Viešoje paieškoje

 

1. Kaip rasti įmonės duomenis ir informaciją ATVR?

Įmonės duomenis ATVR galite rasti interneto svetainėje https://atvr.am.lt paspaudus nuorodą „Paieška“ ir atsidariusiame lange įrašę įmonės pavadinimą ar dalį pavadinimo arba kodą ir paspaudus „Ieškoti“. Atsidariusiame lange bus nurodytos pasirinktos įmonės tvarkymo vietos. Paspaudus ATVR kodo nuorodą, atsidarys langas, kuriame bus rodomi ATVR registruotos įmonės – Registro objekto – duomenis ir informaciją.

 

2. ATVR Registro objekto duomenyse galima matyti visas įmonės atliekų tvarkymo vietas (išregistruotas ir šiuo metu registruotas – aktualias). Ar galima padaryti, kad būtų matomos tik aktualios atliekų tvarkymo vietos?

Taip, galima.

Paspaudus įmonės ATVR kodo nuorodą, atsidariusiame lange:

– spausti Tvarkymo vietos filtro mygtuką „Atrinkti pagal pavyzdį“;

– pasirinkti virš stulpelio „Išregistruota“ esantį „Ne“;

– paspausti klaviatūroje „Enter“.

Atsidariusiame lange bus matyti aktualūs ATVR Registro objekto tvarkymo vietų duomenys.

 

3. Ką daryti, jei paspaudus įmonės ATVR kodo nuorodą, atsidariusiame lange matau tik bendrus įmonės duomenis, bet nematau nei tvarkymo vietų, nei atliekų sąrašo arba matau bendrus duomenis ir tvarkymo vietas, bet nematau atliekų sąrašo?

Jei atsidariusiame lange nesimato tvarkymo vietų ir atliekų arba matyti bendri duomenys ir tvarkymo vietos, bet nesimato atliekų, reikia ekrane rasti pagalbines linijas, kurios skiria bendrųjų duomenų zoną nuo tvarkymo vietų ir atliekų zonų (horizontalioji) ir tvarkomų atliekų zoną nuo atliekų zonos (vertikalioji) ir kompiuterio pele, stumdant šias linijas aukštyn / žemyn arba į šonus, galima atsidaryti ir (ar) pasididinti ekrane reikalingas zonas.

 

4. Ar galima paieškoje rasti įmones pagal tvarkomas atliekas?

Taip, galima.

Reikia naudotis išplėstine paieška. Paspaudus mygtuką „Išplėstinė paieška“, atsidariusiame lange galima vykdyti ATVR Registro objektų paiešką pagal įvairius kriterijus. Pasirinkus kriterijų atliekos pavadinimas, galima įrašyti dalį atliekos pavadinimo. Atliekų pavadinimai atitinka Atliekų sąraše nurodytus atliekų pavadinimus (Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo IV skyrius) (Nuoroda į Atliekų tvarkymo taisykles https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.38E37AB6E8E6/SLHTIABxXj)

 

5. ATVR Registro objekto duomenyse nurodyta atliekų tvarkymo vieta, bet nematau nė vienos tvarkomos atliekos

Patikrinkite, gal įjungtas filtravimo režimas. Paspauskite filtro mygtuką „Atrinkti pagal pavyzdį“ ir atsidariusioje eilutėje pažiūrėkite, ar yra įrašyti filtravimo kriterijai. Galbūt, filtro eilutėje nurodyta atliekos, kurios įmonė netvarko, kodas arba tvarkymo veiklos, kurios įmonė nevykdo, kodas.

 

6. Ką reiškia įrašas paslėpti stulpeliai?

Informacija apie registro objekto tvarkymo vietas ir tvarkomas atliekas surašyta į eilučių atitinkamus stulpelius Jei reikia informacijos, nurodytos visuose stulpeliuose, reikia spausti „Rodyti“ ir pasirinkti „Stulpeliai“ ir „Rodyti visus stulpelius“. Tokiu pat būdu galite atsirinkti, kad sistema Jums rodytų tik tuos stulpelius, kuriuose nurodyta Jums aktuali informacija, taip pat galite keisti rodomų stulpelių eiliškumą.

 

Teikiant paraišką

 

7. Kas turi registruotis ATVR?

ATVR turi registruotis atliekas surenkančios, vežančios ir apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus.

 

8. Kaip prisijungti prie ATVR?

Atliekų tvarkytojai, naudodamiesi ATVR interneto svetaine, prie ATVR jungiasi „Per elektroninius valdžios vartus“ pasirinkdami prisijungimo tipą: Juridinis asmuo (kai jungiasi juridinio asmens atstovas), Fizinis asmuo (kai jungiasi atliekų tvarkymo veiklą vykdantis fizinis asmuo). Pasirinkus banką ir prisijungus prie įmonės internetinės bankininkystės sistemos, pasirinkus el. paslaugas, prisijungiama prie ATVR (Internetinės bankininkystės sistema identifikuoja įmonę, kuri teikia paraišką ATVR).

 

9. Ar reikia registruotis ATVR, jei atliekų tvarkytojas registruotas Atliekas tvarkančių įmonių registre (toliau – ATĮR)?

ATĮR panaikintas. Atliekų tvarkytojams, kurie buvo įregistruoti ATĮR, registruotis ATVR nereikia, nes jų duomenys ir informacija iš ATĮR perkelti į ATVR, jiems suteiktas ATVR identifikavimo kodas (toliau – ATVR kodas).

ATVR kodas suteiktas įmonei, registruotai juridinių asmenų registre; įmonės visi atliekų tvarkymo padaliniai, filialai, neturintys atskiro kodo juridinių asmenų registre, taip pat įmonės buveinė, jei joje vykdoma atliekų tvarkymo veikla, nurodoma kaip ATVR Registro objekto tvarkymo vietos.

 

10. Ką daryti, jei įmonės duomenys ATVR neteisingi, pvz., neatitinka atliekų tvarkytojo Registro objekto šiuo metu vykdomos atliekų tvarkymo veiklos, neteisingai nurodytas tvarkymo vietos adresas, pasenę kontaktiniai duomenys?

Jei Registro objekto duomenys ir informacija neteisingi, nedelsiant turi būti teikiama Tikslinanti paraiška Aplinkos apsaugos agentūrai. Tikslinanti paraiška teikiama prisijungus prie ATVR. Prisijungus prie ATVR ir paspaudus nuorodą „Paraiškos“, atsidaro langas, kuriame rodomos įmonės pateiktos paraiškos. Jei įmonė paraiškos į ATVR neteikė, rodomas įrašas „Nėra duomenų“. Šiame tinklalapyje rengiamos paraiškos, jas parengus ir išsaugojus, reikia pateikti. Tikslinančią paraišką privaloma rengti „pagal Registro objektą“, t. y. spaudžiamas mygtuko „Sukurti“ dešinėje pusėje esantis trikampis (atsidaro paraiškos kūrimo pasirinkimo langas), pasirenkama „pagal Registro objektą“. Atsidariusiame rengiamos paraiškos lange reikia rasti savo įmonės duomenis ir ATVR esančią informaciją , kurią galima patikslinti. Koreguojant duomenis, nepamiršti jų „Išsaugoti“, po kiekvieno duomenų patikslinimo. Kai visi reikalingi duomenys ir informacija bus patikslinti, vėl spausti „Išsaugoti“ ir „Pateikti“. Registro objekto paraiškoje pateikti duomenys atsinaujina Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojui patvirtinus pateiktą paraišką.

Aplinkos apsaugos agentūros interneto tinklalapyje https://aaa.lrv.lt → Veiklos sritys → Atliekos → Atliekų tvarkytojai → Atliekų tvarkytojų valstybės registras paskelbta vaizdo medžiagą ir paraiškos pildymo instrukcija; ATVR informacinės sistemos interneto svetainėje pateiktas Naudotojo vadovas padės lengviau naudotis Atliekų tvarkytojų valstybės registro informacine sistema.

 

11. Ką daryti, jei ATVR Registro objektas nebevykdo atliekų tvarkymo veiklos?

Jei ATVR Registro objektas nebevykdo atliekų tvarkymo veiklos, jis privalo teikti „Išregistravimo paraišką“ Aplinkos apsaugos agentūrai. Išregistravimo paraiška teikiama prisijungus prie ATVR. Prisijungus prie ATVR ir paspaudus nuorodą „Paraiškos“, atsidaro langas, kuriame matyti įmonės teiktos paraiškos. Jei įmonė paraiškos į ATVR neteikė, rodomas įrašas „Nėra duomenų“. Išregistravimo paraišką privaloma rengti pagal „pagal Registro objektą“, t. y. spaudžiamas mygtuko „Sukurti“ dešinėje pusėje esantis trikampis (atsidaro paraiškos kūrimo pasirinkimo langas), pasirenkama „pagal Registro objektą“. Atsidariusiame rengiamos paraiškos lange matyti įmonės duomenys ir ATVR esanti informacija , paraiškos viršutinėje dalyje pažymėjus „Išregistravimo paraiška“, spausti „Išsaugoti“ ir „Pateikti“. Registro objektas bus išregistruotas iš ATVR, kai Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojas patvirtins pateiktą Išregistravimo paraišką.

 

12. Kaip papildyti ATVR Registro objekto atliekų sąrašą nauja atlieka, atliekų tvarkymo vietų sąrašą nauja atliekų tvarkymo vieta?

Atliekų sąrašas, atliekų tvarkymo vietų sąrašas ATVR papildomi teikiant Tikslinančią paraišką Aplinkos apsaugos agentūrai. Tikslinanti paraiška teikiama prisijungus prie ATVR. Prisijungus prie ATVR, spaudžiama nuoroda „Paraiškos“. Tikslinančią paraišką privaloma rengti pagal „pagal Registro objektą“, t. y. spaudžiamas mygtuko „Sukurti“ dešinėje pusėje esantis trikampis (atsidaro paraiškos kūrimo pasirinkimo langas), pasirenkama „pagal Registro objektą“. Atsidariusiame rengiamos paraiškos lange matyti įmonės duomenys ir ATVR esanti informacija .

Jei norima papildyti tvarkomų atliekų sąrašą nauja atlieka, reikia pažymėti tvarkymo vietą, kurioje atlieka tvarkoma, atliekų zonoje spausti „Sukurti“; atsidariusiame lange įrašomas atliekos kodas, atliekos tvarkymo veiklos kodas ir kita reikalinga informacija, spaudžiama „Gerai“. Kad suvesta informacija būtų išsaugota, reikia „Išsaugoti“.

Jei reikia papildyti tvarkymo vietų sąrašą,  – spausti „Sukurti“ tvarkymo vietų zonoje. Atsidariusiame lange suvedama reikalinga informacija spaudžiama „Gerai“. Kad suvesta informacija būtų išsaugota, reikia suvesti bent vienos šioje tvarkymo vietoje tvarkomos atliekos duomenis ir „Išsaugoti“

 

13. Kokia informacija turi būti įrašyta stulpelyje „Padalinys“ suvedant informaciją apie atliekų tvarkymo vietą?

Įrašomas įmonės pavadinimas. Galima nurodyti ir padalinio adresą, jei įmonė turi daugiau padalinių.

 

14. Ką daryti, jeigu paraiška užpildyta ir išsaugota, tačiau jos pateikti neįmanoma, nes neaktyvus mygtukas „Pateikti“?

Išsaugojus paraiškos duomenis, mygtukas „Pateikti“ turėtų tapti akyvus. Jei neaktyvus, reikia:

– pabandyti paraišką išsaugoti ją uždarant, t. y. spausti „Išsaugoti ir grįžti“. Jei sistema informuoja, kad yra neišsaugotų duomenų ir klausia, ar juos išsaugoti, spausti „taip“. Paraiška turėtų užsidaryti ir atsidariusiame lange matyti informaciją apie paraišką, kurios būsena „Rengiama“. Paspaudus „Peržiūrėti“, atsidaro paraiška su išsaugotais duomenimis, kurie įrašyti prieš uždarant paraišką. Dar kartą paspaudus „Išsaugoti“, mygtukas „Pateikti“ turėtų pasidaryti aktyvus;

-jei sistema neleidžia uždaryti paraiškos išsaugant pakeistus duomenis, paraišką bus galima uždaryti ekrano dešiniajame kampe paspaudus kryžiuką „Uždaryti“. Paspaudus meniu mygtuką „Paraiškos“, atsidariusiame lange nebus informacijos apie rengiamą paraišką, jei sistemai nepavyko išsaugoti įvestų duomenų arba bus matyti informacija apie rengiamą paraišką, tačiau paspaudus „Peržiūrėti“, atsidariusioje paraiškoje bus ne visi suvesti duomenys. Patikrinus, kurie suvesti duomenys išsaugoti, galima vėl pildyti paraišką pildymą nepamirštant po kiekvieno duomenų įrašymo „Išsaugoti“.

 

15. Ką daryti, jeigu paraiška užpildyta ir išsaugota, tačiau jos pateikti neįmanoma, nes sistema neleidžia pateikti paraiškos (meta klaidą)?

Patikrinkite informaciją, kur įrašytas įmonės pavadinimas – laukelyje „Subjektas“ ir žemiau esančiame laukelyje „Pavadinimas“. Įrašai turi būti vienodi. Įrašą laukelyje „Subjektas“ pasirinkti naudodami paieškos mygtuką, kopijuoti įrašą iš laukelio „Subjektas“ ir įkelti į „Pavadinimas“. Spausti „Išsaugoti“ ir norint pateikti paraišką – mygtuką „Pateikti“.

 

16. Ar galima išsaugoti paraiškoje suvestus duomenis, jei paraiška nebus pateikta, o aš atsijungsiu nuo ATVR?

Paraiškos duomenys bus išsaugoti, jei juos suvedus bus paspausta „Išsaugoti“ arba „Išsaugoti ir grįžti“. Dar kartą prisijungus prie ATVR, meniu pasirinkus „Paraiškos“, atsidariusiame lange matyti informacija apie rengiamą paraišką, paspaudus „Peržiūrėti“, atsidarys rengta paraiška, kurią bus galima pildyti ir pateikti.

 

17. Ar galima rengiamoje paraiškoje įrašytas atliekas perkelti į Excel dokumentą?

Taip, galima.

Spaudžiamas paraiškos Atliekų zonoje esantis mygtukas „Veiksmai“, pasirenkama eksportuoti ir atsidariusiame lange iš kairės pusės į dešinę perkeliami į Excel dokumentą reikiami duomenys, spaudžiamas mygtukas „Eksportuoti“

 

18. Paraiškoje suvedžiau daug atliekų, bet matau tik kelias eilutes. Kaip galėčiau peržiūrėti, ar suvedžiau visas reikalingas atliekas?

Norint matyti visas paraiškoje suvestas atliekas, reikia padidinti atliekų zoną paraiškos lange. Tai padaroma naudojant pagalbines linijas – horizontaliąją, atskiriančią bendrųjų įmonės duomenų zoną nuo tvarkymo vietų ir atliekų zonos, ir vertikaliąją, atskiriančią tvarkymo vietų zoną nuo atliekų zonos. Tempiant linijas aukštyn / žemyn ir dešinėn / kairėn galima pasididinti reikalingos zonos dydį. Padidinus atliekų zonos dydį, naudojant ekrano dešinėje pusėje esančią slinktį, galima atliekų zonoje peržiūrėti visas suvestas atliekas.

 

19. Neaktyvus atliekų zonoje mygtukas „Sukurti“, negaliu suvesti atliekų

Norint į ATVR įvesti naują tvarkomą atlieką, reikia atliekų zonoje spausti „Sukurti“. Šis mygtukas bus aktyvus, kai bus suvesti tvarkymo vietos duomenys. Suvedus tvarkymo vietos duomenis, atliekų zonoje spaudžiama „Sukurti“ ir atsidariusiame lange suvedami atliekos kodas, atliekų tvarkymo veiklos kodas ir kita reikalinga informacija. Tik įrašius bent vieną atlieką leidžiama išsaugoti suvestus atliekų tvarkymo vietos duomenis, tuo pačiu išsaugojami ir suvesti atliekos duomenys.

 

20. Ne visada suprantu, ar sistema išsaugojo suvestus duomenis apie tvarkomą atlieką?

Sukūrus sistemoje naują tvarkomą atlieką, jos duomenys matyti atliekų zonoje atsiradusioje naujoje eilutėje. Paspaudus „Išsaugoti“, sistema šiai eilutei suteikia eilės numerį. Jei eilutei numeris nesuteikiamas, vadinasi, sistema duomenų neišsaugojo. Reikia sistemą perkrauti, jei tai nepavyksta, uždaryti paraiškos langą neišsaugant duomenų ir, vėl atsidarius rengiamą paraišką, kurti tvarkomą atlieką iš naujo.

 

21. Ar ATVR objektas teikdamas paraišką turi suvesti visas tvarkomas atliekas, įrašytas Taršos leidime ar Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime?

Taip, turi.

Duomenys paraiškoje apie tvarkomas atliekas ir jų tvarkymo būdus turi sutapti su duomenimis Taršos leidime ar Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime.

 

22. Ką daryti, jei įmonė turi mobilų atliekų tvarkymo įrenginį, kuriam nereikia Taršos leidimo ar Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, bet reikia registruotis ATVR.

Teikiant paraišką ir sukuriant atliekų tvarkymo vietą eilutėje Padalinio/Įrenginio pavadinimas, reikėtų įrašyti, kai tai yra mobilus įrenginys.

 

23. Ką daryti, jei įmonė tvarko atliekas ir atitinka Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – TL taisyklės) 1 priedo 2 priedėlyje nurodytas veiklas, kurioms taikoma išimtis neturėti Taršos leidimo, bet reikalinga registracija ATVR.

Teikiant paraišką ir sukuriant atliekų tvarkymo vietą eilutėje Padalinio/Įrenginio pavadinimas reikėtų  įrašyti, kad tai yra TL taisyklių išimtis, įrašyti įrenginio pajėgumą.

 

24. Kaip prie paraiškos prisegti dokumentą?

Skenuotas dokumentas prie rengiamos paraiškos prisegamas taip: rengiamos paraiškos lange atverčiama „Paraiškos bylos“, atsivėrusiame lange spaudžiamas mygtukas „Sukurti“. Atsidariusiame laukelyje spaudžiamas mygtukas „Atnaujinti“ ir atsidariusiame lauke spaudžiama „Parinkti“. Pasirinkus ir prisegus dokumentą, spaudžiama „Gerai“, pasirenkamas dokumento tipas „Papildomas dokumentas“ ir vėl spaudžiama „Gerai“.

Atnaujinta: 2022 12 22

Įmonė yra sudariusi sutartį su viena pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčia Organizacija, tačiau einamaisiais metais Organizacijai nedeklaravo išleistų į rinką pakuočių kiekio, kitaip sakant nedavė pavedimo ir nenori per Organizaciją tvarkyti pakuočių atliekų už einamuosius metus. Ar kita pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinti Organizacija gali priimti minėtą įmonę ir organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą už tuos metus?

Organizaciją gamintojas/importuotojas turėjo pasirinkti iki praeitų metų gruodžio 1 d. ir pagal įstatymą keisti metų eigoje Organizacijos negali. Išskyrus atvejus, kai organizacijai išduotos licencijos galiojimas yra sustabdytas arba panaikintas.

