Transporto sektoriaus poveikis aplinkos oro kokybei: ką rodo 2014-2023 m. duomenys
Transporto sektorius yra vienas iš reikšmingiausių oro taršos šaltinių. Pasaulio keliais rieda išties įspūdingas skaičius automobilių, o vien Lietuvoje šis skaičius siekia apie 2 mln. Aplinkai kenkiantys teršalai iš transporto išsiskiria ne tik iš vidaus degimo variklių, bet ir dėvintis padangoms, stabdžių kaladėlėms, kelio dangai. Aerozolių ir dujų pavidalu į aplinkos orą patenka kietosios dalelės, azoto oksidai, sieros dioksidas, anglies monoksidas, taip pat lakieji organiniai junginiai, sunkieji metalai ir kt. Kadangi šios medžiagos kenkia tiek aplinkai, tiek sveikatai, svarbu visomis priemonėmis mažinti jų išmetamą kiekį.
Įgyvendinant Valstybinę aplinkos monitoringo programą, pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir atsižvelgiant į vyraujantį taršos šaltinį bei vietą, mūsų šalies teritorijoje įrengtos 5 oro kokybės tyrimų (OKT) stotys, kurios geriausiai atspindi transporto įtaką aplinkos oro kokybei – Vilnius Žirmūnai, Kaunas Dainava, Klaipėda Centras, Klaipėda Šilutės plentas ir Šiauliai. Analizuojant šių stočių duomenis, pastebima, kad intensyvaus eismo gatvių aplinkoje fiksuojamos didesnės nei kitose miestų vietose tokių teršalų kaip kietosios dalelės, azoto oksidai, anglies monoksidas, koncentracijos. Tačiau daugelyje stočių stebima šių teršalų koncentracijos mažėjimo tendencija.
Vertinant ilgesnio laikotarpio (2014-2023 m.) matavimų duomenis, vidutinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija transporto įtaką atspindinčiose stotyse nustatyta 26 % didesnė negu kitose tyrimų stotyse, tačiau kitimo tendencija išlieka mažėjanti (1 diagrama).
Vertinant kietųjų dalelių KD2,5 matavimų duomenis, šio teršalo vidutinis metinis rodiklis transporto tipo stotyse nustatytas 56 % didesnis nei kitose OKT stotyse. Kietųjų dalelių KD2,5 koncentracijos kitimo tendencijos yra mažėjimo (2 diagrama).
Vertinant 2014-2023 m. laikotarpio duomenis, NO2 koncentracijos vidutinis metinis rodiklis transporto stotyse yra 78 % didesnis negu nustatytas kitose stotyse (3 diagrama). Tačiau kitimo tendencijos abiem atvejais išlieka panašios – teršalo koncentracija aplinkos ore mažėja.
Vertinant ilgesnio laikotarpio (2014-2023 m.) duomenis, anglies monoksido koncentracija visose oro kokybės tyrimų stotyse ryškių svyravimų nerodo – stebima šio teršalo mažėjimo tendencija (4 diagrama).
Vis daugiau gyventojų rūpinasi tuo, kad aplinkos oro kokybėir tuo pačiu gyvenimo kokybė ten, kur žmonės gyvena, mėgsta leisti savo laisvalaikį, pasivaikščioti, sportuoti mieste būtų geresnė. Išmetamų teršalų kiekį galime sumažinti ne važiuodami automobiliais, bet pasirinkdami alternatyvias judėjimo priemones, tokias kaip viešasis transportas, dviračiai, elektromobiliai. Skatintinos ir kitos oro taršos mažinimo priemonės, tokios kaip trumpalaikė automobilių nuoma, miestuose įrengtos mažos taršos zonos, kur uždraustas ar ribojamas taršių transporto priemonių eismas, miestiečiams patogi viešojo transporto sistema.
Atnaujinimo data: 2024-12-20
Taip pat skaitykite:
Eksploatuojantiems kurą deginančius įrenginius – kvietimas teikti ataskaitas už 2024 m.
Klientų pasitenkinimas Agentūros konsultavimo paslaugomis auga
Kviečiame aptarti Europos Komisijos pasiūlymą apriboti šviną amunicijoje ir žvejybos reikmenyse
Organizuojamas nuotolinis seminaras apie ES Pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą