioji) ir kompiuterio „pelytės“ pagalba, stumdant šias linijas aukštyn/žemyn arba į šonus, galima atsidaryti/pasididinti ekrane Jums reikalingas zonas.

      Ar galima paieškoje rasti įmones pagal tvarkomas atliekas?

      Taip, galima.

      Reikia naudotis išplėstine paieška. Paspaudus mygtuką „Išplėstinė paieška“ atsidariusiame lange galima vykdyti ATVR Registro objektų paiešką pagal įvairius kriterijus. Atkreipiame dėmesį, kad pasirinkus kriterijų atliekos pavadinimas, galima įvesti dalį atliekos pavadinimo. Atliekų pavadinimai atitinka Atliekų sąraše nurodytus atliekų pavadinimus (Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo IV skyrius)

      ATVR Registro objekto duomenyse nurodyta atliekų tvarkymo vieta, bet nematau nei vienos tvarkomos atliekos?

      Patikrinkite, ar nėra įjungtas filtravimo režimas. Paspauskite filtro mygtuką „Atrinkti pagal pavyzdį“ ir atsidariusioje eilutėje pažiūrėkite, ar nėra yra įrašyti filtravimo kriterijai. Galbūt, filtro eilutėje nurodyta atliekos, kurios įmonė netvarko, kodas arba tvarkymo veiklos, kurios įmonė nevykdo, kodas

      Ką reiškia įrašas paslėpti stulpeliai?

      Informacija apie registro objekto tvarkymo vietas ir tvarkomas atliekas surašyta į eilučių atitinkamus stulpelius. Jei Jums reikalinga informacija, nurodyta visuose stulpeliuose, spauskite mygtuką „Rodyti“ ir pasirinkite „Stulpeliai“ ir „Rodyti visus stulpelius“. Tokiu pat būdu galite atsirinkti, kad sistema Jums rodytų tik tuos stulpelius, kuriuose nurodyta Jums aktuali informacija, taip pat galite keisti rodomų stulpelių eiliškumą.

      Kas turi registruotis ATVR?

      ATVR turi registruotis atliekas surenkančios, vežančios ir apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus.

      Kaip prisijungti prie ATVR?

      Atliekų tvarkytojai, naudodamiesi ATVR internetine svetaine, prie ATVR jungiasi „Per elektroninius valdžios vartus“ pasirinkdami prisijungimo tipą: Juridinis asmuo (kai jungiasi juridinio asmens atstovas), Fizinis asmuo (kai jungiasi atliekų tvarkymo veiklą vykdantis fizinis asmuo). Pasirinkus banką ir prisijungus prie įmonės internetinės bankininkystės sistemos bei pasirinkus el. paslaugas, prisijungiama prie ATVR (Internetinės bankininkystės sistema identifikuoja įmonę, kuri teikia paraišką ATVR)

      Kaip prisijungti prie ATVR, jei pasirenkant prisijungimo tipą „Juridinis asmuo“ atsidariusiame lange nėra įmonės banko nuorodos?

      Jei pasirenkant prisijungimo tipą „Juridinis asmuo“ atsidariusiame lange nėra įmonės banko nuorodos, tuomet reikia rinktis prisijungimo tipą „Fizinis asmuo“:

      • jei pasirenkant „Fizinis asmuo“, atsidariusiame lange randate banko, su kuriuo įmonė yra sudariusi internetinės bankininkystės sutartį, nuorodą, tai spaudžiate šią nuorodą ir prisijungus prie įmonės bankininkystės sistemos bei pasirinkus el. paslaugas, prisijungiama prie ATVR. Prisijungus prie ATVR, ekrano dešinėje pusėje nurodytas asmuo, kuris prisijungė prie ATVR. Kadangi įmonė – juridinis asmuo – prisijungė prie ATVR kaip fizinis asmuo, tai paraišką rengti ir teikti bus galima tik iš naujo prisijungus prie ATVR. Atsijungus nuo ATVR, apie tai, kad įmonė negali kaip juridinis asmuo prisijungti prie ATVR, reikia informuoti Aplinkos apsaugos agentūros ATVR administratorių el. paštu adresu daiva.kisielene@aaa.am.lt prie laiško prisegant skenuotą laisvos formos įmonės vadovo ar įgalioto asmens pasirašytą raštą, nurodant asmens, kurio vardu per įmonės internetinės bankininkystės sistemą buvo prisijungta prie ATVR, vardą, pavardę ir asmens kodą. Įmonės nurodytu elektroninio pašto adresu bus atsiųsta informacija, kada galėsite jungtis prie ATVR. Gavę šią informaciją, junkitės prie ATVR, naudodamiesi ATVR internetine svetaine, per „Per elektroninius valdžios vartus“ pasirinkdami prisijungimo tipą: Fizinis asmuo. Pasirinkę banką, prisijunkite prie įmonės bankininkystės sistemos, pasirinkite, kad atstovaujate įmonę (turi atsidaryti langas, kuriame bus įrašytas įmonės pavadinimas) ir prisijungsite prie ATVR. Patikrinti, ar ATVR identifikavo, kad prisijungė įmonė, o ne fizinis asmuo, galite meniu skiltyje paspaudę „Registro objektai“, atsidariusiame lange matysite savo įmonės duomenis ATVR arba, jei įmonė dar nėra Registro objektas, meniu skiltyje pasirinkus „Paraiškos“, atsidariusiame lange paspaudus mygtuką „Sukurti“, laukelio „Subjektas“ paieškoje matysite savo įmonės pavadinimą
      • jei pasirenkant „Fizinis asmuo“, atsidariusiame lange nerandate banko, su kuriuo įmonė yra sudariusi internetinės bankininkystės sutartį, tai turite kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl naudotojo vardo suteikimo ATVR, pateikdami dokumentus, nurodytus Atliekų tvarkytojų valstybės registro tvarkymo taisyklių 10 punkte

      Ar reikia registruotis ATVR, jei atliekų tvarkytojas buvo registruotas ATĮR?

      Atliekas tvarkančių įmonių registras (ATĮR) panaikintas. Atliekų tvarkytojams, kurie buvo įregistruoti ATĮR, registruotis ATVR nereikia, nes jų duomenys ir informacija iš ATĮR perkelti į ATVR, jiems yra suteiktas ATVR identifikavimo kodas (toliau – ATVR kodas).

      Atkreipiame dėmesį, kad ATVR kodas suteiktas įmonei, registruotai juridinių asmenų registre, o įmonės visi atliekų tvarkymo padaliniai, filialai, neturintys atskiro kodo juridinių asmenų registre, taip pat įmonės buveinė, jei joje vykdoma atliekų tvarkymo veikla, nurodoma kaip ATVR Registro objekto tvarkymo vietos

      Ką daryti, jei įmonės duomenys ATVR yra neteisingi, pvz., neatitinka atliekų tvarkytojo Registro objekto šiuo metu vykdomos atliekų tvarkymo veiklos, neteisingai nurodytas tvarkymo vietos adresas, pasenę kontaktiniai duomenys?

      Jei Registro objekto duomenys ir informacija yra neteisingi, nedelsiant turi būti teikiama Tikslinanti paraiška Aplinkos apsaugos agentūrai. Tikslinanti paraiška teikiama prisijungus prie ATVR. Prisijungus prie ATVR ir paspaudus nuorodą „Paraiškos“, atsidaro langas, kuriame rodomos Jūsų įmonės teiktos paraiškos. Jei įmonė paraiškos į ATVR nėra teikusi, tai rodomas įrašas „Nėra duomenų“. Šiame puslapyje rengiamos paraiškos, jas parengus ir išsaugojus, reikia pateikti. Tikslinančią paraišką privaloma rengti pagal „pagal Registro objektą“, t. y. spaudžiamas mygtuko „Sukurti“ dešinėje pusėje esantis trikampis (atsidaro paraiškos kūrimo pasirinkimo langas), pasirenkama „pagal Registro objektą“. Atsidariusiame rengiamos paraiškos lange rasite savo įmonės duomenis ir informaciją esančią ATVR, kurioje galėsite patikslinti įmonės duomenis. Koreguojant duomenis, nepamirškite jų „Išsaugoti“, spauskite šį mygtuką po kiekvieno duomenų patikslinimo. Kai visi reikalingi duomenys ir informacija bus patikslinti, dar kartą spauskite mygtuką „Išsaugoti“ ir po to „Pateikti“. Registro objekto paraiškoje pateikti duomenys atsinaujina, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojui patvirtinus pateiktą paraišką.

      Aplinkos apsaugos agentūros internetinėje svetainėje gamta.lt → Atliekos → Atliekų tvarkytojų valstybės registras rasite vaizdo medžiagą ir Paraiškos pildymo instrukciją, o ATVR informacinės sistemos internetiniame puslapyje pateiktas Naudotojo vadovas padės lengviau naudotis Atliekų tvarkytojų valstybės registro informacine sistema.

      Ką daryti, jei ATVR Registro objektas nebevykdo atliekų tvarkymo veiklos?

      Jei ATVR Registro objektas nebevykdo atliekų tvarkymo veiklos, jis privalo teikti „Išregistravimo paraišką“ Aplinkos apsaugos agentūrai. Išregistravimo paraiška teikiama prisijungus prie ATVR. Prisijungus prie ATVR ir paspaudus nuorodą „Paraiškos“, atsidaro langas, kuriame rodomos Jūsų įmonės teiktos paraiškos. Jei įmonė paraiškos į ATVR nėra teikusi, tai rodomas įrašas „Nėra duomenų“. Išregistravimo paraišką privaloma rengti pagal „pagal Registro objektą“, t. y. spaudžiamas mygtuko „Sukurti“ dešinėje pusėje esantis trikampis (atsidaro paraiškos kūrimo pasirinkimo langas), pasirenkama „pagal Registro objektą“. Atsidariusiame rengiamos paraiškos lange rasite savo įmonės duomenis ir informaciją esančią ATVR, paraiškos viršutinėje dalyje pažymėjus, kad tai „Išregistravimo paraiška“, spauskite mygtuką „Išsaugoti“ ir po to „Pateikti“. Registro objektas bus išregistruotas iš ATVR, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojui patvirtinus pateiktą Išregistravimo paraišką

      Kaip papildyti ATVR Registro objekto atliekų sąrašą nauja atlieka, atliekų tvarkymo vietų sąrašą nauja atliekų tvarkymo vieta?