Gamintojų ir importuotojų organizacijos veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-01-30 įsakymu Nr. D1-57 „Dėl Gamintojų ir importuotojų organizacijos veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" III skyriuje pažymima, kad veiklos organizavimo plano priemonės turi būti išsamiai ir aiškiai aprašomos, nurodant jų tikslą, apimtis priemonės turi būti išsamiai ir aiškiai aprašomos, nurodomas jų tikslas, apimtis, skaitinė reikšmė kiekvienam einamųjų metų ketvirčiui atskirai, finansavimo šaltinis ir lėšų suma, planuojama kiekvienai priemonei įgyvendinti. Kaip galime nurodyti pinigų-lėšų sumą, kuri, pvz.: skiriama tokiems administraciniams procesams, kaip: sutarčių sudarymas ir t.t.?

Manome, kad Veiklos organizavimo plano priemonių įgyvendinimui nurodyta lėšų suma gali apimti žmogiškųjų išteklių naudojimą ir kitas susijusias išlaidas.

Jeigu organizacijos narys, kuris į Lietuvos Respublikos rinką išleido mažiau kaip 0,5 t gaminių atliekų, bankrutuoja arba iš viso neišleido gaminių atliekų, kaip šiuo atveju tokias įmones turėtume nurodyti narių sąraše?

 Šiuo atveju galite atskirai pateikti paaiškinimus dėl minėtų organizacijos narių.

Ar įmonė sudariusi sutartį su Organizaciją gali vykdyti atliekų tvarkymo organizavimą individualiai?

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau - Įstatymas) numatytas pareigas atitinkamų gaminių gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

1) Individualiai - organizuodami po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų atitinkamų gaminių naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą;

2) Kolektyviai - steigdami šio Įstatyme nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti atitinkamų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį Įstatyme jiems nustatytų pareigų ar organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti atitinkamų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šiame Įstatyme nustatytų pareigų netapdami organizacijos dalyviais.

 Atsižvelgiant į tai, manytina, kad gamintojas ir (ar) importuotojas, Organizacijai pavedęs vykdyti atitinkamų gaminių atliekų tvarkymo organizavimą, negali tuo pačių laikotarpiu tų pačių gaminių atliekų tvarkymo organizavimą vykdyti ir individualiai, išskyrus atvejį, kai individualiai organizuojamas savoms reikmėms sunaudotų gaminių atliekų tvarkymas, o kolektyviai - kitiems asmenims perleistų gaminių atliekų tvarkymas.

Rengiant veiklos organizavimo planą, švietimo programą ir finansavimo schemą ar yra taikomi reikalavimai tokių dokumentų formai?

Veiklos organizavimo planas, švietimo programa ir finansavimo schema turi atitikti Gamintojų ir importuotojų organizacijos veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2006-01-30 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-57 "Dėl Gamintojų ir importuotojų organizacijos veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" reikalavimus.

Švietimo programos priemonių aprašymo rengimo pavyzdinę formą galite rasti čia.

Kaip organizacijos turi finansuoti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo paslaugas ir komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtrą einamaisiais metais, jeigu iki nustatyto termino nėra viešai paskelbtos einamųjų metų rinkos dalys?

Vadovaujantis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinti gamintojų ir importuotojų organizacija „šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas išlaidas ir komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtrą turi finansuoti proporcingai jos dalyvių ir organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektiems gaminiams supakuoti panaudotų pakuočių kiekį". Vadovaujantis Gamintojų ir importuotojų, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia elektros ir elektroninę įrangą, pakuotes, užimamos rinkos dalies nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-589 „Dėl Gamintojų ir importuotojų, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia elektros ir elektroninę įrangą, pakuotes, užimamos rinkos dalies nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau - Tvarkos aprašas), 10 punktu, „einamaisiais metais galioja praėjusiais metais galiojusios Tvarkos aprašo 5-7 punktuose nurodytos rinkos dalys, kol atsižvelgiant į praėjusių metų elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai duomenis paskelbiamos patikslintos einamųjų metų rinkos dalys".

Ar išpakavus iš kitų asmenų Lietuvoje įsigytus supakuotus gaminius, ši pakuotė laikoma sunaudota savoms reikmėms?

Pakuočių atliekos, kurios susidarė įmonėje išpakavus iš kitų Lietuvos įmonių įsigytus supakuotus gaminius, nelaikytinos savo reikmėms sunaudotų pakuočių atliekomis. Tokios atliekos turėtų būti priskiriamos nekomunalinių atliekų sraute susidariusioms pakuočių atliekoms.

Ar surinkti vienkartinių gėrimų pakuotėms, kurioms taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, naudojami maišai laikomi Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiekta gaminiais pripildyta pakuote?

Įvertinus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, manytina, kad maišai, naudojami surinkti vienkartinių gėrimų pakuočių, kurioms taikoma užstato sistema, atliekas, nelaikytini tiekta Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminiais pripildyta pakuote, už kurią turėtų būti skaičiuojamas (mokamas) mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Atnaujinta: 2021 07 20

Kokią veiklą vykdantys atliekų tvarkytojai gali būti įrašomi į Turinčių teisę išrašyti įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą (toliau - Tvarkytojų sąrašas)?

Į Tvarkytojų sąrašą įrašomi: gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai; gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai; gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai); mišrių komunalinių atliekų apdorotojai, kurie atskiria gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (ar) kitaip panaudoti

Ar yra nustatyta prašymo įrašyti į Tvarkytojų sąrašą forma?

Taip, prašymo forma yra nustatyta. Prašymo formą galite rasti Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-04-27 įsakymu Nr. 184 „Dėl Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau - Tvarkos aprašas) 1 priede (parsisiųsti).

Kaip galima pateikti prašymą įrašyti atliekų tvarkytoją į Tvarkytojų sąrašą?

Prašymą kartu su dokumentais galite pateikti Jums patogiu būdu: el. paštu [email protected]; paštu adresu Aplinkos apsaugos agentūra, Juozapavičiaus g. 9, Vilnius; pristatyti tiesiogiai į Aplinkos apsaugos agentūros raštinę, adresu Juozapavičiaus g. 9, Vilnius (raštinė yra 9 aukšte).

Įmonė yra įrašyta į Tvarkytojų sąrašą kaip metalinės pakuotės atliekų surinkėja. Papildomai norime įsirašyti į Tvarkytojų sąrašą kaip metalinės ir plastikinės pakuotės atliekų eksportuotoja. Ar pateikiant Prašymą reikia nurodyti visas veiklas, t.y. ir tas veiklas kurios jau yra įrašytos į Tvarkytojų sąrašą, ar tik naujas veiklas, kuriomis norime papildyti Tvarkytojų sąrašą?

Tuo atveju, jei įmonė jau yra įrašyta į Tvarkytojų sąrašą, Prašyme reikia nurodyti tik tas veiklas, kuriomis norite papildyti Tvarkytojų sąrašą. Jūsų konkrečiu atveju, Prašyme nurodykite metalinės ir plastikinės pakuotės atliekų eksportą.

Esame gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (ar) kitaip panaudoti. Prašome pasakyti kokią informaciją, t. y. kokias atliekas nurodyti Prašymo 1 stulpelyje?

Prašymo formos 2 stulpelyje nurodykite mišrių komunalinių atliekų srauto kodą 20 03 01 ir tvarkymo veiklos kodą, kuriuo tvarkomos mišrios komunalinės atliekos, t. y. S5 ir (ar) R12. Prašymo 1 stulpelyje pildomos tik tos eilutės, kuriose nurodytos tos atliekų rūšys, kurios susidaro atliekant mišrių komunalinių atliekų apdorojimą pav. plastikinės pakuotės atliekos (15 01 02), stiklinės pakuotės atliekos (15 01 07), popierinės ir kartoninės pakuotės atliekos (15 01 01) ir pan.;

Ar Prašymo  2 stulpelyje „Tvarkytojo vykdoma atliekų tvarkymo veikla*" reikia nurodyti visas įmonėje vykdomas atliekų tvarkymo veiklas?

Ne, Prašyme nereikia nurodyti visų atliekų tvarkytojo vykdomų atliekų tvarkymo veiklų.  Prašymo  2 stulpelyje nurodykite tik tas atliekų tvarkytojo vykdoma veiklas, kurias vykdant  atliekų tvarkytojas nori išrašyti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus.

Įmonė yra įrašyta į Tvarkytojų sąrašą. Pasikeitė informacija nurodyta Prašyme, t. y. įmonė sudarė naują sutartį su svėrimo paslaugas teikiančiu tvarkytoju, kuris turi metrologiškai patikrintą svėrimo įrenginį. Parašome pasakyti, ar įmonė turi pateikti naują Prašymą?

Ne, pasikeitus Tvarkytojų sąraše esančios įmonės duomenims (pvz. kontaktiniams duomenims, naudotojui (perdirbėjui) su kuriuo sudaryta sutartis dėl atliekų eksporto, svėrimo paslaugą teikiančia įmone ar pan.), naujo Prašymo teikti įmonei nereikia. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 14 punktu, pasikeitusi informacija Aplinkos apsaugos agentūrai pateikiama raštu. Tuo atveju, jei pasikeitė užsienio partneris, kuris panaudoja (perdirba) gaminių ir (ar) pakuočių atliekas papildomai privaloma pateikti tai patvirtinančius dokumentus (Tvarkos aprašo 6.2 ir 6.3 papunkčiai).

Prašome nurodyti dokumentus kuriuos turi pateikti įmonė, kuri pageidauja būti įrašyta į Tvarkytojų sąrašą kaip gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotoja (perdirbėja)?

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai ( perdirbėjai) kartu su Prašymu pateikia:

Laisvos formos technologinio proceso, kurio metu pagaminamas produktas, aprašymas;

Dokumentus, įrodančius, kad:

• technologinio proceso metu iš gaminių ir pakuočių atliekų pagamina produktą, kuris atitinka tarptautinius, nacionalinius, įmonės standartą ar gamintojo specifikaciją ir pan.
• pagamintas produktas turi paklausą ir rinką (Produkto pirkimo/pardavimo sutartis, sąskaitos faktūros, produkto pirkėjo patvirtinimas, kad savo technologiniame procese naudoja produktą ir pan.).
• savo teritorijoje turimo svėrimo įrenginio metrologinės patikros sertifikatą.

Tuo atveju, jei gaminių ir (ar) pakuočių atliekos yra panaudojamos energijai gauti (atliekų naudojimo veiklos kodas R1)

• laisvos formos technologinio proceso, kurio metu pagaminamas produktas (energija) aprašymas.
• savo teritorijoje turimo svėrimo įrenginio metrologinės patikros sertifikatą.

Atnaujinta: 2021 07 20

Šias vertes galima rasti kasmet atnaujinamoje nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ataskaitoje, kuri skelbiama Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje, adresu: https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/klimato-kaita/sesd-apskaitos-ir-prognoziu-ataskaitos arba Aplinkos ministerijos tinklapyje, adresu: http://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/klimato-kaita/sesd-apskaitos-ir-prognoziu-ataskaitos-nacionaliniai-pranesimai

Atnaujinta: 2021 07 20

Vadovaujantis 2015 m. vasario 26 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-168, veiklos vykdytojas, kasmet iki kovo 31 d. turi pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai:

• metinę ŠESD ataskaitą - (Excel formatu) ir popierinę versijas;
• nepriklausomojo vertintojo patikros ataskaitą - pdf ir popierinę versijas;
• Pažyma dėl CO2 emisijų ataskaitų vertinimo - pdf ir popierinę versijas.

Atnaujinta: 2021 07 20

Miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Kėdainių, Jonavos, Alytaus, Mažeikių) oro užterštumo žemėlapiai gaunami naudojant ADMS-Urban modeliavimo programinę įrangą. Atliekant kiekvieno miesto aplinkos orą teršiančių medžiagų sklaidos modeliavimą naudojama: meteorologinė informacija, transporto srautų duomenys, stacionarių oro taršos šaltinių (pramonės įmonių, elektrinių, katilinių) fiziniai parametrai bei įmonių pateikti metiniai į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekiai, taip pat duomenys apie gyventojų būstų skaičių, jų šildymo tipus bei šildymui naudojamo kuro rūšis.  Teršalų sklaidos žemėlapius rasite čia.

Atnaujinta: 2021 07 20

Automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse teršalų koncentracijos kas valandą matuojamos šalies didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje),  pramonės centruose (Mažeikiuose, Kėdainiuose, Jonavoje, Naujojoje Akmenėje) ir kaimo foninėse stotyse,  veikiančiose Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose.

Naujausią informaciją apie oro kokybę rasite adresu http://193.219.53.11/ap3/. Čia nurodomas oro kokybės užterštumo indeksas kiekvienoje tyrimų stotyje. Paspaudę  ant stoties laukelio sužinosite joje matuojamų teršalų koncentracijas, rasite ir daugiau detalesnės informacijos .

Praėjusios paros ar dar vėlesnės datos statistinius duomenis, įvertintus lyginant su teisės aktais nustatytomis oro kokybės normomis, pateikiame čia. Informacija atnaujinama kiekvieną darbo dieną kartu pateikiant ir oro užterštumo prognozę ateinančioms dviem paroms.

Atnaujinta: 2021 07 20

Padidėjus oro užterštumui reikėtų vengti aktyvios fizinės veiklos lauke (nedirbti sunkių fizinių darbų, nesportuoti). Ikimokyklinio amžiaus vaikams, senjorams, žmonėms, sergantiems kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligomis derėtų stengtis likti patalpose. Vėdinant patalpas esant prastai aplinkos oro kokybei, patariama orlaides pridengti drėgnu audiniu, dažnai valyti paviršius drėgnu būdu.

Atnaujinta: 2021 07 20

Oro užterštumas tam tikroje teritorijoje priklauso nuo to kiek teršalų išmetamų teršalų kiekio (iš transporto, energetikos ir pramonės įmonių, individualių namų šildymo įrenginių, dėl miškų gaisrų, pavasarinių ar rudeninių žolės ir žemės ūkio atliekų deginimo, natūralių taršos šaltinių, tokių, kaip dėl sausros savaime užsidegę durpynai) ir meteorologinių sąlygų. Kai vyrauja nepalankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui (nėra vėjo, kritulių, vyrauja labai šalti/karšti orai), teršalai neišsklaidomi/nenusodinami, o kaupiasi priežemyje  ir oro užterštumas didėja. Kai vyrauja permainingi, vėjuoti arba lietingi orai, į aplinką patekę teršalai paprastai greitai išsklaidomi ir didesnio poveikio oro kokybei neturi.

Atnaujinta: 2021 07 20

Pastebėję neleistinus aplinkinių veiksmus ir norėdami pranešti apie pažeidimą skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112, kur Jus sujungs su atsakingu aplinkos apsaugos specialistu.

Atnaujinta: 2021 07 20

Ar visada reikia kreiptis į valstybines institucijas ir gauti jų leidimą (pritarimą) norint atlikti paviršinio vandens telkinio ir (ar) pakrantės tvarkymo darbus?

Į valstybines institucijas kreiptis dėl leidimo ar pritarimo vandens telkinio ir (ar) pakrantės tvarkymo darbams nereikia, jeigu vandens telkinys nėra Saugomoje teritorijoje ir tvarkymo darbų (vandenyje augančios augalijos pjovimas, vandens telkinio valymas, maudyklos įrengimas ar tvarkymas) atlikimo plotas yra iki 0,04 ha, o įrengiant ar tvarkant  paplūdimį kranto linijos ilgis iki 20 m. Pažymėtina išimtis – tvarkymo plotas neribojamas atliekant vandens augalijos pjovimo ir jos pašalinimo darbus miestų ir miestelių teritorijose esančiuose rekreacijai svarbiuose vandens telkiniuose ar jų pakrantėse, kurie teritorijų planavimo dokumentais ar savivaldybių tarybos sprendimais priskirti priskirti rekreacinėms teritorijoms.

Kur reikia kreiptis jeigu tvarkomas vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje?

Jeigu pagal tvarkomą plotą būtina teikti Pranešimą, tuomet jis siunčiamas Saugomos teritorijos direkcijai, o jeigu būtina gauti pritarimą Projektui, tuomet Projektas siunčiamas Aplinkos apsaugos agentūrai.

Kur reikia kreiptis norint įrengti arba tvarkyti jau įrengtą paplūdimį esantį nesaugomoje teritorijoje?

Įrengiant ar tvarkant paplūdimį, kurio kranto linijos ilgis nuo 20 iki 200 m, reikalinga parengti Pranešimą, kuris pateikiamas Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Paplūdimį galima įrengti pakrantėje, jeigu jos paviršiaus vidutinis nuolydis neviršija 10 ir paplūdimio plotas negali būti didesnis kaip 0,5 ha. Draudžiama įrengti paplūdimį: pelkių ir šaltyninų teritorijose, natūraliose pievose ir akmenynuose, potvynių užliejamose teritorijose, saugomų rūšių radavietėse ir augavietėse, Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse.

Kur reikia kreiptis norint atlikti melioracijos reikmėms sureguliuotų upių ar jų ruožų tvarkymo darbus? 

Priklausomai nuo tvarkomo upės ruožo ilgio ir nuo to ar tvarkoma upė įrašyta į Rizikos vandens telkinių sąrašą ar ne, ar yra saugomoje ar nesaugomoje teritorijoje, informacija teikiama Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos,  Saugomos teritorijos direkcijai arba Aplinkos apsaugos agentūrai.  
Aplinkos apsaugos departamentui, jeigu tvarkomas upės ruožas (-ai) nėra saugomoje teritorijoje, upė nėra įrašyta į Rizikos vandens telkinių sąrašą ir tvarkomo ruožo ar kelių ruožų bendras ilgis yra nuo 1,2 iki 2,5 km.
Saugomos teritorijos direkcijai, kai tvarkomas sureguliuotas upės ruožas ar keli jos ruožai yra saugomoje teritorijoje. 
Aplinkos apsaugos agentūrai, kai tvarkomas sureguliuotas upės ruožas nėra saugomoje teritorijoje, o tvarkomo ruožo ar kelių ruožų bendras ilgis yra daugiau kaip 1,2 km ir upė įrašyta į Rizikos vandens telkinių sąrašą arba tvarkomo ruožo ar kelių ruožų bendras ilgis yra daugiau kaip 2,5 km.

Kokia informacija teikiama Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos  vykdant melioracijos reikmėms sureguliuotų upių ar jų ruožų tvarkymo darbus?

Asmuo, planuojantis sureguliuotos upės tvarkymo darbus, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki darbų vykdymo pradžios, informuoja raštu arba el. paštu Aplinkos apsaugos departamentui pateikdamas šią informaciją:

• planuojamų tvarkymo darbų pradžios datą ir darbų vykdymo trukmę;
• planuojamus atlikti tvarkymo darbus; 
• sureguliuotos upės pavadinimą, identifikavimo kodą, nurodytą Lietuvos Respublikos upių ežerų ir tvenkinių kadastre, koordinates pagal LKS-94 koordinačių sistemą, vietovės adresą;
• planuojamo tvarkyti sureguliuotos upės ruožo ilgį (km) ar kelių jos ruožų bendrą ilgį (km), pakrantės apsaugos juostos plotį (m);
• darbų užsakovo kontaktinę informaciją (fizinio ar juridinio asmens vardą, pavardę/pavadinimą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą).

