Dažniausiai užduodami klausimai

Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra)  išduoda teritorijų planavimo sąlygas savivaldybės ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentui, kai tai numatyta specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse. Atsižvelgiant į tai, kad Inžinerinės infrastruktūros vystymo (elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1-10/D1-61 „Dėl Inžinerinės infrastruktūros vystymo (elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 26 punkte nenumatyta, jog Agentūra teikia planavimo sąlygas vietovės ar savivaldybės lygmens inžinerinės infrastruktūros vystymo planams, Agentūra neišduoda teritorijų planavimo sąlygų ir nederina vėjo ir/ar saulės elektrinių išdėstymo specialiųjų planų.

PAV įstatymo 1 priedo 3.10.2. papunktis nurodo, jog turi būti įvertintas PŪV poveikis aplinkai jei planuojama statyti 7 ar daugiau VE ir atstumas (nuo planuojamų statyti VE iki pastatytų, statomų ar planuojamų statyti) yra 5 km ar mažesnis (matuojant tarp stiebų centrų) arba kai šie skaičiaus ir atstumo dydžiai pasiekiami, įskaitant jau pastatytas, statomas ar planuojamas statyti VE.

Taigi, jei PŪV organizatorius planuoja 2 VE parką, o, tarkime, 5 km atstumu yra kitas planuojamas, statomas ar pastatytas VE parkas, kurį sudaro 5 ar daugiau VE, tai teritoriniu ir poveikio aplinkai požiūriu jie yra laikomi vienu VE parku, kurį sudarys 7 ar daugiau VE. Siekiant užtikrinti tinkamą PAV, kai 2 VE parkas planuojamas mažesniu nei 5 km atstumu nuo kito VE parko, minėtų 2 VE PŪV organizatorius turi atlikti PAV, įvertindamas abiejų parkų bendrą poveikį aplinkai.

Tačiau gali būti taikoma išimtis, kai greta esančiam VE parkui PAV jau buvo atliktas, tokiu atveju atskaita pradedama nuo paskutinio atlikto PAV, t. y., suplanuotos, statomos ar pastatytos VE, kurioms jau atliktas ar bus atliekamas poveikio aplinkai vertinimas (pvz., priimta atrankos išvada, kad PAV privalomas), nesumuojamos.

Pateikiame informacijų atrankai dėl PAV, parengtų pagal Tvarkos aprašo reikalavimus, galimų pavyzdžių nuorodas:

1. Smėlio-žvyro telkinio išteklių naudojimas_2 priedo 2.4, 15.3 p.

2. Valstybinės reikšmės magistralinio kelio rekonstravimas_2 priedo 14 p.

3. Vėjų elektrinių parko statyba ir veikla_2 priedo 3.8.1 p.

4. Sandėliavimo paskirties pastatų statyba_2 priedo 11.18 p.

5. Gamybos paskirties pastato statyba, atliekų tvarkymas_2prioedo 10.2, 11.5, 11.7 p.

6. Naminių paukščių auginimo ūkio rekonstrukcija_2 priedo 14 p.

7. Katilinės rekonstrukcija_2 priedo 3.1 p.

8. Vandens išteklių naudojimas_2 priedo 1.3 p.

9. Nuotekų valyklos statyba_2 priedo 11.9.2 p.

10. Biodujų gamyba_2 priedo 11.8 p.

11. Biodujų gamyba_paukštynas_2 priedo 11.8 p.

12. Atliekų tvarkymas DGASA_2priedo 11.5 p.

Biologinės įvairovės tyrimų apimtys priklauso nuo to, to kokiam objektui atliekamai tyrimai, nuo sezoniškumo, teritorijos ir kitų veiksnių, todėl kiekvienu atveju tyrimų apimtis, trukmė gali skirtis ir vertinti reikėtų individualiai.

Šiuo metu paukščių ir šikšnosparnių monitoringas vykdomas pagal Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-09-16 įsakymu Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“, bei vadovaujantis Detalių vėjo elektrinių reikšmingo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gruodžio 12 d. Įsakymu Nr. D1-406 „Dėl Detalių vėjo elektrinių reikšmingo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

Nuo 2026-01-01 pasikeitus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) 2 priedo nuostatoms, nustatyti papildomi VE galios reikalavimai, dėl kurių atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Vadovaujantis PAV įstatymo 2 priedo 3.8.1. papunkčiu, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama, kai planuojama statyti 3 ar daugiau vėjo elektrinių, kurių bent vienos aukštis – 50 m ar daugiau (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį) ir bendra įrengtoji galia – 150 kW ar didesnė, išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo 3.10 papunktyje nurodytą veiklą.

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektas – valstybės institucija arba savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, nagrinėjantys ir vertinantys poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, pagal kompetenciją teikiantys išvadas ir dalyvaujantys planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese.

Pagal PAV įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, poveikio aplinkai vertinimo subjektai yra:

· savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;

· sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos;

· vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už gaisrinę ir civilinę saugą;

· kultūros ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą;

· aplinkos ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį valstybės saugomoms teritorijoms, įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas; Vyriausybės tvirtinamame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžtoms ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijoms ir ypač raiškiems kraštovaizdžio kompleksams; saugomų rūšių radavietėms ar augavietėms;

· Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, kai planuojama ūkinė veikla susijusi su branduolinės energetikos objektais;

· kitos valstybės institucijos, įtrauktos į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;

· šio punkto a papunktyje nenurodytas (-i) savivaldybės (-ių) meras (-ai) ar jo (jų) įgaliotas (-i) savivaldybės administracijos direktorius (-iai), įtrauktas (-i) į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Pagal PAV įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatas, poveikio aplinkai vertinimo subjektai pagal kompetenciją:

· nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir šių pasiūlymų įvertinimą;

· nagrinėja ir vertina poveikio aplinkai vertinimo dokumentus;

· teikia motyvuotas išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, motyvuotus reikalavimus poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui pataisyti ir (ar) papildyti poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, šio įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka dalyvauja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese.

Pagal PAV įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatas, poveikio aplinkai vertinimo subjektai, teikia išvadas:

· sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos – dėl planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, galimo poveikio visuomenės sveikatai;

· kultūros ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą, – nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje dėl galimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio nekilnojamajam kultūros paveldui;

· vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už gaisrinę ir civilinę saugą, – dėl planuojamos ūkinės veiklos vykdymo metu galimų įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų, numatomų priemonių joms išvengti ar sušvelninti ir padariniams likviduoti;

· aplinkos ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos – dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio valstybės saugomoms teritorijoms, įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas; Vyriausybės tvirtinamame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžtoms ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijoms ir ypač raiškiems kraštovaizdžio kompleksams; saugomų rūšių radavietėms ar augavietėms;

· savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius – dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai, atsižvelgdamas į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, galimybes pagal teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus juos keisti, galimą poveikį savivaldybės įsteigtoms saugomoms teritorijoms ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą vykdomos savivaldybės aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenis.

Vėjo elektrinių poveikis paukščiams ir šikšnosparniams vertinamas vadovaujantis Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-406 „Dėl Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, nuostatomis.

Atnaujinta: 2024-02-23

Vadovaujantis Vyriausybės nutarimo 2 punkto nuostatomis, Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra) yra įgaliota Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka vykdyti Planuojamos ūkinės veiklos  poveikio aplinkai įstatymo (toliau – PAV įstatymas) nustatytas atsakingosios institucijos funkcijas. Agentūros nuostatų  10.2.24 papunktyje nustatyta, kad Agentūra koordinuoja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus bei priima atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo ar sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos (toliau – PŪV) poveikio aplinkai.

Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas (toliau – PAV dokumentų rengėjas) atlieka PŪV poveikio aplinkai vertinimą ir parengia poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą (toliau – ataskaita). Ataskaita – pagrindinis poveikio aplinkai vertinimo dokumentas, kuriame pateikiami PŪV poveikio aplinkai nustatymo, prognozavimo ir apibūdinimo duomenys ir vertinimo rezultatai. PAV dokumentų rengėjas, parengęs ataskaitą, organizuoja viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita.

