Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių atnaujinimas ir valdymo planų parengimas

PROJEKTAS  „POTVYNIŲ GRĖSMĖS IR RIZIKOS ŽEMĖLAPIŲ ATNAUJINIMAS IR VALDYMO PLANŲ PARENGIMAS“

NR. 01-032-P-0001

Projekto tikslas – atsižvelgiant į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo reikalavimus, peržiūrėti ir prireikus kas šešerius metus atnaujinti potvynių rizikos ir potvynių grėsmės žemėlapius bei potvynių rizikos valdymo planą, skirtą mažinti potvynių riziką ir jų padarinius Lietuvoje.

Projekto veiklos:

· Atnaujinti potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius ir juos paviešinti.

· Peržiūrėti ir atnaujinti potvynių rizikos valdymo planus upių baseinų rajonų pagrindu, skirtus sumažinti potvynių riziką ir keliamą pavojų žmonių sveikatai, kultūros paveldui, ekonomikai ir aplinkai bei didinti atsparumą klimato kaitai.

Projekto vykdytojas: Aplinkos apsaugos agentūra

Projekto partneriai: Lietuvos energetikos institutas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūra

Projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis: 2025/10 – 2027/12

Projekto įgyvendinimui skirta 983 728,63 Eur. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Finansavimas skirtas Lietuvos vidurio ir vakarų regionui.

Projektas vykdomas pagal 2022–2030 metų Plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-06-01 „Didinti atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams“ veiklą „Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių atnaujinimas ir valdymo planų parengimas“ ir finansuojamas 2021–2027 investicinės programos Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

PARENGTA TARPINIŲ REZULTATŲ ATASKAITA

Įgyvendinant projektą „Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių atnaujinimas ir valdymo planų parengimas“ Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos ekspertai parengė tarpinių rezultatų ataskaitą, kuri gali būti patikslinta galutinėje ataskaitoje.

Šioje ataskaitoje analizuojama ledo dangos ir ledo sangrūdų įtaka potvyniams, vertinant ledo dangos pokyčių tendencijas 1960–2024 m., ledo sangrūdų sukeltų potvynių dažnumą bei kritinio vandens lygio (kai vandens lygis pakyla tiek, kad išsilieja iš upės vagos ir užlieja salpą) viršijimo atvejus Lietuvos upėse, oro temperatūros (T, °C), kritulių (K, mm) bei bendro nuotėkio (BN, mm) pokyčių artimoje (2031–2050 m.) ir tolimoje (2081–2100 m.) perspektyvoje pagal 10 globalių klimato modelių (GKM) ansamblį bei du SSP klimato scenarijus (SSP2-4.5 ir SSP5-8.5) analizė. Taip pat, ataskaitoje pateikta Strėvos, Smeltalės ir Minijos upių nuotėkio prognozė taikant klimato modelių duomenis.

Atlikta analizė parodė, kad 1960–2024 m. laikotarpiu Lietuvos upėse ledo dangos trukmė nuosekliai trumpėjo (t.y. susidarydavo vis vėliau ir suirdavo vis anksčiau). Kritinio vandens lygio viršijimai pasitaikydavo beveik kiekvienais metais visu tiriamuoju laikotarpiu. Laikotarpio pradžioje (1960–1961 m.) per metus vidutiniškai pasitaikydavo 2,4 atvejo, kai esant ledo sangrūdoms būdavo viršijamas kritinis vandens lygis, o laikotarpio pabaigoje (2023–2024 m.) – 1,6 atvejo per metus, todėl daroma išvada, kad 1960–2024 m. laikotarpiu ledo dangos rodiklių įtaka potvyniams mažėja, tačiau, ledo sangrūdų sukeltus potvynius prognozuoti vis dar yra sudėtinga. 

10 GKM ansamblio duomenų analizė parodė, kad ateityje oro temperatūra tikėtina bus nuo 2,9°C aukštesnė pagal optimistinį (SSP2-4.5) scenarijų ir iki 5,4°C aukštesnė pagal pesimistinį (SSP5-8.5) scenarijų (lyginant su istoriniu 1995–2014 m. laikotarpiu). Analizuojant oro temperatūros pokyčius atskirais mėnesiais nustatyta, kad didžiausi pokyčiai artimoje perspektyvoje pagal SSP2-4.5 scenarijų tikėtini gruodį (1,8°C), o pagal SSP5-8.5 – liepą (2,2°C), tolimoje perspektyvoje  pokyčiai pagal abu scenarijus galimi rugpjūtį (atitinkamai pakils 3,2°C ir 6,2°C).

