Apsaugai nuo potvynių – 14 naujų priemonių, didžioji jų dalis – Vakarų Lietuvos regionui

Aplinkos ir žemės ūkio ministrai patvirtino Nacionalinio vandenų srities 2022–2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų plano pakeitimus, į kuriuos įrašyta 14 papildomų apsaugos nuo potvynių priemonių. Didžioji šių priemonių dalis skirta Vakarų Lietuvos regionui, kuriame potvynių problema tampa vis aktualesnė.

„Klimato kaita sukelia vis dažnesnius ir intensyvesnius potvynius, kurie tampa rimtu iššūkiu, ypač vakarų Lietuvos regionams. Intensyvūs krituliai ir audros, kaip pernai lapkritį Kretingoje, sukelia didelę žalą, užliedami gatves ir kiemus. Turime atsakingai ruoštis tokiems ekstremaliems reiškiniams ir užtikrinti veiksmingą potvynių prevenciją. Šiuo metu suplanuotos 14 naujų prevencinių priemonių, kurios bus įrengtos rizikingose Lietuvos zonose, o net 85 proc. šių projektų įgyvendinimo kaštų bus finansuojami ES lėšomis“, – pažymėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Atnaujintame plane numatytos naujos priemonės Klaipėdos miesto ir rajono, Kretingos, Kaišiadorių, Šilutės, Jurbarko rajonų ir Marijampolės savivaldybių teritorijose.

Numatyta paaukštinti esamus pylimus ir rekonstruoti siurblinę  Stragnų kaime (Klaipėdos r.), įrengti naują pylimą ir rekonstruoti senąjį Stragnų II kaime (Klaipėdos r.), Drevernoje ir Kumponių kaime (Kretingos r.) planuojama paaukštinti esamus pylimus, sustiprinti krantą Danės upėje ir apsodinti apsauginį pylimą ties Klaipėdos universiteto botanikos sodu, įrengti apsaugos priemones sodų bendrijoje „Laistai“ Klaipėdos miesto teritorijoje.

Jurbarko mieste ketinama atlikti kranto tvarkymo darbus, Uostadvario ir Pakalnės vasaros polderiuose (Šilutės r.) – pylimo ir krantinės rekonstrukcijas, ties Kartenos piliakalniu (Kretingos r.) bus įgyvendinamas vagotvarkinis projektas, Strėvos upės ruože ties Žiežmariais (Kaišiadorių r.) – planuojama parinkti ir įgyvendinti apsaugos nuo potvynių priemones, Puskelniuose (Marijampolės r.) atlikti nuvedamojo griovio remontą, vagos ir šlaitų tvirtinimą, šliuzo reguliatoriaus rekonstravimą.

Plano pakeitimą inicijavo savivaldybės. Jų teigimu, esančių priemonių nepakanka, jų reikia daugiau, todėl pateikė ministerijai pasiūlymus dėl papildomų priemonių įtraukimo. Pateiktus pasiūlymus pagal nustatytus kriterijus vertino Aplinkos apsaugos agentūra kartu su mokslo ekspertais.

Pagal šį planą savivaldybėms skiriamas finansavimas potvynių rizikos mažinimo priemonėms įgyvendinti: 85 proc. finansuojama iš ES lėšų, o likusią sumą skiria savivaldybės.

Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, dėl klimato kaitos iškrenta vis daugiau kritulių, o tai didina potvynių tikimybę ir mastą. Vis dažnėjantys potvyniai, ypač Vakarų Lietuvoje, pastaraisiais metais daro žalą tiek aplinkai, tiek žmonių gyvenimui ir turtui. Lietuvoje potvynių problema tampa vis aktualesnė dėl specifinių gamtinių ir klimato sąlygų, kurios gali sukelti staigius ir gausius vandens lygio pakilimus upėse bei kituose vandens telkiniuose.

Duomenys apie potvynių rizikas ir grėsmes – interaktyviuose žemėlapiuose

Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyrius yra atnaujinęs informaciją apie potvynių rizikas ir grėsmes. Nuo šiol ji skelbiama interaktyviuose žemėlapiuose.

Žemėlapius sudaro atskiri sniego tirpsmo ir liūčių, užliejamos priekrantės teritorijos skirtingų potvynių tikimybių grėsmės ir skirtingų tikimybių potvynių rizikos gyventojams bei ekonominei, ūkinei veiklai žemėlapiai.

Žemėlapiai naudingi ir gyventojams, ir verslui, taip pat padės išvengti galimos aplinkos taršos užtvindžius tam tikrus objektus. Pagal šiuos duomenis rengiami rizikos valdymo planai ir priemonės, skirtos sumažinti potvynio riziką, taip pat - teritorijų planavimo dokumentai.

Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių atnaujinimo darbus Aplinkos apsaugos agentūra vykdė nuo 2020 metų. Surinkti duomenys iš visuomenės ir suinteresuotų institucijų apie reljefo pasikeitimus užliejamose teritorijose, taip pat įvertinti naujausi moksliniai tyrimai, klimato kaitos tendencijos.

Potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo sistemą, siekiant sumažinti neigiamas potvynių pasekmes žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai, nustatė 2007 m. Europos Sąjungoje priimta Potvynių direktyva. Pagal jos reikalavimus potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai turi būti peržiūrimi ir atnaujinami pagal naujausius prieinamus duomenis kas 6 metus.

Potvynių grėsmės ir potvynių žemėlapiai – ČIA.

Atnaujinimo data: 2024-09-26

Taip pat skaitykite:

Aktuali informacija pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo prekių importuotojams

Atliekami oro taršos matavimai Skaidiškėse (Vilniaus raj.)

Nuotolinis renginys „Tręšimo nuotekų dumblu planų rengimo aktualūs klausimai“

Parengta 2023-2024 metų krantų pokyčių stebėsenos Kuršių nerijos jūros pakrantės rezultatų ataskaita

Dar šiemet žvejybos plotų aukcionai persikels į elektroninę erdvę