Agentūra, gavusi informaciją apie parengtą ataskaitą, vadovaujantis PAV įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo   (toliau – Visuomenės informavimo tvarkos aprašas) 27.1 papunkčiu informuoja visuomenę apie galimybes susipažinti su ataskaita ir teikti pasiūlymus, dalyvauti viešame visuomenės supažindinime su ataskaita ir paskelbia visuomenei informaciją apie parengtą ataskaitą Agentūros interneto svetainėje: www.aaa.lrv.lt nuorodoje Veiklos sritys > Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) > 2026 metai > 12. 2026 m. Informacija apie parengtas planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitas.

Informuojame, kad Visuomenės informavimo tvarkos aprašo 29 punkto nuostatomis, Informacijoje apie parengtas planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitas (Informacijoje apie viešą visuomenės supažindinimą su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita) turi būti nurodyta atsakingoji institucija Agentūra ir PAV dokumentų rengėjas/ai adresai ir rekvizitai, nurodytas pasiūlymų teikimo terminas. Taigi visuomenė pagal kompetenciją teikia savo siūlymus, pastabas nurodytiems asmenims.

Vadovaujantis Visuomenės informavimo tvarkos aprašo 37 punkto nuostatomis, PAV dokumentų rengėjas suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, gautus iš Agentūros ir tiesiogiai iš suinteresuotos visuomenės atstovų, turi užregistruoti pagal Visuomenės informavimo tvarkos aprašo 2 priede nustatytą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų registracijos formą, prireikus patikslinti PAV ataskaitą ir kartu su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi parengti suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą užpildydamas Visuomenės informavimo tvarkos aprašo 3 priede nustatytą formą. Pasiūlymai įvertinami nurodant, ar jie priimti, priimti iš dalies, ar atmesti. Pateikiama informacija, kaip atsižvelgta į priimtą pasiūlymą. Atmetant ar iš dalies atmetant pasiūlymą, turi būti pateikiami pasiūlymo atmetimo ar dalinio atmetimo motyvai. Suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimas turi būti įtrauktas į poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos priedą apie visuomenės informavimą ir dalyvavimą poveikio aplinkai vertinimo procedūrose.

Agentūra, gavusi nagrinėti ataskaitą, informuoja visuomenę apie galimybes susipažinti su ataskaita ir teikti pasiūlymus bei paskelbia visuomenei informaciją apie gautą nagrinėti ataskaitą Agentūros interneto svetainėje: www.aaa.lrv.lt nuorodoje Veiklos sritys > Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) > 2026 metai > 6. 2026 m. Informacija apie gautas planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitas.

Informacijoje apie gautas planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitas (pranešime) nurodytas pasiūlymų teikimo terminas – 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos. Pasiūlymai, gauti pasibaigus nustatytam terminui, nenagrinėjami.

Vadovaujantis PAV įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, Agentūra išnagrinėjusi ataskaitą, atsižvelgusi į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir šių pasiūlymų įvertinimą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, įvertina ar PŪV atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir priims sprendimą dėl PŪV poveikio aplinkai.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai

1) planuojama ūkinė veikla įrašyta į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priede nurodytą ūkinės veiklos rūšių sąrašą;

2) planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą;

3) planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai aplinkos ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad šis poveikis aplinkai gali būti reikšmingas;

4) planuojamos ūkinės veiklos, įrašytos į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedą, organizatorius nusprendžia pradėti poveikio aplinkai vertinimą neatliekant atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros atliekamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. D1-885 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintais keturiais tvarkos aprašais: Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašas, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimo tvarkos aprašas, Planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašas, Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašas.

Taip, AE sektoriui dėl PAV dokumentų rengimo išsamios gairės yra parengtos. Su jomis susipažinti galima ČIA.

Kultūros paveldo vietovių teritorijos nustatomos Teritorijų planavimo įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose dokumentuose. Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (Kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose, apsaugos zonose) reglamentuoja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo V skyriaus pirmasis skirsnis.

Kultūros paveldo objektas yra vienas iš aplinkos elementų, kuriam atliekant atrankos dėl PAV ar PAV procedūras, turi būti įvertinamas PŪV poveikis.

 Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 11.18. papunkčio taikymas yra tinkamas, kai planuojama ūkinė veikla atitinka šias sąlygas: planuojama ūkinė veikla neįtraukta į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ir 2 priedus, planuojamos ūkinės veiklos užimamas plotas (bendras planuojamos ūkinės veiklos teritorijos plotas, įskaitant ir užstatomą ir neužstatomą plotą) siekia ar viršija 1 ha, žemės, kurioje numatoma vykdyti planuojamą gamybos, pramonės ar sandėliavimo ūkinę veiklą, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, o veikla bus vykdoma pramonės ar kitokio verslo tikslais suformuotoje teritorijoje, kuri skirta bendram naudojimuisi įmonėms, sudarančioms eksploatacinį ar funkcinį vienetą (pvz. laisvojoje ekonominėje zonoje – pramoniniame parke su įrengta infrastruktūra).

Atnaujinta: 2024-02-23

Atlikdami savo planuojamų VE PAV ar rengdami atrankos dėl PAV informaciją, prieš pateikiant atitinkamą informaciją AAA visada prašome įsitikinti, ar kol rengėte dokumentus gretimybėse neatsirado kitų jau suplanuotų statyti VE, galinčių daryti suminį poveikį su Jūsų planuojamomis VE. Jei AAA dėl gretimybėse esančių kitų VE priėmė atrankos išvadą ar sprendimą, tai Jūs, vertindami savo VE parko poveikį aplinkai, turite įvertinti ir gretimybėse jau suplanuotą  VE parką.

Jei dėl pasikeitusių aplinkybių PAV ataskaita turi būti iš esmės keičiama ir taisoma (keičiasi vėjo elektrinių vietos ar technologinės alternatyvos), gali tekti iš naujo atlikti tiek viešinimo, tiek derinimo su PAV subjektais procedūras.

Taigi, dėl naujai planuojamų VE parkų atrankos išvada ar sprendimas gali būti priimtas tik atlikus jų ir aplinkinių jau suplanuotų bei veikiančių VE parkų galimo suminio poveikio aplinkai vertinimą.

Pagal ESPO konvencijos nuostatas, tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas atliekamas tada, kai planuojama vykdyti ūkinę veiklą, galinčią daryti „esminį nepalankų tarpvalstybinį poveikį“. Tokios veiklos rūšys išvardytos Konvencijos I priede, kuris apima tokius potencialiai aplinkai pavojingus objektus kaip dideli VE parkai. Atsižvelgiant į tai, nustatant būtinybę atlikti tarpvalstybinio poveikio reikšmingumą negalima apsiriboti vien tik VE skaičiumi ar atstumu iki kaimyninės šalies teritorijos, o turi būti atsižvelgiama į įvairių kriterijų tarpusavio sąveiką kiekvienu atskiru atveju. Visais atvejais tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą koordinuoja Aplinkos ministerija. 

VE, kaip ir kiti aukšti statiniai, esant saulėtam orui, meta šešėlį ant gretimų objektų. Taip pat, arti VE, galimas besisukančių sparnų keliamo šviesos mirgėjimo poveikis. Šešėliavimo poveikio vertinimui Lietuvoje sukurtų ir patvirtintų metodikų ar higienos normųnėra, todėl vertinant šešėliavimą ir jo poveikį aplinkai vadovaujamasi pasauline praktika. Pagal praktiką, kaip leidžiamas šešėliavimo lygis yra priimtas Vokietijos standartų rekomenduojamos leistinos šešėliavimo poveikio normos, t. y. maksimaliai 30 val./metus arba 30 min./dieną.

Pagal praktiką, šešėliavimo artimiausiose gyvenamosiose aplinkose įvertinimas atliekamas pačiu blogiausiu variantu, priimant, kad visų pastatų visi langai yra orientuoti į vėjo jėgaines („Green House Mode“).