      Atliekų sąrašas, atliekų tvarkymo vietų sąrašas ATVR papildomi teikiant Tikslinančią paraišką Aplinkos apsaugos agentūrai. Tikslinanti paraiška teikiama prisijungus prie ATVR. Prisijungus prie ATVR ir paspaudus nuorodą „Paraiškos“. Tikslinančią paraišką privaloma rengti pagal „pagal Registro objektą“, t. y. spaudžiamas mygtuko „Sukurti“ dešinėje pusėje esantis trikampis (atsidaro paraiškos kūrimo pasirinkimo langas), pasirenkama „pagal Registro objektą“. Atsidariusiame rengiamos paraiškos lange rasite savo įmonės duomenis ir informaciją esančią ATVR.

      Jei norite papildyti tvarkomų atliekų sąrašą nauja atlieka, reikia pažymėti tvarkymo vietą, kurioje ta atlieka tvarkoma, tada atliekų zonoje spaudžiamas mygtukas „Sukurti“, atsidariusiame lange įrašomas atliekos kodas, atliekos tvarkymo veiklos kodas ir kita reikalinga informacija, ir spaudžiama „Gerai“. Kad suvesta informacija būtų išsaugota, reikia spausti mygtuką „Išsaugoti“.

      Jei norite papildyti tvarkymo vietų sąrašą, reikia spausti mygtuką „Sukurti“ tvarkymo vietų zonoje. Atsidariusiame lange suvedama visa reikalinga informacija, ir spaudžiama „Gerai“. Kad suvesta informacija būtų išsaugota, reikia suvesti bent vienos šioje tvarkymo vietoje tvarkomos atliekos duomenis ir spausti mygtuką „Išsaugoti“

      Kokia informacija turi būti įrašyta stulpelyje „Padalinys“, suvedant informaciją apie atliekų tvarkymo vietą?

      Įrašomas įmonės pavadinimas.

      Ką daryti, jeigu paraiška užpildyta ir išsaugota, tačiau jos pateikti neįmanoma, nes neaktyvus mygtukas „Pateikti“?

      Išsaugojus paraiškos duomenis mygtukas „Pateikti“ turėtų tapti akyvus. Jei taip nėra, reikia:

      • pabandyti paraišką išsaugoti, ją uždarant, t. y. spaudžiamas mygtukas „Išsaugoti ir grįžti“. Jei sistema informuoja, kad yra neišsaugotų duomenų ir klausia, ar juos išsaugoti, spaudžiame taip. Paraiška turėtų užsidaryti ir atsidariusiame lange matysite informaciją apie paraišką, kurios būsena „Rengiama“. Paspaudus mygtuką „Peržiūrėti“ atsidaro paraiška su išsaugotais duomenimis, kurie buvo įrašyti prieš uždarant paraišką. Dar kartą paspaudus mygtuką „Išsaugoti“, mygtukas „Pateikti“ turėtų pasidaryti aktyvus.
      • jei sistema neleidžia uždaryti paraiškos, išsaugant pakeistus duomenis, tai paraišką uždaryti galėsite spausdami ekrano dešiniame krašte esantį kryžiuką „Uždaryti“. Paspaudę meniu esantį mygtuką „Paraiškos“ atsidariusiame lange nebus informacijos apie rengiamą paraišką, jei sistemai nepavyko išsaugoti Jūsų įvestų duomenų arba matysite informaciją apie rengiamą paraišką, tačiau paspaudus mygtuką „Peržiūrėti“ atsidariusioje paraiškoje bus ne visi Jūsų suvesti duomenys. Sutikrinus, kurie suvesti duomenys buvo išsaugoti, galite tęsti paraiškos pildymą, nepamiršdami po kiekvieno duomenų įrašymo spausti mygtuką „Išsaugoti“

      Ką daryti, jeigu paraiška užpildyta ir išsaugota, tačiau jos pateikti neįmanoma, nes sistema neleidžia pateikti paraiškos (meta klaidą)?

      Patikrinkite informaciją, kur nurodomas įmonės pavadinimas – laukelyje „Subjektas“ ir žemiau esančiame laukelyje „Pavadinimas“. Įrašai turi būti visiškai vienodi. Įrašą laukelyje „Subjektas“ pasirinkite naudodami paieškos mygtuką, tada kopijuokite įrašą iš laukelio „Subjektas“ ir įklijuokite jį laukelyje „Pavadinimas“. Spauskite mygtuką „Išsaugoti“ ir norėdami pateikti paraišką – mygtuką „Pateikti“

      Ar galima išsaugoti paraiškoje suvestus duomenis, jei paraiška nebus pateikta, o aš atsijungsiu nuo ATVR?

      Paraiškos duomenys bus išsaugoti, jei juos suvedus, bus paspaustas mygtukas „Išsaugoti“ arba „Išsaugoti ir grįžti“. Dar kartą prisijungus prie ATVR, meniu pasirinkus „Paraiškos“, atsidariusiame lange matysite informaciją apie rengiamą paraišką, o paspaudus mygtuką „Peržiūrėti“, atsidarys Jūsų rengta paraiška, kurią toliau galėsite pildyti ir pateikti.

      Ar galima rengiamoje paraiškoje nurodytas atliekas perkelti į Excel dokumentą?

      Taip, galima.

      Spaudžiamas paraiškos Atliekų zonoje esantis mygtukas „Veiksmai“, pasirenkama eksportuoti ir atsidariusiame lange iš kairės pusės į dešinę perkeliami į Excel dokumentą norimi perkelti duomenys, spaudžiamas mygtukas „Eksportuoti“

      Paraiškoje suvedžiau daug atliekų, bet matau tik kelias eilutes. Kaip galėčiau peržiūrėti, ar suvedžiau visas reikalingas atliekas?

      Norint matyti visas paraiškoje suvestas atliekas, reikia padidinti atliekų zoną paraiškos lange. Tai yra padaroma naudojant pagalbines linijas – horizontaliąją, atskiriančią bendrųjų įmonės duomenų zoną nuo tvarkymo vietų ir atliekų zonos, ir vertikaliąją, atskiriančią tvarkymo vietų zoną nuo atliekų zonos. Tempiant linijas aukštyn/žemyn ir dešinėn/kairėn galima pasididinti reikalingos zonos dydį. Padidinus atliekų zonos dydį, naudodami ekrano dešinėje pusėje esančią slinktį, galėsite atliekų zonoje peržiūrėti visas suvestas atliekas

      Neaktyvus atliekų zonoje mygtukas „Sukurti“, negaliu suvesti atliekų.

      Norint į ATVR įvesti naują tvarkomą atlieką, reikia atliekų zonoje spausti mygtuką „Sukurti“.  Šis mygtukas bus aktyvus tuomet, kai bus suvesti tvarkymo vietos duomenys. Suvedus tvarkymo vietos duomenis, atliekų zonoje spaudžiamas mygtukas „Sukurti“ ir atsidariusiame lange suvedami atliekos kodas, atliekų tvarkymo veiklos kodas ir kita reikalinga informacija. Tik įrašius bent vieną atlieką leidžiama išsaugoti suvestus atliekų tvarkymo vietos duomenis, tuo pačiu išsaugojami ir suvesti atliekos duomenys

      Ne visada suprantu, ar sistema išsaugojo mano suvestus duomenis apie tvarkomą atlieką?

      Sukūrus sistemoje naują tvarkomą atlieką, jos duomenys matomi atliekų zonoje atsiradusioje naujoje eilutėje. Paspaudus mygtuką „Išsaugoti“ sistema šiai eilutei suteikia eilės numerį. Jei eilutei numeris nesuteikiamas, vadinasi sistema duomenų neišsaugojo. Reikia sistemą perkrauti, jei tai nepavyksta, uždaryti paraiškos langą, neišsaugant duomenų ir iš naujo atsidarius rengiamą paraišką kurti tvarkomą atlieką iš naujo.

      Kaip prie paraiškos prisegti dokumentą?

      Skenuotas dokumentas prie rengiamos paraiškos prisegamas taip: rengiamos paraiškos puslapyje atverčiamas lapas „Paraiškos bylos“, atsivėrusiame lange spaudžiamas mygtukas „Sukurti“. Atsidariusiame laukelyje spaudžiamas mygtukas „Atnaujinti“, naujame atsidariusiame lauke spaudžiamas mygtukas „Parinkti“, pasirinkus ir prisegus norimą dokumentą, spaudžiamas mygtukas „Gerai“, pasirenkamas dokumento tipas „Papildomas dokumentas“ ir vėl spaudžiamas mygtukas „Gerai“

      Atnaujinta: 2021 07 20

    • 2.

      Licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos.

      Įmonė yra sudariusi sutartį su viena pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčia Organizacija, tačiau einamaisiais metais Organizacijai nedeklaravo išleistų į rinką pakuočių kiekio, kitaip sakant nedavė pavedimo ir nenori per Organizaciją tvarkyti pakuočių atliekų už einamuosius metus. Ar kita pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinti Organizacija gali priimti minėtą įmonę ir organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą už tuos metus?

      Organizaciją gamintojas/importuotojas turėjo pasirinkti iki praeitų metų gruodžio 1 d. ir pagal įstatymą keisti metų eigoje Organizacijos negali. Išskyrus atvejus, kai organizacijai išduotos licencijos galiojimas yra sustabdytas arba panaikintas.

