Susitarimas dėl pagrindinių veiklos tikslų ir rezultatų

Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – Agentūros) paskirtis - pagal kompetenciją įgyvendinti priemones skirtas saugoti aplinkos orą nuo taršos, išlaikyti zonose ir aglomeracijose mažesnius oro užterštumo lygius, įgyvendinti priemones, skirtas išsaugoti ir gerinti paviršinių vandens telkinių būklę, rinkti, vertinti ir teikti informaciją apie aplinkos būklę, cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) srautus, taršą ir taršos prevencijos priemones, įgyvendinti ūkinės veiklos aplinkosauginį reguliavimą ir cheminių medžiagų valdymo politiką, užtikrinti racionalų gyvosios gamtos išteklių naudojimą ir tinkamą, teisės aktų reikalavimus atitinkančią, jų apsaugą.

Agentūra atlieka šias funkcijas: organizuoja, koordinuoja ir vykdo aplinkos oro taršos ir aplinkos oro kokybės valstybinį monitoringą (išskyrus radiologinį), rengia rekomendacijas dėl savivaldybių aplinkos oro monitoringo plėtros, vykdo nacionalinę išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą ir rengia prognozes, organizuoja ir vykdo paviršinių vandens telkinių būklės, Baltijos jūros ir Kuršių marių krantų pokyčių dinamikos valstybinį monitoringą ir vertina gautus duomenis, vykdo vandens, vandens telkinių dugno nuosėdų, vandens biotos ir iš taršos šaltinių išleidžiamų nuotekų bei į aplinkos orą išmetamų dujų tyrimus, renka, vertina ir analizuoja informaciją, vykdo administracines ir kompetentingos institucijos funkcijas, susijusias su Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų įgyvendinimu ir kitas funkcijas, susijusias su aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimu.

Agentūrai keliamas lūkestis tapti pagrindiniu aplinkos būklės duomenų analitikos ir konsultavimo centru, atveriant analitinius duomenis visuomenei ir siekti užtikrinti aukščiausią aplinkos apsaugos lygį užtikrinant kokybišką, savalaikį aplinkos būklės monitoringą ir skatinant tvarų išteklių naudojimą.

Aplinkos ministerija tikisi, kad Agentūros prioritetinės veiklos kryptys bus orientuotos į efektyvų oro, vandens taršos vertinimą, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio nustatymą ir prognozių sudarymą, oro ir vandens kokybės gerinimą, politikos priemonių poveikio pamatuojamiems aplinkos rodikliams vertinimą, taršos ir kokybės pokyčių prognozavimą, o taip pat aplinkosauginį švietimą stiprinant visuomenės sąmoningumą ir atsakomybę. Tikimasi, kad Agentūra siekdama įgyvendinti šiuos prioritetus, suburs, išlaikys ir stiprins kompetentingą Agentūros komandą, atnaujins Agentūros valdomas informacines sistemas, užtikrinant jų kibernetinį saugumą, draugišku vartotojams būdu atvers kaupiamus duomenis visuomenei sukurs veiksmingą vidaus kontrolės sistemą, užtikrins veiklos teisėtumą, efektyvumą ir skaidrumą. Aplinkos ministerija tikisi, kad Agentūra efektyvins ir skaidrins ūkinės veiklos aplinkosauginį reguliavimą, ypatingą dėmesį skiriant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesui, siekiant mažinti biurokratinę naštą ir proaktyviai taikant priemones, siekiant pagal kompetenciją prisidėti sprendžiant suinteresuotų šalių identifikuotas bendras problemas poveikio aplinkai vertinimo procese.

Parengtos teisėkūros ir investicinių priemonių (ex ante) vertinimo skaičiuoklės klimato kaitos švelninimo, oro ir vandenų kokybės, išteklių naudojimo efektyvumo srityse (4 sritys).

Pagal poreikį atnaujintos skaičiuoklės

Atveriamų duomenų visuomenei dalis nuo valdomų duomenų rinkinių, proc.

Pateikti pasiūlymai Nacionalinio gamtos atkūrimo plano projektui dėl priemonių, skirtų vidaus vandenų ir Baltijos jūros ekosistemų būklei gerinti, dalyvauta įgyvendinant ES Gamtos atkūrimo reglamentą, vnt.

Patvirtintų paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugosjuostų žemėlapių segmentų dalis nuo visos šalies teritorijos ploto, proc.

Agentūros klientų nuomonės apie Agentūros veiklą gerėjimas, balai vertinant suteiktas paslaugas (10 balų sistemoje).