Statybų, veiklos vykdymo ar veiklos nutraukimo etapuose susidarančio atliekos turi būti tvarkomos vadovaujantis atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis ir perduodamos atliekų tvarkytojams registruotiems Atliekų tvarkytojų valstybės registre.

Vadovaujantis PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunkčiu, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statybai (kai objekto ir jo priklausinių užimamas plotas didesnis kaip 1 ha).

Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinybę pagal PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunktį lemia urbanistinio objekto pobūdis ir objekto bei jo priklausinių užimamas plotas.

Sąvoka „užimamas plotas“

Planuojamos ūkinės veiklos užimamas plotas apima bendrą urbanistinio objekto teritorijos plotą, įskaitant užstatomą plotą ir neužstatomą plotą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, „užstatomą plotą“ sudaro ne tik pastato plotas, bet ir susijusių inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, kanalų), kitų statinių, kurie nėra pastatai, ir statinių priklausinių plotai. Kitaip tariant „užimamas plotas“ = „užstatomas plotas“ (pastatas + inžinerinis statinys + kitas statinys, kuris nėra pastatas + statinių priklausiniai + keliai ir gatvės, šaligatviai, pėsčiųjų takai, dviračių takai, aikštelės) + „neužstatomas plotas“ (teritorijos dalis, kurioje įrengtos arba įrengiamos bet kokios dirbtinės dangos, arba atliekami nedirbtinės žemės dangos pakeitimai). „Užimamas plotas“ nebūtinai sutampa su žemės sklypo, kuriame planuojama ūkinė veikla plotu.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir tai, kad planuojamos ūkinės veiklos metu bus užimamas didesnis kaip 1 ha plotas, prekybos ir administracinės paskirties pastatų su bendra stovėjimo aikštele statyba atitinka PAV įstatymo 2 priedo 10.2. papunktį ir tokiai veiklai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Atnaujinta: 2024-02-23

Kalbant apie suminį poveikį, labai svarbu pabrėžti, kad kiekvienas PŪV atvejis gali būti labai skirtingas, todėl kiekvienu atveju apie suminį poveikį reikėtų spręsti individualiai atsižvelgiant į planuojamos veiklos vietos savybes, veiklos prognozuojamo poveikio mąstą, ar VE poveikis bus ilgalaikis, ar intensyvus, ar apims didelę teritoriją ir t.t.

Suminis poveikis suprantamas kaip bendras poveikis, sukeliamas ne tik vieno organizatoriaus PŪV, bet ir kitos, šiuo metu jau vykdomos ar ateityje potencialiai numatomos vykdyti ūkinės veiklos.

Kai kuriais atvejais suminis poveikis gali nesusidaryti ir mažiau nei 1 km atstumu, o kai kuriais atvejais reikšmingas suminis poveikis gali siekti ir iki 10 km atstumu. Taigi, ar gali susidaryti suminis poveikis ir kokiu atstumu vertinti bendrą vėjo elektrinių (toliau – VE) parko poveikį turi būti spendžiama individualiai.

Svarbu nustatyti, kurie komponentai yra jautriausi vykdant planuojamą ūkinę veiklą.

Dažnai poveikiai, kurie laikomi nereikšmingais, kai yra vertinami atskirai, gali tapti reikšmingi, kai vertinama jų sąveika ir susidaręs suminis poveikis.

Nuo 2023-01-01 pasikeitus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) nuostatoms, nustatyti papildomi reikalavimai poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi atitikti ne tik keliamus išsilavinimo reikalavimus, bet ir būti nepriekaištingos reputacijos bei turėti atitinkamą darbo patirtį. Vadovaujantis PAV įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) fizinis asmuo:

a) būti nepriekaištingos reputacijos. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas fizinis asmuo, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą ir (ar) per pastaruosius 5 metus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka buvo baustas už neteisingos informacijos, reikalingos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti arba poveikio aplinkai vertinimo programai patvirtinti, arba sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos priimti, pateikimą;

b) turėti aukštąjį išsilavinimą srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką;

c) turėti ne mažesnę kaip vienų metų darbo patirtį srityje, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką;

2) juridinis asmuo:

a) būti nepriekaištingos reputacijos. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas juridinis asmuo, kuris per pastaruosius 5 metus Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka buvo baustas už neteisingos informacijos, reikalingos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti arba poveikio aplinkai vertinimo programai patvirtinti, arba sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos priimti, pateikimą; ir (ar) juridinis asmuo, kurio vadovas ir (ar) specialistai nelaikomi nepriekaištingos reputacijos vadovaujantis šios dalies 1 punkto a papunkčiu kaip fiziniai asmenys;

b) turėti specialistų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką;

c) turėti specialistų, turinčių ne mažesnę kaip vienų metų darbo patirtį srityje, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką.

Atnaujinta: 2024-06-27

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkto nuostatomis atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo neatliekama saulės šviesos energijos elektrinių statybai. Poveikio aplinkai vertinimas saulės šviesos energijos elektrinių statybai atliekamas tik tuo atveju, kai jis privalomas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą – planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai aplinkos ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad šis poveikis aplinkai gali būti reikšmingas.

Saulės šviesos energijos elektrinės planuojamos, statomos ir eksploatuojamos laikantis aplinkos ministro nustatytų aplinkosauginių reikalavimų (su minėtais reikalavimais galite susipažinti paspaudę šią nuorodą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e6009fc063e311edbc04912defe897d1).

PŪV PAV tvarkos aprašo 1 priedo 93 punkte galima rasti nurodymą, kad turi būti atlikti pakankamos trukmės lauko tyrimai, tinkamais metų sezonais, kad gauti rezultatai būtų patikimi ir leistų prognozuoti galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį biologinei įvairovei. Praktiškai, lauko tyrimai turėtų trukti apie 1 metus laiko.

Na ir bet kokiu atveju, jei yra numatomas reikšmingas VE poveikis aplinkai, dėl informacijos, pvz,  apie saugomas rūšis nacionalinėse ir „Natura 2000” saugomose teritorijose PAV dokumentų rengėjui rekomenduojama kreiptis į atitinkamas saugomų teritorijų tarnybas. Jos ne tik kad pateiks aktualius duomenis, surinktus vykdant saugomų rūšių stebėseną, bet ir pasiūlys tinkamiausius būdus ir laikotarpius duomenims apie rūšis ir gamtines buveines surinkti.

Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama kai planuojama ūkinė veikla yra įrašyta į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priede nurodytą ūkinės veiklos rūšių sąrašą.

Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros atliekamos vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-845 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis.

Atnaujinta: 2024-02-23

PŪV – daugiabučių namų su priklausiniais statyba, neatitinka PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunktyje nustatytų kriterijų, todėl ūkinei veiklai atrankos dėl PAV procedūrų atlikti nereikia.

Atranka dėl PAV atliekama, kai PŪV atitinka PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunkčio nuostatas – urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai objekto ir jo priklausinių užimamas plotas didesnis kaip 1 ha).

Vadovaujantis PAV įstatymo 2 priedo 10.6. papunkčio nuostatomis, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros atliekamos, kai planuojamas PAV įstatymo 1 priedo 8.3 ir 8.4 papunkčiuose nenurodytų automobilių kelių (2 km ar ilgesnių) tiesimas, išskyrus vietinės reikšmės vidaus automobilių kelius ir (ar) inžinerinių saugaus eismo priemonių (greitėjimo, lėtėjimo juostų, pėsčiųjų ir dviračių takų, esamų sankryžų pertvarkymo kelio juostos ribose dėl eismo saugos), aplinkos apsaugos priemonių (laukinių gyvūnų apsaugos, triukšmo užtvarų sistemų) įdiegimą ir kelio techninių normatyvinių parametrų atstatymą automobilių kelio juostos ribose, nekeičiant automobilių kelio kategorijos. Kai numatomas PAV įstatymo 2 priede įrašytos veiklos keitimas ar išplėtimas, tuomet turi būti taikomos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros vadovaujantis PAV įstatymo 2 priedo 15 punkto nuostatomis.