      Gamintojų ir importuotojų organizacijos veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-01-30 įsakymu Nr. D1-57 „Dėl Gamintojų ir importuotojų organizacijos veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" III skyriuje pažymima, kad veiklos organizavimo plano priemonės turi būti išsamiai ir aiškiai aprašomos, nurodant jų tikslą, apimtis priemonės turi būti išsamiai ir aiškiai aprašomos, nurodomas jų tikslas, apimtis, skaitinė reikšmė kiekvienam einamųjų metų ketvirčiui atskirai, finansavimo šaltinis ir lėšų suma, planuojama kiekvienai priemonei įgyvendinti. Kaip galime nurodyti pinigų-lėšų sumą, kuri, pvz.: skiriama tokiems administraciniams procesams, kaip: sutarčių sudarymas ir t.t.?

      Manome, kad Veiklos organizavimo plano priemonių įgyvendinimui nurodyta lėšų suma gali apimti žmogiškųjų išteklių naudojimą ir kitas susijusias išlaidas.

      Jeigu organizacijos narys, kuris į Lietuvos Respublikos rinką išleido mažiau kaip 0,5 t gaminių atliekų, bankrutuoja arba iš viso neišleido gaminių atliekų, kaip šiuo atveju tokias įmones turėtume nurodyti narių sąraše?

       Šiuo atveju galite atskirai pateikti paaiškinimus dėl minėtų organizacijos narių.

      Ar įmonė sudariusi sutartį su Organizaciją gali vykdyti atliekų tvarkymo organizavimą individualiai?

      Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau - Įstatymas) numatytas pareigas atitinkamų gaminių gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

      1) Individualiai - organizuodami po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų atitinkamų gaminių naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą;

      2) Kolektyviai - steigdami šio Įstatyme nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti atitinkamų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį Įstatyme jiems nustatytų pareigų ar organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti atitinkamų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šiame Įstatyme nustatytų pareigų netapdami organizacijos dalyviais.

       Atsižvelgiant į tai, manytina, kad gamintojas ir (ar) importuotojas, Organizacijai pavedęs vykdyti atitinkamų gaminių atliekų tvarkymo organizavimą, negali tuo pačių laikotarpiu tų pačių gaminių atliekų tvarkymo organizavimą vykdyti ir individualiai, išskyrus atvejį, kai individualiai organizuojamas savoms reikmėms sunaudotų gaminių atliekų tvarkymas, o kolektyviai - kitiems asmenims perleistų gaminių atliekų tvarkymas.

      Rengiant veiklos organizavimo planą, švietimo programą ir finansavimo schemą ar yra taikomi reikalavimai tokių dokumentų formai?

      Veiklos organizavimo planas, švietimo programa ir finansavimo schema turi atitikti Gamintojų ir importuotojų organizacijos veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2006-01-30 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-57 "Dėl Gamintojų ir importuotojų organizacijos veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" reikalavimus.

      Švietimo programos priemonių aprašymo rengimo pavyzdinę formą galite rasti čia.

      Kaip organizacijos turi finansuoti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo paslaugas ir komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtrą einamaisiais metais, jeigu iki nustatyto termino nėra viešai paskelbtos einamųjų metų rinkos dalys?

      Vadovaujantis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinti gamintojų ir importuotojų organizacija „šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas išlaidas ir komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtrą turi finansuoti proporcingai jos dalyvių ir organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektiems gaminiams supakuoti panaudotų pakuočių kiekį". Vadovaujantis Gamintojų ir importuotojų, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia elektros ir elektroninę įrangą, pakuotes, užimamos rinkos dalies nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-589 „Dėl Gamintojų ir importuotojų, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia elektros ir elektroninę įrangą, pakuotes, užimamos rinkos dalies nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau - Tvarkos aprašas), 10 punktu, „einamaisiais metais galioja praėjusiais metais galiojusios Tvarkos aprašo 5-7 punktuose nurodytos rinkos dalys, kol atsižvelgiant į praėjusių metų elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai duomenis paskelbiamos patikslintos einamųjų metų rinkos dalys".

      Ar išpakavus iš kitų asmenų Lietuvoje įsigytus supakuotus gaminius, ši pakuotė laikoma sunaudota savoms reikmėms?

      Pakuočių atliekos, kurios susidarė įmonėje išpakavus iš kitų Lietuvos įmonių įsigytus supakuotus gaminius, nelaikytinos savo reikmėms sunaudotų pakuočių atliekomis. Tokios atliekos turėtų būti priskiriamos nekomunalinių atliekų sraute susidariusioms pakuočių atliekoms.

      Ar surinkti vienkartinių gėrimų pakuotėms, kurioms taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, naudojami maišai laikomi Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiekta gaminiais pripildyta pakuote?

      Įvertinus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, manytina, kad maišai, naudojami surinkti vienkartinių gėrimų pakuočių, kurioms taikoma užstato sistema, atliekas, nelaikytini tiekta Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminiais pripildyta pakuote, už kurią turėtų būti skaičiuojamas (mokamas) mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

      Atnaujinta: 2021 07 20

    • 3.

      Atliekų tvarkytojų įrašymas į Turinčių teisę išrašyti įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą.

      Kokią veiklą vykdantys atliekų tvarkytojai gali būti įrašomi į Turinčių teisę išrašyti įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą (toliau - Tvarkytojų sąrašas)?

      Į Tvarkytojų sąrašą įrašomi: gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai; gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai; gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai); mišrių komunalinių atliekų apdorotojai, kurie atskiria gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (ar) kitaip panaudoti

      Ar yra nustatyta prašymo įrašyti į Tvarkytojų sąrašą forma?

      Taip, prašymo forma yra nustatyta. Prašymo formą galite rasti Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-04-27 įsakymu Nr. 184 „Dėl Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau - Tvarkos aprašas) 1 priede (parsisiųsti).

      Kaip galima pateikti prašymą įrašyti atliekų tvarkytoją į Tvarkytojų sąrašą?

      Prašymą kartu su dokumentais galite pateikti Jums patogiu būdu: el. paštu aaa@aaa.am.lt; paštu adresu Aplinkos apsaugos agentūra, Juozapavičiaus g. 9, Vilnius; pristatyti tiesiogiai į Aplinkos apsaugos agentūros raštinę, adresu Juozapavičiaus g. 9, Vilnius (raštinė yra 9 aukšte).

      Įmonė yra įrašyta į Tvarkytojų sąrašą kaip metalinės pakuotės atliekų surinkėja. Papildomai norime įsirašyti į Tvarkytojų sąrašą kaip metalinės ir plastikinės pakuotės atliekų eksportuotoja. Ar pateikiant Prašymą reikia nurodyti visas veiklas, t.y. ir tas veiklas kurios jau yra įrašytos į Tvarkytojų sąrašą, ar tik naujas veiklas, kuriomis norime papildyti Tvarkytojų sąrašą?

      Tuo atveju, jei įmonė jau yra įrašyta į Tvarkytojų sąrašą, Prašyme reikia nurodyti tik tas veiklas, kuriomis norite papildyti Tvarkytojų sąrašą. Jūsų konkrečiu atveju, Prašyme nurodykite metalinės ir plastikinės pakuotės atliekų eksportą.

      Esame gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (ar) kitaip panaudoti. Prašome pasakyti kokią informaciją, t. y. kokias atliekas nurodyti Prašymo 1 stulpelyje?

      Prašymo formos 2 stulpelyje nurodykite mišrių komunalinių atliekų srauto kodą 20 03 01 ir tvarkymo veiklos kodą, kuriuo tvarkomos mišrios komunalinės atliekos, t. y. S5 ir (ar) R12. Prašymo 1 stulpelyje pildomos tik tos eilutės, kuriose nurodytos tos atliekų rūšys, kurios susidaro atliekant mišrių komunalinių atliekų apdorojimą pav. plastikinės pakuotės atliekos (15 01 02), stiklinės pakuotės atliekos (15 01 07), popierinės ir kartoninės pakuotės atliekos (15 01 01) ir pan.;

      Ar Prašymo  2 stulpelyje „Tvarkytojo vykdoma atliekų tvarkymo veikla*" reikia nurodyti visas įmonėje vykdomas atliekų tvarkymo veiklas?

      Ne, Prašyme nereikia nurodyti visų atliekų tvarkytojo vykdomų atliekų tvarkymo veiklų.  Prašymo  2 stulpelyje nurodykite tik tas atliekų tvarkytojo vykdoma veiklas, kurias vykdant  atliekų tvarkytojas nori išrašyti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus.

      Įmonė yra įrašyta į Tvarkytojų sąrašą. Pasikeitė informacija nurodyta Prašyme, t. y. įmonė sudarė naują sutartį su svėrimo paslaugas teikiančiu tvarkytoju, kuris turi metrologiškai patikrintą svėrimo įrenginį. Parašome pasakyti, ar įmonė turi pateikti naują Prašymą?

      Ne, pasikeitus Tvarkytojų sąraše esančios įmonės duomenims (pvz. kontaktiniams duomenims, naudotojui (perdirbėjui) su kuriuo sudaryta sutartis dėl atliekų eksporto, svėrimo paslaugą teikiančia įmone ar pan.), naujo Prašymo teikti įmonei nereikia. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 14 punktu, pasikeitusi informacija Aplinkos apsaugos agentūrai pateikiama raštu. Tuo atveju, jei pasikeitė užsienio partneris, kuris panaudoja (perdirba) gaminių ir (ar) pakuočių atliekas papildomai privaloma pateikti tai patvirtinančius dokumentus (Tvarkos aprašo 6.2 ir 6.3 papunkčiai).

      Prašome nurodyti dokumentus kuriuos turi pateikti įmonė, kuri pageidauja būti įrašyta į Tvarkytojų sąrašą kaip gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotoja (perdirbėja)?

      Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai ( perdirbėjai) kartu su Prašymu pateikia:

      Laisvos formos technologinio proceso, kurio metu pagaminamas produktas, aprašymas;

      Dokumentus, įrodančius, kad:

      • technologinio proceso metu iš gaminių ir pakuočių atliekų pagamina produktą, kuris atitinka tarptautinius, nacionalinius, įmonės standartą ar gamintojo specifikaciją ir pan.
      • pagamintas produktas turi paklausą ir rinką (Produkto pirkimo/pardavimo sutartis, sąskaitos faktūros, produkto pirkėjo patvirtinimas, kad savo technologiniame procese naudoja produktą ir pan.).
      • savo teritorijoje turimo svėrimo įrenginio metrologinės patikros sertifikatą.

