Žodis „nano“ yra kilęs iš graikų kalbos, kuris reiškia „neūžauga“. Moksle ir technologijoje priešdėlis “nano” reiškia 10-9 t.y. vieną milijardinę dalį.

Nanomedžiagos – tai cheminės medžiagos, kurios gaminamos ir naudojamos nanoskalėje, kuri daugiau nei 10 000 kartų mažesnė už žmogaus plauko storį.

Nanotechnologijos yra naujo lygmens inžinerijos menas, kurio dėka galima pasiekti stulbinamų rezultatų energetikos, gamybos, vartojimo prekių sektoriuose. Nanotechnologijos sparčiai plinta ir yra naudojamas įvairiose srityse. Gali būti sukurti biomedikamentai su į kūną implantuojamais jutikliais, taip pat kraujo ir smegenų barjerą įveikiantys medikamentai. Nanogeneratoriai gali išnaudoti aplinką ar žmogaus kūno judesius energijai sukurti. Energiją taupantys langai, patvaresnės meškerės, apsauginiai kremai nuo saulės, kuriems būdingas aukštas apsaugos nuo saulės rodiklis, avarijoms „atsparūs“ automobilių kėbulai, įvairių aplinkos toksinų jutikliai, sterilūs paviršiai ir t. t. – produktų, kurie jau yra rinkoje arba bus į ją pateikti artimiausioje ateityje, sąrašas begalinis. Todėl nenuostabu, kad daugelį produktų, kurių sudėtyje yra nanodalelių galima rasti ir Europos rinkoje. 

Apskaičiuota, kad viso pasaulio rinkoje iš viso yra 11 mln. tonų nanomedžiagų, kurių rinkos vertė yra 20 mlrd. EUR. Šiuo metu nanomedžiagų sektoriuje Europoje tiesiogiai dirba 300 000 - 400 000 žmonių. Rinkoje tebevyrauja dešimtmečius naudojamos medžiagos, pavyzdžiui, suodžiai, kurie daugiausiai naudojami padangose ar sintetinis amorfinis silicis, kurio naudojimo paskirtis labai įvairi, gali būti naudojamas padangose, kaip polimerinis užpildas, taip pat dantų pastoje ar kaip antikoaguliantas maistiniuose milteliuose. 

Pastaraisiais metais atsirado daug naujų sričių, kuriose naudojamos nanomedžiagos, pavyzdžiui, nemažai vartojimo prekių, kaip antai UV filtrai apsauginiuose kremuose nuo saulės ir kvapui atspari tekstilė. Tačiau nanomedžiagos taip pat naudojamos medicinos ir techninėms reikmėms – navikų terapijai, ličio jonų baterijoms, galinčioms maitinti elektrinius automobilius, ar saulės baterijų plokštėms. Šiose srityse nanomedžiagos gali suteikti postūmį ieškant pažangių technologinių sprendimų, taigi jos laikomos didelio poveikio technologijomis. Prognozuojama, kad nanotechnologijomis paremtų produktų vertė visame pasaulyje išaugs nuo 200 mlrd. EUR 2009 m. iki 2 trln. EUR 2015 m.

Nanomedžiagos naudingos daugelyje sričių: jos padeda gelbėti gyvybes, skatina kurti naujoves, leidžia lengvai patobulinti vartojimo produktus ir pan. Tačiau taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jų kenksmingos savybės ir poveikis darbuotojams, vartotojams ir aplinkai gali būti įvairus - nuo iš esmės nekeliančio jokio susirūpinimo iki potencialios rizikos. Europos Sąjunga turi priemonių šioms problemoms tikslingai spręsti. 

Nanotechnologijos remiamasi faktu, kad nanodydžio dalelės pasižymi visiškai kitokiomis savybėmis negu didesnės tos pačios medžiagos dalelės. Remiantis bendriausia nanodalelių apibrėžtimi, jų fizikinis dydis mažesnis negu 100 nm. Tačiau nanotechnologijos aprėpia ir medžiagos specifinių fizikinių ir cheminių savybių pokyčius, kai dalelė didesnė negu 100 nm.

2011 m. Komisijos rekomendacijoje dėl nanomedžiagų apibrėžties (Komisijos rekomendacija 2011/696/ES (OL L 275, 2011 10 20)) „nanomedžiaga“ apibrėžiama kaip „gamtinė, šalutinė arba dirbtinė medžiaga, kurioje yra nesusietųjų dalelių, dalelių agregatų arba aglomeratų ir kurios dalelių dydžio skirstinyje yra 50 proc. arba daugiau dalelių, kurių vienas arba keli išorės matmenys yra 1–100 nm. Konkrečiais atvejais, rūpinantis aplinka, sveikata, sauga arba konkurencingumu, dalelių dydžio skirstinio 50 proc. slenkstį galima pakeisti 1–50 proc. slenksčiu. <…>“. 

REACH ir CLP reglamentai nanomedžiagoms taikomi taip pat kaip ir kitoms cheminėms medžiagoms, t.y. joms taikomi registracijos, apribojimų, autorizacijos reikalavimai pagal REACH reglamentą ir klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo bei pranešimo ECHA klasifikavimo ir ženklinimo inventoriui reikalavimai. Pagal CLP reglamentą, reikia pranešti apie formas, kuriomis medžiaga pateikiama rinkai, įskaitant nanomedžiagas, atitinkančias pavojingų medžiagų klasifikavimo kriterijus, nepriklausomai nuo jų kiekio tonomis.

Europos Parlamentas paragino Komisiją įvertinti poreikį peržiūrėti REACH reglamentą dėl šių aspektų: supaprastintos vienos tonos neviršijančių pagamintų arba importuotų nanomedžiagų registracijos, visų nanomedžiagų laikymo naujomis medžiagomis ir cheminės saugos ataskaitos, kurioje būtų pateikiamas visų registruotų nanomedžiagų poveikio vertinimas.