PŪV nepatenka į PAV įstatymo 1 ir 2 priedų veiklų rūšių sąrašus, kurioms poveikis aplinkai privalo būti vertinamas arba kurioms turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, todėl pagal pateiktus duomenis planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikti nereikia.

Atsižvelgiant į tai, kad visi sankryžų, pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimo darbai planuojami šalia valstybinės reikšmės kelio, esamo kelio sklypo ribose (juostos ribose), svarbu atkreipti dėmesį, į tai ar kelio sklypas nesiriboja su „Natura 2000“ teritorija. Jeigu ribojasi, tuomet vadovaujantis Tvarkos aprašo^[1] nuostatomis, PŪV organizatorius turi pats kreiptis į saugomų teritorijų instituciją dėl išvados PŪV reikšmingumo nustatymo „Natura 2000“ teritorijoms. Saugomų teritorijų institucijai pateikus išvadą, kad PŪV poveikis „Natura 2000“ teritorijai reikšmingas, vadovaujantis PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, PŪV turės būti atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

PŪV nepatenka į PAV įstatymo 1 ir 2 priedų veiklų rūšių sąrašus (išskyrus PAV įstatymo 2 priedo 11.1. papunktyje nurodytą veiklos rūšį: „variklinių transporto priemonių nuolatinių lenktyniavimo ar išbandymo trasų įrengimas (kai įrengiamas 1 ha ar didesnis plotas)“, 10.2 papunktyje nurodytą veiklos rūšį: „urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai objekto ir jo priklausinių užimamas plotas didesnis kaip 1 ha)“, kurioms poveikis aplinkai privalo būti vertinamas arba kurioms turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, todėl tokiai PŪV poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikti nereikia.

PŪV – šiltnamių statyba, nepatenka į PAV įstatymo 1 ir 2 priedų veiklų rūšių sąrašus, kurioms poveikis aplinkai privalo būti vertinamas arba kurioms turi būti atliekama atranka dėl PAV. Tačiau PŪV gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai, naudojant vandens išteklius šiltnamių reikmėms, todėl turėtų būti atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros (atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo) pagal PAV įstatymo 2 priedo 1.3 papunkčio nuostatas: vandens išteklių naudojimas žemės ūkio reikmėms, įskaitant sausinimo ir drėkinimo sistemų įrengimą (kai nusausinamas 5 ha ar didesnis plotas arba kai drėkinimui sunaudojama 100 m3 ar daugiau vandens per parą).

Poveikio aplinkai vertinimo procedūros (atranka dėl PAV ir (ar) PAV) atliekamos, kai vadovaujantis PAV įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 7 straipsnio 1 dalimi, tokios procedūros privalomos.

Vadovaujantis PAV įstatymo 2 priedo 12.4. papunkčiu, atranka dėl PAV turi būti atliekama kai planuojama įrengti 1 ha ar didesnį teminį parką (pvz., zoologijos sodą, golfo lauką, teniso kortą, šaudyklą, vandens pramogų parką ant paviršinių vandens telkinių ir pan.).

Kadangi PŪV teritorijos plotas mažesnis kaip 1 ha, PŪV neatitinka PAV įstatymo 2 priedo 12.4. papunktyje nustatytų kriterijų, todėl PŪV nereikalinga atlikti atrankos dėl PAV procedūrų.

Pažymėtina tai, kad prieš pradedant vykdyti ūkinę veiklą – įrengiant šaudyklą, turi būti įvertinta aplinkos bei jos komponentų galima tarša sunkiaisiais metalais bei numatytos priemonės šiai taršai išvengti. Taip pat turi būti įvertinta atitiktis 2021 m. sausio 25 d.  Komisijos reglamento (ES) 2021/57, kuriuo dėl švino, su šratais patenkančio į šlapžemes arba aplink jas, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XVII priedo reikalavimams, ir poreikis taikyti poveikio mažinimo priemones ar planuojamos ūkinės veiklos alternatyvas.

Šaudyklos projektuojamos ir statomos laikantis normatyvinių statybos techninių dokumentų ir Šaudymo tiruose ar šaudyklose, jų teritorijoje reikalavimų, reikalavimų tirų ar šaudyklų patalpoms bei ginklo naudojimo ir nuomos tire ar šaudykloje tvarkosaprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-30 įsakymu Nr. V-383 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. 5-V-763 redakcija),  reikalavimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-199 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ 18 ir 20 punkto reikalavimus, sporto paskirties pastatams, sporto inžineriniams statiniams statyti yra skirti žemės sklypai, kurių paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos, bei sklypai, kurių paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos.

Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis PAV įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, kai planuojamą ūkinę veiklą, įrašytą į PAV įstatymo 2 priedą, numatoma įgyvendinti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar šios teritorijos artimoje aplinkoje, PŪV organizatorius, prieš pradėdamas rengti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo informaciją ar jos rengimo metu, aplinkos ministro nustatyta tvarka turi kreiptis į aplinkos ministro įgaliotą saugomų teritorijų instituciją dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio reikšmingumo šioms teritorijoms nustatymo.

Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas atliekami, kai vadovaujantis PAV įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, tokios procedūros privalomos.

Pažymime, kad urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statybai reikalinga atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo kai PŪV atitinka PAV įstatymo 2 priedo 10.2. papunkčio kriterijų, t. y. kai objekto ir jo priklausinių užimamas plotas didesnis kaip 1 ha. PŪV užimamas plotas apima bendrą urbanistinio objekto teritorijos plotą, įskaitant užstatomą plotą ir neužstatomą plotą.

Kadangi planuojamos ūkinės veiklos - naujo prekybos paskirties pastato su automobilių parkavimo aikštele statyba, užimamas plotas didesnis kaip 1ha, planuojamai ūkinei veiklai taikomas PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunktis ir turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) 2 priedo 12.4. papunkčiu, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atliekama kai planuojama įrengti 1 ha ar didesnį teminį parką (pvz., zoologijos sodą, golfo lauką, teniso kortą, šaudyklą, vandens pramogų parką ant paviršinių vandens telkinių ir pan.). Planuojamai ūkinei veiklai – nekomercinės šaudyklos įrengimui (jeigu planuojama įrengti 1 ha ploto ir didesnę šaudyklą), reikalinga atlikti atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, nes ši planuojama ūkinė veikla atitinka PAV įstatymo 2 priedo 12.4 punkte nustatytus kriterijus. Taip pat pažymime, kad PAV įstatyme nėra numatytos išimtys planuojamoms veikloms, skirtoms asmeninėms įmonės reikmėms bei specialaus statuso subjektams, išskyrus atvejus, kurie yra nurodyti šio teisės akto 1 straipsnio 3 dalyje. Agentūros nuomone  PAV įstatymas orientuojasi į veiklos pobūdį, mastą ir galimą poveikį aplinkai, o ne į tai, ar šia veikla bus siekiama pelno. Poveikio aplinkai vertinimo procedūros yra privalomos toms veikloms, kurios išvardytos PAV įstatymo 1 ir 2 prieduose, nepriklausomai nuo to, kas yra veiklos vykdytojas ir koks šios veiklos panaudojimo tikslas. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį ir integruoti aplinkos apsaugos reikalavimus į planuojamą veiklą, kad būtų išvengta reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 900 „Dėl įgaliojimų Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms suteikimo“ 2 punktu, Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra) yra įgaliota Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka vykdyti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme (toliau – PAV įstatymas) nustatytas atsakingosios institucijos funkcijas. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas pagal Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-845 „ Dėl planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ rengia informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo ir pateikia ją Agentūrai nagrinėti. Agentūra, vadovaudamasi PAV įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, išnagrinėjusi atrankos informaciją, poveikio aplinkai vertinimo subjektų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, priima atrankos išvadą ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas atliekami, kai vadovaujantis PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi bei 7 dalimi, tokios procedūros privalomos.

