Prasidėjo ištiesintos Širvintos upės vagos ruožo renatūralizavimo darbai. Įrengus renatūralizavimo priemones, susidarys palankesnės gyvenimo sąlygos turtingesnei biologinei įvairovei.

Aplinkos apsaugos agentūra birželio 29–30 dienomis matavo teršalų kiekį automobilių išmetamosiose dujose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių regionuose.

Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, kad įsivyravus kaitrai ir sausiems orams, kietųjų dalelių koncentracijos miestuose padidėjo. 

Pašalinus gedimus, atnaujintas informacinių sistemų AIVIKS IS, Atliekų tvarkytojų registro (ATVR), Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemos (ALIS) darbas, veikia agentūros paštas.

Baltijos jūra yra viena judriausių pasaulio jūrų su intensyviai išvystyta ūkine veikla. Vienu metu joje plaukioja daugiau nei 2000 laivų ir prognozuojama, kad iki 2030 m. šis skaičius padvigubės. 

Vasarą dar labiau įšilus vandeniui ir esant pakankamai maistingųjų medžiagų - azoto ir fosforo - suintensyvėja mikroskopiniai augaliniai dumbliai, sukeliantys vasarinį vandens „žydėjimą". 

Dėl išorinio paslaugos teikėjo kondicionavimo sistemos gedimo laikinai neveikia agentūros paštas, AIVIKS IS, Atliekų tvarkytojų registras (ATVR), Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistema (ALIS).

Pirmąkart Baltijos šalių istorijoje organizuojamas išskirtinis tarptautinis nuotolinis hakatonas „HACK DigitalSea‘21“, kuriame kviečiami dalyvauti tiek dar tik idėjų ieškantys studentai, tiek ir patyrusios startuolių komandos.

Perkant žaislus, sporto įrangą, drabužius ir panašius gaminius ant etikečių nepamatysite jų cheminės sudėties.

Padidėjusios azoto ir fosforo koncentracijos vandenyje sukelia eutrofikaciją – vieną opiausių ir sunkiai valdomų problemų Baltijos jūros regione. 

PAV dokumentų rengėjus domina, kaip jie turi elgtis dabar, jeigu   viešinimo procedūros buvo pradėtos tuo metu, kai buvo apribotos visuomenės galimybės patekti į savivaldybės ar seniūnijos patalpas.

2019 metais Baltijos jūros 100 vietų buvo pašalinta ar tikslingam panaudojimui išpilta apie 13 mln. tonų iškasto grunto, iš Lietuvos – apie 2 mln. tonų grunto arba apie 15 % viso Baltijos jūroje pašalinto kiekio.