Naujausi duomenys rodo, kad europiečiai reiškia didelį susirūpinimą dėl aplinkos

Naujausi „Eurobarometro“ apklausos duomenys apie europiečių požiūrį į aplinką rodo, kad europiečiai ir toliau reiškia didelį susirūpinimą dėl aplinkos, kuri, jų nuomone, yra asmeniškai jiems aktuali problema.

Daugiau nei trys ketvirtadaliai apklaustų europiečių (78 %) teigia, kad aplinkosaugos klausimai daro tiesioginį poveikį jų kasdieniam gyvenimui ir sveikatai (73 % apklaustų lietuvių). Daugiau nei keturi iš penkių respondentų (84 %) sutinka, kad ES aplinkosaugos teisės aktai yra būtini siekiant apsaugoti aplinką jų šalyje (88 %). Šie rezultatai beveik identiški paskutinės 2019 m. atliktos apklausos rezultatams, o tai rodo, kad ES aplinkos politika ir toliau išlieka aktuali.

Susirūpinimas dėl vandens taršos ir trūkumo

78 %  ES respondentų pritaria tam, kad turėtų būti siūloma ir įgyvendinama daugiau ES priemonių vandens problemoms spręsti. Tarša, per didelis vandens suvartojimas ir  švaistymą europiečiai laiko didžiausiomis grėsmėmis, susijusiomis su vandeniu. Vandens taršą kaip pagrindinę grėsmę savo šalyje įvardino net 83 % apklaustų lietuvių.Be to, dauguma respondentų (tarp jų ir lietuviai) mano, kad pramonės, energetikos, turizmo ar žemės ūkio sektoriuose daroma per mažai, kad vandens ištekliai būtų naudojami efektyviai.

Parama žiedinei ekonomikai ir gamtos išteklių atkūrimui

11 ES valstybių narių piliečiai mano, kad veiksmingiausias būdas spręsti aplinkosaugos problemas yra žiedinės ekonomikos skatinimas, o antroje vietoje – gamtinių išteklių atkūrimas. Tam pritaria ir pusę (51 %) apklaustųjų lietuvių.

Apskritai Europos šalių vartotojai yra pasirengę elgtis tvariau – beveik šeši iš dešimties respondentų būtų pasiruošę mokėti daugiau už tvarius produktus, kuriuos lengviau pataisyti, jie būtų perdirbami ir (arba) gaminami ekologiškai tvariu būdu. Tarp apklaustų lietuvių tokių buvo daugiau kaip pusę – 52 %.

Prie atliekų kiekio mažinimo europiečiai, tarp jų ir lietuviai, daugiausia prisideda teisingai rūšiuodami atliekas perdirbimui (72 %  respondentų iš Lietuvos) ir naudodami daugkartines pakuotes (Lietuvoje – 58 % apklaustųjų). Be to, siekdami sumažinti atliekų kiekį, beveik pusė ES respondentų pirmiausia pirktų produktus, kurių pakuotės nėra didesnės nei būtina (lietuvių – tik kiek daugiau nei trečdalis (34 %.), o daugiau kaip 40 %. pirmiausia pirktų produktus perdirbtose pakuotėse (lietuvių – 35 %). Visos ES mastu kaip didžiausias taršos problemas apklaustieji įvardino plastiko, cheminių medžiagų ir elektronikos atliekas. Tam pritarė ir  respondentai Lietuvoje.

Trūksta informacijos apie kenksmingų cheminių medžiagų poveikį

Daugiau nei keturi iš penkių ES respondentų (84 %) nerimauja dėl kenksmingų cheminių medžiagų, esančių kasdien naudojamuose produktuose, poveikio jų sveikatai. Panaši apklaustųjų dalis nerimauja dėl tokių cheminių medžiagų poveikio aplinkai. Nuo 2019 metų apklausos šis susirūpinimas beveik nepakito.

Pirkdami gaminius į jų cheminę saugą taip pat atsižvelgia 72 % apklaustų europiečių. Vos trečdalis (29 %) europiečių teigia, kad yra girdėję apie PFAS (dar vadinamus „amžinosiomis cheminėmis medžiagomis“), o 71 % – ne. Apie PFAS yra girdėję tik 27 % apklaustų lietuvių. Daugiau nei pusė ES respondentų mano, kad ES aplinkos apsauga nuo pavojingų cheminių medžiagų yra per menka ir turėtų būti padidinta.

Atnaujinimo data: 2024-07-01

Taip pat skaitykite:

Aktuali informacija pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo prekių importuotojams

Atliekami oro taršos matavimai Skaidiškėse (Vilniaus raj.)

Nuotolinis renginys „Tręšimo nuotekų dumblu planų rengimo aktualūs klausimai“

Parengta 2023-2024 metų krantų pokyčių stebėsenos Kuršių nerijos jūros pakrantės rezultatų ataskaita

Dar šiemet žvejybos plotų aukcionai persikels į elektroninę erdvę