Vadovaujantis PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunkčiu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atliekama kai planuojama urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba, kai objekto ir jo priklausinių užimamas plotas didesnis kaip 1 ha.

PŪV atitinka PAV įstatymo 2 priedo 10.2. papunktyje nustatytus kriterijus, todėl ūkinei veiklai, reikalinga atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

Planuojamos ūkinės veiklos užimamas plotas apima bendrą urbanistinio objekto teritorijos plotą, įskaitant užstatomą plotą ir neužstatomą plotą. Vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, „užstatomą plotą“ sudaro ne tik pastato plotas, bet ir susijusių inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, kanalų), kitų statinių, kurie nėra pastatai, ir statinių priklausinių plotai. Kitaip tariant „užimamas plotas“ = „užstatomas plotas“ (pastatas + inžinerinis statinys + kitas statinys, kuris nėra pastatas + statinių priklausiniai + keliai ir gatvės, šaligatviai, pėsčiųjų takai, dviračių takai, aikštelės) + „neužstatomas plotas“ (teritorijos dalis, kurioje įrengtos arba įrengiamos bet kokios dirbtinės dangos arba atliekami nedirbtinės žemės dangos pakeitimai). „Užimamas plotas“ nebūtinai sutampa su žemės sklypo, kuriame planuojama ūkinė veikla, plotu.

Poveikio aplinkai vertinimo procedūros (atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas) atliekamos, kai vadovaujantis PAV įstatymo 3 straipsnio 1, 2 bei 7 dalimi, tokios procedūros privalomos.

Vadovaujantis PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunkčiu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atliekama kai planuojamaurbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba, kai objekto ir jo priklausinių užimamas plotas didesnis kaip 1 ha.

Kadangi PŪV užimamas plotas didesnis kaip 1 ha, PŪV atitinka PAV įstatymo 2 priedo 10.2. papunktyje nustatytus kriterijus, todėl ūkinei veiklai reikalinga atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

Planuojamos ūkinės veiklos užimamas plotas apima bendrą urbanistinio objekto teritorijos plotą, įskaitant užstatomą plotą ir neužstatomą plotą. Vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, „užstatomą plotą“ sudaro ne tik pastato plotas, bet ir susijusių inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, kanalų), kitų statinių, kurie nėra pastatai, ir statinių priklausinių plotai. Kitaip tariant „užimamas plotas“ = „užstatomas plotas“ (pastatas + inžinerinis statinys + kitas statinys, kuris nėra pastatas + statinių priklausiniai + keliai ir gatvės, šaligatviai, pėsčiųjų takai, dviračių takai, aikštelės) + „neužstatomas plotas“ (teritorijos dalis, kurioje įrengtos arba įrengiamos bet kokios dirbtinės dangos arba atliekami nedirbtinės žemės dangos pakeitimai). „Užimamas plotas“ nebūtinai sutampa su žemės sklypo, kuriame planuojama ūkinė veikla, plotu.

Agentūra atlieka atranką dėl PAV atsižvelgdama į: 1) PŪV mastą, pobūdį, jos sąveiką su kita suplanuota ir/ar vykdoma ūkine veikla; gamtos išteklių, tokių kaip vandens, žemės (jos paviršiaus ir gelmių), dirvožemio ir biologinės įvairovės, naudojimą; atliekų susidarymą; galimą PŪV poveikį dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai; galimą PŪV sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikį visuomenės sveikatai ir ekstremaliųjų įvykių ir (ar) ekstremaliųjų situacijų riziką; 2) vietovės, kurią PŪV gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, žemės naudmenas, toje vietovėje esančius gamtinius ir žemės gelmių išteklius, jų gausumą, kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes; natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos apsaugos tikslus, tankiai gyvenamas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugos zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenis, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu ar archeologiniu aspektu; 3) PŪV poveikio dydį ir erdvinį mastą, jo tikimybę ir pobūdį, intensyvumą, sudėtingumą, trukmę, dažnumą, grįžtamumą, tarpvalstybinį poveikį, suminį poveikį su toje vietoje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkine veikla ir galimybes išvengti poveikio ar užkirsti jam kelią.

Atliekant atranką dėl PAV ir priimant atrankos išvadą įvertinama visa aukščiau išvardintų aspektų visuma, kurie taip pat susiję su veiklos fizinėmis charakteristikomis: žemės sklypo funkcinėmis zonomis, planuojamu užstatymo plotu, numatomais statiniais, įrenginiais ir jų paskirtimi, planuojama įrengti inžinerine infrastruktūra (pvz., inžineriniai tinklai: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, energijos), susisiekimo komunikacijomis. Atsižvelgiant į tai, atrankos išvadoje gali būti aktualūs ne tik veiklos mastas ir pobūdis, bet ir pastato architektūriniai ar sklypo plano sprendiniai, pvz. pakeitus statinius/įrenginius, jų išdėstymo vietas ar kitus sprendinius, gali pasikeisti taršos šaltinių išsidėstymas, kas įtakotų kitokį poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai, nei buvo įvertinta priimant atrankos išvadą.

Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas atliekami, kai vadovaujantis PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, tokios procedūros privalomos. Vadovaujantis PAV įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) PŪV poveikio aplinkai vertinimas (toliau – PAV) turi būti atlikti iki įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiančio dokumento, <...> ir kitų leidimų, privalomų vykdant ūkinę veiklą, įrašytą į planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašus, nurodytus šio įstatymo 1 ir 2 prieduose) išdavimo. Jeigu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) PAV neatlikti, leidimas neišduodamas.

Vadovaujantis PAV įstatymo 7 straipsnio 8 dalimi, atrankos išvada įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo ir galioja 3 metus. Pasibaigus atrankos išvados galiojimo terminui, jeigu ja remiantis nebuvo išduotas leidimas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, atrankos dėl PAV procedūra atliekama iš naujo. Vykdant ūkinę veiklą, atsakingosios institucijos priimtoje atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią privalo būti įvykdytos, net jeigu išvados galiojimo terminas yra pasibaigęs.

Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, ūkinei veiklai, kuriai turi būti atliktos PAV įstatyme nustatytos procedūros, įstatymuose įtvirtinti leidimai (statybą leidžiantis dokumentas, <...> ir kiti šiame ar kituose įstatymuose nurodyti leidimai) išduodami ar keičiami <...> turint galiojantį atsakingosios institucijos sprendimą dėl PŪV poveikio aplinkai, pagal kurį PŪV atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, ar atrankos dėl PAV išvadą, kad PAV neprivalomas <...>. Jeigu PŪV, kuriai turi būti atliktos PAV įstatyme nustatytos procedūros, vykdyti nereikia šiame ar kituose įstatymuose įtvirtintų leidimų, ūkinę veiklą galima pradėti tik gavus sprendimą dėl poveikio aplinkai ar atrankos išvadą.

Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, jeigu fizinis asmuo, ar juridinis asmuo turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą <...>, išduotą galiojant sprendimui dėl poveikio aplinkai arba atrankos išvadai, išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, pagal kurį bus vykdoma sprendime dėl poveikio aplinkai ar atrankos išvadoje įrašyta ūkinė veikla, arba įregistruojant įrenginį, šio straipsnio trečiosios dalies nuostatos netaikomos.

Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi, šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų leidimų turinys ir ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) ūkinės veiklos užbaigimo sąlygos, jeigu jos nustatomos leidimuose, turi atitikti sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytas planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygas, nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas ir nustatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti tai, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas ir nustatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią.

Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, planuojantis, vykdantis ar užbaigiantis ūkinę veiklą fizinis ar juridinis asmuo privalo užtikrinti, kad pasirengimo vykdyti PŪV ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo, ir (ar) ūkinės veiklos užbaigimo etapuose būtų įgyvendintos sprendime dėl poveikio aplinkai nustatytos PŪV įgyvendinimo sąlygos ir priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ir (ar) atkurti, kas pažeista, arba atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, manytina, kad dėl PŪV atlikus atrankos dėl PAV procedūrą ir gavus atrankos išvadą, kad PAV neprivalomas bei šios atrankos išvados galiojimo metu gavus statybą leidžiantį dokumentą, veiklos vykdymo metu pakartotinai atrankos dėl PAV procedūrų atlikti nereikia, tačiau vykdomos veiklos mastas, fizinės ir technines charakteristikos turi atitikti atrankos išvadoje numatytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas ir nustatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią.