Kokie darbai atliekami vykdant melioracijos reikmėms sureguliuotų upių tvarkymą? 

Vykdant melioracijos reikmėms sureguliuotų upių ar jų ruožų tvarkymą atliekami šie darbai: vagos dugno nuosėdų pašalinimas iki upės vagos projektinio gylio, nesaugotinų medžių ir krūmų pašalinimas upių šlaituose paliekant kelmus, pakrančių šienavimas, neigiamą poveikį mažinančių aplinkosauginių priemonių įrengimas.

Kiek reikia upėje įrengti aplinkosauginių priemonių vykdant melioracijos reikmėms  sureguliuotos upės tvarkymo darbų projektą?

Tvarkomoje upėje reikia įrengti tris skirtingas aplinkosaugines priemones ir privaloma numatyti ne mažesnį kaip 15 proc. sureguliuotos upės pakrančių vandens apsaugos juostų ilgio apželdinimą (viename arba abiejuose upės krantuose), išsaugant esančius arba pasodinant naujus vietovei būdingų rūšių medžius, išskyrus juodalksnio, baltalksnio ir invazines medžių rūšis.

Ar reikia įrengti aplinkosaugines priemones atliekant melioracijos reikmėms  sureguliuotų upių tvarkymo darbus, jeigu upėje tvarkomo ruožo ilgis arba ruožų bendras ilgis mažesnis nei 1,2 km? 

Neigiamą poveikį vandens telkiniams mažinančių aplinkosauginių priemonių įrengti neprivaloma.

Ar reikia įrengti aplinkosaugines priemones atliekant melioracijos reikmėms  sureguliuotos upės tvarkymo darbus, jeigu upėje tvarkomi  keli jos ruožai ir ruožo ilgis yra mažesnis nei 1,2 km?

Jeigu upėje tvarkomų ruožų bendras ilgis yra didesnis nei 2,5 km arba didesnis kaip 1,2 km ir upė įrašyta į Rizikos vandens telkinių sąrašą, įrengti aplinkosaugines priemones privaloma.  

Kur galima sandėliuoti, paskleisti, panaudoti iškastas dugno nuosėdas?

Iškastos dugno nuosėdos sandėliuojamos ar paskleidžiamos už upės pakrantės apsaugos juostos, o jei pakrantės apsaugos juosta nenustatyta, iškastos dugno nuosėdos sandėliuojamos ne arčiau kaip 5 m nuo pakrantės šlaito viršutinės briaunos. Taip pat iškastas dugno nuosėdas galima panaudoti pažeistos pakrantės apsaugos juostos atstatymui jas suariant, sulėkščiuojant ar paskleidžiant iki 10 cm storio sluoksniu ne vėliau kaip per 15 darbo dienų, pabaigus dugno nuosėdų pašalinimo darbus. Pažeista upės pakrantės apsaugos juosta atkuriama apsėjant daugiamečių žolių mišiniu.

Kokie darbai sureguliuotų upių šlaituose ir pakrančių apsaugos juostose galimi be aplinkosauginių apribojimų? 

Pakrančių šienavimas, nesaugotinų medžių ir krūmų kirtimas, jeigu tvarkomos upės ir jų pakrantės nėra Saugomoje teritorijoje.

Kokias neigiamą poveikį mažinančias aplinkosaugines priemones galima įrengti vykdant melioracijos reikmėms sureguliuotų upių ar jų ruožų tvarkymo darbus? 

Sureguliuotos upės vagoje, jos pakrantėje ar ties drenažo žiotimis įrengti dirbtinę šlapynę. 
Upės vagoje ir (ar) jos krantuose suformuoti įtvirtintų akmenų, nuovartų ar rąstų stabilius metinius, sudarančius geresnes vandens aeracijos sąlygas ir sukuriančius meandruojančius upės ruožus. 
Sureguliuotų upių ruožuose suformuoti nedidelius vingius, mažas įlankas ar užutekius, vagos išplatėjimus, kintančius vagos skerspjūvius, įrengti biofiltrus. 
Iš vienos ar abiejų sureguliuotos upės vagos pusių suformuoti salpą, atitraukiant šlaitus toliau nuo upės vagos. 
Šios, aukščiau nurodytos priemonės turi būti parenkamos ir projektuojamos atsižvelgiant į upės hidraulinius skaičiavimus ir šios priemonės neturi pakenkti melioracijos sistemos efektyviam veikimui.
Įrengti kontroliuojamo drenažo nuotėkio sistemas. 
Numatyti ne mažesnį kaip 15 proc. sureguliuotos upės pakrančių vandens apsaugos juostų ilgio apželdinimą (viename arba abiejuose upės krantuose), išsaugant esančius arba pasodinant naujus vietovei būdingų rūšių medžius, išskyrus juodalksnio, baltalksnio ir invazines medžių rūšis. 

Kada draudžiama vykdyti melioracijos reikmėms sureguliuotų upių tvarkymo darbus? 

Melioracijos reikmėms sureguliuotų upių tvarkymo darbus galima vykdyti visus kalendorinius metus, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytais atvejais.

Kas gali rengti paviršinio vandens telkinio tvarkymo projektus?

Paviršinio vandens telkinio tvarkymo projektus gali rengti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą biomedicinos mokslų studijų srities biologijos, ekologijos ir aplinkotyros, fizinių mokslų studijų srities geografijos, geologijos arba technologijos mokslų studijų srities aplinkos inžinerijos krypties išsilavinimą.

Atnaujinta: 2022 02 11

Kokia institucija išduoda leidimus žeminti vandens lygį tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose?

Leidimus žeminti vandens lygį tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose išduoda Aplinkos apsaugos agentūra (A. Juozapavičiaus 9, LT-09311 Vilnius).

Kokiame teisės akte nustatyta leidimų žeminti vandens lygį tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose išdavimo tvarka?

Leidimų žeminti vandens lygį tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose išdavimo tvarka nustatyta Leidimų pažeminti vandens lygį tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 33 „Dėl Leidimų pažeminti vandens lygį tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (teisės akto pakeitimas įsigaliojo nuo 2018 m. liepos 1 d.).

Kokiems paviršiniams vandens telkiniams netaikomi Leidimų pažeminti vandens lygį tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose išdavimo tvarkos aprašo reikalavimai?

Aprašo reikalavimai netaikomi akvakultūros tvenkinių vandens lygio pažeminimui ar jų išleidimui, išskyrus atvejus, kai akvakultūros tvenkiniai įrengti upių vagose. Akvakultūros tvenkinių užpildymą vandeniu ir jų išleidimą reglamentuoja Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (teisės akto pakeitimas įsigaliojo nuo 2018 m. liepos 1 d.).

Kokiais atvejais privaloma gauti leidimą žeminti vandens lygį tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose?

Leidimą privaloma gauti, jeigu vandens lygis tvenkinyje ar užtvenktame ežere žeminamas žemiau žemiausio vandens lygio arba išleidžiamas visas tvenkinyje ar užtvenktame ežere sukauptas vanduo.

Kokie galimi atvejai, kai leidimai žeminti vandens lygį tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose nereikalingi?

Leidimai nereikalingi, kai tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose vandens lygis žeminamas siekiant padidinti upių vandeningumą sausuoju laikotarpiu, kai upėse yra labai maži debitai (artimi minimaliems vasaros–rudens 30 sausiausių parų laikotarpio debitams) arba kai mažinama potvynių neigiama įtaka aplinkai, prieš potvynį pažeminant vandens lygį tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose arba potvynio metu sukaupiant vandenį tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose, vadovaujantis Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33 „Dėl tvenkinių eksploatavimo taisyklių“, 20 punkto nuostatomis.

Kokiais laikotarpiais vandens lygio žeminimas tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose yra draudžiamas?

1. Vandens lygis tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose negali būti žeminamas kasmet nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d., išskyrus atvejus, kai vykdoma ekstremalių situacijų prevencija pagal savivaldybės parengtą ekstremalių situacijų prevencijos priemonių planą ir/arba kai hidrotechnikos statinių apžiūros metu nustatoma, kad dėl hidrotechnikos statinio techninės būklės gali įvykti hidrotechnikos statinio griūtis, kyla grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai.

2. Tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose, įrengtuose ant upių, nurodytų Upių ir ežerų, priskiriamų lašišiniams vandens telkiniams, sąraše ir Upių ir ežerų, potencialiai galimų priskirti lašišiniams vandens telkiniams, sąraše, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 362 „Dėl vandens telkinių suskirstymo“, vandens lygis negali būti žeminamas nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai vykdoma ekstremalių situacijų prevencija pagal savivaldybės parengtą ekstremalių situacijų prevencijos priemonių planą ir/arba kai hidrotechnikos statinių apžiūros metu nustatoma, kad dėl hidrotechnikos statinio techninės būklės gali įvykti hidrotechnikos statinio griūtis, kyla grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai.

Kaip elgtis su tvenkinių ar užtvenktų ežerų žuvų ištekliais žeminant vandens lygį tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose?

1. Žeminant vandens lygį tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose, žuvys praleidžiamos į žemutinį bjefą arba perkeliamos Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 3D-354/D1-303 „Dėl Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka panaudojamos žuvivaisai.

2. Žuvų išgaudymas leidžiamas tik tuo atveju, kai iš tvenkinio ar patvenkto ežero išleidžiamas visas vanduo arba žuvų išgaudymas turi būti atliktas dėl žuvų apsaugos, ir tik turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotą specialiosios žvejybos leidimą. Specialiosios žvejybos leidimą būtina gauti prieš pradedant vykdyti vandens lygio žeminimo darbus, turint Leidimą pažeminti vandens lygį.

Koks teisės aktas reglamentuoja Specialiosios žvejybos leidimų išdavimo tvarką ir kokia įstaiga išduoda šiuos leidimus?

Specialiosios žvejybos leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja Specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-331 „Dėl Specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Specialiosios žvejybos leidimus paviršiniuose vandens telkiniuose išduoda Aplinkos apsaugos agentūra (A. Juozapavičiaus 9, LT-09311 Vilnius).

Kokius dokumentus asmuo, norintis pažeminti vandens lygį tvenkinyje ar užtvenktame ežere, turi pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai?

Asmuo, norintis pažeminti vandens lygį tvenkinyje ar užtvenktame ežere, Aplinkos apsaugos agentūrai turi pateikti šiuos dokumentus:

1. Aprašo 1 priede nurodytos formos prašymą.

2. Tvenkinio ar užtvenkto ežero nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tvenkinio ar patvenkto ežero ir jo hidrotechnikos statinių savininkų sutikimus.

3. Dokumentus, pagrindžiančius tvenkinio ar patvenkto ežero vandens lygio pažeminimo būtinumą – hidrotechnikos statinių statybos ar rekonstrukcijos projektą ir hidrotechnikos statinių (hidroelektrinės, žuvitakio, krantinių ir kt.) statybos leidimą, hidrotechnikos statinio būklės apžiūros dokumentus, nurodytus statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“, arba tvenkinio ar patvenkto ežero tvarkymo darbų projektą, parengtą vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, ar kitus papildomus dokumentus, pagrindžiančius vandens lygio pažeminimo būtinumą.

4. Žuvų išteklių tyrimų vidaus vandenyse tvarkos aprašo, pavirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. D1-767 „Dėl Žuvų išteklių tyrimų vidaus vandenyse tvarkos aprašo pavirtinimo“, 5 punkte nurodytų asmenų (kompetentingi juridiniai (biologinio profilio mokslo ir studijų institucijos bei organizacijos) ar fiziniai (turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą ir ne mažiau kaip 3 metų šio darbo patirtį) asmenys)) rekomendacijomis pagrįstą informaciją apie žuvų apsaugos, išgaudymo, perkėlimo ir atkūrimo priemones. Jeigu planuojama išleisti visą tvenkinyje arba patvenktame ežere sukauptą vandenį, būtina pateikti informaciją, kur bus perkeliamos išgaudytos žuvys, kokių bus imtasi priemonių, kad būtų išvengta žuvų dusimo ir/ar kritimo atvejų. Informaciją apie tvenkinio ar patvenkto ežero ekosistemos atkūrimui reikalingas priemones.

Per kokį laikotarpį išduodamas leidimas pažeminti vandens lygį tvenkinyje ar užtvenktame ežere?

Leidimas išduodamas per 20 darbo dienų nuo dokumentų, reikalingų pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai norint žeminti vandens lygį tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose, pateikimo dienos.

Tuo atveju, kai priimamas sprendimas neišduoti leidimo žeminti vandens lygį tvenkinyje ar užtvenktame ežere, apie tai informuojamas prašymą išduoti leidimą žeminti vandens lygį tvenkinyje ar užtvenktame ežere pateikusysis fizinis ar juridinis asmuo, nurodant tokio sprendimo priėmimo motyvus.

Kokioms institucijoms Aplinkos apsaugos agentūra privalo teikti derinti fizinių ar juridinių asmenų pateiktus dokumentus dėl vandens lygio tvenkinyje ar užtvenktame ežere ir per kokį laikotarpį šios institucijos išnagrinėja dokumentus ir pateikia savo išvadas Aplinkos apsaugos agentūrai?

Asmenų pateikti dokumentai dėl vandens lygio tvenkinyje ar užtvenktame ežere privalomai teikiami derinti:

1. valstybinio parko, valstybinio ar biosferos rezervato direkcijai, kai tvenkinys ar užtvenktas ežeras yra saugomoje teritorijoje;

2. savivaldybės administracijai, kai tvenkinys ar užtvenktas ežeras yra savivaldybės draustinyje;

3. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atitinkamam teritoriniam padaliniui, kai tvenkinys ar užtvenktas ežeras yra kultūros paveldo teritorijoje.

Nurodytos institucijos išnagrinėja pateiktus dokumentus ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų iš Aplinkos apsaugos agentūros gavimo datos pateikia savo išvadas Aplinkos apsaugos agentūrai. Institucijų pateiktos išvados įrašomos į Leidimą.

Kokie reikalavimai gali būti nustatomi Leidime dėl vandens lygio žeminimo tvenkiniuose ar užtvenktuose ežeruose?

Leidime dėl vandens lygio žeminio tvenkinyje ar užtvenktame ežere gali būti nustatomi šie reikalavimai:

1. Ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vandens lygio pažeminimo darbų pradžios informuoti visuomenę apie vandens lygio pažeminimo priežastis ir terminus šalies dienraštyje arba vietinėje spaudoje ir paskelbti pranešimus savivaldybės arba seniūnijos skelbimų lentose.

2. Ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas apie tikslų vandens lygio pažeminimo laiką raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, Leidimą derinusią saugomos teritorijos direkciją, kai tvenkinys ar patvenktas ežeras yra saugomoje teritorijoje, tvenkinio ar patvenkto ežero ir jų hidrotechnikos statinių savininkus ir nuomininkus ar asmenis, turinčius leidimą naudoti tvenkinį ar patvenktą ežerą žvejybos plotams.

3. Vandens lygio pažeminimo intensyvumas tvenkinyje ar užtvenktame ežere neturi viršyti 20 cm per parą. Jei vandens lygio pažeminimas trunka ilgiau kaip 5 paras, tolesnis vandens lygio pažeminimo intensyvumas neturi viršyti 70 cm per parą, o likus ne mažiau kaip 1 m gyliui – 20 cm per parą. Žemutiniame bjefe vandens debitas neturi viršyti vidutinio liūčių debito.

4. Vykdant vandens lygio žeminimo darbus ir atstatant vandens lygį tvenkinyje ar užtvenktame ežere, šių vandens telkinių žemutiniame bjefe turi būti užtikrinamas vandens debitas, nustatytas pagal Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-382 „Dėl Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

5. Vandens lygį pažeminus iki leidime žeminti vandens lygį tvenkinyje ar užtvenktame ežere nurodytos altitudės, užtikrinti, kad šis vandens lygis būtų pastoviai palaikomas leidime nurodytu laikotarpiu. Vandens lygį iki normaliai patvenkto vandens lygio galima atstatyti tik užbaigus visus leidime numatytus darbus.

6. Nurodoma, kaip turi būti tvarkomi žuvų ištekliai – žuvys praleidžiamos į vandens telkinio žemutinį bjefą ar perkeliamos į kitą vandens telkinį.

7. Atliekant vandens lygio pažeminimo darbus, turi būti užtikrinama žuvų apsauga nuo galimų neleistinos žvejybos atvejų, taip pat vandens lygio pažeminimo ir darbų vykdymo metu organizuoti žuvų apsaugą, kad būtų išvengta žuvų dusimo ir/ar kritimo atvejų.

8. Vandens lygio žeminimo ir darbų vykdymo metu pastebėjus žuvų dusimo ir/ar kritimo atvejus ar veiklos daromą neigiamą poveikį aplinkai, turi būti stabdomi vandens lygio žeminimo darbai ir organizuojama žuvų apsauga, taikomos papildomos neigiamo poveikio aplinkai mažinimo priemonės.

9. Vandens lygį tvenkinyje ar užtvenktame ežere iki normaliai patvenkto vandens lygio galima atstatyti tik užbaigus visus Leidime numatytus darbus.

10. Užbaigus visus Leidime numatytus darbus ir atstačius vandens lygį iki normaliai patvenkto vandens lygio tvenkinyje ar patvenktame ežere, turi būti įgyvendintos Leidime nustatytos priemonės tvenkinio ar patvenkto ežero ekosistemos atkūrimui ir nustatytos žuvų išteklių atkūrimo (žuvų įveisimo) priemonės.

Kokios institucijos informuojamos apie išduotą leidimą dėl vandens lygio žeminimo tvenkinyje ar užtvenktame ežere?

Išduoto leidimo dėl vandens lygio žeminimo tvenkinyje ar užtvenktame ežere kopiją per 5 darbo dienas Aplinkos apsaugos agentūra pateikia Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.

Kokių įstaigų atstovai dalyvauja pradedant vandens lygio žeminimo darbus tvenkinyje ar užtvenktame ežere?

Leidime nustatytus vandens lygio pažeminimo darbus galima pradėti vykdyti tik dalyvaujant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui.

Kada laikoma, kad vandens lygio pažeminimo darbai tvenkinyje ar užtvenktame ežere įvykdyti?

Vandens lygio pažeminimo darbų vykdymo pabaiga – data, kai vandens telkinio lygis po vykdytų vandens lygio pažeminimo darbų atstatomas iki buvusio normaliai patvenkto vandens lygio.

Ar yra numatyta teisinė atsakomybė fiziniam ar juridiniam asmeniui, vykdančiam vandens lygio žeminimą tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose neturint leidimo vykdyti vandens lygio žeminimą tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose ar pažeidus Leidime nustatytus aplinkosaugos reikalavimus?

