Aplinkos apsaugos agentūra peržiūrėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ išduoto taršos leidimo sąlygas, įvertino nuo gegužės 1 d. taikomus Minimalius reikalavimus dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas ir jais papildė leidimo sąlygas.   

Pernai Lietuvos teritorijoje oro kokybės rodikliai buvo geresni nei 2019 m. Viena iš geresnės oro kokybės priežasčių – sumažėję transporto srautai ir teršalų išmetimai dėl šalyje įvesto karantino. 

Milžiniški plastiko pakuočių, kaip atliekų, kiekiai jau keletą metų neramina aplinkos apsauga besirūpinančius žmones ir organizacijas. Kaip viena iš alternatyvų plastikui rinkoje neretai siūlomos popierinės pakuotės.

Šiandien eutrofikacija – viena opiausių ir sunkiai valdomų problemų Baltijos jūros regione, kurią sukelia padidėjusios biogeninių junginių – azoto ir fosforo – koncentracijos vandenyje.

Valstybinio aplinkos monitoringo 2010–2020 m. duomenys parodė, kad policiklinių aromatinių angliavandenilių junginių koncentracijos vandenyje apie 90 % mėginių buvo žemesnės nei kiekybinio įvertinimo riba, tai yra, medžiagų nebuvo aptikta.

Siekdama greičiau sumažinti teršalų patekimą į vandens telkinius, Aplinkos apsaugos agentūra dirbamuose laukuose įrengė bandomąsias žemės ūkio taršą mažinančias inžinerines priemones.

Praėjusiais metais didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Kaune – oro kokybė buvo geresnė, palyginti su 2019-aisiais.

Europos Komisijai pateiktoje Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio prognozių, klimato kaitos politikos ir priemonių ataskaitoje matyti, kad su planuojama politika ir priemonėmis ŠESD kiekis 2030 m. sumažės 33 procentais, palyginti su 2005-aisiais.

Lietuvoje vykdyti eksperimentiniai projektai Platelių ežere ir Kuršių mariose parodė, kad ant įrengtų auginimo sistemų dvigeldžiai moliuskai sėkmingai įsikuria ir auga, šalindami iš vandens ekosistemos azotą ir fosforą.

Aplinkos apsaugos agentūros užsakymu atliekamas žmogaus veiklos paveiktose upėse įrengtų pilotinių renatūralizavimo priemonių efektyvumo vertinimas.

Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Gamtos tyrimų centro mokslininkais šiuo metu atlieka Baltijos jūroje žiemojančių vandens paukščių tyrimus. Šiemet pirmą kartą paukščių monitoringas vykdomas ne tik nuo kranto, bet ir laivu atviroje jūroje.

Esminis dalykas siekiant pagerinti Vievio ežero ekologinę būklę – užkardyti šio ežero taršą. Šiandien Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus specialistai susitikime su Elektrėnų savivaldybės atstovais aptarė Vievio ežero taršos problematiką.