Taip pat, prognozuojamas metinio kritulių kiekio didėjimas ateityje, artimoje perspektyvoje pokyčiai turėtų būti mažesni, tolimoje – ženkliai didesni: artimoje perspektyvoje vidutinis metinis kritulių kiekis turėtų didėti nuo 4,1 % (SSP5-8.5) iki 6,4 % (SSP2-4.5), o tolimoje perspektyvoje nuo 9,9 % (SSP2-4.5) iki 12,4 % (SSP5-8.5) lyginant su istoriniu laikotarpiu. Analizuojant pokyčius atskirais mėnesiais nustatyta, kad bus laikotarpių, kai kritulių kiekis turėtų ne tik didėti, bet ir mažėti.

Vertinant vidutinį metinį bendrąjį nuotėkį bei klimato kaitos įtaką jam, didžiausi skirtumai lyginant su istoriniu laikotarpiu išryškėjo artimoje perspektyvoje: pagal SSP2-4.5 prognozuojamas 6–15 % bendro nuotėkio padidėjimas visoje Lietuvoje, pagal SSP5-8.5 pietinėje Lietuvos dalyje numatomas iki 5 % sumažėjimas, o vakarinėje 1–10 % padidėjimas. Tolimoje perspektyvoje abu klimato scenarijai prognozuoja bendro nuotėkio padidėjimą, ypač vakarinėje Lietuvos dalyje (iki 25 % pagal SSP5-8.5). Didžiausias bendro nuotėkio padidėjimas prognozuojamas žiemos mėnesiais (sausį ir vasarį), vasaros mėnesiais ir ankstyvą rudenį prognozuojamas bendro nuotėkio sumažėjimas, kuris galėtų svyruoti nuo 6 iki 10,2 % (pagal pesimistinį SSP5-8.5 scenarijų tiek artimoje tiek ir tolimoje perspektyvoje).

Minijoje vidutinis metinis nuotėkis turėtų nežymiai didėti: artimoje perspektyvoje turėtų padidėti nuo 3,1 % iki 6,4 %, o tolimoje perspektyvoje – nuo 0,9 iki 3,7 % lyginant su GKM ansamblio vidurkiu 1995–2014 m. laikotarpiu. Ateityje turėtų keistis ir sezoninis nuotėkis: žiemą nuotėkis turėtų didėti (nuo 17,3 % iki 39,5 %), o pavasarį – mažėti (nuo 8,6 % iki 37,8 %). Taip pat, prognozuojamas nuotėkio sumažėjimas vasarą (nuo 1,4 % iki 25,3 %) bei padidėjimas rudenį (nuo 0,9 % iki 6,4 %). Panašios nuotėkio kaitos tendencijos buvo nustatytos ir kitose Minijos baseino upėse (didžiausi pokyčiai tikėtini Veivirže: žiemos sezonu nuotėkis turėtų didėti iki 44,4 %, o pavasario, vasaros bei rudens sezonais sumažėti atitinkamai 44,9 %, 48,0 % ir 4,3 % lyginant su istoriniu laikotarpiu).

Smeltalės vidutinis metinis nuotėkis artimoje ateityje turėtų būti iki 2,9 % didesnis, o tolimoje ateityje iki 5,2 % mažesnis lyginant su GKM ansamblio vidurkiu istoriniu laikotarpiu. Žiemos sezonu nuotėkis turėtų didėti: artimoje ateityje – iki 17,5 %, o tolimoje – iki 37,9 %. Tuo tarpu pavasario ir vasaros sezonais nuotėkis atitinkamai turėtų mažėti artimoje ateityje iki 11,1 % ir iki 17,1 %, o tolimoje iki 40,3 % ir iki 38,4 %.

Strėvos vidutinis metinis nuotėkis artimoje ateityje turėtų būti panašus į istorinio laikotarpio nuotėkį (pagal SSP2-4.5) arba mažesnis už jį iki 5,7 % (SSP5-8.5). Kaip ir Minijos baseino upėse, Strėvoje tikėtini sezoniniai nuotėkio pokyčiai: didėjimas žiemą ir mažėjimas pavasarį, vasarą bei rudenį.

Galutinė projekto ataskaita bus parengta ir paskelbta Agentūros interneto svetainėje iki 2026 m. pabaigos.

POTVYNIŲ GRĖSMĖS IR RIZIKOS ŽEMĖLAPIŲ ATNAUJINIMAS IR VALDYMO PLANŲ PARENGIMAS (tarpinė ataskaita)