Fiziniai ar juridiniai asmenys, pažeminę vandens lygį be Aprašo nustatyta tvarka išduoto Leidimo ar pažeidę Leidime nustatytus aplinkosaugos reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Atnaujinta: 2021 07 20

Vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų nustatymo principus reglamentuoja Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 „Dėl Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas). Nuo 2018-12-29 įsigaliojo Tvarkos aprašo skyriaus „III. Apsaugos zonų nustatymas“ pakeitimai.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 10 punktu, apsaugos zonos plotis prilyginamas pagal Tvarkos aprašo skyriaus „II. Apsaugos juostų nustatymas“ reikalavimus nustatytam apsaugos juostos pločiui prie šių paviršinių vandens telkinių: ežerų ir tvenkinių, kurių plotas ne didesnis kaip 2 ha; visų kanalų. Nuo 2018-12-29 Tvarkos aprašo 10 punktas papildytas, nurodant, kad šio punkto nuostatos netaikomos rekultivuotiems į vandens telkinius karjerams.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 11 punktu, apsaugos zonos plotis prilyginamas pagal Tvarkos aprašo skyriaus „II. Apsaugos juostų nustatymas“ reikalavimus nustatytam apsaugos juostos pločiui šiais atvejais:

• miško žemėje prie šių paviršinių vandens telkinių: ežerų ir tvenkinių, kurių plotas mažesnis kaip 50 ha; tvenkinių, upių, kurių ilgis ≤ 10 km;
• miestų ir miestelių teritorijose prie visų paviršinių vandens telkinių.

Nuo 2018-12-29 Tvarkos aprašo 10 punktas papildytas, nurodant, kad prie rekultivuotų į vandens telkinius karjerų apsaugos zonos plotis prilyginamas pagal Tvarkos aprašo skyriaus „II. Apsaugos juostų nustatymas“ reikalavimus nustatytam apsaugos juostos pločiui.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 13 punktu, prie trumpesnėse kaip 5 km ilgio upėse esančių sureguliuotų ruožų (kai jų ilgis ≥ 100 m) ir šiuose ruožuose įsiterpusių nesureguliuotų ruožų (kai jų ilgis ≤ kaip 100 m) apsaugos zonos plotis prilyginamas pagal Tvarkos aprašo skyriaus „II. Apsaugos juostų nustatymas“ reikalavimus nustatytam apsaugos juostos pločiui. Šio punkto nuostatos netaikomos iš ežerų ištekančių upių sureguliuotuose ruožuose ir kai šie ruožai patenka į  valstybinių parkų, valstybinių bei savivaldybių draustinių arba biosferos rezervatų teritorijas.

Teritorijų planavimo dokumentų rengėjai dažnai kelia klausimą dėl Tvarkos aprašo 9.1 papunkčio ir 11 punkto nuostatų taikymo, kai žemės sklypas yra miesto teritorijoje. Nustatant vandens telkinių apsaugos zonas, būtina įvertinti visus Tvarkos aprašo skyriaus „III. Apsaugos zonų nustatymas“ reikalavimus. Tvarkos aprašo 9.1 papunkčio ir 11 punkto nuostatos viena kitą papildo ir turi būti taikomos, įvertinus konkrečiai teritorijai taikomus teritorijų planavimo ir (ar) kitus galiojančius dokumentus. Pagrindiniai kriterijai, nuo kurių priklauso vandens telkinių apsaugos zonos plotis, nustatyti Tvarkos aprašo 9 punkte ir jo 9.1, 9.2 ir 9.3 papunkčiuose, Aprašo 10, 11, 12 ir 13 punktuose nustatytos papildomos aplinkybės, dėl kurių vandens telkinių apsaugos zonos plotis gali keistis. Pavyzdžiui, vandens telkinių apsaugos zonos plotis prilyginamas pakrantės apsaugos juostos pločiui prie miško žemėje esančių 10 km ir trumpesnių upių, prie iki 50 ha ploto ežerų ir tvenkinių, prie visų paviršinių vandens telkinių miestų ir miestelių teritorijose, prie į vandens telkinius rekultivuotų karjerų.

Atnaujinta: 2021 07 20

Vertinimas pagal Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką pagrįstas Upių baseinų rajonų valdymo plano laikotarpio (6 metų periodo) tyrimų įvertinimu ir yra kompleksinis, apimantis ne tik fizikinių–cheminių kokybės elementų (maistingųjų ir organinių medžiagų, prisotinimo deguonimi, vandens skaidrumo, specifinių teršalų) rodiklius ir biologinių kokybės elementų (vandens floros, fitoplanktono, bestuburių, žuvų) rodiklius, bet ir hidromorfologinių kokybės elementų (hidrologinio režimo, upės vientisumo, morfologinių sąlygų) rodiklius, o taip pat pavojingas medžiagas. Kasmet gali būti įvertinama ne paviršinio vandens telkinio būklė, o vandens kokybė pagal atskirus kokybės elementų rodiklius.

Atnaujinta: 2021 07 20

Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo“, taikoma vertinant paviršinių vandens telkinių, kuriems nustatyti vandensaugos tikslai, būklę, t. y. ežerų (tarp jų ežerų, priskirtų prie labai pakeistų vandens telkinių, tvenkinių, karjerų), kurių paviršiaus plotas didesnis kaip 0,5 km2 ploto ir upių (tarp jų upių, priskirtų prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų), kurių baseino plotas yra didesnis kaip 30 km2.

Atnaujinta: 2021 07 20

Paviršinių vandens telkinių cheminė būklė nustatoma pagal pavojingų medžiagų koncentracijas. Upių ir ežerų cheminės būklės vertinimo kriterijai yra Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (toliau – Nuotekų tvarkymo reglamentas), 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytų medžiagų aplinkos kokybės standartai (toliau – AKS) paviršiniuose vandenyse.

Cheminė būklė yra klasifikuojama į gerą būklę ir neatitinkančią geros būklės. Vandens telkinio cheminė būklė yra neatitinkanti geros būklės, jeigu bent vienos Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytos medžiagos koncentracija viršija AKS pagal metų vidurkį (MV-AKS) ir/arba didžiausią leidžiamą koncentraciją (DLK-AKS), ir/arba AKS biotoje.

Atnaujinta: 2021 07 20

Paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė apibūdina fizikinių–cheminių kokybės elementų (maistingųjų  ir organinių medžiagų, prisotinimo deguonimi, vandens skaidrumo, specifinių teršalų) ir vandens telkinio hidromorfologinių kokybės elementų (hidrologinio režimo ir morfologinių sąlygų) poveikį telkinio biologiniams elementams (fitoplanktonui, vandens florai, bestuburiams, žuvims). Ekologinė būklė vertinama pagal vandens kokybės elementų rodiklių verčių nuokrypius nuo etaloninių sąlygų, kur žmonių ūkinės veiklos poveikis yra minimalus.

Paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė klasifikuojama į penkias klases: labai gerą, gerą, vidutinę, blogą ir labai blogą.

Atnaujinta: 2021 07 20

Pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą kasmet vykdomas upių ir ežerų valstybinis monitoringas, kurio metu matuojami/ištiriami fizikinių–cheminių kokybės elementų rodikliai, biologinių kokybės elementų (fitoplanktono, vandens floros (makrofitų ir fitobentoso), bestuburių (makrozoobentoso), žuvų) rodikliai ir pavojingos medžiagos. Upių fizikinių–cheminių kokybės elementų rodiklių ir pavojingų medžiagų vidutiniai metų duomenys, taip pat vandens kokybės pagal biologinius elementus įvertinimo duomenys skelbiami Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje, adresu: https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vanduo/upes-ezerai-ir-tvenkiniai/valstybinis-upiu-ezeru-ir-tvenkiniu-monitoringas/upiu-monitoringo-rezultatai; 
ežerų – https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vanduo/upes-ezerai-ir-tvenkiniai/valstybinis-upiu-ezeru-ir-tvenkiniu-monitoringas 

Atnaujinta: 2021 07 20

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 11 punkto 18** papunkčio taikymui turi būti įvykdytos šios sąlygos:

1) planuojama ūkinė veikla neįtraukta į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ir 2 priedus;

2) žemės, kurioje numatoma vykdyti planuojamą gamybos ir pramonės ūkinę veiklą, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo teritorijos, o veikla bus vykdoma pramonės ar kitokio verslo tikslais suformuotoje teritorijoje, kuri skirta bendram naudojimuisi įmonėms, sudarančioms eksploatacinį ar funkcinį vienetą (pvz. laisvoje ekonominėje zonoje pramoniniame parke su įrengta infrastruktūra), t.y. šis punktas netaikytinas pavieniam (atskiram) gamybos ar pramonės objektui;

3) planuojamos ūkinės veiklos užimamas plotas (bendras įmonės teritorijos plotas, įskaitant ir užstatomą, ir neužstatomą plotą) siekia ar viršija 1 ha.

Atnaujinta: 2022 12 05

Įvertinus tai, kad planuojama ūkinė veikla pavienis (atskiras) gamybos objektas ir nebus planuojamas laisvoje ekonominėje zonoje – pramoniniame parke su įrengta infrastruktūra bei atsižvelgiant į tai, jog planuojama ūkinė veikla nepatenka į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) 1 ir 2 priedų veiklų rūšių sąrašus, kurioms poveikis aplinkai privalo būti vertinamas arba kurioms turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, planuojamai ūkinei veiklai atrankos dėl PAV procedūrų atlikti nereikia. Jeigu veikla būtų planuojama vykdyti pramonės ar kitokio verslo tikslais suformuotoje teritorijoje, kuri skirta bendram naudojimuisi įmonėms, sudarančioms eksploatacinį ar funkcinį vienetą (pvz. laisvoje ekonominėje zonoje – pramoniniame parke su įrengta infrastruktūra) ir  būtų numatoma 1 ha ploto plėtra arba, veiklą vykdant mažesniame nei 1 ha plote, po plėtros jis siektų arba viršytų 1 ha plotą, tuomet, vadovaujantis PAV įstatymo 2 priedo 11.18 papunkčio nuostatomis, planuojamai ūkinei veiklai būtų reikalinga atlikti atrankos dėl PAV procedūras.

Atnaujinta: 2022 12 05

Poveikio aplinkai vertinimo procedūros atliekamos, kai vadovaujantis Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir 7 straipsnio 2 dalimi, tokios procedūros privalomos. Spręsti ar reikalinga atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras galima tik įvertinus planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, mastą, vietos ypatumus, ar žemės, kurioje numatoma vykdyti planuojamą gamybos ir pramonės ūkinę veiklą, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo teritorijos, ar planuojama ūkinė veikla yra pavienis (atskiras) gamybos objektas ar planuojamas laisvoje ekonominėje zonoje – pramoniniame parke su įrengta infrastruktūra, ar planuojama ūkinė veikla patenka į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 priedo Planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašus, kurioms poveikis aplinkai privalo būti vertinamas arba kurioms turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, ar planuojamos ūkinės veiklos teritorija patenka į saugomas teritorijas, „Natura 2000“ teritorijas.

Atnaujinta: 2022 12 05

Nuo 2022 m. liepos 8 d. įsigaliojo naujos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatos, kurių 3 straipsnio 41 punkte  numatyta, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas neatliekami saulės šviesos energijos elektrinių statybai. Saulės šviesos energijos elektrinės planuojamos, statomos ir eksploatuojamos laikantis aplinkos ministro nustatytų aplinkosauginių reikalavimų. Ši išimtis netaikoma, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai saugomų teritorijų institucija, nurodyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas. Taip pat šiuo klausimu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra parengusi išaiškinimą, kuris patalpintas internetiniame puslapyje  https://am.lrv.lt/ skiltyje Veiklos sritys/Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas/ Metodinė ir kita informacija/ Kai kurių LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ir 2 priedo punktų taikymas. 

Atnaujinta: 2022 12 05

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai yra valstybės ir savivaldybių institucijos, nagrinėjančios poveikio aplinkai vertinimo programas bei ataskaitas ir pagal savo kompetenciją teikiančios išvadas.

Atnaujinta: 2021 07 20

Informuojame, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama, kai planuojama veikla yra įrašyta į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą arba tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Atnaujinta: 2021 07 20

Informuojame, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros (atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas) atliekamos, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) 7 straipsnio 1 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi tokios procedūros privalomos arba tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Informuojame, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo ( toliau – PAV direktyva) II priedo 10 dalies „Infrastruktūros projektai“ b punkte yra įtvirtinta projektų rūšis – „urbanizavimo projektai, įskaitant prekybos centrų ir mašinų stovėjimo aikštelių statybą“. Šią PAV direktyvos nuostatą perkelia ir detalizuoja PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunktis – „urbanistinių objektų (išskyrus vieno ar dviejų butų gyvenamuosius namus, kai jų statyba numatyta savivaldybių lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, mašinų stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užstatomas didesnis kaip 0,5 ha plotas)“. Pažymėtina, kad Europos Komisijos parengtame PAV direktyvos I ir II priedų kai kurių projektų kategorijų apibrėžimų aiškinimo vadove (paskelbta Aplinkos ministerijos interneto svetainės www.am.lt rubrikoje ,,Poveikio aplinkai vertinimas“) nurodoma, kad  „remiantis plačiu direktyvos aiškinimu, kurio reikalauja ETT, miesto plėtros projektas turi būti laikomas projektu, kurio pobūdis yra urbanistinis, nepaisant jo vietos. Į šį bendrą kriterijų reikia atsižvelgti nagrinėjant projektus, kurie yra ne miestų vietovėse, todėl reikia laikyti, kad jie priklauso II priedo 10 punkto b) papunkčiui“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skaičiuojant užstatymo plotą, turi būti įvertintas ir automobilių stovėjimo aikštelių bei kitų inžinerinių statinių užstatymo plotas.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir tai, kad planuojamos ūkinės veiklos metu numatoma užstatyti didesnį kaip 0,5 ha plotą, Jūsų nurodyta planuojama ūkinė veikla atitinka PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunktyje nurodytą veiklą, kuriai turi būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, vadovaujantis PAV įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi.

Atnaujinta: 2021 07 20

Automobilių plovykloms taikomi aplinkosauginiai reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 patvirtintame Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui apraše (toliau – Aprašas). Asmenys, kurie teikia transporto priemonių techninės priežiūros ir/ar remonto paslaugas, privalo vadovautis Aprašo nuostatų reikalavimais. Jei Jūs Apraše išvardintų paslaugų (tarp jų ir automobilių plovimo) neteikiate kitiems asmenims, tai Jūs privalote laikytis tik Aprašo 5.1 -5.3 punktų reikalavimų.

Atsakydami į klausimą dėl nuotekų tvarkymo, pažymime, kad automobilių plovimo metu susidaro nuotekos, užterštos pakibusiomis vandenyje dalelėmis, naftos produktų likučiais, kurias, prieš išleidžiant į aplinką arba nuotekų tinklus reikia išvalyti iki Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236, nustatytų reikalavimų. Taip pat pažymime, kad nuoplovos nuo automobilių, įskaitant ir purvą, negali būti tiesiai šalinamos į nuotekų surinkimo sistemą be valymo veiklos vietoje.

Atkreipiame dėmesį, kad jei išvalytų nuotekų į aplinką išleidžiama daugiau nei 5 m3 per parą, tuomet, vadovaujantis 2014-03-06 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 1.1 punktu, veiklos vykdytojas privalo gauti Taršos leidimą.

Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras reglamentuoja STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Informuojame, kad statybos leidimus išduoda vietos savivaldos institucijos.

Atnaujinta: 2021 07 20

Ardant naudotus automobilius turi būti laikomasi Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 metų gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių reikalavimų patvirtinimo“ (galiojančią redakciją galite rasti: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2A6571CD23AB/JcuNdXsfoj).

Norint vykdyti minėtą veiklą, būtina gauti Taršos leidimą, vadovaujantis 2014-03-06 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-259 patvirtintomis Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis (toliau – Taršos taisyklės), kadangi ši veikla atitinka Taršos taisyklių 1 priedo 3 punktą. Informuojame, kad Taršos leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra (toliau - Agentūra). Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Taršos taisyklių 11 punktu, ,,leidimas gali būti išduodamas ar pakeičiamas tik atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras (atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas), kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (toliau – PAV įstatymas) tokios procedūros yra privalomos.“ Pažymime, kad Jūsų planuojama vykdyti veikla atitinka PAV įstatymo 2 priedo 11.20 papunktyje nurodytą veiklą ir taip pat gali atitikti 2 priedo 11.8 papunktyje nurodytą veiklą, todėl prieš teikiant paraišką Taršos leidimui gauti privalėsite atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Papildomai atkreipiame Jūsų dėmesį, kad paraišką Taršos leidimui gauti galėsite pateikti nagrinėjimui, kai atlikus atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrą bus priimta atrankos išvada, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Pažymime, kad tuo atveju, jeigu būtų priimta atrankos išvada, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas privalomas, paraišką Taršos leidimui gauti Agentūrai galėtume pateikti, tik gavę atsakingos institucijos (t.y. Agentūros) sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo.

Šios procedūros gali užtrukti preliminariai apie 2–5 mėnesius, tai priklausys nuo dokumentų pateikimo spartos ir pateiktų dokumentų kokybės.

Taip pat gavus Taršos leidimą būtina gauti Pavojingų atliekų tvarkymo licenciją pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-19 įsakymą Nr. 684 ,,Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ ir registruotis Atliekų tvarkytojų valstybės registre ATVR (https://atvr.am.lt).

Atsakydami į klausimą dėl ūkinės veiklos formos informuojame, kad ūkinės veiklos forma gali būti įvairi: UAB, individuali įmonė ir pan.

Atnaujinta: 2021 07 20

2000 m. balandžio 18 d. Nr. VIII-1641 Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymas (nauja redakcija nuo 2020 m. vasario 8 d.).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. D1-462 „Dėl duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius tvarkos aprašo patvirtinimo“ (nauja redakcija nuo 2020 m. birželio 18 d.) (toliau – Tvarkos aprašas).

Atnaujinta: 2021 07 20

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. D1-360 „Dėl cheminių medžiagų ir cheminių mišinių apskaitos tvarkos aprašas“ (nauja redakcija nuo 2020 m. lapkričio 1 d.). Už šį teisės aktą yra atsakingas Aplinkos apsaugos departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyrius.

Atnaujinta: 2021 07 20

AIVIKS – tai informacinė sistema, skirta surinkti, sisteminti ir kaupti duomenis apie aplinką bei užtikrinti duomenų ir informacijos apie aplinką viešumą.

IS AIVIKS sistema skirta:

1.     Aplinkos ministerijai, jos padalinių ir pavaldžių institucijų bei kitų valstybės institucijų darbuotojams, tvarkantiems aplinkos duomenis ir informaciją;

2.     Fiziniams ir juridiniams asmenims, teikiantiems duomenis aplinkos apsaugos tarnyboms;

3.     Aplinkosaugos specialistams, mokslininkams, projektų rengėjams ir kt. specialistams;

4.     Visuomenei.

Atnaujinta: 2021 07 20

Tikslas: Surinkti iš gamintojų, importuotojų, tolesnių naudotojų, platintojų, eksportuotojų Tvarko apraše nurodytus duomenis ir informaciją ir centralizuotai juos kaupti informacinėje sistemoje „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (toliau – IS AIVIKS).