Atranka dėl PAV ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas atliekami, kai vadovaujantis PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi bei 7 straipsnio 1 dalimi, tokios procedūros privalomos.

Atranka dėl PAV atliekama, kai pagal PAV įstatymo 2 priedo 1.3. papunkčio nuostatas, planuojamas vandens išteklių naudojimas žemės ūkio reikmėms, įskaitant sausinimo ir drėkinimo sistemų įrengimą (kai nusausinamas 5 ha ar didesnis plotas arba kai drėkinimui sunaudojama 100 m³ ar daugiau vandens per parą).

PŪV nepatenka į PAV įstatymo 1 ir 2 priedų veiklų rūšių sąrašus, kurioms poveikis aplinkai privalo būti vertinamas arba kurioms turi būti atliekama atranka dėl PAV, todėl PŪV poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl PAV procedūrų atlikti nereikia.

Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas atliekami, kai vadovaujantis PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi bei 7 straipsnio 1 dalimi, tokios procedūros privalomos.

Vadovaujantis PAV įstatymo 2 priedo 11.17. papunkčiu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atliekama kai planuojamas upių vagų gilinimas ir (ar) kranto (-ų) keitimas, įskaitant salų, dambos įrengimą ar nukasimą.

Jeigu PŪV susijusi su  upės vagos gilinimu, upės kranto (-ų) keitimu, tuomet PŪV taikomi PAV įstatymo 2 priedo 11.17. papunkčio reikalavimai ir turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis PAV įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, kai planuojamą ūkinę veiklą, įrašytą į PAV įstatymo 2 priedą, numatoma įgyvendinti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar šios teritorijos artimoje aplinkoje, PŪV organizatorius, prieš pradėdamas rengti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo informaciją ar jos rengimo metu, aplinkos ministro nustatyta tvarka turi kreiptis į aplinkos ministro įgaliotą saugomų teritorijų instituciją dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio reikšmingumo šioms teritorijoms nustatymo.

Upės vagos siaurinimas yra techninis veiksmas, kai keičiamas upės skerspjūvio plotas, keičiant upės vagą formuojančią struktūrą bei upės kranto liniją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatomis draudžiama reguliuoti upes ir (arba) ežerus – tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti jų vandens lygį, gylį ir (arba) krantų liniją, hidrologinį režimą, sutrikdant vandens telkinio maitinimą paviršiniais ir požeminiais vandenimis, panaikinti, tiesinti ar perkelti upės vagą, nukreipiant vandens tėkmę vamzdynu po žeme, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus kai 14 straipsnio 1 dalyje numatyti, taip pat kiti darbai ir (arba) priemonės, kuriuos vykdant upės ir (arba) ežerai, kuriems nustatyti vandensaugos tikslai, reguliuojami taip, kad blogėja jų būklė, gali būti vykdomi, kai tokia veikla yra labai svarbi visuomenės interesams ir (arba) nauda žmonių sveikatai, jų saugai, taip pat subalansuotai plėtrai yra didesnė už naudą, kurią aplinkai ir visuomenei duoda nesureguliuota upė ir (arba) ežeras, ir (arba) tokia veikla yra būtina, nes dėl techninių galimybių ar per didelių sąnaudų naudos, kurią duoda upių ir (arba) ežerų reguliavimas, negalima gauti kitais būdais, kurie aplinkosaugos požiūriu būtų gerokai pranašesni bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus atvejus.

Vadovaujantis PAV įstatymo 3 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kai planuojama ūkinė veikla uždrausta įstatymais, tokios planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas negali būti atliekami.

Vadovaujantis PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunkčiu, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atliekama kai planuojamaurbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba, kai objekto ir jo priklausinių užimamas plotas didesnis kaip 1 ha.

Pagal PAV įstatymo 2 priedo 10.6. papunkčio nuostatas, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros atliekamos, kai planuojamas PAV įstatymo 1 priedo 8.3 ir 8.4 papunkčiuose nenurodytų automobilių kelių (2 km ar ilgesnių) tiesimas, išskyrus vietinės reikšmės vidaus automobilių kelius ir (ar) inžinerinių saugaus eismo priemonių (greitėjimo, lėtėjimo juostų, pėsčiųjų ir dviračių takų, esamų sankryžų pertvarkymo kelio juostos ribose dėl eismo saugos), aplinkos apsaugos priemonių (laukinių gyvūnų apsaugos, triukšmo užtvarų sistemų) įdiegimą ir kelio techninių normatyvinių parametrų atstatymą automobilių kelio juostos ribose, nekeičiant automobilių kelio kategorijos.

PŪV nepatenka į PAV įstatymo 1 ir 2 priedų veiklų rūšių sąrašus, kurioms poveikis aplinkai privalo būti vertinamas arba kurioms turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, todėl PŪV poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikti nereikia.

[1]Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255 „Dėl Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Vadovaujantis PAV įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi, kai Agentūra yra priėmusi atrankos dėl PAV išvadą ir (ar) sprendimą dėl PŪV poveikio aplinkai, tačiau iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios ar pradėjus ją vykdyti PŪV keičiama, plečiama ir šis keitimas ar plėtimas atitinka šio įstatymo 1 priedo 11 punkte ar 2 priedo 14 ir 15 punktuose nurodytus atvejus, tokiu atveju atranka dėl PAV ar PAV atliekamas dėl PŪV keitimo ar plėtimo.

Ūkinės veiklos vykdytojui nusprendus pakeisti ar išplėsti vykdomą ūkinę veiklą, kuri įrašyta į PAV įstatymo 2 priede pateiktą rūšių sąrašą, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą, kai PŪV keitimas ar išplėtimas gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai (išskyrus PAV įstatymo 1 priedo 11 punkte nurodytus atvejus ir atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių (įrenginių) modernizavimą, jeigu jų įrengtoji galia padidinama mažiau kaip 15 procentų), atranka dėl PAV atliekama pagal PAV įstatymo 2 priedo 15.1-15.3 papunkčius veiklai, kuriai: „15.1. nenustatyti ribiniai dydžiai, – jeigu PŪV keitimas ar išplėtimas gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai; 15.2. nustatyti ribiniai dydžiai, – jeigu vykdoma veikla ir veiklos pakeitimas ar išplėtimas yra mažesnis, negu sąraše nustatyti žemutiniai ribiniai dydžiai, o pakeitus ar išplėtus veikla atitiks žemutinius ribinius dydžius; 15.3. nustatyti ribiniai dydžiai, – kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka šiame sąraše nustatytus žemutinius ribinius dydžius ar yra didesnis už juos.“

Atkreipiame dėmesį, kad nustatant PAV įstatymo 2 priedo 15.2 ir 15.3 papunkčiuose nurodyto veiklos pakeitimo ar išplėtimo mastą, sumuojami per paskutinius 5 kalendorinius metus atlikti veiklos pakeitimai ar išplėtimai, skaičiuojant nuo paskutinio sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai arba atrankos išvados priėmimo.

Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau - PAV įstatymas) 6 straipsnio 2 dalį, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) savo lėšomis organizuoja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras, rengia atrankos informaciją, dalyvauja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procesuose PAV įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka. 

Poveikio aplinkai vertinimo procedūros (atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas) atliekamos, kai vadovaujantis PAV įstatymo 3 straipsnio 1, 2 bei 7 dalimi, tokios procedūros privalomos.

Vadovaujantis PAV įstatymo 2 priedo 12.4. papunkčiu, atranka dėl PAV turi būti atliekama kai planuojama įrengti 1 ha ar didesnį teminį parką (pvz., zoologijos sodą, golfo lauką, teniso kortą, šaudyklą, vandens pramogų parką ant paviršinių vandens telkinių ir pan.).