      Tuo atveju, jei gaminių ir (ar) pakuočių atliekos yra panaudojamos energijai gauti (atliekų naudojimo veiklos kodas R1)

      • laisvos formos technologinio proceso, kurio metu pagaminamas produktas (energija) aprašymas.
      • savo teritorijoje turimo svėrimo įrenginio metrologinės patikros sertifikatą.

      Atnaujinta: 2021 07 20

  • Klimato kaita 2
    • 1.

      Kur galima rasti GŠV ir ITF apskaičiavimo faktorių, taikant 2a tikslumo pakopą, vertes?

      Šias vertes galima rasti kasmet atnaujinamoje nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ataskaitoje, kuri skelbiama Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje, adresu: https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/klimato-kaita/sesd-apskaitos-ir-prognoziu-ataskaitos arba Aplinkos ministerijos tinklapyje, adresu: http://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/klimato-kaita/sesd-apskaitos-ir-prognoziu-ataskaitos-nacionaliniai-pranesimai

      Atnaujinta: 2021 07 20

    • 2.

      Kokia tvarka turi būti pateikiamos veiklos vykdytojų ir orlaivio naudotojų, dalyvaujančių apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau ŠESD) metinės ataskaitos?

      Vadovaujantis 2015 m. vasario 26 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-168, veiklos vykdytojas, kasmet iki kovo 31 d. turi pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai:

      • metinę ŠESD ataskaitą - (Excel formatu) ir popierinę versijas;
      • nepriklausomojo vertintojo patikros ataskaitą - pdf ir popierinę versijas;
      • Pažyma dėl CO2 emisijų ataskaitų vertinimo - pdf ir popierinę versijas.

      Atnaujinta: 2021 07 20

  • Oro kokybė 5
    • 1.

      Kur galėčiau rasti oro užterštumo žemėlapius?

      Miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Kėdainių, Jonavos, Alytaus, Mažeikių) oro užterštumo žemėlapiai gaunami naudojant ADMS-Urban modeliavimo programinę įrangą. Atliekant kiekvieno miesto aplinkos orą teršiančių medžiagų sklaidos modeliavimą naudojama: meteorologinė informacija, transporto srautų duomenys, stacionarių oro taršos šaltinių (pramonės įmonių, elektrinių, katilinių) fiziniai parametrai bei įmonių pateikti metiniai į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekiai, taip pat duomenys apie gyventojų būstų skaičių, jų šildymo tipus bei šildymui naudojamo kuro rūšis.  Teršalų sklaidos žemėlapius rasite čia.

      Atnaujinta: 2021 07 20

    • 2.

      Kaip sužinoti, kokia oro kokybė šiandien?

      Automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse teršalų koncentracijos kas valandą matuojamos šalies didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje),  pramonės centruose (Mažeikiuose, Kėdainiuose, Jonavoje, Naujojoje Akmenėje) ir kaimo foninėse stotyse,  veikiančiose Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose.

      Naujausią informaciją apie oro kokybę rasite adresu http://193.219.53.11/ap3/. Čia nurodomas oro kokybės užterštumo indeksas kiekvienoje tyrimų stotyje. Paspaudę  ant stoties laukelio sužinosite joje matuojamų teršalų koncentracijas, rasite ir daugiau detalesnės informacijos .

      Praėjusios paros ar dar vėlesnės datos statistinius duomenis, įvertintus lyginant su teisės aktais nustatytomis oro kokybės normomis, pateikiame čia. Informacija atnaujinama kiekvieną darbo dieną kartu pateikiant ir oro užterštumo prognozę ateinančioms dviem paroms.

      Atnaujinta: 2021 07 20

    • 3.

      Kaip elgtis esant padidėjusiam oro užterštumui?

      Padidėjus oro užterštumui reikėtų vengti aktyvios fizinės veiklos lauke (nedirbti sunkių fizinių darbų, nesportuoti). Ikimokyklinio amžiaus vaikams, senjorams, žmonėms, sergantiems kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligomis derėtų stengtis likti patalpose. Vėdinant patalpas esant prastai aplinkos oro kokybei, patariama orlaides pridengti drėgnu audiniu, dažnai valyti paviršius drėgnu būdu.

      Atnaujinta: 2021 07 20

    • 4.

      Kokios priežastys lemia oro užterštumą?

      Oro užterštumas tam tikroje teritorijoje priklauso nuo to kiek teršalų išmetamų teršalų kiekio (iš transporto, energetikos ir pramonės įmonių, individualių namų šildymo įrenginių, dėl miškų gaisrų, pavasarinių ar rudeninių žolės ir žemės ūkio atliekų deginimo, natūralių taršos šaltinių, tokių, kaip dėl sausros savaime užsidegę durpynai) ir meteorologinių sąlygų. Kai vyrauja nepalankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui (nėra vėjo, kritulių, vyrauja labai šalti/karšti orai), teršalai neišsklaidomi/nenusodinami, o kaupiasi priežemyje  ir oro užterštumas didėja. Kai vyrauja permainingi, vėjuoti arba lietingi orai, į aplinką patekę teršalai paprastai greitai išsklaidomi ir didesnio poveikio oro kokybei neturi.

      Atnaujinta: 2021 07 20

    • 5.

      Kur kreiptis, norint pranešti apie aplinkos oro teršėją?

      Pastebėję neleistinus aplinkinių veiksmus ir norėdami pranešti apie pažeidimą skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112, kur Jus sujungs su atsakingu aplinkos apsaugos specialistu.

      Atnaujinta: 2021 07 20

  • Upės, ežerai ir tvenkiniai 2
    • 1.

      Vandens lygio žeminimas tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose.

      Kokia institucija išduoda leidimus žeminti vandens lygį tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose?

      Leidimus žeminti vandens lygį tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose išduoda Aplinkos apsaugos agentūra (A. Juozapavičiaus 9, LT-09311 Vilnius).

      Kokiame teisės akte nustatyta leidimų žeminti vandens lygį tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose išdavimo tvarka?

      Leidimų žeminti vandens lygį tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose išdavimo tvarka nustatyta Leidimų pažeminti vandens lygį tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 33 „Dėl Leidimų pažeminti vandens lygį tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (teisės akto pakeitimas įsigaliojo nuo 2018 m. liepos 1 d.).

      Kokiems paviršiniams vandens telkiniams netaikomi Leidimų pažeminti vandens lygį tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose išdavimo tvarkos aprašo reikalavimai?

      Aprašo reikalavimai netaikomi akvakultūros tvenkinių vandens lygio pažeminimui ar jų išleidimui, išskyrus atvejus, kai akvakultūros tvenkiniai įrengti upių vagose. Akvakultūros tvenkinių užpildymą vandeniu ir jų išleidimą reglamentuoja Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (teisės akto pakeitimas įsigaliojo nuo 2018 m. liepos 1 d.).

      Kokiais atvejais privaloma gauti leidimą žeminti vandens lygį tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose?

      Leidimą privaloma gauti, jeigu vandens lygis tvenkinyje ar užtvenktame ežere žeminamas žemiau žemiausio vandens lygio arba išleidžiamas visas tvenkinyje ar užtvenktame ežere sukauptas vanduo.

      Kokie galimi atvejai, kai leidimai žeminti vandens lygį tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose nereikalingi?

      Leidimai nereikalingi, kai tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose vandens lygis žeminamas siekiant padidinti upių vandeningumą sausuoju laikotarpiu, kai upėse yra labai maži debitai (artimi minimaliems vasaros–rudens 30 sausiausių parų laikotarpio debitams) arba kai mažinama potvynių neigiama įtaka aplinkai, prieš potvynį pažeminant vandens lygį tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose arba potvynio metu sukaupiant vandenį tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose, vadovaujantis Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33 „Dėl tvenkinių eksploatavimo taisyklių“, 20 punkto nuostatomis.

      Kokiais laikotarpiais vandens lygio žeminimas tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose yra draudžiamas?

      1. Vandens lygis tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose negali būti žeminamas kasmet nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d., išskyrus atvejus, kai vykdoma ekstremalių situacijų prevencija pagal savivaldybės parengtą ekstremalių situacijų prevencijos priemonių planą ir/arba kai hidrotechnikos statinių apžiūros metu nustatoma, kad dėl hidrotechnikos statinio techninės būklės gali įvykti hidrotechnikos statinio griūtis, kyla grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai.

      2. Tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose, įrengtuose ant upių, nurodytų Upių ir ežerų, priskiriamų lašišiniams vandens telkiniams, sąraše ir Upių ir ežerų, potencialiai galimų priskirti lašišiniams vandens telkiniams, sąraše, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 362 „Dėl vandens telkinių suskirstymo“, vandens lygis negali būti žeminamas nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai vykdoma ekstremalių situacijų prevencija pagal savivaldybės parengtą ekstremalių situacijų prevencijos priemonių planą ir/arba kai hidrotechnikos statinių apžiūros metu nustatoma, kad dėl hidrotechnikos statinio techninės būklės gali įvykti hidrotechnikos statinio griūtis, kyla grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai.

      Kaip elgtis su tvenkinių ar užtvenktų ežerų žuvų ištekliais žeminant vandens lygį tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose?

      1. Žeminant vandens lygį tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose, žuvys praleidžiamos į žemutinį bjefą arba perkeliamos Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 3D-354/D1-303 „Dėl Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka panaudojamos žuvivaisai.

      2. Žuvų išgaudymas leidžiamas tik tuo atveju, kai iš tvenkinio ar patvenkto ežero išleidžiamas visas vanduo arba žuvų išgaudymas turi būti atliktas dėl žuvų apsaugos, ir tik turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotą specialiosios žvejybos leidimą. Specialiosios žvejybos leidimą būtina gauti prieš pradedant vykdyti vandens lygio žeminimo darbus, turint Leidimą pažeminti vandens lygį.