Užduotys:

• Tvarkyti surinktus duomenis ir informaciją bei teikti juos institucijoms, darančioms atitinkamus sprendimus cheminių medžiagų ir cheminių mišinių valdymo, tvarkymo bei kontrolės srityse, taip pat juridiniams ir fiziniams asmenims, naudojantiems chemines medžiagas ir cheminius mišinius ūkinėje veikloje arba savo asmeniniams ar namų ūkio poreikiams tenkinti, siekiant užtikrinti jų saugų naudojimą;
• Surinkti Tvarkos apraše nurodytus duomenis apie gamintojus, importuotojus, tolesnius naudotojus, platintojus, eksportuotojus, užsiimančius cheminių medžiagų ir cheminių mišinių gamyba, tiekimu rinkai, importu, naudojimu pramoninėje, profesinėje ar kitoje ūkinėje veikloje ir eksportu.

Naudojimas:

• Statistinei analizei ir vertinimui (siekiant užtikrinti tinkamą cheminių medžiagų ir cheminių mišinių tiekimo rinkai valdymą ir tinkamą reglamentuojančių teisės aktų kontrolę);
• Prevencinėms priemonėms (esant ekstremaliai sveikatai situacijai (apsinuodijimui, tolesniam gydymui), siekiant saugaus naudojimo ir tinkamų veiksmų ištikus avarijai (išsiliejimui, gaisrui, paviršinių, gruntinių vandenų užteršimui ir kt.));
• Visuomenės informatyvumo didinimui.

Atnaujinta: 2021 07 20

• gamintojai;
• importuotojai;
• platintojai;
• eksportuotojai;
• naudotojai (pramoninėje, profesinėje ar kt. ūkinėje veikloje).

Atnaujinta: 2021 07 20

• užsiimantiems vartotojams skirtų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių mažmenine prekyba; 
• užsiimantiems žemės ūkio veikla;
• vykdantiems mokslinius, technologinius ar laboratorinius tyrimus;
• užsiimantiems naftos produktų, riebiųjų rūgščių metilo esterio (biodyzelino), etanolio ir kitų produktų, kurie naudojami kaip energijos ištekliai, prekyba ir laikymu degalinėse, skirtose šiuos produktus priimti, laikyti ir parduoti galutiniam naudojimui, įskaitant degalines, kurios skirtos tik savo poreikiams;
• naudojantiems galutiniam naudojimui skirtas chemines medžiagas ir cheminius mišinius asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija;
• gaminantiems, importuojantiems, naudojantiems, platinantiems polimerus ir chemines medžiagas, įtrauktas į 2008 m. spalio 8 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 987/2008, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), IV ir V priedus.

Atnaujinta: 2021 07 20

Informacija teikiama tiesiogiai internetu į IS AIVIKS sistemą. Duomenys ir informacija turi būti pateikti už praėjusius kalendorinius metus iki einamųjų metų kovo 1 d. Duomenys ir informacija turi būti teikiami jei metinis cheminės medžiagos ar cheminio mišinio kiekis yra ≥ 1000 kg arba, priklausomai nuo cheminės medžiagos ar cheminio mišinio klasifikavimo, pasiekiami kiekiai, nurodyti Tvarkos aprašo 2 priede (žr. lentelę žemiau):

Eil. Nr.	Klasifikavimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008*		Kiekis (kg), kurį pasiekus ir viršijus privaloma teikti duomenis IS „AIVIKS“
	Pavojingumo klasė ir kategorija	Cheminės medžiagos pavojingumo frazė
			Cheminės medžiagos	Cheminiai mišiniai iki 2023 m. gruodžio 31 d.	Cheminiai mišiniai nuo 2024 m. sausio 1 d.
1.	1, 2 kategorijos ūmus toksiškumas	H300	10	1	10
		H310	10	1	10
		H330	10	1	10
2.	3 kategorijos ūmus toksiškumas	H301	100	10	100
		H311	100	10	100
		H331	100	10	100
3.	1A, 1B kategorijos mutagenai	H340	10	10	10
4.	1A, 1B kategorijos kancerogenai	H350	10	10	10
5.	1A, 1B kategorijos toksiškai veikiančios reprodukciją	H360	10	10	10
6.	1 kategorijos specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis)	H372	100	10	100
7.	2 kategorijos specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis)	H373	1000	10	1000
8.	1 kategorijos specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis)	H370	100	10	100
9.	2 kategorijos specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis)	H371	1000	10	1000
10.	Odos ėsdinimas 1A, 1B, 1C	H314	100	10	100
11.	Smarkus akių pažeidimas	H318	100	10	100
12.	1 kategorijos plaučių pakenkimas prarijus	H304	100	10	100
13.	1 kategorijos kvėpavimo takų jautrinimas	H334	100	10	100
14.	1 kategorijos odos jautrinimas	H317	100	10	100
15.	1 kategorijos ūmus toksiškumas vandens aplinkai	H400	100	100	100
16.	1, 2, 3 kategorijos lėtinis toksiškumas vandens aplinkai	H410	100	100	100
		H411	100	100	100
		H412	100	100	100

*2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL 2008 L 353, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1297/2014 (OL 2014 L 350, p. 1).

Atnaujinta: 2021 07 20

Pagrindinis šaltinis yra saugos duomenų lapas (SDL). Gali būti pateikiama ir kita teikėjo pateikta informacija, leidžianti cheminės medžiagos ar cheminio mišinio naudotojui imtis būtinų priemonių žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti bei saugai užtikrinti. Tais atvejais, kai fizinis ar juridinis asmuo pats gamina ar importuoja cheminę medžiagą arba cheminį mišinį, informaciją turi surinkti pats, remdamasis įvairiais informacijos šaltiniais, nacionalinėmis ar tarptautinėmis duomenų bazėmis.

SDL pavyzdys

Konkretūs SDL skirsniai iš kurių turi būti nurodyta informacija:

• Pavadinimas, prekinis pavadinimas ir cheminės medžiagos identifikaciniai duomenys – SDL 1 skirsnis
• Klasifikavimas ir ženklinimas – SDL 2 skirsnis
• Mišinio sudėtis – SDL 3 skirsnis
• Fizikocheminiai duomenys – SDL 9 skirsnis
• Toksikologinė informacija – SDL 11 skirsnis
• Ekologinė informacija – SDL 12 skirsnis
• Stabilumas ir reaktyvumas – SDL 10 skirsnis
• Saugos nuo kenksmingo poveikio priemonės – SDL 8 skirsnis
• Apsaugos priemonės ištikus avarijai – SDL 4, 5 ir 6 skirsniai

Atnaujinta: 2021 07 20

Informacinės cheminių medžiagų ir cheminių mišinių duomenų bazės dalis, kurioje kaupiama informacija ir duomenys, kurie pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 negali būti laikomi komercine ir pramonine paslaptimi ir kurie pagal kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus nepriskirti valstybės ar tarnybos paslaptims, skelbiami tinklalapyje www.aplinka.lt: Cheminės medžiagos – Cheminių medžiagų ir mišinių duomenų bazė.

Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių duomenų bazėje pateikiama informacija apie:

• užregistruotas chemines medžiagas;
• užregistruotus cheminius mišinius;
• duomenų teikėjus.

Atnaujinta: 2021 07 20

Įmonių, pateikusių duomenis ir informaciją už praėjusius kalendorinius metus į IS AIVIKS sistemą, sąrašai skelbiami tinklalapyje: https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/chemines-medziagos-ir-misiniai/cheminiu-medziagu-ir-misiniu-ataskaitu-teikimas-i-is-aiviksa/duomenu-teikimas-is-aiviks-apie-chemines-medziagas-ir-misinius

Atnaujinta: 2021 07 20

• Cheminių medžiagų duomenų bazė: http://www.chemsynthesis.com/einecs-numbers/page-1.html
• Tarptautinės cheminių medžiagų saugos kortelės: http://www.ilo.org/dyn/icsc/showcard.home
• Cheminių medžiagų katalogas: http://www.chemexper.com
• Europos cheminių medžiagų agentūros cheminių medžiagų duomenų bazė: https://echa.europa.eu/lt/advanced-search-for-chemicals?p_p_id=dissadvancedsearch_WAR_disssearchportlet&p_p_lifecycle=0&p_p_col_id=column-1&p_p_col_count=2

Atnaujinta: 2021 07 20

• Cheminės medžiagos pavadinimas pateikiamas ne pagal IUPAC nomenklatūrą;
• Pateikiamas neinformatyvus cheminio mišinio pavadinimas (turėtų būti nurodytas produktas ir jo prekinis pavadinimas pvz. valymo priemonė Superclean);
• Pateikiami netikslūs klasifikavimo ir ženklinimo duomenys;
• Pateikiama nekonkreti arba nepilna cheminių medžiagų ar cheminių mišinių toksikologinė,  ekotoksikologinė ir kita informacija arba jos visai nėra;
• Informacija apie cheminės medžiagos ar cheminio mišinio toksikologinius, ekotoksikologinius ir kitus duomenis nurodomi ne lietuvių kalba;
• Nurodant cheminio mišinio sudėtį būtina nurodyti visus mišinio pavojingus komponentus, jų EINECS, CAS Nr., masės % dalį;
• Pateikiami neteisingi kiekiai (IS AIVIKS sistemoje kiekiai nurodomi tonomis);
• Sukuriamos dvi vienodos ataskaitos (todėl neleidžia pateikti ataskaitos);
• Ataskaitoje sukuriamos tuščios eilutės (todėl neleidžia pateikti ataskaitos);
• Ataskaitoje dubliuojasi įrašai (todėl neleidžia pateikti ataskaitos);
• Klaidingai nurodomas veiksmas importas / eksportas (importas / eksportas yra cheminių medžiagų ar cheminių mišinių įvežimas / išvežimas į / iš šalis, kurios nepriklauso Europos Sąjungai;
• Nurodant veiksmą importas / eksportas, nėra nurodoma šalis iš / į kurią buvo atliktas importas / eksportas.

Atnaujinta: 2021 07 20

Savivaldybė	Prekybos vieta	Prekybą ne mėgėjų žvejybos įrankiais vykdantis asmuo
Klaipėdos	Birutės g. 2, Klaipėda	UAB „Jurutis“
Panevėžio	Pilėnų g. 8, Piniava, Panevėžio r.	Olga Majauskienė
Rietavo	Rietavo turgus, garažo Nr. 526, Rietavo sen.	Aleksandras Gudas
Šiaulių	Serbentų g. 92, Šiauliai	Tadas Stanelis, el. p. [email protected]
Utenos	Kauno g. 11-3, Utena, „Žūklės reikmenys“	Jono Trinkūno individuali įmonė
Vilniaus m.	Gariūnų g. 68, Vilnius, A korpusas, L2/025 sekcija	V. Baranovo įmonė, tel. 8 647 11248
Vilniaus m.	Gariūnų g. 68, Vilnius, 2 angaras, 129-130 vietos	Andrej Belousov
Vilniaus m.	Gariūnų g. 68, Vilnius, 4 angaras, 117, 118 sekcijos	Rimas Anusevičius, tel. 8 687 40062
Kauno m.	Veiverių g. 105-1, Kaunas	UAB "Teksta"

2023-01-18, tel.: 8 669 48395

 

 

Atnaujinta: 2023 01 18

Kada veiklos vykdytojas, eksploatuojantis katilinę, privalo gauti taršos leidimą?

Veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), atitinkantį vieną ar kelis Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – TL taisyklių) 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą.

Kurą deginančiam įrenginiui (katilinei) eksploatuoti taršos leidimo specialiosios dalies „Aplinkos oro taršos valdymas“ reikia, kai įrenginys atitinta TL taisyklių 1 priedo 2.1 - 2.2 papunkčiuose nurodytus kriterijus:

2.1. naudojamas kurą deginantis įrenginys, kurio vardinė (nominali) šiluminė galia lygi arba didesnė kaip 1 MW, bet nesiekia 50 MW ir kuris patenka į Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. D1-778 „Dėl Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normų patvirtinimo“, taikymo sritį;

2.2. naudojamas kurą deginantis įrenginys, kuris patenka į Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2013, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. D1-244 „Dėl Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2013 patvirtinimo“ (toliau – LAND 43-2013), taikymo sritį ir:

2.2.1. vardinė (nominali) šiluminė galia lygi 20 MW arba didesnė, bet nesiekia 50 MW;

2.2.2. vardinė (nominali) šiluminė galia mažesnė kaip 20 MW, kai šiame įrenginyje yra ne mažesnės kaip 0,5 MW vardinės (nominalios) šiluminės galios kietuoju kuru kūrenamas katilas.

Nuo kada bus reikalingas taršos leidimas esamiems, t. y. pradėjusiems veikti anksčiau nei 2018 m. gruodžio 20 d., kurą deginantiems įrenginiams, kurių vardinė (nominali) šiluminė galia yra 1 MW ar didesnė, bet nesiekia 20 MW?

Veiklos vykdytojai, eksploatuojantys kurą deginančius įrenginius, kurių vardinė (nominali) šiluminė galia yra 1 MW ar didesnė, bet nesiekia 20 MW, ir kurie patenka į Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2013, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. D1-244 „Dėl Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2013 patvirtinimo“, taikymo sritį, taršos leidimą su specialiąja dalimi „Aplinkos oro taršos valdymas“, vadovaujantis  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 2.17 papunkčiu, privalo turėti kai:

• kurą deginančio įrenginio vardinė (nominali) šiluminė galia didesnė kaip 5 MW, – nuo 2024 m. sausio 1 d., su 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiomis leidimo sąlygomis, nustatytomis pagal Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. D1-778 „Dėl Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normų patvirtinimo“ (toliau – Vidutinių kurą deginančių įrenginių normos), reikalavimus esamiems tokios vardinės (nominalios) šiluminės galios kurą deginantiems įrenginiams;
• kurą deginančio įrenginio vardinė (nominali) šiluminė galia yra 1 MW ar didesnė, bet mažesnė arba lygi 5 MW, – nuo 2029 m. sausio 1 d., su 2030 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiomis leidimo sąlygomis, nustatytomis pagal Vidutinių kurą deginančių įrenginių normų reikalavimus esamiems tokios vardinės (nominalios) šiluminės galios kurą deginantiems įrenginiams.

Kokie įrenginiai laikomi vidutiniais kurą deginančiais įrenginiais?

Vidutiniams kurą deginantiems įrenginiams pagal  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo 2 straipsnio 1 punktą priskiriami kurą deginantys įrenginiai, kurių vardinė (nominali) šiluminė galia lygi arba didesnė kaip 1 MW, bet nesiekia 50 MW, nepriklausomai nuo naudojamo kuro rūšies.

Ar gali būti priskirti vidutiniams kurą deginantiems įrenginiams mažesnės kaip 1 MW vardinės (nominalios) šiluminės galios kurą deginantys įrenginiai?

Mažesnės kaip 1 MW vardinės (nominalios) šiluminės galios kurą deginantys įrenginiai, kurių išmetamosios dujos šalinamos per bendrą kaminą su kitomis kurą deginančių įrenginių dujomis, kai visų per bendrą kaminą išmetamąsias dujas šalinančių kurą deginančių įrenginių vardinės (nominalios) šiluminės galios suma lygi arba didesnė kaip 1 MW, bet nesiekia 50 MW, ir, vadovaujantis Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. D1-778 „Dėl Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normų patvirtinimo“, 10 punktu, šie įrenginiai laikomi vienu vidutiniu kurą deginančiu įrenginiu.

Kokį kurą galima deginti kuro deginimo įrenginiuose?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 13 straipsnio nuostatomis kuro degimo įrenginiuose galima deginti tik tą kurą, kurį nurodo įrenginio gamintojas įrenginio techniniuose ar eksploatacijos dokumentuose ir kurio sudėtis bei kokybė atitinka Energetikos, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų nustatytus sudėties ir kokybės reikalavimus poveikio žmogaus sveikatai ir aplinkai vertinimo atžvilgiu.

Koks teisės aktas nustato reikalavimus skystojo kuro sudėčiai ir kokybei?

Leistiną sieros kiekį kūrenamajame mazute, gazolyje, jūriniame kure, skystajame kure, benzine, dyzeline, suskystintose naftos dujose, degalų bei biodegalų kokybės parametrus, specialias taršos reguliavimo sąlygas juos naudojant ir jų tiekimo rinkai kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomuosiuose kokybės rodikliai (toliau – Privalomieji kokybės rodikliai), patvirtinti  Lietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 „Dėl Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių patvirtinimo“.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama naudoti tik tokį kūrenamąjį mazutą, gazolį, benziną, dyzeliną, biodegalus, skystąjį kurą ir suskystintas naftos dujas, kurių kokybė atitinka Privalomųjų kokybės rodiklių 1 priede nustatytus reikalavimus. Gamintojai, importuotojai, prekybininkai, vežėjai ir vartotojai turi užtikrinti, kad vežant, saugant, perkraunant kurą ir degalus būtų taikomos mažai taršios technologijos, o naudojimo metu į aplinkos orą būtų išmetama kaip galima mažiau teršalų.

Koks reikalavimus turi atitikti kietasis biokuras?

Lietuvos Respublikos teritorijoje gaminamas, importuojamas, parduodamas ar naudojamas šilumos ir (ar) elektros energijai gaminti kietasis biokuras turi atitikti kokybės ir sudėties reikalavimus, nustatytus Kietojo biokuro kokybės reikalavimuose, patvirtintuose  Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1-310 „Dėl Kietojo biokuro kokybės reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Reikalavimai). 

Kietasis biokuras apibrėžiamas pagal medžiagų kilmę ir šaltinius (Reikalavimų 1 priedas), prekinius pavidalus (Reikalavimų 2 priedas) bei pagrindines savybes (Reikalavimų 3 priedas). Kietasis biokuras turi atitikti minimalius Reikalavimų 3 priede numatytus kokybės reikalavimus ir neviršyti Reikalavimų 4 priede nustatytų kietajame biokure leistinų maksimalių cheminių elementų koncentracijos verčių.

Kas turi atlikti aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją? ​

Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją atlikti ir parengti ataskaitą, vadovaujantis Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-06-27 įsakymu Nr. 340, privalo taršos šaltinių naudotojai, kurie ūkinės veiklos vykdymo metu į aplinkos orą išmeta teršalus, nepriklausomai nuo taršos šaltinių skaičiaus ar išmetamų teršalų kiekio.​

Kuo vadovaujantis nustatomi teršalų pavadinimai aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitoje?

Teršalų pavadinimai ir kodai įrašomi pagal Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 408 „Dėl teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“,  4 priede (išdėstyto nauja redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-46) nurodytus pavadinimus.

Atkreipiame dėmesį, kad po 4 priedo lentele pateiktas išaiškinimas, kad „Laužtiniuose skliausteliuose [...] kursyvu parašytas (-i) teršalo pavadinimas (-ai) nuo 2022 m. toliau nerašomi, t. y. toliau neturi būti vartojamas šių teršalų pavadinimas.

Kaip gali būti nustatomas išsiskyrusių ir išmetamų teršalų kiekis?

Išsiskyrusių bei išmetamų teršalų kiekis ir sudėtis nustatoma instrumentiniais matavimais, kurie  atliekami vadovaujantis galiojančiomis metodinėmis rekomendacijomis, galiojančiais normatyviniais dokumentais bei standartais. Tuos teršalus, kurių išmetamą kiekį instrumentinių matavimų būdu nustatyti nėra galimybės (neįmanoma įrengti ėminio ėmimo vietos, neorganizuotas išmetimas, nėra metodikos), įvertinti galima skaičiavimo būdu pagal metodiką, įrašytą į  atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 395 „Dėl Į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašo patvirtinimo ir apmokestinamų teršalų kiekio nustatymo asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos“.

Ar monitoringo programoje gali būti nustatytas taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų monitoringo vykdymas skaičiavimo būdu?

Monitoringo programoje gali būti nurodytas monitoringo vykdymas skaičiavimo būdu, kadangi pagal Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“,  3.2 punktą ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų ir (ar) išleidžiamų teršalų monitoringas – teisės aktų nustatyta tvarka atliekami nuolatiniai ir nenuolatiniai teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir (ar) išleidžiamų iš stacionariųjų taršos šaltinių į aplinką, kiekio ir išmetamųjų dujų ir (arba) išleidžiamų nuotekų parametrų tyrimai, matavimai ir (ar) skaičiavimai.      

Kur galima rasti informaciją apie medžiagų dispersiškumą?

Medžiagų dispersiškumo klasės, atsižvelgiant į Europos Komisijos informacinio dokumento dėl geriausių prieinamų gamybos būdų, kuriuos galima taikyti atsižvelgiant į laikomų medžiagų išmetamą teršalų kiekį, 8 priedą, pateiktos „Minimalių reikalavimų dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas", patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020-11-11 įsakymu Nr. D1-682, priede.​

Reikalavimuose didelio dispersiškumo medžiagomis laikomos medžiagos, kurios priskiriamos S1 ir S2 dispersiškumo klasei; S3–S5 dispersiškumo klasėms priskiriamos arba pagal dispersiškumo klases nesuklasifikuotos medžiagos laikomos mažo dispersiškumo medžiagomis.

Atnaujinta: 2022 12 29

 

Ar įmonės, užsiimančios eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau – ENTP) apdorojimu ir turinčios Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taršos leidimų taisyklės) nustatyta tvarka išduotą taršos leidimą (toliau – taršos leidimas), kuriame neįrašytas požeminio vandens monitoringas, turi atlikti požeminio vandens kokybės monitoringą, kaip tai numatyta teisės aktuose?

Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Monitoringo nuostatai), 11.3.1.9 papunktyje nurodyta, kad ūkio subjektai, vykdantys ENTP apdorojimą, išskyrus atvejus, kai veikla vykdoma pastate ir įdiegtos priemonės, numatytos Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklėse, turi vykdyti poveikio požeminiam vandeniui monitoringą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu, ūkio subjektų aplinkos monitoringas vykdomas pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programą (toliau – Monitoringo programa). Monitoringo programų turinį, jų rengimo, derinimo, vykdymo tvarką nustato Monitoringo nuostatai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, Monitoringo nuostatų 19.1 papunktyje nurodyta, kad kai ūkio subjektas privalo gauti taršos leidimą, monitoringo programa teikiama leidimą išduodančiai institucijai, t. y. Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – Agentūra), kaip sudedamoji paraiškos gauti ar pakeisti taršos leidimą dalis ir derinama kartu su šiomis paraiškomis taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka. Vadovaujantis Monitoringo nuostatų 19.2.3 papunkčiu, Agentūra poveikio požeminiam vandeniui monitoringo programą derina su Lietuvos geologijos tarnyba (toliau – Geologijos tarnyba). Taršos leidimų taisyklių 55.4.3 papunktyje nurodyta, kad Monitoringo programa yra taršos leidimo priedas.

 

Kaip turėtų būti apskaičiuojamos atnaujinamos sąmatos ir kokio dydžio prievolių užtikrinimo dokumentas turėtų būti pateikiamas. Pvz., įmonė apdoroja pavojingąsias ir nepavojingąsias atliekas, turi prievolių užtikrinimo dokumentą tik pavojingosioms atliekoms tvarkyti. Baigėsi prievolių užtikrinimo dokumento galiojimo laikas – ar įmonė turėtų paskaičiuoti sąmatą pavojingosioms ir nepavojingosioms atliekoms ir pateikti jų sutvarkymo prievolių užtikrino dokumentą? Ar turėtų pateikti prievolių užtikrinimo dokumentą tik dėl pavojingųjų atliekų sutvarkymo?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (įsigaliojusio 2022-05-01) (toliau – ATĮ) 11 straipsnio 2 dalimi, atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė, kuri privalo turėti leidimą pagal ATĮ 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, išskyrus nuotekų dumblo apdorojimą vykdančias savivaldybės valdomas įmones, turi turėti galiojančią laidavimo draudimo sutartį ir (arba) banko garantiją, ir (arba) maksimaliąja hipoteką (toliau – prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas) pavojingosioms ir nepavojingosioms atliekoms ATĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių įvykdymui užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad prievolių užtikrinimo dokumente turi būti įrašytos ir pavojingosios, ir nepavojingosios atliekos.

Nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui, prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentai rengiami, derinami ir teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. D1-256 „Dėl atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo“ (toliau – tvarkos aprašas) . Prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo forma teikiama ir derinama su Aplinkos apsaugos agentūra. Pagal suderintą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo formą atnaujinamas/ ir (ar) išduodamas prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas.

 

Ar vadovaujantis teisės aktais galima smulkintoms katalizatorių atliekoms suteikti 16, o ne 19 Atliekų sąrašo skyriaus kodus?

Klasifikuojant atliekas turi būti laikomasi Atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – atliekų tvarkymo taisyklės), 1 priedo 3 punkte nustatytos tvarkos – pirmiausia tinkamo atliekos kodo ieškoma 01–12 arba 17–20 Atliekų sąrašo skyriuose, neradus reikia patikrinti 13, 14 ir 15 skyrius; jeigu netinka nė vienas šių atliekų kodas, atliekos turi būti identifikuojamos pagal 16 skyrių.

Europos Komisijos 2018-04-09 pranešimas Atliekų klasifikavimo techninės gairės (2018/C 124/01) (prieiga internete http://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/atliekos/atlieku-klasifikavimas arba https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52018XC0409(01)&from=FR) 1 priedo 1.3.3 poskyryje pateiktos rekomendacijos dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau – ENTP) tvarkymo metu gautų atliekų klasifikavimo. Nurodyta, kad iš ENTP išmontuoti katalizatoriai (angliškai catalyst) klasifikuojami 16 08 03–16 08 07* atliekų kodais. Lietuvos Respublikos terminų banke pateikiamios katalizatoriaus apibrėžtys nurodo, kad tai yra medžiaga, kuri pagreitina cheminę reakciją, bet pati chemiškai nepakinta (prieiga per internetą: http://terminai.vlkk.lt/paieska?search=katalizatorius&limit=30). Atliekų klasifikavimo pagal EWC-Stat kategorijas gairės, Reglamento (EB) 2150/2002 dėl atliekų statistikos įgyvendinimo vadovo papildymas, 14–16 psl. nurodo, kad išmetamosioms dujoms valyti panaudoti katalizatoriai (angliškai spent catalysts) (16 08 01–16 08 07* atliekų kodai), susidarantys ir 45.20 (variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas), 46.77 (atliekų ir laužo didmeninė prekyba), 38.3 (medžiagų atgavimas) ekonominių veiklų rūšių klasifikatoriaus kodais identifikuojamose ekonominėse veiklose, priskiriami naudotiems cheminiams katalizatoriams (angliškai spent chemical catalysts), kurie priskiriami cheminėms atliekoms (angliškai chemical wastes).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad iš atliekų darytojų priimtos ar ENTP ardymo metu gautos transporto priemonių katalizatorių atliekos turi būti suprantamos kaip cheminių katalizatorių (katalizuojančių medžiagų) atliekos ir klasifikuojamos atsižvelgiant į katalizuojančios medžiagos sudėtį, atitinkamai 16 08 01–16 08 07* atliekų kodais, nesvarbu, ar šios katalizuojančių medžiagų atliekos turi papildomų komplektuojančių dalių (pavyzdžiui, korpusą). Atliekų tvarkytojo susmulkintos katalizatoriaus (prieš tai atskyrus katalizuojančią medžiagą talpinantį metalinį korpusą) atliekos (pakeistas frakcijos dydis, bet ne sudėtis) klasifikuojamos atitinkamu Atliekų sąrašo 16 skyriaus kodu.

 

Ar katalizatorių atliekų smulkinimo proceso metu gautų katalizatorių miltų, kaip žaliavos metalams išgauti, galima nebelaikyti atliekomis vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 3² straipsnio nuostatomis?

ATĮ 3² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai kurios konkrečios atliekos, jas perdirbus ar kitaip panaudojus, tampa nebe atliekomis, jeigu tenkinamos šios dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Katalizatorių atliekų smulkinimo proceso metu gautų katalizatorių miltų negalima laikyti galutinai perdirbtomis ar kitaip panaudotomis atliekomis, nes iš šių miltų, atliekant atitinkamus apdorojimo veiksmus, planuojama išgauti metalus. Manome, kad toks metalų išgavimas priskirtinas tolimesniam atliekų naudojimui. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad katalizatorių atliekų smulkinimo proceso metu gautus katalizatorių atliekų miltus, iš kurių planuojama išskirti metalus, nėra pagrindo nebelaikyti atliekomis.

 

Ar atliekų perdirbimo metu sustiklintos pavojingosios atliekos po perdirbimo gali būti priskiriamos nepavojingosioms?

Atliekos laikomos pavojingomis, kai pasižymi bent viena iš 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas, priede išvardinta savybe. Jei atliekų naudojimo metu susidariusios atliekos nepasižymi nė viena iš šių savybių, atliekos laikomos nepavojingomis.

 

Ar galima tauriųjų metalų išgavimo iš importuotų katalizatorių procese susidariusias atliekas šalinti sąvartyne Lietuvoje?

Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 „Dėl Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Sąvartynų taisyklės), VIII skyriuje nurodyta, kokias atliekas leidžiama ir kokias draudžiama šalinti sąvartynuose. Sąvartynų taisyklių 37.7 papunktyje numatyta, kad sąvartyne draudžiama šalinti neapdorotas ir po apdorojimo tinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti atliekas, išskyrus inertines atliekas, kurių apdoroti techniškai neįmanoma, ir visas kitas atliekas, kurių apdorojimas nemažina jų kiekio arba pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai. Sąvartynų taisyklių 46 punkte numatyta, kad atliekos, likusios po rūšiavimo įmonėse, taip pat po biologinio, terminio ar cheminio apdorojimo, kurių neįmanoma perdirbti ar kitaip naudoti, gali būti šalinamos sąvartyne.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 4 straipsnio 41 dalimi, draudžiama įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti. Įvertinus, kad paprastai išrūšiavus, t. y. atlikus perdirbti skirtų atliekų siuntos paruošimą perdirbti, lieka atliekų, kurios netinka perdirbti, todėl manytina, kad šis draudimas netaikytinas norint sąvartynuose pašalinti po įvežtų (importuotų) atliekų, skirtų perdirbti, paruošimo perdirbti ir perdirbimo susidariusias ir (ar) likusias perdirbti netinkamas atliekas (liekanas).

Pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo su visais pakeitimais 12 straipsnio 1 dalies g punkto nuostatas paskirties ir išsiuntimo kompetentingos institucijos gali pareikšti pagrįstą prieštaravimą dėl planuojamo naudojimui skirtų atliekų vežimo remdamosi tuo, kad naudojamų ir nenaudojamų atliekų santykis, apskaičiuota medžiagų, kurios bus galutinai panaudotos, vertė arba naudojimo kaštai ir nepanaudojamos frakcijos šalinimo kaštai nepateisina naudojimo atsižvelgiant į ekonominius ir (arba) aplinkosaugos sumetimus. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad jei po įvežtų (įvežamų) /ir (ar) importuotų atliekų paruošimo naudoti tik nedidelė jų dalis perduodama perdirbti atliekų perdirbėjams, o didesnioji tokios siuntos atliekų dalis perduodama naudoti energijai gauti ar šalinti, tokių įvežtų ir (ar) importuotų atliekų siunta galėtų būti laikoma (atitinkamai) panaudoti energijai gauti ar šalinti, o ne perdirbti skirtų atliekų siunta.

 

Reikalavimai norint pradėti vykdyti atliekų tvarkymo veiklą, įskaitant ir nuotekų dumblo apdorojimą

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – AAĮ) 6 straipsnio 1 dalimi, įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą (ir nuotekų dumblo apdorojimą (įskaitant atliekų laikymą prieš apdorojimą)), perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus. Šiuos leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra) vadovaudamasi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – TIPK taisyklės), arba Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taršos leidimų taisyklės), nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis TIPK taisyklių 16 punktu arba Taršos leidimų taisyklių 15 punktu, teikti paraišką galima tik atlikus atranką arba poveikio aplinkai vertinimą, kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, šios procedūros privalomos, ir gavus Agentūros atrankos išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, ar sprendimą dėl poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus.

Vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės), 52 punktu, atliekų apdorojimo veikla gali verstis įmonė, atitinkanti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme atliekas apdorojančioms įmonėms nustatytus reikalavimus ir kuri yra registruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre. Atliekų tvarkytojai į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą registruojami vadovaujantis Atliekų tvarkytojų valstybės registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 896 „Dėl Atliekų tvarkytojų valstybės registro įsteigimo, Atliekų tvarkytojų valstybės registro nuostatų patvirtinimo ir registro veiklos pradžios nustatymo“, nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Taršos leidimų taisyklių 35 punktu, taršos leidimo specialiąją dalį „Kvapų valdymas“ privaloma turėti, jei planuojama eksploatuoti įrenginį (arba eksploatuojamas įrenginys), kuriame vykdoma ūkinė veikla atitinka bent vieną Taršos leidimų taisyklių 1 priedo 1–6 punktuose nurodytą kriterijų (t. y. taršos leidimas tik su specialiąja dalimi kvapų valdymui neišduodamas) ir vykdoma ar planuojama vykdyti ūkinė veikla atitinka Taršos leidimų taisyklių 1 priedo 1 priedėlyje nurodytus kriterijus. Nuotekų dumblo laikymas įrašytas į Taršos leidimų taisyklių 1 priedo 1 priedėlio veiklos rūšių sąrašą.

Vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių 57 punktu, įmonė turi teisę be taršos ar TIPK leidimo savo ūkinės veiklos metu susidarančias nepavojingąsias atliekas naudoti gamybos vietoje, jei ši veikla įrašyta į Taršos leidimų taisyklių 1 priedo 2 priedėlyje pateiktą veiklos rūšių, kurioms netaikomas reikalavimas turėti taršos leidimo dalį „Atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti)“, sąrašą Atkreipiame dėmesį, kad į minėtą sąrašą neįrašyta nuotekų dumblo apdorojimo veikla.

 

Dėl atliekų kodo suteikimo mechaninio apdorojimo proceso metu susmulkintoms nepavojingosioms elektros ir elektroninės įrangos (toliau – EEĮ) atliekoms, iš kurių atskirtos geležies ir aliuminio dalys

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 2 straipsnio 17 dalyje nurodyta, kad atliekų turėtojas yra atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų, įskaitant atliekų tvarkytojus, kurie vadovaujantis ATĮ 7¹ straipsnio 1 dalimi, identifikuodami atliekas turi vadovautis atliekų sąrašu. Atliekų sąrašas nustatytas Europos Komisijos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu 2014/955/ES, kuriuo iš dalies keičiamos Sprendimo 2000/532/EB nuostatos dėl atliekų sąrašo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB ir perkeltas į Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ATT), 1 priedą (toliau – atliekų sąrašu) ir ATT 1 priedo 3 ir 4 punktuose pateiktos atliekų priskyrimo Atliekų sąrašui nuostatos. Atliekų turėtojai gali vadovautis Europos Komisijos parengtomis Atliekų klasifikavimo techninėmis gairėmis: 2018-04-09 Komisijos pranešimas – Atliekų klasifikavimo techninės gairės (2018/C 124/01) (prieiga internete http://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/atliekos/atlieku-klasifikavimas) arba https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52018XC0409(01)&from=FR), kuriose paaiškinta, kaip teisingai taikyti teisės aktus dėl atliekų klasifikavimo.

Atliekų klasifikavimo techninių gairių 1 priedo 1.3.2 poskyryje pateiktos rekomendacijos EEĮ atliekų klasifikavimui. Nurodyta, kad išmontavus ir susmulkinus EEĮ atliekas, kurių kodas 16 02 16, gaunamos smulkinimo atliekos, kurios klasifikuojamos Atliekų sąrašo poskyryje 19 10 (atliekų, kuriose yra metalų, smulkinimo atliekos), taip pat juodųjų ir spalvotųjų metalų atliekos, kurios klasifikuojamos Atliekų sąrašo poskyryje 19 12 (kitaip neapibrėžtos atliekų mechaninio apdorojimo atliekos) (Atliekų klasifikavimo techninės gairių 1 priedo 1.3.2 poskyrio 3 pav.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad susmulkintoms EEĮ atliekoms turėtų būti suteikiamas atitinkamas kodas iš Atliekų sąrašo 19 skyriaus.

 

Sąvoka „galimai teršiama teritorija“

Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kas laikoma „galimai teršiama teritorija“ – „atvira teritorija, kuri dėl joje vykdomos veiklos yra arba gali būti teršiama (eksploatacijos ar avarinės taršos atvejais) pavojingosiomis medžiagomis: transporto priemonių remonto, ardymo, techninės priežiūros, dažymo teritorija <...>; trąšų, augalų apsaugos produktų, buitinės chemijos, naftos produktų ir kitų pavojingųjų medžiagų perpylimo, perkrovimo ar sandėliavimo vieta <...>; didesnė kaip 0,5 ha transporto priemonių stovėjimo aikštelė; transporto priemonių stovėjimo aikštelės, naudojamos komerciniais tikslais ir esančios arčiau kaip 100 m atstumu nuo vandens telkinių; centralizuota betono ruošimo ir išdavimo vieta; degalinės, naftos bazės ir naftos išgavimo gręžinių teritorija; degalų ir kitų naftos produktų pilstymo vieta; chemijos, naftos perdirbimo, pieno, mėsos, žuvies perdirbimo, celiuliozės ir popieriaus, odų dirbimo, cukraus pramonės objekto teritorija; atliekų tvarkymo objekto, pabėgių mirkyklos, jūrų uosto, dokų teritorija“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (toliau – ATĮ), atliekų tvarkymas yra atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra; atliekų naudojimas – veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje; atliekų šalinimas – veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo. Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ATT), 2 priede nustatyta, kad naudoti ar šalinti skirtų atliekų laikymas (atliekų tvarkymo veiklų kodai R13 ir D15) ir atliekų laikymas susidarymo vietoje iki jų surinkimo (atliekų tvarkymo veiklos kodas S8) priskiriamas atliekų tvarkymo veikloms. Pažymėtina, kad brokuota produkcija, kurios turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti (naudoja ar šalina pats ar perduoda kitiems atliekų tvarkytojams), vadovaujantis ATĮ  2 straipsnio 6 dalimi, priskiriama atliekoms.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad atvira atliekų tvarkymo objekto teritorija, įskaitant ir atliekų laikymo vietas, kuri dėl joje vykdomos veiklos yra arba gali būti teršiama pavojingosiomis medžiagomis, priskirtina galimai teršiamai teritorijai, neatsižvelgiant, kokios atliekos (pavojingosios ar nepavojingosios) yra tvarkomos. Teršimą pavojingosiomis medžiagomis sukelia ar gali sukelti atliekų tvarkymo objektuose vykdoma veikla (pvz., avarinės situacijos, kurias sukelia įrenginių ar transporto priemonių gedimai, ir pan.). Teritorija, kurioje nevykdoma atliekų tvarkymo (atliekų laikymo, naudojimo ir pan.) veikla ar nėra kito objekto, nurodyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, nepriskiriama galimai teršiamai teritorijai.

Vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), 13 punkto nuostatomis, galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.) ir įrengtos, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų. Vadovaujantis Reglamento 3 punktu, nuostatos taikomos visiems asmenims, valdantiems (naudojantiems) teritorijas, ant kurių susidaro arba gali susidaryti paviršinės nuotekos, rengiantiems tokių teritorijų planavimo dokumentus, statybos (statinių) projektus, projektuojantiems paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems paviršines nuotekas į aplinką arba kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, reguliuojančioms ir kontroliuojančioms paviršinių nuotekų tvarkymą. Pažymėtina, kad ATT 131 punktu nustatyta, kad atliekų tvarkytojams, valdantiems (naudojantiems) teritorijas, ant kurių susidaro arba gali susidaryti paviršinės nuotekos, taikomi Reglamento reikalavimai.  

 

Dėl reikalavimų naudoto kepimo aliejaus, t. y. gyvūninės kilmės naudotam kepimo aliejui – gyvūniniams taukams, tvarkymui, taip pat reikalavimų norint iš gyventojų surinkti panaudoto kepimo aliejaus atliekas

Vadovaujantis 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą, I priedo 22 punktą, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (toliau  – Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) ir 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 97/78/EB, nustatanti principus, reglamentuojančius iš trečiųjų šalių į Bendriją įvežamų produktų veterinarinių patikrinimų organizavimą, kepimo aliejus priskiriamas viešojo maitinimo atliekoms (t. y. visos maisto, įskaitant kepimo aliejų, atliekos, susidarančios restoranuose, viešojo maitinimo įstaigose ir virtuvėse, įskaitant visuomenines ir namų ūkio virtuves).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 1 straipsnio 3 dalies 2 punktu, ATĮ nuostatos netaikomas šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, kurie skirti sudeginti, pašalinti sąvartyne arba panaudoti biologinių dujų ar komposto gamybos įmonėje.

Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, biodegalai – iš biomasės pagaminti skystieji arba dujiniai transporto degalai, biodujos – iš biomasės pagamintos dujos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jei įmonė surenka, transportuoja ir tvarko gyvūninės kilmės naudotą aliejų – gyvūninius taukus kaip šalutinius gyvūninius produktus, skirtus biologinėms dujoms ar kompostui gaminti arba deginti ar šalinti sąvartyne, šių šalutinių gyvūninių produktų tvarkymui taikytini ATĮ nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai, įskaitant ATĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą – per Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą (toliau – GPAIS) vykdyti atliekų tvarkymo apskaitą Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 „Dėl Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

 

Dėl reikalavimų įmonėms, ketinančioms iš gyventojų surinkti panaudoto kepimo aliejaus atliekas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija.

Vadovaujantis ATĮ 25 straipsniu ir 30 straipsnio 10 dalimi, savivaldybės įpareigotos organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, būtiną jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrinti jų funkcionavimą, komunalinių atliekų turėtojų aprūpinimą komunalinių atliekų surinkimo priemonėmis (konteineriais, kitomis priemonėmis) neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą.

Vadovaujantis Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano patvirtinimo“, 245.2 papunkčiu savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos biologiškai skaidžios atliekos (žaliosios atliekos ir maisto / virtuvės atliekos). Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano 239.3 papunkčiu buvo įpareigotos iki 2019 metų įdiegti maisto / virtuvės atliekų rūšiuojamąjį surinkimą.

Bendrieji reikalavimai biologiškai skaidžių atliekų (šiuo atveju – maisto / virtuvės atliekų) surinkimui ir vežimui nustatyti Minimaliuose komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Minimalūs reikalavimai) ir Atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 "Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo" (toliau - ATT). Vadovaujantis Minimalių reikalavimų 39 ir 40 punktais, savivaldybė turi atliekų turėtojui sudaryti galimybės rūšiuoti biologiškai skaidžias atliekas ir atiduoti atliekas ir atiduoti jas į atliekų surinkimo aikšteles (biologiškai skaidžios atliekos surenkamos į tam skirtus atliekų surinkimo konteinerius ar kitas tas skirtas priemones. Reikalavimai tokių atliekų surinkimo priemonėms nustatyti Atliekų tvarkymo taisyklių 62 punkte. Minimalių reikalavimų 39 punktu savivaldybėms suteikti įgaliojimai, įvertinus konkrečios savivaldybės specifiką, savivaldybėje veikiančią atliekų tvarkymo sistemą, savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse detalizuoti maisto / virtuvės atliekų rūšiavimo reikalavimus.

Vadovaujantis ATT 61 punktu, teritorijose, kur organizuotas namų ūkių maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimas, gyventojai privalo atskirai surinkti namų ūkiuose susidarančias maisto ir virtuvės atliekas ir atiduoti jas tvarkyti savivaldybės nustatyta tvarka. Vadovaujantis ATĮ 30 straipsnio 12 dalimi, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiantis atliekų tvarkytojas šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti, jeigu jį išrenka savivaldybė ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad norint iš gyventojų surinkti panaudoto kepimo aliejaus atliekas, rekomenduojame kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje planuojama ši veikla.

 

Dėl asbesto atliekų šalinimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 4 straipsnio 2 dalimi, 30 straipsnio 13 dalimi, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ATT), 14 punktu, atliekų turėtojai komunalines atliekas (pvz., buityje, įmonėse, sodo bendrijose, ūkiuose ir kitur susidariusias) privalo rūšiuoti jų susidarymo vietoje savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka ir naudotis savivaldybės organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis. Vadovaujantis ATĮ 30 straipsnio 10 dalies 4 ir 5 punktais, savivaldybės visiems komunalinių atliekų turėtojams, neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava), turi užtikrinti galimybę atiduoti buityje susidarančias pavojingąsias, statybos ir griovimo atliekas, baldų, elektros ir elektroninės įrangos, naudotų padangų ir kitas komunalines atliekas.

Gyventojai, turintys asbesto turinčių gaminių atliekų ir norintys jas pašalinti, gali:

• pagal savivaldybių nustatytą tvarką kreiptis į savivaldybes,  kad būtų surinktos ir saugiai pašalintos jų turimos asbesto turinčių gaminių atliekos.
• Vadovaujantis Minimalių reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Minimalūs reikalavimai), 35 punktu, atiduoti atliekas atliekų tvarkytojams, kurie surenka atliekas apvažiuodami atliekų turėtojus. Vadovaujantis Minimalių reikalavimų 36.2 papunkčiu, savivaldybės turi užtikrinti didelių gabaritų atliekų, įskaitant pavojingąsias atliekas (t. y. šiuo atveju – asbesto turinčių gaminių atliekas), surinkimą apvažiuojant ne mažiau kaip 2 kartus per metus neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą. Pagal Minimalių reikalavimų 36.1 papunktį atliekų tvarkytojas ir (ar) savivaldybė, ir (ar) komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius reguliariai turi informuoti atliekų turėtoją (ar jo atstovą) apie datą, laiką ir vietą, kada bus surenkamos buityje susidariusios didelių gabaritų komunalinės atliekos, įskaitant pavojingąsias atliekas. Pagal Minimalių reikalavimų 36.3 papunktį, jei atliekų turėtojui kreipėsi (žodžiu, raštu) dėl buityje susidariusių didelių gabaritų komunalinių atliekų surinkimo papildomos paslaugos, atliekų tvarkytojas privalo tokią paslaugą suteikti už papildomą mokestį ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, apie tai iš anksto informuodamas besikreipiantį atliekų turėtoją;
• nuvežti šias atliekas į savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Kiekvienos apskrities tokių aikštelių adresus, telefonus ir darbo laiką galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros interneto tinklalapyje https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/atliekos/atlieku-tvarkytojai/dideliu-gabaritu-stambiagabariciu-atlieku-surinkimo-aiksteles-lietuvoje. Vadovaujantis Minimalių reikalavimų 37.4 papunkčiu, savivaldybės turi sudaryti galimybę gyventojams didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje atiduoti tam tikrą savivaldybės nustatytą kiekį asbesto turinčių gaminių atliekų neimant papildomo mokesčio. Jeigu aikštelėje norima palikti didesnį, nei savivaldybės nustatytą nemokamai priimamą asbesto turinčių gaminių atliekų kiekį, reikia už paslaugą sumokėti. Gyventojai taip pat gali kreiptis į asbesto turinčių gaminių atliekas surenkančias ir tvarkančias įmones. Atliekų tvarkytojų valstybės registro duomenys skelbiami interneto svetainėje: https://atvr.am.lt .

 

Dėl asbesto turinčių gaminių atliekų šalinimo nepavojingųjų atliekų sąvartyne

Pagal Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 „Dėl Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių patvirtinimo“, 43 punktu, atliekos, turinčios asbesto, turi būti šalinamos atskiroje sekcijoje, įrengtoje prie bet kokios klasės sąvartyno pagal inertinių atliekų sąvartynų reikalavimus ir pažymėtoje įspėjamaisiais užrašais. Minėtų taisyklių 2 priedėlio 1 punkto d papunktyje nustatyta, kad atliekos į nepavojingų atliekų sąvartyną gali būti priimamos, jei atitinka reikalavimus, nustatytus asbesto atliekų sudėčiai: atliekų sudėtyje nėra pavojingų medžiagų, išskyrus asbestą (surištą rišiklio arba plastiko taroje); statybinės medžiagos, turinčios sudėtyje asbesto, ar kitos asbesto atliekos gali būti priimamos į tam skirtą sąvartyną arba nebūtinai šioms atliekoms skirto sąvartyno atskirą, tačiau pakankamai izoliuotą sekciją. Taip pat 2 priedėlyje nustatyti ir kitų stabilių, nereaguojančių pavojingų atliekų kriterijai ir ribinės vertės, kada tokias atliekas galima priimti į nepavojingų atliekų sąvartynus.

 

Ar Lietuvoje asbestinis šiferis yra pavojinga statybinė medžiaga, ar galima pakartotinai naudoti panaudotas asbestines statybines medžiagas kaip statybinę medžiagą, ar panaudotus asbestinio šiferio lakštus galima sandėliuoti namų valdoje?

Asbesto ir jo turinčių gaminių gamybos, tiekimo rinkai ir naudojimo ribojimai, jų sąlygos nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų, įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančios Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006). Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede (6 punktas) nustatyta, kad asbesto pluoštus, gaminius ir mišinius, į kuriuos jie specialiai dedami, draudžiama gaminti, tiekti rinkai ir naudoti. Gaminius, kuriuose yra nurodytų asbesto plaušų ir kurie buvo įrengti ir (arba) naudojami iki 2005 m. sausio 1 d., leidžiama naudoti, kol jų bus atsisakyta arba baigsis jų naudojimo laikotarpis.

Nuėmus nuo pastato stogo ar kito statinio, įrenginio dangą su asbestu, ji turi būti sutvarkyta kaip pavojingosios atliekos, ir negali būti pakartotinai naudojama.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, turi gauti leidimus. Šie leidimai rengiami ir išduodami vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ ar Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 „Dėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės), 24–26 punktuose nustatyti asbesto turinčių statybinių atliekų tvarkymo reikalavimai. Asbesto turinčios statybinės atliekos tvarkomos laikantis pavojingųjų atliekų tvarkymo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“. Asbesto turinčios statybinės atliekos turi būti šalinamos pagal Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 „Dėl Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus.

Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 24 punkte nustatyta, kad statinių, kurių konstrukcijose yra asbesto, rekonstravimo, griovimo, remonto, konstrukcijų ar asbesto pašalinimo darbai turi būti vykdomi vadovaujantis Darbo su asbestu nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A1-184/V-546 „Dėl Darbo su asbestu nuostatų patvirtinimo“ ir Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis. Tokių statinių rekonstravimo, griovimo, remonto, konstrukcijų ar asbesto pašalinimo darbus gali vykdyti įmonės, atitinkančios Kompetencijos reikalavimų įmonėms, vykdančioms statinių, turinčių konstrukcijose asbesto, griovimo, jų konstrukcijų ar asbesto šalinimo darbus, apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. A1-199 „Dėl Kompetencijos reikalavimų įmonėms, vykdančioms statinių, turinčių konstrukcijose asbesto, griovimo, jų konstrukcijų ar asbesto šalinimo darbus, aprašo tvirtinimo“, nustatytus reikalavimus.

 

Dėl medienos pramonės liekanų laikymo biomase ir priskyrimo šalutiniam produktui

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 3¹ straipsnio 1 dalimi, medžiaga ar daiktas, gaunamas gamybos proceso, kurio pirminis tikslas nėra šios medžiagos ar šio daikto gamyba, metu, gali būti laikomas šalutiniu produktu ir nepriskiriamas atliekoms, jeigu atitinka šias sąlygas:

1) tolesnis medžiagos ar daikto naudojimas yra žinomas;

2) medžiaga ar daiktas gali būti panaudoti tiesiogiai, be jokio papildomo apdirbimo, išskyrus, jeigu tai atliekama įprastos pramoninės praktikos būdu;

3) medžiagos ar daikto gamyba yra gamybos proceso sudėtinė dalis;

4) tolesnis naudojimas yra teisėtas (medžiaga ar daiktas atitinka visus svarbiausius produkto, aplinkos ir sveikatos apsaugos reikalavimus konkretaus naudojimo atveju ir nedarys neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai).

Medžiagų ar daiktų priskyrimo šalutiniams produktams kriterijai ir priskyrimo tvarka nustatyta Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. D1-46/4-63 „Dėl Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 16 punktą gamybos liekanos gali būti priskirtos prie šalutinių produktų, jei jų naudojimas laikomas teisėtu, t. y. jei: „gamybos liekanos atitinka techninius reikalavimus, būtinus tokių medžiagų ar daiktų naudojimui <...>“; „gamybos liekanų naudojimas atitinka teisės aktuose joms nustatytus aplinkos apsaugos normatyvus vandens, oro ar dirvožemio taršai, nedaro reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai <...>“.

Vadovaujantis Aprašo 20 punktu, už teisingą gamybos liekanų priskyrimą prie šalutinių produktų atsakingas šalutinių produktų darytojas. Vadovaujantis Aprašu, šalutinio produkto darytojas  Apraše nurodytais dokumentais turi įrodyti medžiagos ar daikto laikymą šalutiniu produktu.

Vadovaujantis Kietojo biokuro kokybės reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1-310 „Dėl Kietojo biokuro kokybės reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Reikalavimai) 7 punktu, kietasis biokuras apibrėžiamas pagal medžiagų kilmę ir šaltinius, nustatytus Reikalavimų 1 priede; kietasis biokuras turi atitikti minimalius Reikalavimų 3 priede numatytus kokybės reikalavimus ir neviršyti 4 priede nustatytų leistinų maksimalių koncentracijos verčių. Reikalavimų 1 priede nurodoma, kad medienos biomasės šaltiniu laikytini medienos ir kitų pramonės šakų šalutiniai produktai. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos standartą „Kietasis biokuras. Kuro specifikacijos ir klasės. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai“ LST EN ISO 17225-1:2014 (perimtas Europos standartas EN ISO 17225-2014 „Solid biofuels – Fuel specifications and classes – Part 1: General requirements“) iš medienos apdirbimo pramonės šalutinių produktų ar liekanų pagamintas kuras gali būti klasifikuojamas kaip kietasis biokuras. Šiame standarte pateiktame biomasės šaltinio apibūdinime nurodoma, kad prie medienos apdirbimo pramonės šalutinių produktų ar liekanų gali būti priskiriamos chemiškai apdorotos baldų gamybos medienos liekanos, jei dėl apdirbimo medienos konservantais arba padengimo jose nėra halogenintų organinių junginių arba sunkiųjų metalų.

Vadovaujantis Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. D1-778 „Dėl Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normų patvirtinimo“ (toliau – Normos) 4.2 papunkčiu, biomase laikomi „produktai, kuriuos sudaro iš žemės ūkio arba miškininkystės veiklos gauta augalinė medžiaga, kuri gali būti naudojama kaip kuras energijai gauti; <...> „medienos atliekos, išskyrus tas medienos atliekas, kuriose dėl medžiagų apdirbimo medienos konservantais arba padengimo gali būti halogenintų organinių junginių arba sunkiųjų metalų <...>“.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad medienos apdirbimo pramonėje susidariusios medienos liekanos gali būti laikomos biomase ir priskiriamos šalutiniam produktui, jei jos atitinka ATĮ 3¹ straipsnyje nustatytus kriterijus, įskaitant teisėtumo kriterijų, kuriuo turi būti užtikrinama medienos liekanų, naudojamų kaip kuras energijai gauti, atitiktis Reikalavimams ir kad jas naudojant nebus viršijami oro taršos aplinkos apsaugos normatyvai. Atsižvelgiant į Normose pateiktą biomasės apibrėžtį, vidutiniuose kurą deginančiuose įrenginiuose deginant medienos pramonės (įskaitant baldų gamybą) liekanas, turi būti taikomos kietajai biomasei nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės, jei dėl apdirbimo jose nėra halogenintų organinių junginių arba sunkiųjų metalų.

 

Dėl statybinių produktų, gautų perdirbus statybines atliekas

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - AAĮ) 3² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atliekos, atlikus jų perdirbimo ar kitą jų naudojimo operaciją, nebelaikomos atliekomis, jei atitinka šias sąlygas:

a) medžiaga arba objektas (toliau – produktas) skirtas naudoti konkretiems tikslams;

b) tokiam produktui egzistuoja rinka ar paklausa;

c) produktas atitinka techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir produktams taikytinus galiojančius teisės aktus bei standartus;

d) naudojant produktą nebus padarytas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai.

Vadovaujantis ATĮ 3² straipsnio 5 dalimi, fizinis arba juridinis asmuo, kuris pateikia produktą, kuris nebelaikomas atliekomis, rinkai pirmą kartą, turi užtikrinti, kad produktas atitiktų taikomus reikalavimus pagal taikytinus cheminių medžiagų ir produktų teisės aktus.^.

Manytina, kad šiomis ATĮ 3² 1 ir 5 dalių nuostatomis dėl atliekų nebelaikymo atliekomis reikėtų vadovautis, kai Europos Sąjungos ir (ar) nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijų konkrečioms atliekoms, kaip nurodyta ATĮ 3² straipsnyje.