Parengtas Agentūros procesų optimizavimo planas, pristatytas Aplinkos ministerijai, vnt.

Atlikti Informacinių sistemų (IS) veiklos tęstinumo valdymo planų išbandymai, proc.

75 proc. visų turimų IS atlikti veiklos tęstinumo bandymai

90 proc. visų turimų IS atlikti veiklos tęstinumo bandymai

Iki metų pabaigos įgyvendintos bent dvi su tiesioginiu vadovu suderintos didžiausią poveikį turėsiančios administracinės naštos mažinimo iniciatyvos, vnt.

2

2

Agentūros ŠESD pokyčio pozityvus rodiklis per metus, lyginant su 2023 m. siekiant Klimato neutralumo tikslų, proc.

Atliekama Agentūros klimato neutralumo plano vykdymo stebėsena

Darbuotojų, kurie teigiamai vertina psichologinį klimatą, dalies didėjimas, lyginant su praėjusio tyrimo rezultatais (pagal VRM atliekamą ar analogišką tyrimą), proc.

Darbuotojų įsitraukimo vertinimas lyginant su praėjusio tyrimo rezultatais (vertinamas įsitraukimo į darbą indekso balais dalies didėjimas pagal VRM arba analogišką tyrimą)

Darbuotojų, kurie teigiamai vertina skatinimo ir motyvavo sistemą, dalies didėjimas, lyginant su praėjusio tyrimo rezultatais (pagal VRM atliekamą ar analogišką tyrimą), proc.

Atsparumo korupcijai lygio išlaikymas arba teigiamas pokytis, lyginant su 2024 m. rodikliu (90 proc.), proc.

Aplinkos ministerija išreiškia lūkestį, kad Agentūros vadovas nustatys veiksmingą vidaus kontrolės sistemą, kuri padės užtikrinti Agentūros veiklos teisėtumą, efektyvumą, rezultatyvumą ir skaidrumą, strateginių tikslų įgyvendinimą ir visų su tuo susijusių rizikos veiksnių valdymą.

Aplinkos ministerija išreiškia lūkestį, kad Agentūros vadovas vykdys apgalvotą ir motyvuojančią personalo valdymo politiką, siekdamas užtikrinti pakankamo kvalifikuoto personalo buvimą, rūpinsis darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, skaidrios darbuotojų darbo apmokėjimo ir motyvavimo sistemos palaikymu.

Aplinkos ministerija išreiškia lūkestį, kad Agentūros vadovas tinkamai rūpinsis informacinių sistemų (toliau – IS) atnaujinimu, saugumu, sklandaus jų veikimo užtikrinimu skirdamas pakankamus materialinius ir finansinius resursus, samdydamas kvalifikuotus atsakingus darbuotojus, nustatydamas ir patvirtindamas vidines tvarkas, metodikas ir procedūras, užtikrinančias sėkmingą IS funkcionavimą.

Išskiriamos šios svarbiausios rizikos:

1. Dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo ar nepakankamos jų kvalifikacijos organizacijoje, galinčių: a) sukelti veiklos sutrikimą, tikslų ir uždavinių pasiekimo vėlavimą ar neįvykdymą; b) sudaryti sąlygas nacionalinę oro teršalų apskaitą vykdyti ir prognozes skaičiuoti neužtikrinant pakankamo ES reikalaujamo skaidrumo, nuoseklumo, palyginamumo, išsamumo ir tikslumo;

2. Dėl informacinių sistemų gedimo (išorinio įsilaužimo), galinčio sutrikdyti Agentūros darbą, asmenų aptarnavimą, duomenų nutekinimą;

3. Dėl neatnaujintų informacinių sistemų ir pasenusios įrangos neužtikrinamas tikslių ir tinkamų duomenų ataskaitų pateikimas nacionalinėms ir tarptautinėms organizacijoms, efektyvus valstybinių laboratorinių duomenų suvedimas;

4. Neįgyvendinti teisės aktų pakeitimai (Monitoringo įstatymas, įgyvendinamieji teisės aktai), susiję su monitoringo koncepcijos peržiūrėjimu kelia riziką dėl skirtingo lygmens (valstybės, savivaldybių ir ūkio subjektų) monitoringo duomenų integralumo ir duomenų panaudojamumo.

5. IT sistemų diegimo ir modernizavimo trikdžiai gali neigiamai įtakoti skaitmeninimo procesą ir rezultatą.