Vandens naudojimo apskaitos duomenys

Vandenų būklės vertinimo skyrius, L. Kulvičienė tel.: 8 706 62012, mob. tel. +370 682 88612

Aplinkos apsaugos agentūros Vandenų būklės vertinimo skyrius rengia ir Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje viešai skelbia vandens paėmimo ir sunaudojimo apskaitos duomenis, teikia vandens statistikos duomenis Europos Sąjungos statistikos tarnybai (Eurostatui). Statistinės informacijos rengimui keliami statistikos rengimo ir jos kokybės užtikrinimo reikalavimai, apibrėžti Europos statistikos praktikos kodekse.

Statistinė informacija rengiama pagal ūkio subjektų vandens naudojimo apskaitos metinių ataskaitų, teikiamų vadovaujantis Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-1120 „Dėl Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija) reikalavimais, duomenis.

Parengti vandens paėmimo ir sunaudojimo apskaitos praėjusių kalendorinių metų statistiniai duomenys Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje skelbiami Tvarkos apraše nustatytu terminu – einamųjų metų rugsėjo 1 d.

Jei pateiktoje informacijoje nerandate jums reikalingų aktualių statistinių duomenų apie vandens paėmimą ir sunaudojimą, galite savo užklausas siųsti į Aplinkos apsaugos agentūrą el. paštu aaa@aaa.am.lt. Statistinė informacija vartotojams rengiama ir teikiama vadovaujantis Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1175. Statistiniai duomenys teikiami nemokamai.

Paimto ir sunaudoto vandens kiekio skaičiavimo metodika

Metainformacijos aprašas „Vandens sunaudojimas“ (lietuvių kalba, anglų kalba)

Paviršinio vandens paėmimas ir naudojimas 2011–2020 m.

 

Lietuvoje paviršinio vandens paėmimas labiausiai priklauso nuo energetikos reikmių, kurioms sunaudojama 94–98 proc.viso paimamo paviršinio vandens kiekio. Žuvininkystės sektorius sunaudoja apie 2 proc., pramonė – apie 1 proc. viso paimamo paviršinio vandens. Nuo 2015 m. pradėjęs veikti Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas aplenkė pramonę sunaudodamas apie 2 proc. viso paimamo paviršinio vandens kiekio.

Požeminio vandens paėmimas ir naudojimas 2011–2020 m.

 

Lietuvoje paimamas požeminio vandens kiekis labiausiai priklauso nuo to, kiek jo reikia ūkio-buities reikmėms ir pramonei. Daugiausiai požeminio vandens sunaudojama gyventojų poreikiams tenkinti, taip pat daug vandens sunaudojama visuomeninės paskirties objektams, todėl didžiausias požeminio vandens kiekis paimamas stambiausiuose Lietuvos miestuose.

Paskutinį dešimtmetį Lietuvoje sunaudoto požeminio vandens kiekio kitimas nebuvo reikšmingas. 67–69 proc. viso paimto požeminio vandens sunaudota ūkio-buities reikmėms, 10–14 proc. – pramonės reikmėms.

Metai Vandens paėmimo ir sunaudojimo duomenys
 2020  Parsisiųsti   2021-09-01
 2019  Parsisiųsti   2020-08-28
 2018  Parsisiųsti   atnaujinta 2019-11-26
 2017  Parsisiųsti
 2016  Parsisiųsti
 2015  Parsisiųsti
 2014  Parsisiųsti
 2013  Parsisiųsti
 2012  Parsisiųsti
 2011  Parsisiųsti
 2010  Parsisiųsti
 2009  Parsisiųsti
 2008  Parsisiųsti
 2007  Parsisiųsti
 2006  Parsisiųsti
 2005  Parsisiųsti
 2004  Parsisiųsti
 2003  Parsisiųsti
 2002  Paviršinio ir požeminio vandens ištekliai
 Vandens paėmimo ir sunaudojimo suvestiniai duomenys
Paskutinė atnaujinimo data: 2021-07-14