Susitarimas su įstaigos vadovu

Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – Agentūros) paskirtis yra pagal kompetenciją įgyvendinti priemones skirtas saugoti aplinkos orą nuo taršos, išlaikyti zonose ir aglomeracijose mažesnius oro užterštumo lygius, įgyvendinti priemones, skirtas išsaugoti ir gerinti paviršinių vandens telkinių būklę, rinkti, vertinti ir teikti informaciją apie aplinkos būklę, cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) srautus, taršą ir taršos prevencijos priemones, įgyvendinti ūkinės veiklos aplinkosauginį reguliavimą ir cheminių medžiagų valdymo politiką, užtikrinti racionalų gyvosios gamtos išteklių naudojimą ir tinkamą, teisės aktų reikalavimus atitinkančią jų apsaugą.

Agentūra atlieka šias funkcijas: koordinuoja ir vykdo aplinkos oro valstybinį monitoringą (išskyrus radiologinį), organizuoja ir vykdo paviršinių vandens telkinių būklės, Baltijos jūros ir Kuršių marių krantų pokyčių dinamikos valstybinį monitoringą ir vertina gautus duomenis, vykdo vandens, vandens telkinių dugno nuosėdų, vandens biotos ir nuotekų, išleidžiamų iš taršos šaltinių, tyrimus ir įvairių ataskaitų ir informacijos rinkimą, vertinimą, teikimą ir administracines funkcijas susijusias su aplinkos apsauga.

Aplinkos ministerija išreiškia lūkestį, kad įstaigos vadovas nustatys veiksmingą vidaus kontrolės sistemą, kuri padės užtikrinti įstaigos veiklos teisėtumą, efektyvumą, rezultatyvumą ir skaidrumą, strateginių tikslų įgyvendinimą ir visų su tuo susijusių rizikos veiksnių valdymą.
Aplinkos ministerija išreiškia lūkestį, kad įstaigos vadovas vykdys apgalvotą ir motyvuojančią personalo valdymo politiką, siekdamas užtikrinti pakankamo kvalifikuoto personalo buvimą, rūpinsis darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, skaidrios darbuotojų darbo apmokėjimo ir motyvavimo sistemos palaikymu.
Aplinkos ministerija išreiškia lūkestį, kad įstaigos vadovas tinkamai rūpinsis informacinių sistemų (toliau – IS) atnaujinimu, saugumu, sklandaus jų veikimo užtikrinimu skirdamas pakankamus materialinius ir finansinius resursus, samdydamas kvalifikuotus atsakingus darbuotojus, nustatydamas ir patvirtindamas vidines tvarkas, metodikas ir procedūras, užtikrinančias sėkmingą IS funkcionavimą. Išskiriamos šios svarbiausios rizikos:

1) dėl žmogiškųjų resursų trūkumo ar nepakankamos jų kvalifikacijos organizacijoje, galinčių: a) sukelti veiklos sutrikimą, tikslų ir uždavinių pasiekimo vėlavimą ar neįvykdymą; b) sudaryti sąlygas nacionalinę oro teršalų apskaitą vykdyti ir prognozes skaičiuoti neužtikrinant pakankamo ES reikalaujamo skaidrumo, nuoseklumo, palyginamumo, išsamumo ir tikslumo.

2) dėl informacinių sistemų gedimo (išorinio įsilaužimo), galinčio sutrikdyti įstaigos darbą, asmenų aptarnavimą, duomenų nutekinimą.

3) dėl neatnaujintų informacinių sistemų ir pasenusios įrangos neužtikrinamas tikslių ir tinkamų duomenų ataskaitų pateikimas nacionalinėms ir tarptautinėms organizacijoms, efektyvus valstybinių laboratorinių duomenų suvedimas.