      Koks teisės aktas reglamentuoja Specialiosios žvejybos leidimų išdavimo tvarką ir kokia įstaiga išduoda šiuos leidimus?

      Specialiosios žvejybos leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja Specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-331 „Dėl Specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašo patvirtinimo“.

      Specialiosios žvejybos leidimus paviršiniuose vandens telkiniuose išduoda Aplinkos apsaugos agentūra (A. Juozapavičiaus 9, LT-09311 Vilnius).

      Kokius dokumentus asmuo, norintis pažeminti vandens lygį tvenkinyje ar užtvenktame ežere, turi pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai?

      Asmuo, norintis pažeminti vandens lygį tvenkinyje ar užtvenktame ežere, Aplinkos apsaugos agentūrai turi pateikti šiuos dokumentus:

      1. Aprašo 1 priede nurodytos formos prašymą.

      2. Tvenkinio ar užtvenkto ežero nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tvenkinio ar patvenkto ežero ir jo hidrotechnikos statinių savininkų sutikimus.

      3. Dokumentus, pagrindžiančius tvenkinio ar patvenkto ežero vandens lygio pažeminimo būtinumą – hidrotechnikos statinių statybos ar rekonstrukcijos projektą ir hidrotechnikos statinių (hidroelektrinės, žuvitakio, krantinių ir kt.) statybos leidimą, hidrotechnikos statinio būklės apžiūros dokumentus, nurodytus statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“, arba tvenkinio ar patvenkto ežero tvarkymo darbų projektą, parengtą vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, ar kitus papildomus dokumentus, pagrindžiančius vandens lygio pažeminimo būtinumą.

      4. Žuvų išteklių tyrimų vidaus vandenyse tvarkos aprašo, pavirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. D1-767 „Dėl Žuvų išteklių tyrimų vidaus vandenyse tvarkos aprašo pavirtinimo“, 5 punkte nurodytų asmenų (kompetentingi juridiniai (biologinio profilio mokslo ir studijų institucijos bei organizacijos) ar fiziniai (turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą ir ne mažiau kaip 3 metų šio darbo patirtį) asmenys)) rekomendacijomis pagrįstą informaciją apie žuvų apsaugos, išgaudymo, perkėlimo ir atkūrimo priemones. Jeigu planuojama išleisti visą tvenkinyje arba patvenktame ežere sukauptą vandenį, būtina pateikti informaciją, kur bus perkeliamos išgaudytos žuvys, kokių bus imtasi priemonių, kad būtų išvengta žuvų dusimo ir/ar kritimo atvejų. Informaciją apie tvenkinio ar patvenkto ežero ekosistemos atkūrimui reikalingas priemones.

      Per kokį laikotarpį išduodamas leidimas pažeminti vandens lygį tvenkinyje ar užtvenktame ežere?

      Leidimas išduodamas per 20 darbo dienų nuo dokumentų, reikalingų pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai norint žeminti vandens lygį tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose, pateikimo dienos.

      Tuo atveju, kai priimamas sprendimas neišduoti leidimo žeminti vandens lygį tvenkinyje ar užtvenktame ežere, apie tai informuojamas prašymą išduoti leidimą žeminti vandens lygį tvenkinyje ar užtvenktame ežere pateikusysis fizinis ar juridinis asmuo, nurodant tokio sprendimo priėmimo motyvus.

      Kokioms institucijoms Aplinkos apsaugos agentūra privalo teikti derinti fizinių ar juridinių asmenų pateiktus dokumentus dėl vandens lygio tvenkinyje ar užtvenktame ežere ir per kokį laikotarpį šios institucijos išnagrinėja dokumentus ir pateikia savo išvadas Aplinkos apsaugos agentūrai?

      Asmenų pateikti dokumentai dėl vandens lygio tvenkinyje ar užtvenktame ežere privalomai teikiami derinti:

      1. valstybinio parko, valstybinio ar biosferos rezervato direkcijai, kai tvenkinys ar užtvenktas ežeras yra saugomoje teritorijoje;

      2. savivaldybės administracijai, kai tvenkinys ar užtvenktas ežeras yra savivaldybės draustinyje;

      3. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atitinkamam teritoriniam padaliniui, kai tvenkinys ar užtvenktas ežeras yra kultūros paveldo teritorijoje.

      Nurodytos institucijos išnagrinėja pateiktus dokumentus ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų iš Aplinkos apsaugos agentūros gavimo datos pateikia savo išvadas Aplinkos apsaugos agentūrai. Institucijų pateiktos išvados įrašomos į Leidimą.

      Kokie reikalavimai gali būti nustatomi Leidime dėl vandens lygio žeminimo tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose?

      Leidime dėl vandens lygio žeminio tvenkinyje ar užtvenktame ežere gali būti nustatomi šie reikalavimai:

      1. Ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vandens lygio pažeminimo darbų pradžios informuoti visuomenę apie vandens lygio pažeminimo priežastis ir terminus šalies dienraštyje arba vietinėje spaudoje ir paskelbti pranešimus savivaldybės arba seniūnijos skelbimų lentose.

      2. Ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas apie tikslų vandens lygio pažeminimo laiką raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, Leidimą derinusią saugomos teritorijos direkciją, kai tvenkinys ar patvenktas ežeras yra saugomoje teritorijoje, tvenkinio ar patvenkto ežero ir jų hidrotechnikos statinių savininkus ir nuomininkus ar asmenis, turinčius leidimą naudoti tvenkinį ar patvenktą ežerą žvejybos plotams.

      3. Vandens lygio pažeminimo intensyvumas tvenkinyje ar užtvenktame ežere neturi viršyti 20 cm per parą. Jei vandens lygio pažeminimas trunka ilgiau kaip 5 paras, tolesnis vandens lygio pažeminimo intensyvumas neturi viršyti 70 cm per parą, o likus ne mažiau kaip 1 m gyliui – 20 cm per parą. Žemutiniame bjefe vandens debitas neturi viršyti vidutinio liūčių debito.

      4. Vykdant vandens lygio žeminimo darbus ir atstatant vandens lygį tvenkinyje ar užtvenktame ežere, šių vandens telkinių žemutiniame bjefe turi būti užtikrinamas vandens debitas, nustatytas pagal Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-382 „Dėl Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

      5. Vandens lygį pažeminus iki leidime žeminti vandens lygį tvenkinyje ar užtvenktame ežere nurodytos altitudės, užtikrinti, kad šis vandens lygis būtų pastoviai palaikomas leidime nurodytu laikotarpiu. Vandens lygį iki normaliai patvenkto vandens lygio galima atstatyti tik užbaigus visus leidime numatytus darbus.

      6. Nurodoma, kaip turi būti tvarkomi žuvų ištekliai – žuvys praleidžiamos į vandens telkinio žemutinį bjefą ar perkeliamos į kitą vandens telkinį.

      7. Atliekant vandens lygio pažeminimo darbus, turi būti užtikrinama žuvų apsauga nuo galimų neleistinos žvejybos atvejų, taip pat vandens lygio pažeminimo ir darbų vykdymo metu organizuoti žuvų apsaugą, kad būtų išvengta žuvų dusimo ir/ar kritimo atvejų.

      8. Vandens lygio žeminimo ir darbų vykdymo metu pastebėjus žuvų dusimo ir/ar kritimo atvejus ar veiklos daromą neigiamą poveikį aplinkai, turi būti stabdomi vandens lygio žeminimo darbai ir organizuojama žuvų apsauga, taikomos papildomos neigiamo poveikio aplinkai mažinimo priemonės.

      9. Vandens lygį tvenkinyje ar užtvenktame ežere iki normaliai patvenkto vandens lygio galima atstatyti tik užbaigus visus Leidime numatytus darbus.

      10. Užbaigus visus Leidime numatytus darbus ir atstačius vandens lygį iki normaliai patvenkto vandens lygio tvenkinyje ar patvenktame ežere, turi būti įgyvendintos Leidime nustatytos priemonės tvenkinio ar patvenkto ežero ekosistemos atkūrimui ir nustatytos žuvų išteklių atkūrimo (žuvų įveisimo) priemonės.

      Kokios institucijos informuojamos apie išduotą leidimą dėl vandens lygio žeminimo tvenkinyje ar užtvenktame ežere?

      Išduoto leidimo dėl vandens lygio žeminimo tvenkinyje ar užtvenktame ežere kopiją per 5 darbo dienas Aplinkos apsaugos agentūra pateikia Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.

      Kokių įstaigų atstovai dalyvauja pradedant vandens lygio žeminimo darbus tvenkinyje ar užtvenktame ežere?

      Leidime nustatytus vandens lygio pažeminimo darbus galima pradėti vykdyti tik dalyvaujant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui.

      Kada laikoma, kad vandens lygio pažeminimo darbai tvenkinyje ar užtvenktame ežere įvykdyti?

      Vandens lygio pažeminimo darbų vykdymo pabaiga – data, kai vandens telkinio lygis po vykdytų vandens lygio pažeminimo darbų atstatomas iki buvusio normaliai patvenkto vandens lygio.

      Ar yra numatyta teisinė atsakomybė fiziniam ar juridiniam asmeniui, vykdančiam vandens lygio žeminimą tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose neturint leidimo vykdyti vandens lygio žeminimą tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose ar pažeidus Leidime nustatytus aplinkosaugos reikalavimus?

      Fiziniai ar juridiniai asmenys, pažeminę vandens lygį be Aprašo nustatyta tvarka išduoto Leidimo ar pažeidę Leidime nustatytus aplinkosaugos reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

      Atnaujinta: 2021 07 20

    • 2.

      Vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų nustatymas.

      Vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų nustatymo principus reglamentuoja Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 „Dėl Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas). Nuo 2018-12-29 įsigaliojo Tvarkos aprašo skyriaus „III. Apsaugos zonų nustatymas“ pakeitimai.