REACH registracijos ir CLP pranešimų taikymas nanomedžiagoms

Dauguma medžiagų gali būti įvairių formų (kietoji medžiaga, suspensija, milteliai, nanomedžiaga ir t. t.). Pagal REACH reglamentą registruojant vieną medžiagą gali būti įtrauktos įvairios jos formos. Tačiau registruotojas privalo užtikrinti visų į registraciją įtrauktų formų saugumą ir pateikti atitinkamos informacijos, susijusios su įvairiomis registruotomis formomis, įskaitant cheminės saugos vertinimą ir jos išvadas (pvz., skirtingai klasifikuojant, jei taikoma).

REACH registracijos reikalavimai pateikti informaciją taikomi bendram medžiagų kiekiui tonomis (įskaitant visas formas). Nereikalaujama atlikti konkrečius kiekvienos atskiros formos bandymus arba aiškiai nurodyti, kaip skirtingos formos vertinamos registracijos dokumentuose, nors pagal REACH dokumentacijos struktūrą tai yra įmanoma.

Daugelio medžiagų, iš tiesų turinčių nanomedžiagos formą, registracijos dokumentuose aiškiai nenurodoma, kokios formos įregistruotos ar kokiu būdu informacija susijusi su nanoforma. Pateikiama nedaug informacijos apie konkrečių nanomedžiagų, kurios turėtų būti įtrauktos į registracijos dokumentus, naudojimo saugą. Šiuos rezultatus iš dalies galima paaiškinti tuo, kad registruotojams nepateikiama bendra REACH priedų formuluotė ir išsamios rekomendacijos dėl nanomedžiagų registracijos.

Dėl lankstaus REACH požiūrio į pavojingumo vertinimą ir rizikos apibūdinimą jis iš esmės yra tinkamas nanomedžiagoms. Tebėra svarbu išsiaiškinti, kokiu mastu vienos medžiagos formos duomenys gali būti naudojami įrodyti kitos formos saugą, nes vis dar trūksta žinių apie, pvz., toksiškumą lemiančias medžiagas. Taikant konkrečiam atvejui pritaikytą mokslinį metodą:

  • turi būti aišku, ar medžiagos nanoformos registruojamos, jei taip, kurios. Tokios nanoformos turėtų būti tinkamai apibūdinamos, ir naudotojas turėtų turėti galimybę nustatyti, kurios naudojimo sąlygos ir rizikos valdymo priemonės joms taikomos;
  • turėtų būti pateikiama informacijos apie tai, kurių medžiagos formų bandymai buvo atlikti, o bandymų sąlygos turi būti tinkamai nurodytos dokumentuose;
  • cheminės saugos vertinimo išvados turėtų apimti visas registracijos dokumentuose nurodytas formas. Jei vienos medžiagos formos duomenys naudojami kitų formų naudojimo saugai įrodyti, turėtų būti pateikta tai pagrindžiančių mokslinių įrodymų, kaip taikant grupavimo ir analogijos taisykles konkretaus bandymo duomenys ar kita informacija gali būti naudojami kitoms medžiagos formoms. Poveikio scenarijams ir rizikos valdymo priemonėms taikytinos panašios išvados.

Natūraliai egzistuojančios ir atsitiktinai sukurtos nanodalelės aptinkamos visoje žmogų supančioje aplinkoje, todėl apie jų egzistavimą ir elgseną iš esmės žinoma ir suprantama. Tačiau trūksta duomenų apie darbo vietoje ir aplinkoje esančias dirbtines nanodaleles. Stebint jų egzistavimą susiduriama su techniniais sunkumais, kurie kyla dėl mažo nanodalelių dydžio ir žemo koncentracijos lygio, taip pat sudėtinga atskirti dirbtinių nanomedžiagų daleles nuo natūraliai egzistuojančių arba atsitiktinai sukurtų nanodalelių. Dar sunkiau nanomedžiagas aptikti sudėtinėse terpėse, pvz., kosmetikoje, maiste, atliekose, dirvožemyje, vandenyje ar dumble. Esami stebėsenos metodai dažnai nėra įteisinti, todėl sumažėja galimybių palyginti duomenis.

Nanomedžiagų rizikos vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atliekamas remiantis susijusia informacija. Galiojantys rizikos vertinimo metodai yra taikytini, net jei dėl konkrečių rizikos vertinimo aspektų gali prireikti papildomo darbo.

Prireikus nanomedžiagų apibrėžtis bus įtraukta į kitus Europos Sąjungos teisės aktus. Komisija šiuo metu rengia nanomedžiagų aptikimo, matavimo ir stebėjimo metodus ir siekia, kad jie būtų įteisinti, kad būtų užtikrintas tinkamas apibrėžties įtvirtinimas.

Nemenkų problemų kyla pirmiausia dėl patvirtintų metodų įtvirtinimo ir priemonių, kuriomis būtų galima nustatyti, apibūdinti ir analizuoti nanomedžiagų keliamą riziką, apibūdinti, analizuoti, taip pat rengti informaciją apie riziką ir tobulinti nanomedžiagų poveikio vertinimo metodus.

Komisija yra įsitikinusi, kad REACH nustatyta geriausia galima nanomedžiagų rizikos valdymo sistema, kai nanomedžiagos yra kaip atskiros medžiagos ar mišiniai, tačiau taip pat įrodyta, kad šioje sistemoje reikia konkretesnių su nanomedžiagomis susijusių reikalavimų. Komisija numato pakeisti kai kuriuos REACH priedus.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-06-18