Statybos produktams, gautiems perdirbus atliekas, taikomi Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011,  kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (toliau – Reglamentas Nr. 305/2011), nustatyti reikalavimai, t. y. tiekiami rinkai statybos produktai turi turėti gamintojo išduotą eksploatacinių savybių deklaraciją, t. y. ir darniosios, ir nedarniosios sričių statybos produktams, tiekiamiems Lietuvos Respublikos rinkai, rengiamas dokumentas tokiu pačiu pavadinimu – eksploatacinių savybių deklaracija. Pirmuoju atveju tai darytina pagal Reglamentą Nr. 305/2011, antruoju – pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. D1-901 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“ patvirtinimo“(toliau – STR 1.01.04:2015).

Statybos produktų, gautų perdirbus atliekas, gamintojas, pateikdamas eksploatacinių savybių deklaraciją, prisiima atsakomybę už joje nurodytas statybos produkto savybes.

Statybos produkto gamintojas, gamindamas statybos produktą, turi žinoti jo taikymo sritį ir jam taikomą techninę specifikaciją.

Jei statybos produktas neįrašytas į Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-601 „Dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo“, ir jam nėra parengto darniojo standarto ar Europos techninio įvertinimo, gamintojas pasirenka (jeigu teisės aktais nenumatyta kitaip) statybos produktui taikytiną techninę specifikaciją, kurioje privalo būti nurodytos visos su esminiais statinio reikalavimais susijusios esminės charakteristikos pagal naudojimo paskirtį, ir taiko joje nurodytą eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemą. Jeigu eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistema taikomoje techninėje specifikacijoje nenustatyta, gamintojas pasirenka vieną iš STR 1.01.04:2015 V skyriuje nurodytų 1+, 1, 2, 3 arba 4 eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemų.

 

Atnaujinta: 2023 01 31

 

Prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo formos rengiamos vadovaujantis Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. D1-265 „Dėl atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), reikalavimais. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento sumos dydis nustatomas Tvarkos aprašo 4 priede pateiktoje įmonės prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo pavyzdinėje formoje (toliau – apskaičiavimo forma). Ši forma turi būti užpildyta vadovaujantis Tvarkos aprašo 5 priede pateikta įmonės prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo pildymo instrukcija ir suderinta su Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra parengusi trumpą atmintinę apie prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentų apskaičiavimą, jų pateikimą ir, siekiant supaprastinti prievolių užtikrinimo dokumento apskaičiavimą, parengė dvi rekomendacines (jas naudoti neprivaloma) pavyzdines formas automatiniam apskaičiavimo formų pildymui Excel formatu (https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/atliekos/prievoliu-ivykdymo-uztikrinimo-dokumento-apskaiciavimas-ir-pateikimas):

1 pavyzdinė prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo forma (toliau – 1 forma) skirta įmonėms, kurių atliekų naudojimo ar šalinimo techniniuose reglamentuose atliekos nesuskirstytos į srautus, t. y. atliekų naudojimo ir šalinimo techninis reglamentas suderintas su AAA iki Prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašo ir Apskaičiavimo tvarkos įsigaliojimo.

2 pavyzdinė prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo forma (toliau – 2 forma) skirta įmonėms, kurios teikia apskaičiavimo formą su paraiška (prašymu) gauti, pakeisti ar patikslinti TIPK leidimą, taršos leidimą, atliekų naudojimo ir šalinimo techninį reglamentą arba, jei atsiranda prievolė pateikti naują prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą ir atliekų naudojimo ir šalinimo techninį reglamentas suderintas su AAA įsigaliojus Prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašui ir Apskaičiavimo tvarkai.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 14 punktu, teikiant dokumentus elektroniniu formatu, dokumentai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuoti elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir identifikuoti asmenį. Apskaičiavimo forma pateikiama (pasirinktinai)  *.adoc, *.pdf, *.tif formatais  ir *.docx, *.odt, *.ods, *.xlsx formatais.

 

Dažniausiai daromos klaidos pildant apskaičiavimo formos dokumentus:

1 klaida. Apskaičiavimo formos 1 lentelėje „Įmonės prievolių, susijusių su nepavojingosioms atliekoms, įvykdymo užtikrinimo suma“)  ir (ar) 2 lentelėje „Įmonės prievolių, susijusių su pavojingosioms atliekoms, įvykdymo užtikrinimo suma“ pasirenkami neteisingi nepavojingųjų ir (ar) pavojingųjų atliekų tvarkymo kodai (R arba D) ir nustatomi neteisingi prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą nepavojingosioms ir pavojingosioms atliekoms mažinantys ir (ar) didinantys koeficientai:

Nepavojingosioms atliekoms (apskaičiavimo formos 1 lentelės 6 skiltis) ir pavojingosioms atliekoms (apskaičiavimo formos 2 lentelės 6 skiltis) parenkamas neteisingas atliekų tvarkymo veiklos kodas: R arba D.

Atsižvelgiant į naudojimo ar šalinimo veiklų pobūdį ir veiksnius, turinčius įtakos veiklos nutraukimo priemonių įgyvendinimo išlaidų dydžiui, nustatomi prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą nepavojingosioms ir pavojingosioms atliekoms mažinantys ar didinantys koeficientai (toliau – k_n ir k_p), pateikti Tvarkos aprašo 2 ir 3 priede. Vadovaujantis Tvarkos aprašu, koeficientas nustatomas konkrečiam nepavojingųjų ir pavojingųjų atliekų technologiniam srautui ar atliekų kodui atsižvelgiant į planuojamus naudoti ar šalinti nepavojingųjų ir pavojingųjų atliekų tvarkymo būdus. Planuojami naudoti ar šalinti nepavojingųjų ir pavojingųjų atliekų tvarkymo būdai nurodyti Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano (toliau – planas), jeigu jis suderintas su Agentūra iki Tvarkos aprašo įsigaliojimo, 2 lentelėje; jeigu apskaičiavimo forma teikiama įsigaliojus Tvarkos aprašui nepavojingųjų ir pavojingųjų atliekų tvarkymo būdai nurodyti Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento (toliau – Reglamentas) 6.1 papunktyje. Jeigu Plano 2 lentelėje ir (ar) Reglamento 6.1 papunktyje atliekos kodui nurodyti keli atliekos sutvarkymo būdai (R ir D atliekų apdorojimo kodai), vadovaujantis Tvarkos apraše nurodyta informacija, apskaičiuojant prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, įmonė gali netaikyti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą mažinančių koeficientų. Todėl manytina, jei atliekos bus ir šalinamos (D) ir naudojamos (R), įskaitant laikymą (R13), reikia naudoti didinantį koeficientą k_n ir (ar) k_p.

 

Apskaičiavimo formoje įrašomos atliekos, susidarančios tiesioginėje atliekų tvarkymo veikloje. Jei atliekos tvarkomos tik naudojimo veikla R, o suderintame plane nurodyti ir atliekų šalinimo kodai (D), rekomenduojama atnaujinti Reglamentą.

 

2 klaida. Apskaičiavimo formos 1 lentelėje „Įmonės prievolių, susijusių su nepavojingosioms atliekoms, įvykdymo užtikrinimo suma“) ir (ar) 2 lentelėje „Įmonės prievolių, susijusių su pavojingosioms atliekoms, įvykdymo užtikrinimo suma“ įrašomi neteisingi atliekų kiekiai, tonomis (Q_n ir (ar) Q_p):

 

Nepavojingosioms atliekoms (apskaičiavimo formos 1 lentelės 5 skiltyje) ir pavojingosioms atliekoms (apskaičiavimo formos 2 lentelės 5 skiltyje) pateikiama informacija apie konkretaus nepavojingųjų atliekų ir (ar) pavojingųjų atliekų srauto kiekį (tonomis), nurodytą Reglamento, jeigu jis suderintas arba derinamas su Agentūra įsigaliojus Tvarkos aprašui, 2.6 papunkčio lentelės 5 skiltyje ir 3.1 papunkčio lentelės 7 skiltyje. Jeigu įmonės Reglamentas suderintas su Agentūra iki Tvarkos aprašo įsigaliojimo, prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimui naudojami tik Reglamento 3.1 lentelėje nurodyti duomenys apie didžiausią vienu metu laikomą nepavojingųjų ir (ar) pavojingųjų atliekų kiekį pagal konkretų atliekų kodą.

 

3 klaida. Apskaičiavimo formos 1 lentelėje „Įmonės prievolių, susijusių su nepavojingosioms atliekoms, įvykdymo užtikrinimo suma“) ir (ar) 2 lentelėje „Įmonės prievolių, susijusių su pavojingosioms atliekoms, įvykdymo užtikrinimo suma“ atliekų sąrašas nesutampa su Plane ir (ar) Reglamente pateiktu atliekų sąrašu.

 

Nepavojingosioms atliekoms (apskaičiavimo formos 1 lentelėje) ir pavojingosioms atliekoms (apskaičiavimo formos 2 lentelėje) atliekų sąrašas turi sutapti su Plane ir (ar) Reglamente pateiktu atliekų sąrašu.

 

4 klaida. Apskaičiavimo formos 1 lentelės „Įmonės prievolių, susijusių su nepavojingosioms atliekoms, įvykdymo užtikrinimo suma“) ir (ar) 2 lentelės „Įmonės prievolių, susijusių su pavojingosioms atliekoms, įvykdymo užtikrinimo suma“ 6 skiltyje nurodomi visi Plane ir (ar) Reglamente nurodyti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos kodai.

 

Nepavojingosioms atliekoms (apskaičiavimo formos 1 lentelės 6 skiltyje) ir pavojingosioms atliekoms (apskaičiavimo formos 2 lentelės 6 skiltyje) turi būti  nurodytas tik atliekų naudojimo (R) arba šalinimo (D) veiklos kodas.

 

5 klaida. Apskaičiavimo formos 1 lentelės „Įmonės prievolių, susijusių su nepavojingosioms atliekoms, įvykdymo užtikrinimo suma“) ir (ar) 2 lentelės „Įmonės prievolių, susijusių su pavojingosioms atliekoms, įvykdymo užtikrinimo suma“  *.pdf, formatu pateikta informacija skiriasi nuo apskaičiavimo formos, pateiktos *.xlsx formatu.

 

Apskaičiavimo forma pateikiama (pasirinktinai) *.adoc, *.pdf, *.tif ir *.docx, *.odt, *.ods, *.xlsx formatais, turi būti vienoda, t. y. informacija formatuose turi sutapti.

 

Teikiant dokumentus dažniausiai daroma klaida:

Įmonė gavusi Agentūros sprendimą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo formos suderinimo, Agentūrai pateikia prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą su sprendimo elektroninio dokumento nuorašu ir lydraščiu.  

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 17 punktu, įmonė gavusi iš Agentūros sprendimą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo formos suderinimo (toliau – sprendimas), pateikia Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą su sprendimo elektroninio dokumento nuorašu ir lydraščiu. Teikdama draudimo įmonės laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją, įmonė kartu pateikia įmokos už šių dokumentų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (banko mokėjimo pavedimo kopiją arba sąskaitos išrašą).

Atnaujinta: 2022 12 21

Kokiu teisės aktu vadovautis rengiant medienos kuro pelenų naudojimo planą?

Medienos kuro pelenų naudojimo planai rengiami vadovaujantis Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. D1-14 „Dėl Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės).

 

Kada reikia rengti pelenų naudojimo planą?

Medienos kuro pelenų planai rengiami norint medienos kuro pelenus naudoti dirvožemiui tręšti žemės ūkyje, įskaitant energinių augalų auginimą, miškų ūkyje ir pažeistoms teritorijoms (pvz., uždaromų sąvartynų, kelių sankasų ir kt.) rekultivuoti, civilinėje inžinerijoje (pvz., keliams tiesti ir (ar) rekonstruoti, pamatų, lieti kolonų padus statybose).

 

Ar pelenų naudojimo planai rengiami pelenų atliekoms tvarkyti?

Vadovaujantis Taisyklių 6 punktu, pagal šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus gali būti naudojami pelenai, kurie atitinka Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. D1-46/4-63 „Dėl Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytus priskyrimo prie šalutinių produktų kriterijus, sąlygas ir laikomi šalutiniais produktais.

Šalutiniams gamybos produktams nepriskirtų pelenų negalima naudoti pagal pelenų naudojimo planą,  –  jie turi būti tvarkomi kaip atliekos.

 

Kas atsakingas už medienos kuro pelenų priskyrimą prie šalutinių produktų?

Už teisingą medienos kuro pelenų priskyrimą prie šalutinių produktų atsakingas pelenų darytojas, t. y. biokuro katilinės eksploatuotojai.

 

Kokius medienos kuro pelenus galima naudoti pagal  pelenų naudojimo planą?

Pagal Taisyklių 2.5 papunktyje pateiktą sąvoką medienos kuras apibrėžiamas kaip kurui skirta chemiškai neapdorota mediena: medžių, energinių augalų kamienų dalys, viršūnės, šakos, pjuvenos ir kt. Šiame kure gali būti durpių ir (arba) šiaudų, jų gaminių (granulių, briketų ir kt.), bet ne daugiau kaip 5 proc. jo sausosios masės. Kuras turi atitikti minėtą aprašymą.

 

Kas gali rengti pelenų naudojimo planus?

Pelenų naudojimo planus gali rengti pelenų darytojas, pelenų vežėjas ar pelenų priėmėjas, tvarkytojas. Specialiųjų reikalavimų rengėjui nenustatyta.

 

Ar yra nustatyta pelenų naudojimo plano forma?

Pelenų naudojimo plano forma pateikiama Taisyklių priede.

 

Kas derina pelenų naudojimo planus?

Jei  pelenus planuojama naudoti II ir III pogrupio geriamojo vandens ir mineralinio vandens vandenviečių 1-ojoje ir 2-ojoje juostose (griežto režimo ir mikrobiotinės taršos apribojimų), III pogrupio vandenviečių 3-iojoje juostoje, kurios nustatomos vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 44:2006, pelenų tvarkytojas pelenų naudojimo planą teikia derinti Lietuvos geologijos tarnybai.

Jei pelenų neplanuojama naudoti minėtose vietose, planai teikiami derinti Aplinkos apsaugos agentūrai.

 

Kiek galioja suderintas pelenų naudojimo planas?

Pelenų naudojimo plano galiojimo laiką nusistato pelenų tvarkytojas, bet planas negali galioti ilgiau kaip 5 metus.

 

Kokia informacija turi būti pateikiama pelenų naudojimo plane?

Plane pateikiama informacija apie pelenų darytoją, pelenų tvarkytoją, pelenų priėmėjus, teritoriją, kurioje planuojama naudoti pelenus, dirvožemio ir pelenų tyrimų duomenys, pelenų naudojimą, pelenų kiekis.

 

Kas turi būti nurodyta teritorijos, kurioje planuojama naudoti pelenus, situacijos plane?

Situacijos plane turi būti nurodyti visi objektai, išvardinti Taisyklių priedo 2 punkte, pažymėti ir nurodyti atstumai iki jų.

 

Kokius dokumentus su pelenų naudojimo planu būtina pateikti?

Su planu turi būti pateikiami šie dokumentai:

• Sutarčių su pelenų pelenų darytojais, pelenų tvarkytojais, pelenų priėmėjais ir kitais pelenų tvarkytojais (pvz., vežėjais) patvirtintos kopijos.
• Pelenų tyrimų rezultatų originalai arba patvirtintos kopijos.
• Dirvožemio tyrimų rezultatų originalai arba patvirtintos kopijos (jei privaloma atlikti dirvožemio tyrimus).
• Gama spektrometrinio bandymo protokolas.
• Pelenų darytojo patvirtinimas, kad medienos kuro pelenai yra šalutiniai gamybos produktai.

 

Atnaujinta: 2022 12 21

Planuojant teritorijas prie paviršinių vandens telkinių, vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 „Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 punktu, kiekvieną kartą privaloma nustatyti paviršinių vandens telkinių apsaugos zonas ir pakrančių apsaugos juostas, atsižvelgiant į esamą situaciją sklype, bei įvertinus paviršinio vandens telkinio pakrantės polinkio kampą. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną ir pakrantės apsaugos juostą reikia aiškiai pažymėti teritorijų planavimo dokumentų brėžiniuose, nurodant atstumus iki paviršinio vandens telkinio, o planuojamiems sklypams nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 ir 100 straipsnių nuostatomis.

Atnaujinta: 2022 12 05

Rengiant detaliuosius planus netoli paviršinių vandens telkinių, pasitikslinkite, ar planuojama teritorija nepatenka į potvynių grėsmės teritorijas. Potvynių grėsmės rizikos teritorijos yra nustatytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. D1-655 „Dėl potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose patvirtinimo“. Interaktyvus žemėlapis skelbiamas Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje, nuorodą rasite čia (https://potvyniai.aplinka.lt/map). Rengiant detaliuosius planus potvynių grėsmės teritorijos turi būti pažymėtos vadovaujantis šiais patvirtintais žemėlapiais ir planuojamai teritorijai turi būti nustatytos atitinkamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo dešimto skirsnio nuostatos. Statybinės zonos negali būti planuojamos teritorijoje, kol tai teritorijai taikomos didelės tikimybės potvynių grėsmės specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Atnaujinta: 2022 12 05

Priklausomųjų želdynų normos sklype nustatomos vadovaujantis Priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 „Dėl Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimais. Tvarkos apraše nustatyta želdynų norma gamtinio karkaso teritorijose taikoma tik tai sklypo daliai, kuri vadovaujantis bendruoju planu patenka į gamtinio karkaso teritorijas, todėl rengiamo teritorijų planavimo dokumento brėžiniuose turi būti aiškiai pažymėtos gamtinio karkaso ribos sklype, nurodytas užimamas gamtinio karkaso plotas planuojamoje teritorijoje ir pateikti priklausomųjų želdynų plotų skaičiavimai.

Atnaujinta: 2022 12 05

Vadovaujantis Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-294 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.2.2 papunkčio nuostatomis Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra) išduoda teritorijų planavimo sąlygas savivaldybės ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentui, kai tai numatyta specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse. Atsižvelgiant į tai, kad Inžinerinės infrastruktūros vystymo (elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1-10/D1-61 „Dėl Inžinerinės infrastruktūros vystymo (elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 26 punkte nenumatyta, jog Agentūra teikia planavimo sąlygas vietovės ar savivaldybės lygmens inžinerinės infrastruktūros vystymo planams, Agentūra neišduoda teritorijų planavimo sąlygų ir nederina vėjo ir/ar saulės elektrinių išdėstymo specialiųjų planų.

Atnaujinta: 2022 12 05

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 271 straipsnio 7 dalimi Aplinkos apsaugos agentūrai suteikta kompetencija (įgaliojimai) tikrinti statinių projektus, kai statinio statyba arba statiniuose planuojama vykdyti ūkinė veikla patenka į Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) taikymo sritį, t. y. kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į PAV įstatymo 1 ar 2 priedo planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašus arba planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai saugomų teritorijų institucija nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.

Atnaujinta: 2022 12 05