      Vadovaujantis Tvarkos aprašo 10 punktu, apsaugos zonos plotis prilyginamas pagal Tvarkos aprašo skyriaus „II. Apsaugos juostų nustatymas“ reikalavimus nustatytam apsaugos juostos pločiui prie šių paviršinių vandens telkinių: ežerų ir tvenkinių, kurių plotas ne didesnis kaip 2 ha; visų kanalų. Nuo 2018-12-29 Tvarkos aprašo 10 punktas papildytas, nurodant, kad šio punkto nuostatos netaikomos rekultivuotiems į vandens telkinius karjerams.

      Vadovaujantis Tvarkos aprašo 11 punktu, apsaugos zonos plotis prilyginamas pagal Tvarkos aprašo skyriaus „II. Apsaugos juostų nustatymas“ reikalavimus nustatytam apsaugos juostos pločiui šiais atvejais:

      • miško žemėje prie šių paviršinių vandens telkinių: ežerų ir tvenkinių, kurių plotas mažesnis kaip 50 ha; tvenkinių, upių, kurių ilgis ≤ 10 km;
      • miestų ir miestelių teritorijose prie visų paviršinių vandens telkinių.

      Nuo 2018-12-29 Tvarkos aprašo 10 punktas papildytas, nurodant, kad prie rekultivuotų į vandens telkinius karjerų apsaugos zonos plotis prilyginamas pagal Tvarkos aprašo skyriaus „II. Apsaugos juostų nustatymas“ reikalavimus nustatytam apsaugos juostos pločiui.

      Vadovaujantis Tvarkos aprašo 13 punktu, prie trumpesnėse kaip 5 km ilgio upėse esančių sureguliuotų ruožų (kai jų ilgis ≥ 100 m) ir šiuose ruožuose įsiterpusių nesureguliuotų ruožų (kai jų ilgis ≤ kaip 100 m) apsaugos zonos plotis prilyginamas pagal Tvarkos aprašo skyriaus „II. Apsaugos juostų nustatymas“ reikalavimus nustatytam apsaugos juostos pločiui. Šio punkto nuostatos netaikomos iš ežerų ištekančių upių sureguliuotuose ruožuose ir kai šie ruožai patenka į  valstybinių parkų, valstybinių bei savivaldybių draustinių arba biosferos rezervatų teritorijas.

      Teritorijų planavimo dokumentų rengėjai dažnai kelia klausimą dėl Tvarkos aprašo 9.1 papunkčio ir 11 punkto nuostatų taikymo, kai žemės sklypas yra miesto teritorijoje. Nustatant vandens telkinių apsaugos zonas, būtina įvertinti visus Tvarkos aprašo skyriaus „III. Apsaugos zonų nustatymas“ reikalavimus. Tvarkos aprašo 9.1 papunkčio ir 11 punkto nuostatos viena kitą papildo ir turi būti taikomos, įvertinus konkrečiai teritorijai taikomus teritorijų planavimo ir (ar) kitus galiojančius dokumentus. Pagrindiniai kriterijai, nuo kurių priklauso vandens telkinių apsaugos zonos plotis, nustatyti Tvarkos aprašo 9 punkte ir jo 9.1, 9.2 ir 9.3 papunkčiuose, Aprašo 10, 11, 12 ir 13 punktuose nustatytos papildomos aplinkybės, dėl kurių vandens telkinių apsaugos zonos plotis gali keistis. Pavyzdžiui, vandens telkinių apsaugos zonos plotis prilyginamas pakrantės apsaugos juostos pločiui prie miško žemėje esančių 10 km ir trumpesnių upių, prie iki 50 ha ploto ežerų ir tvenkinių, prie visų paviršinių vandens telkinių miestų ir miestelių teritorijose, prie į vandens telkinius rekultivuotų karjerų.

      Atnaujinta: 2021 07 20

  • Vandenų būklės vertinimas 5
    • 1.

      Ar gali būti kasmet vertinama paviršinių vandens telkinių būklė pagal Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką?

      Vertinimas pagal Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką pagrįstas Upių baseinų rajonų valdymo plano laikotarpio (6 metų periodo) tyrimų įvertinimu ir yra kompleksinis, apimantis ne tik fizikinių–cheminių kokybės elementų (maistingųjų ir organinių medžiagų, prisotinimo deguonimi, vandens skaidrumo, specifinių teršalų) rodiklius ir biologinių kokybės elementų (vandens floros, fitoplanktono, bestuburių, žuvų) rodiklius, bet ir hidromorfologinių kokybės elementų (hidrologinio režimo, upės vientisumo, morfologinių sąlygų) rodiklius, o taip pat pavojingas medžiagas. Kasmet gali būti įvertinama ne paviršinio vandens telkinio būklė, o vandens kokybė pagal atskirus kokybės elementų rodiklius.

      Atnaujinta: 2021 07 20

    • 2.

      Kokių vandens telkinių būklė gali būti vertinama pagal Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką?

      Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo“, taikoma vertinant paviršinių vandens telkinių, kuriems nustatyti vandensaugos tikslai, būklę, t. y. ežerų (tarp jų ežerų, priskirtų prie labai pakeistų vandens telkinių, tvenkinių, karjerų), kurių paviršiaus plotas didesnis kaip 0,5 km2 ploto ir upių (tarp jų upių, priskirtų prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų), kurių baseino plotas yra didesnis kaip 30 km2.

      Atnaujinta: 2021 07 20

    • 3.

      Kas yra paviršinio vandens telkinio cheminė būklė?

      Paviršinių vandens telkinių cheminė būklė nustatoma pagal pavojingų medžiagų koncentracijas. Upių ir ežerų cheminės būklės vertinimo kriterijai yra Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (toliau – Nuotekų tvarkymo reglamentas), 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytų medžiagų aplinkos kokybės standartai (toliau – AKS) paviršiniuose vandenyse.

      Cheminė būklė yra klasifikuojama į gerą būklę ir neatitinkančią geros būklės. Vandens telkinio cheminė būklė yra neatitinkanti geros būklės, jeigu bent vienos Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytos medžiagos koncentracija viršija AKS pagal metų vidurkį (MV-AKS) ir/arba didžiausią leidžiamą koncentraciją (DLK-AKS), ir/arba AKS biotoje.

      Atnaujinta: 2021 07 20

    • 4.

      Kas yra paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė?

      Paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė apibūdina fizikinių–cheminių kokybės elementų (maistingųjų  ir organinių medžiagų, prisotinimo deguonimi, vandens skaidrumo, specifinių teršalų) ir vandens telkinio hidromorfologinių kokybės elementų (hidrologinio režimo ir morfologinių sąlygų) poveikį telkinio biologiniams elementams (fitoplanktonui, vandens florai, bestuburiams, žuvims). Ekologinė būklė vertinama pagal vandens kokybės elementų rodiklių verčių nuokrypius nuo etaloninių sąlygų, kur žmonių ūkinės veiklos poveikis yra minimalus.

      Paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė klasifikuojama į penkias klases: labai gerą, gerą, vidutinę, blogą ir labai blogą.

      Atnaujinta: 2021 07 20

    • 5.

      Kur skelbiami paviršinių vandens telkinių valstybinio monitoringo duomenys?

      Pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą kasmet vykdomas upių ir ežerų valstybinis monitoringas, kurio metu matuojami/ištiriami fizikinių–cheminių kokybės elementų rodikliai, biologinių kokybės elementų (fitoplanktono, vandens floros (makrofitų ir fitobentoso), bestuburių (makrozoobentoso), žuvų) rodikliai ir pavojingos medžiagos. Upių fizikinių–cheminių kokybės elementų rodiklių ir pavojingų medžiagų vidutiniai metų duomenys, taip pat vandens kokybės pagal biologinius elementus įvertinimo duomenys skelbiami Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje, adresu: https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vanduo/upes-ezerai-ir-tvenkiniai/valstybinis-upiu-ezeru-ir-tvenkiniu-monitoringas/upiu-monitoringo-rezultatai
      ežerų – https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vanduo/upes-ezerai-ir-tvenkiniai/valstybinis-upiu-ezeru-ir-tvenkiniu-monitoringas 

      Atnaujinta: 2021 07 20

  • Poveikio aplinkai vertinimas ir taršos prevencija 5
    • 1.

      Kas yra poveikio aplinkai vertinimo subjektai?

      Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai yra valstybės ir savivaldybių institucijos, nagrinėjančios poveikio aplinkai vertinimo programas bei ataskaitas ir pagal savo kompetenciją teikiančios išvadas.

      Atnaujinta: 2021 07 20

    • 2.

      Kokiais atvejais turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo?

      Informuojame, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama, kai planuojama veikla yra įrašyta į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą arba tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.

      Atnaujinta: 2021 07 20

    • 3.

      Žemės sklype, kurio naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, planuojama statyti sandėliavimo ir administracinės paskirties pastatus. Sandėliavimo paskirties pastatu užstatomas plotas apie 14 000 m2, administracinės paskirties pastatu užstatomas plotas apie 600 m2.

      Ar šiai planuojamai ūkinei veiklai - sandėliavimo ir administracinės paskirties pastatų (bendras užstatomas plotas apie1,46 ha) statybai, turi būti atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 1 0.2 punkto nuostatomis?

      Informuojame, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros (atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas) atliekamos, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) 7 straipsnio 1 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi tokios procedūros privalomos arba tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.

      Informuojame, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo ( toliau – PAV direktyva) II priedo 10 dalies „Infrastruktūros projektai“ b punkte yra įtvirtinta projektų rūšis – „urbanizavimo projektai, įskaitant prekybos centrų ir mašinų stovėjimo aikštelių statybą“. Šią PAV direktyvos nuostatą perkelia ir detalizuoja PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunktis – „urbanistinių objektų (išskyrus vieno ar dviejų butų gyvenamuosius namus, kai jų statyba numatyta savivaldybių lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, mašinų stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užstatomas didesnis kaip 0,5 ha plotas)“. Pažymėtina, kad Europos Komisijos parengtame PAV direktyvos I ir II priedų kai kurių projektų kategorijų apibrėžimų aiškinimo vadove (paskelbta Aplinkos ministerijos interneto svetainės www.am.lt rubrikoje ,,Poveikio aplinkai vertinimas“) nurodoma, kad  „remiantis plačiu direktyvos aiškinimu, kurio reikalauja ETT, miesto plėtros projektas turi būti laikomas projektu, kurio pobūdis yra urbanistinis, nepaisant jo vietos. Į šį bendrą kriterijų reikia atsižvelgti nagrinėjant projektus, kurie yra ne miestų vietovėse, todėl reikia laikyti, kad jie priklauso II priedo 10 punkto b) papunkčiui“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skaičiuojant užstatymo plotą, turi būti įvertintas ir automobilių stovėjimo aikštelių bei kitų inžinerinių statinių užstatymo plotas.

      Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir tai, kad planuojamos ūkinės veiklos metu numatoma užstatyti didesnį kaip 0,5 ha plotą, Jūsų nurodyta planuojama ūkinė veikla atitinka PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunktyje nurodytą veiklą, kuriai turi būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, vadovaujantis PAV įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi.

      Atnaujinta: 2021 07 20

    • 4.

      Kokie yra aplinkos apsaugos reikalavimai įrengiant automobilių plovyklą?

      Automobilių plovykloms taikomi aplinkosauginiai reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 patvirtintame Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui apraše (toliau – Aprašas). Asmenys, kurie teikia transporto priemonių techninės priežiūros ir/ar remonto paslaugas, privalo vadovautis Aprašo nuostatų reikalavimais. Jei Jūs Apraše išvardintų paslaugų (tarp jų ir automobilių plovimo) neteikiate kitiems asmenims, tai Jūs privalote laikytis tik Aprašo 5.1 -5.3 punktų reikalavimų.

      Atsakydami į klausimą dėl nuotekų tvarkymo, pažymime, kad automobilių plovimo metu susidaro nuotekos, užterštos pakibusiomis vandenyje dalelėmis, naftos produktų likučiais, kurias, prieš išleidžiant į aplinką arba nuotekų tinklus reikia išvalyti iki Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236, nustatytų reikalavimų. Taip pat pažymime, kad nuoplovos nuo automobilių, įskaitant ir purvą, negali būti tiesiai šalinamos į nuotekų surinkimo sistemą be valymo veiklos vietoje.

      Atkreipiame dėmesį, kad jei išvalytų nuotekų į aplinką išleidžiama daugiau nei 5 m3 per parą, tuomet, vadovaujantis 2014-03-06 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 1.1 punktu, veiklos vykdytojas privalo gauti Taršos leidimą.

      Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras reglamentuoja STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Informuojame, kad statybos leidimus išduoda vietos savivaldos institucijos.

      Atnaujinta: 2021 07 20

    • 5.

      Kokie reikalavimai taikomi ir kokie leidimai yra reikalingi norint vykdyti automobilių ardymą, kaip juos gauti, kiek visa tai užtrunka? Ar būtinai turi būti UAB ar užtenka indvidualios veiklos?

      Ardant naudotus automobilius turi būti laikomasi Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 metų gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių reikalavimų patvirtinimo“ (galiojančią redakciją galite rasti: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2A6571CD23AB/JcuNdXsfoj).

      Norint vykdyti minėtą veiklą, būtina gauti Taršos leidimą, vadovaujantis 2014-03-06 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-259 patvirtintomis Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis (toliau – Taršos taisyklės), kadangi ši veikla atitinka Taršos taisyklių 1 priedo 3 punktą. Informuojame, kad Taršos leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra (toliau - Agentūra). Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Taršos taisyklių 11 punktu, ,,leidimas gali būti išduodamas ar pakeičiamas tik atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras (atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas), kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (toliau – PAV įstatymas) tokios procedūros yra privalomos.“ Pažymime, kad Jūsų planuojama vykdyti veikla atitinka PAV įstatymo 2 priedo 11.20 papunktyje nurodytą veiklą ir taip pat gali atitikti 2 priedo 11.8 papunktyje nurodytą veiklą, todėl prieš teikiant paraišką Taršos leidimui gauti privalėsite atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Papildomai atkreipiame Jūsų dėmesį, kad paraišką Taršos leidimui gauti galėsite pateikti nagrinėjimui, kai atlikus atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrą bus priimta atrankos išvada, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Pažymime, kad tuo atveju, jeigu būtų priimta atrankos išvada, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas privalomas, paraišką Taršos leidimui gauti Agentūrai galėtume pateikti, tik gavę atsakingos institucijos (t.y. Agentūros) sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo.

      Šios procedūros gali užtrukti preliminariai apie 2–5 mėnesius, tai priklausys nuo dokumentų pateikimo spartos ir pateiktų dokumentų kokybės.

      Taip pat gavus Taršos leidimą būtina gauti Pavojingų atliekų tvarkymo licenciją pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-19 įsakymą Nr. 684 ,,Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ ir registruotis Atliekų tvarkytojų valstybės registre ATVR (https://atvr.am.lt).

      Atsakydami į klausimą dėl ūkinės veiklos formos informuojame, kad ūkinės veiklos forma gali būti įvairi: UAB, individuali įmonė ir pan.

      Atnaujinta: 2021 07 20

  • Cheminės medžiagos ir mišiniai 12
    • 1.

      Kokie teisės aktai reglamentuoja duomenų ir informacijos teikimą?

      2000 m. balandžio 18 d. Nr. VIII-1641 Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymas (nauja redakcija nuo 2020 m. vasario 8 d.).

      Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. D1-462 „Dėl duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius tvarkos aprašo patvirtinimo“ (nauja redakcija nuo 2020 m. birželio 18 d.) (toliau – Tvarkos aprašas).

      Atnaujinta: 2021 07 20

    • 2.

      Koks teisės aktas reglamentuoja cheminių medžiagų ir cheminių mišinių apskaitos rengimą? Kokia institucija atsakinga už šį teisės aktą?

      Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. D1-360 „Dėl cheminių medžiagų ir cheminių mišinių apskaitos tvarkos aprašas“ (nauja redakcija nuo 2020 m. lapkričio 1 d.). Už šį teisės aktą yra atsakingas Aplinkos apsaugos departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyrius.

      Atnaujinta: 2021 07 20

    • 3.

      Kas yra Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema (AIVIKS) ir kam ji skirta?

      AIVIKS – tai informacinė sistema, skirta surinkti, sisteminti ir kaupti duomenis apie aplinką bei užtikrinti duomenų ir informacijos apie aplinką viešumą.

      IS AIVIKS sistema skirta:

      1.     Aplinkos ministerijai, jos padalinių ir pavaldžių institucijų bei kitų valstybės institucijų darbuotojams, tvarkantiems aplinkos duomenis ir informaciją;

      2.     Fiziniams ir juridiniams asmenims, teikiantiems duomenis aplinkos apsaugos tarnyboms;

      3.     Aplinkosaugos specialistams, mokslininkams, projektų rengėjams ir kt. specialistams;

      4.     Visuomenei.

      Atnaujinta: 2021 07 20

    • 4.

      Koks yra duomenų ir informacijos rinkimo bei kaupimo tikslas, užduotys ir kam teikiama informacija yra naudojama?

      Tikslas: Surinkti iš gamintojų, importuotojų, tolesnių naudotojų, platintojų, eksportuotojų Tvarko apraše nurodytus duomenis ir informaciją ir centralizuotai juos kaupti informacinėje sistemoje „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (toliau – IS AIVIKS).

      Užduotys:

      • Tvarkyti surinktus duomenis ir informaciją bei teikti juos institucijoms, darančioms atitinkamus sprendimus cheminių medžiagų ir cheminių mišinių valdymo, tvarkymo bei kontrolės srityse, taip pat juridiniams ir fiziniams asmenims, naudojantiems chemines medžiagas ir cheminius mišinius ūkinėje veikloje arba savo asmeniniams ar namų ūkio poreikiams tenkinti, siekiant užtikrinti jų saugų naudojimą;
      • Surinkti Tvarkos apraše nurodytus duomenis apie gamintojus, importuotojus, tolesnius naudotojus, platintojus, eksportuotojus, užsiimančius cheminių medžiagų ir cheminių mišinių gamyba, tiekimu rinkai, importu, naudojimu pramoninėje, profesinėje ar kitoje ūkinėje veikloje ir eksportu.

      Naudojimas:

      • Statistinei analizei ir vertinimui (siekiant užtikrinti tinkamą cheminių medžiagų ir cheminių mišinių tiekimo rinkai valdymą ir tinkamą reglamentuojančių teisės aktų kontrolę);
      • Prevencinėms priemonėms (esant ekstremaliai sveikatai situacijai (apsinuodijimui, tolesniam gydymui), siekiant saugaus naudojimo ir tinkamų veiksmų ištikus avarijai (išsiliejimui, gaisrui, paviršinių, gruntinių vandenų užteršimui ir kt.));
      • Visuomenės informatyvumo didinimui.

      Atnaujinta: 2021 07 20

    • 5.

      Kas yra duomenų ir informacijos teikėjai?

      • gamintojai;
      • importuotojai;
      • platintojai;
      • eksportuotojai;
      • naudotojai (pramoninėje, profesinėje ar kt. ūkinėje veikloje).

      Atnaujinta: 2021 07 20

    • 6.

      Kokiems fiziniams ir juridiniams asmenims nėra taikomas Tvarkos aprašas?

      • užsiimantiems vartotojams skirtų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių mažmenine prekyba; 
      • užsiimantiems žemės ūkio veikla;
      • vykdantiems mokslinius, technologinius ar laboratorinius tyrimus;
      • užsiimantiems naftos produktų, riebiųjų rūgščių metilo esterio (biodyzelino), etanolio ir kitų produktų, kurie naudojami kaip energijos ištekliai, prekyba ir laikymu degalinėse, skirtose šiuos produktus priimti, laikyti ir parduoti galutiniam naudojimui, įskaitant degalines, kurios skirtos tik savo poreikiams;
      • naudojantiems galutiniam naudojimui skirtas chemines medžiagas ir cheminius mišinius asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija;
      • gaminantiems, importuojantiems, naudojantiems, platinantiems polimerus ir chemines medžiagas, įtrauktas į 2008 m. spalio 8 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 987/2008, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), IV ir V priedus.

