Kraštovaizdžio monitoringas

Valstybinėje aplinkos monitoringo 2011-2017 metų programoje išlaikoma 2005–2010 metais nustatyta esminė kraštovaizdžio monitoringo sistema: kraštovaizdžio struktūros pokyčiai per žemės dangos klasių teritorinio pasiskirstymo kaitą fiksuojami ir analizuojami, kraštovaizdžio poliarizacijos laipsnis nustatomas nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu, specifiniai parametrai numatyti pajūrio juostos, karstinio regiono ir saugomų teritorijų monitoringui.

Vietos lygio kraštovaizdžio stebėjimas parodė, kad 2000–2006 metais daugiau kaip 17 procentų Lietuvos teritorijos įvyko žemės dangos konversija. Vyrauja kraštovaizdžio renatūralizacija: dirbamos žemės apleidžiamos miškais, pelkėmis bei krūmynais, pievomis ir ganyklomis. Kraštovaizdžio, ypač agrarinio, stadija yra pereinamoji – nuo kultūrinio, sutvarkyto, link antropogenizuoto. Kita vertus, akivaizdžiai didėja kraštovaizdžio technogenizacija: užstatytų teritorijų ir su jomis susijusių naudmenų (sodų, tvenkinių, gatvių ir kelių) plotas padidėjo daugiau nei dvigubai (nuo 1,2 iki 2,8 procento). Kraštovaizdžio sąskaida labiausiai padidėjusi Rytų Lietuvos aukštumose ir iš dalies lygumose, Šiaurės Žemaičių plynaukštėje ir Vidurio Žemaičių kalvyne. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rekonstravimas, Būtingės naftos terminalo statyba, rekreacinės infrastruktūros plėtra, gyvenamųjų namų statyba, sutapusi su ekstremaliais klimato reiškiniais, paskatino jūros krantų ardą – per pastaruosius 5 metus prarasta apie 22 hektarus kranto. Ūkinė veikla, žemės reformos procesai ir intensyvėjanti rekreacinė apkrova saugomose teritorijose apsunkino šių kompleksinei kraštovaizdžio apsaugai skirtų vietų tvarkymą ir apsaugą. Be to, tebėra aktuali specifinė Šiaurės Lietuvos regiono problema: palyginti su 1962–1979 metais, dėl klimato kaitos 2002–2005 metais aktyvaus sulfatinio karsto zonoje esančiame indikatoriniame Tatulos upės baseine gipso denudacijos greitis buvo apie 30 procentų didesnis, o 2007–2009 metais − artimas vidurkiui ir kiek didesnis (136–156 kub. metrai / kv. kilometre), karstas intensyviai vystėsi ypač ir labai sukarstėjusių plotų ruože, kuris tęsiasi nuo Biržų iki Pasvalio. Karstiniai procesai ir toliau tevėra pavojingi, nors ir ne tokie intensyvūs, kraštovaizdis karstėja, blogėja teritorijos naudojimo sąlygos ir požeminės hidrosferos gamtinė sauga.

Nacionalinio ir regioninio sluoksnio duomenys bus gaunami remiantis Žemės dangos (CORINE LandCover) programos duomenimis, kosminiais vaizdais. Duomenų analizei bus naudojami Kraštovaizdžio studijos (2008) skaitmeniniai sluoksniai. Vietos lygiu bus stebima ir vertinama žemės naudmenų ir žemėvaldos kaita, kraštovaizdžio poliarizacijos ir antropogenizacijos laipsnis, geodinaminiai ir dirvožemio geocheminiai procesai, etnoarchitektūriniai pokyčiai, kraštovaizdžio pažeidimai ir kiti pokyčiai.


I. Tikslas kraštovaizdžio būklės stebėjimo srityje – nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu nustatyti žemės dangos klasių pokyčius, analizuoti jų teritorinį pasiskirstymą ir nustatyti kraštovaizdžio poliarizacijos laipsnį nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu, įvertinti vandenų ir grunto pernašą priekrantėje, paplūdimių būklę ir apsauginio paplūdimio kopagūbrio ir kranto pokyčius, antropogeninius ir hidrometeorologinius veiksnius, skatinančius krantų ardą.
 

Uždaviniai tikslui pasiekti:

  1. atlikti kraštovaizdžio struktūros pokyčių nacionaliniu ir regionų lygiais monitoringą;
  2. atlikti kraštovaizdžio struktūros pokyčių vietos lygiu monitoringą;
  3. atlikti krantų pokyčių monitoringą.


II. Tikslas kraštovaizdžio būklės stebėjimo srityje – stebėti valstybinių parkų kraštovaizdžio būklę, vertinti žemėnaudos kaitą, pažeistų ir atkurtų teritorijų plotus, nustatyti paveldo objektų būklę, įvertinti lankomų teritorijų apkrovas ir poveikį joms, nustatyti teritorijų pritaikymo lankymui laipsnį, inventorizuoti regionų lygiu naujas smegduobes Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone, įvertinti klimato kaitos įtaką gipso cheminės denudacijos intensyvumui, karstinių procesų aktyvumui ir kraštovaizdžio pokyčiams.


Uždaviniai tikslui pasiekti:

  1. atlikti valstybinių parkų kraštovaizdžio monitoringą;
  2. atlikti Šiaurės Lietuvos karstinio rajono kraštovaizdžio būklės ir gipso cheminės denudacijos monitoringą.

 

Atlikti moksliniai tyrimai, reikalingi monitoringo tikslams pasiekti:

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-07-22