PŪV atitinka PAV įstatymo 2 priedo 12.4. papunktyje nustatytus kriterijus, todėl ūkinei veiklai reikalinga atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

Atkleipiame dėmesį, kad planuojamos ūkinės veiklos užimamas plotas apima bendrą urbanistinio objekto teritorijos plotą, įskaitant užstatomą plotą ir neužstatomą plotą. Vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, „užstatomą plotą“ sudaro ne tik pastato plotas, bet ir susijusių inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, kanalų), kitų statinių, kurie nėra pastatai, ir statinių priklausinių plotai. Kitaip tariant „užimamas plotas“ = „užstatomas plotas“ (pastatas + inžinerinis statinys + kitas statinys, kuris nėra pastatas + statinių priklausiniai + keliai ir gatvės, šaligatviai, pėsčiųjų takai, dviračių takai, aikštelės) + „neužstatomas plotas“ (teritorijos dalis, kurioje įrengtos arba įrengiamos bet kokios dirbtinės dangos arba atliekami nedirbtinės žemės dangos pakeitimai). „Užimamas plotas“ nebūtinai sutampa su žemės sklypo, kuriame planuojama ūkinė veikla, plotu.

Vadovaujantis PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunkčiu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atliekama kai planuojama urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba, kai objekto ir jo priklausinių užimamas plotas didesnis kaip 1 ha. Kai numatomas PAV įstatymo 2 priede įrašytos veiklos keitimas ar išplėtimas, tuomet turi būti atliekamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros vadovaujantis PAV įstatymo 2 priedo 15 punkto nuostatomis.

Planuojama ūkinė veikla - esamo mokslo paskirties pastato rekonstravimas,  nepatenka į PAV įstatymo 1 ir 2 priedų veiklų rūšių sąrašus, kurioms poveikis aplinkai privalo būti vertinamas arba kurioms turi būti atliekama atranka dėl PAV, todėl PŪV poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl PAV procedūrų atlikti nereikia.

PŪV nepatenka į PAV įstatymo 1 ir 2 priedų veiklų rūšių sąrašus, kurioms poveikis aplinkai privalo būti vertinamas arba kurioms turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, todėl PŪV poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikti nereikia.

Infrastruktūros (susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų) išvystymas 45,4 ha teritorijoje, gyvenamajame rajone, neatitinka PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunktyje nustatytų kriterijų, todėl ūkinei veiklai atrankos dėl PAV procedūrų atlikti nereikia.

Aplinkos apsaugos agentūra organizuoja seminarus, kuriuose aptariami aktualiausi PAV klausimai ir problemos. Su šių seminarų medžiaga galima susipažinti ČIA. 

Nemažai naudingos informacijos galima rasti ir Aplinkos ministerijos puslapyje ČIA.

Kokiame teisės akte nustatyti reikalavimai aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijų atlikimui ir ataskaitų rengimui?

Reikalavimus aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijų atlikimui ir ataskaitų rengimui nustato Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 „Dėl Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“. Šios taisyklės privalomos taršos šaltinių naudotojams, kurie ūkinės veiklos vykdymo metu į aplinkos orą išmeta teršalus.

Koks yra aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos tikslas?

Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos tikslas yra nustatyti (patikslinti) tarp jų po įrenginio priėmimo į eksploataciją pagal planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo dokumentus ūkinės veiklos objekto aplinkos oro taršos šaltinius bei jų parametrus ir iš ūkinės veiklos objekto taršos šaltinių išmetamą teršalų kiekį ir jų sudėtį.

Kokie teršalų išsiskyrimo ir išmetimo į aplinkos orą šaltiniai turi būti vertinami, atliekant aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją?

 Atliekant aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją, įvertinami visi stacionarūs organizuoti ir neorganizuoti teršalų išsiskyrimo ir išmetimo į aplinkos orą šaltiniai ir iš jų išmetamas į aplinkos orą teršalų kiekis bei sudėtis.

Ar atliekant aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją turi būti vertinami ūkio subjekto eksploatuojami mobilieji aplinkos oro taršos šaltiniai? 

Mobilieji aplinkos oro taršos šaltiniai, t. y. motorinės transporto priemonės ar kiti judantys mechanizmai, iš kurių teršalai patenka į aplinkos orą ir kuriuos eksploatuoja ūkio subjektas, atliekant  aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją nėra vertinami.

Kuo skiriasi organizuotas taršos šaltinis nuo neorganizuoto taršos šaltinio?

Organizuotas taršos šaltinis – įrenginys, skirtas specialiai teršalams į aplinkos orą išmesti.

Neorganizuotas (išsklaidytos) taršos šaltinis – įrenginys ar vieta, neskirti specialiai teršalams į aplinkos orą išmesti. Tai gali būti atviros žaliavų ar atliekų saugojimo aikštelės ar kt.

Kuo skiriasi taršos šaltinis nuo teršalų išsikyrimo šaltinio?

Taršos šaltinis – įrenginys ar vieta, iš kurios teršalai patenka į aplinkos orą.

Teršalų išsiskyrimo šaltinis – tai technologinis įrenginys, žaliavų ar produkcijos paskirstymo aikštelė ir pan., iš kurio išsiskiria teršalai.

Kaip turi būti numeruojami teršalų išsiskyrimo ir taršos šaltiniai?

 Teršalų išsiskyrimo šaltinio numeris susideda iš dviejų dalių. Pirma dalis – trijų ženklų taršos šaltinio, prie kurio prijungtas išsiskyrimo šaltinis (keli šaltiniai), numeris, antra dalis – dviejų ženklų išsiskyrimo šaltinio numeris. Visi organizuoti taršos šaltiniai numeruojami nuo 001 iki 599, o neorganizuoti stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai – nuo 601 iki 999.

Ar ūkinės veiklos vykdytojas turi turėti stacionarių taršos šaltinių išdėstymo schemą?

 Ūkinės veiklos vykdytojas turi turėti stacionarių taršos šaltinių išdėstymo schemą su joje pažymėtais stacionarių taršos šaltinių numeriais. Šaltinių numeracija neturi keistis. Naujam išsiskyrimo šaltiniui suteikiamas anksčiau nenaudotas numeris. Likvidavus teršalų išsiskyrimo šaltinį, jo numeris toliau nenaudojamas. 

Stacionarių taršos šaltinių numeriai turi būti užrašyti ir ant (prie) taršos šaltinio (užkabinus ir užklijavus atmosferos poveikiui atsparias lenteles su numeriu arba, kur galima, užrašius numerį ant taršos šaltinio). Užrašas turi būti aiškus, gerai įžiūrimas.

Per kiek laiko turi būti atliekama inventorizacija,  pradėjus eksploatuoti naują įrenginį ar jo dalį, susijusią su teršalų išmetimu į aplinkos orą?

 Pradėjus eksploatuoti naują įrenginį ar jo dalį, susijusią su teršalų išmetimu į aplinkos orą, aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacija turi būti atliekama per vienerius metus nuo įrenginio ar jo dalies paleidimo (veiklos pradžios) datos, apie kurią veiklos vykdytojas nedelsiant turi raštu pranešti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūrai, kuri,  atsižvelgdama į argumentuotus apskrities visuomenės sveikatos centro pasiūlymus, gali oficialiu raštu nurodyti atlikti inventorizaciją per trumpesnį, bet ne mažiau kaip 6 mėnesiai, laiką.

Kada įsigalioja aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacija ar patikslinti galiojančios inventorizacijos ataskaitos duomenys?

Inventorizacijos ataskaita ir patikslinti galiojančios inventorizacijos ataskaitos duomenys įsigalioja nuo jų priėmimo IS „AIVIKS“ arba Aplinkos apsaugos agentūros rašte apie inventorizacijos ataskaitos arba patikslintų jos duomenų įvertinimą (priėmimą) nurodytos datos. Inventorizacijos ataskaita galioja penkerius metus. Patikslinti galiojančios inventorizacijos ataskaitos duomenys galioja iki inventorizacijos ataskaitos galiojimo pabaigos.