      Atnaujinta: 2021 07 20

    • 7.

      Kada teikiami duomenys ir informacija?

      Informacija teikiama tiesiogiai internetu į IS AIVIKS sistemą. Duomenys ir informacija turi būti pateikti už praėjusius kalendorinius metus iki einamųjų metų kovo 1 d. Duomenys ir informacija turi būti teikiami jei metinis cheminės medžiagos ar cheminio mišinio kiekis yra ≥ 1000 kg arba, priklausomai nuo cheminės medžiagos ar cheminio mišinio klasifikavimo, pasiekiami kiekiai, nurodyti Tvarkos aprašo 2 priede (žr. lentelę žemiau):

      Eil. Nr.

      Klasifikavimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008*

      Kiekis (kg), kurį pasiekus ir viršijus privaloma teikti duomenis IS „AIVIKS“

      Pavojingumo klasė ir kategorija

      Cheminės medžiagos pavojingumo frazė

       

      Cheminės medžiagos

      Cheminiai mišiniai

      iki 2023 m. gruodžio 31 d.

      Cheminiai

      mišiniai

      nuo 2024 m. sausio 1 d.

      1.

      1, 2 kategorijos ūmus toksiškumas

       

      H300

      10

      1

      10

      H310

      10

      1

      10

      H330

      10

      1

      10

      2.

      3 kategorijos ūmus toksiškumas

       

      H301

      100

      10

      100

      H311

      100

      10

      100

      H331

      100

      10

      100

      3.

      1A, 1B kategorijos mutagenai

      H340

      10

      10

      10

      4.

      1A, 1B kategorijos kancerogenai

      H350

      10

      10

      10

      5.

      1A, 1B kategorijos toksiškai veikiančios reprodukciją

      H360

       

      10

      10

      10

      6.

      1 kategorijos specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis)

      H372

      100

      10

      100

      7.

      2 kategorijos specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis)

      H373

      1000

      10

      1000

      8.

      1 kategorijos specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis)

      H370

      100

      10

      100

      9.

      2 kategorijos specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis)

      H371

      1000

      10

      1000

      10.

      Odos ėsdinimas 1A, 1B, 1C

      H314

      100

      10

      100

      11.

      Smarkus akių pažeidimas

      H318

      100

      10

      100

      12.

      1 kategorijos plaučių pakenkimas prarijus

      H304

      100

      10

      100

      13.

      1 kategorijos kvėpavimo takų jautrinimas

       

      H334

      100

      10

      100

      14.

      1 kategorijos odos jautrinimas

      H317

      100

      10

      100

      15.

      1 kategorijos ūmus toksiškumas vandens aplinkai

      H400

      100

      100

      100

      16.

      1, 2, 3 kategorijos lėtinis toksiškumas vandens aplinkai

      H410

      100

      100

      100

      H411

      100

      100

      100

      H412

      100

      100

      100

      *2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL 2008 L 353, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1297/2014 (OL 2014 L 350, p. 1).

      Atnaujinta: 2021 07 20

    • 8.

      Iš kokių informacijos šaltinių turi būti imami duomenys apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius?

      Pagrindinis šaltinis yra saugos duomenų lapas (SDL). Gali būti pateikiama ir kita teikėjo pateikta informacija, leidžianti cheminės medžiagos ar cheminio mišinio naudotojui imtis būtinų priemonių žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti bei saugai užtikrinti. Tais atvejais, kai fizinis ar juridinis asmuo pats gamina ar importuoja cheminę medžiagą arba cheminį mišinį, informaciją turi surinkti pats, remdamasis įvairiais informacijos šaltiniais, nacionalinėmis ar tarptautinėmis duomenų bazėmis.

      SDL pavyzdys

      Konkretūs SDL skirsniai iš kurių turi būti nurodyta informacija:

      • Pavadinimas, prekinis pavadinimas ir cheminės medžiagos identifikaciniai duomenys – SDL 1 skirsnis
      • Klasifikavimas ir ženklinimas – SDL 2 skirsnis
      • Mišinio sudėtis – SDL 3 skirsnis
      • Fizikocheminiai duomenys – SDL 9 skirsnis
      • Toksikologinė informacija – SDL 11 skirsnis
      • Ekologinė informacija – SDL 12 skirsnis
      • Stabilumas ir reaktyvumas – SDL 10 skirsnis
      • Saugos nuo kenksmingo poveikio priemonės – SDL 8 skirsnis
      • Apsaugos priemonės ištikus avarijai – SDL 4, 5 ir 6 skirsniai

      Atnaujinta: 2021 07 20

    • 9.

      Kokia informacija yra pateikiama ir paprastam vartotojui prieinama cheminių medžiagų ir cheminių mišinių duomenų bazėje?

      Informacinės cheminių medžiagų ir cheminių mišinių duomenų bazės dalis, kurioje kaupiama informacija ir duomenys, kurie pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 negali būti laikomi komercine ir pramonine paslaptimi ir kurie pagal kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus nepriskirti valstybės ar tarnybos paslaptims, skelbiami tinklalapyje www.aplinka.lt: Cheminės medžiagos – Cheminių medžiagų ir mišinių duomenų bazė.

      Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių duomenų bazėje pateikiama informacija apie:

      • užregistruotas chemines medžiagas;
      • užregistruotus cheminius mišinius;
      • duomenų teikėjus.

      Atnaujinta: 2021 07 20

    • 10.

      Kur skelbiamas įmonių, pateikusių duomenis ir informaciją už praėjusius kalendorinius metus į IS AIVIKS sistemą, sąrašai?

      Įmonių, pateikusių duomenis ir informaciją už praėjusius kalendorinius metus į IS AIVIKS sistemą, sąrašai skelbiami tinklalapyje: https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/chemines-medziagos-ir-misiniai/cheminiu-medziagu-ir-misiniu-ataskaitu-teikimas-i-is-aiviksa/duomenu-teikimas-is-aiviks-apie-chemines-medziagas-ir-misinius

      Atnaujinta: 2021 07 20

    • 11.

      Kur galima rasti papildomos informacijos apie chemines medžiagas?

      Atnaujinta: 2021 07 20

    • 12.

      Kokios yra dažniausiai pasitaikančios klaidos teikiant duomenis ir informaciją į IS AIVIKS apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius?

      • Cheminės medžiagos pavadinimas pateikiamas ne pagal IUPAC nomenklatūrą;
      • Pateikiamas neinformatyvus cheminio mišinio pavadinimas (turėtų būti nurodytas produktas ir jo prekinis pavadinimas pvz. valymo priemonė Superclean);
      • Pateikiami netikslūs klasifikavimo ir ženklinimo duomenys;
      • Pateikiama nekonkreti arba nepilna cheminių medžiagų ar cheminių mišinių toksikologinė,  ekotoksikologinė ir kita informacija arba jos visai nėra;
      • Informacija apie cheminės medžiagos ar cheminio mišinio toksikologinius, ekotoksikologinius ir kitus duomenis nurodomi ne lietuvių kalba;
      • Nurodant cheminio mišinio sudėtį būtina nurodyti visus mišinio pavojingus komponentus, jų EINECS, CAS Nr., masės % dalį;
      • Pateikiami neteisingi kiekiai (IS AIVIKS sistemoje kiekiai nurodomi tonomis);
      • Sukuriamos dvi vienodos ataskaitos (todėl neleidžia pateikti ataskaitos);
      • Ataskaitoje sukuriamos tuščios eilutės (todėl neleidžia pateikti ataskaitos);
      • Ataskaitoje dubliuojasi įrašai (todėl neleidžia pateikti ataskaitos);
      • Klaidingai nurodomas veiksmas importas / eksportas (importas / eksportas yra cheminių medžiagų ar cheminių mišinių įvežimas / išvežimas į / iš šalis, kurios nepriklauso Europos Sąjungai;
      • Nurodant veiksmą importas / eksportas, nėra nurodoma šalis iš / į kurią buvo atliktas importas / eksportas.

      Atnaujinta: 2021 07 20

  • Gyvoji gamta 1
    • 1.

      Prekybos ne mėgėjų žvejybos įrankiais vietos ir prekybą vykdantys asmenys.

      Savivaldybė Prekybos vieta Prekybą ne mėgėjų žvejybos įrankiais vykdantis asmuo
      Alytaus S. Dariaus ir S. Girėno g. 7, Alytus UAB „Auksa“
      Klaipėdos Birutės g. 2, Klaipėda UAB „Jurutis“
      Panevėžio Pilėnų g. 8, Piniava, Panevėžio r. Olga Majauskienė
      Rietavo Rietavo turgus, garažo Nr. 526, Rietavo sen. Aleksandras Gudas
      Šiaulių Serbentų g. 92, Šiauliai Tadas Stanelis, el. p. stanelis2@gmail.com
      Šiaulių F. Vaitkaus g. 15, Šiauliai UAB „Vonin Lithuania“
      Utenos Kauno g. 11-3, Utena, „Žūklės reikmenys“ Jono Trinkūno individuali įmonė
      Utenos Vasaros g. 37, Utena Arvydas Padvaiskas
      Vilniaus m. Gariūnų g. 68, Vilnius, A korpusas, L2/025 sekcija V. Baranovo įmonė, tel. 864711248
      Vilniaus m. Gariūnų g. 68, Vilnius, antras angaras, 129-130 vietos Andrej Belousov
      Vilniaus m. Gariūnų g. 68, Vilnius, 4 angaras, 117, 118 sekcijos Rimas Anusevičius, tel. 868740062
      Vilniaus m. Algirdo g. 29-3, Vilnius UAB „Leonas ir ko“
      Kauno m. Veiverių g. 105-1, Kaunas UAB "Teksta"
      Vilniaus m. Žalgirio g. 108, Vilnius UAB "Trofėjas", tel.864584614

       

      Atnaujinta: 2021 07 20