Kaip ūkio subjektas yra informuojamas apie inventorizacijos ataskaitos arba patikslintų galiojančios inventorizacijos ataskaitos duomenų įvertinimą (priėmimą)?

Apie inventorizacijos ataskaitos arba patikslintų galiojančios inventorizacijos ataskaitos duomenų įvertinimą (priėmimą) ūkio subjektas informuojamas naudojantis IS „AIVIKS“ arba elektroninių ryšių ar kitomis priemonėmis, kuriomis pateikta inventorizacijos ataskaita arba patikslinti galiojančios inventorizacijos ataskaitos duomenys.

Kaip turi būti nustatoma išsiskyrusių bei išmetamų teršalų kiekis ir sudėtis?

Išsiskyrusių bei išmetamų teršalų kiekis ir sudėtis nustatoma instrumentiniais matavimais. Matavimams atlikti svarbu parinkti optimalų technologinio ciklo momentą (technologinį režimą, degimo režimą ir pan.). Matavimai atliekami vadovaujantis galiojančiomis metodinėmis rekomendacijomis, pateiktomis Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų ir teršalų aplinkos ore ėminių laboratoriniams tyrimams atlikti ėmimo, matavimų ir tyrimų atlikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. D1‑68 „Dėl Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų ir teršalų aplinkos ore ėminių laboratoriniams tyrimams atlikti ėmimo, matavimų ir tyrimų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, galiojančiais normatyviniais dokumentais bei standartais. Tuos teršalus, kurių išmetamą kiekį instrumentinių matavimų būdu nustatyti nėra galimybės (neįmanoma įrengti ėminio ėmimo vietos, neorganizuotas išmetimas, nėra metodikos), įvertinti galima skaičiavimo būdu pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 395 „Dėl į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašo patvirtinimo ir apmokestinamų teršalų kiekio nustatymo asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos“ patvirtintą skaičiavimo metodiką.

Kokia informacija ataskaitoje turi būti pateikiama, jeigu išmatuota teršalo koncentracija yra mažesnė už taikomu metodu išmatuojamą mažiausią koncentraciją?

Jeigu matuota teršalo koncentracija yra mažesnė už taikomu metodu išmatuojamą mažiausią koncentraciją, pateikiant inventorizacijos duomenis turi būti įrašoma, už kokią konkrečią taikomu metodu išmatuojamos mažiausios koncentracijos vertę matuotos teršalo koncentracijos vertė yra mažesnė.

Ar galima pratęsti ankstesnės inventorizacijos ataskaitos galiojimą?

 Aplinkos apsaugos agentūra gali priimti sprendimą dėl ankstesnės inventorizacijos ataskaitos galiojimo pratęsimo, jeigu veiklos vykdytojas iki ankstesnės inventorizacijos ataskaitos galiojimo pabaigos su tokiu prašymu kreipiasi į Aplinkos apsaugos agentūrą, patvirtindamas, kad ūkinės veiklos objekte anksčiau atliktos inventorizacijos ataskaita visiškai atitinka esamą būklę.

Kokiais atvejais turi būti parengiama nauja aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaita arba tikslinami galiojančios inventorizacijos ataskaitos duomenys?

Ūkinės veiklos vykdytojas turi parengti naują inventorizacijos ataskaitą arba patikslinti galiojančios inventorizacijos ataskaitos duomenis, įvykus įrenginio pobūdžio ar veikimo pakeitimams arba išplėtimui, procese naudojamų žaliavų pakeitimui, kurie gali daryti didesnį neigiamą poveikį aplinkos orui.

Ar privaloma atlikti inventorizaciją ūkinės veiklos objektams, kuriems iškelta bankroto byla arba kreditoriai vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka?

Taip. Ūkinės veiklos objektams, kuriems iškelta bankroto byla arba kreditoriai vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo numatyta tvarka), bet kuriuose dar vyksta ūkinė veikla, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės  ar taršos leidimui gauti (atnaujinti, koreguoti) inventorizaciją galima atlikti ir matavimo, ir skaičiavimo būdu.

Kas gali atlikti aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją ir parengti ataskaitą?

Vykdomos ūkinės veiklos teršalų išsiskyrimo bei išmetimo į aplinkos orą šaltinių bei iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją atlikti bei inventorizacijos ataskaitą rengti gali tiek ūkinės veiklos objekto specialistai, tiek ir pagal sutartis dirbančių įmonių, organizacijų ar įstaigų, išskyrus vykdančius aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, kompetentingi specialistai, kurie gali atlikti visišką arba tik dalinę (pvz., inventorizuoti tik taršos šaltinius) inventorizaciją.

Ūkinės veiklos vykdytojams, sudarantiems inventorizacijos ar atskiros jos dalies rengimo sutartį su kita įmone, organizacija ar įstaiga, rekomenduojama sutartyje numatyti ir jų atsakomybę už atliktus darbus.

Kas atsako už inventorizacijos atlikimą, ataskaitos parengimą ir, esant reikalui, jos tikslinimą?

Inventorizacijos atlikimą, ataskaitos parengimą ir, esant reikalui, jos tikslinimą savo lėšomis atlieka bei už inventorizacijos ataskaitoje pateikiamus galutinius duomenis atsako ūkinės veiklos vykdytojas.

Ūkinės veiklos vykdytojas taip pat atsako už tai, kad stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų instrumentinius matavimus ir tyrimus atliktų ir (ar) imtų ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti,  tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. D1‑68 „Dėl Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų ir teršalų aplinkos ore ėminių laboratoriniams tyrimams atlikti ėmimo, matavimų ir tyrimų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka leidimus vykdyti šią veiklą turinčios laboratorijos arba būti akredituotos kaip atitinkančios standartą LST EN ISO/IEC 17025 konkretiems teršalams tirti, matuoti, imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti.

Kokiu būdu turi būti pateikiama inventorizacijos ataskaita?

Kol nėra techninių galimybių pateikti inventorizacijos ataskaitą arba patikslintus galiojančios inventorizacijos ataskaitos duomenis naudojant IS „AIVIKS“, jie teikiami el. paštu [email protected] arba kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą, nurodytą Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme. Kartu su inventorizacijos ataskaita turi būti pateiktas ūkinės veiklos vykdytojo pasirašytas lydraštis, kuriuo patvirtinama, kad teikiama informacija yra teisinga. Teikiant inventorizacijos ataskaitą arba patikslintus galiojančios inventorizacijos ataskaitos duomenis elektroniniame formate, lydraštis turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą, identifikuoti inventorizacijos ataskaitą teikiantį asmenį.

Kokiais formatais turi būti pateiktas inventorizacijos ataskaitos arba patikslintų galiojančių inventorizacijos ataskaitos duomenų įrašas skaitmeninėje laikmenoje?

Inventorizacijos ataskaitos arba patikslintų galiojančių inventorizacijos ataskaitos duomenų įrašas skaitmeninėje laikmenoje turi būti pateiktas *.docx arba *.odt formatu ir kopija *.pdf formatu; kiti kartu pateikiami dokumentai gali būti pateikti šiais formatais: *.txt, *.pdf, *.jpg, *.gif, *.tif, *.png. 

Taršos leidimą turi gauti fizinis ar juridinis asmuo ar juridinio asmens padalinys (t. y. ūkio subjektas), norintis eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), įskaitant ir kilnojamąjį kurą deginantį įrenginį, kuriame bus vykdoma Taršos taisyklių[1] 1 priede nurodytus kriterijus atitinkanti veikla.

Atkreipiamas dėmesys, kad Taršos leidimo specialiąją dalį „Kvapų valdymas“ privaloma turėti, kai išduodamas taršos leidimas su bent viena TL taisyklių 1 priedo 1–6 punktuose nurodyta specialiąja dalimi ir jei vykdoma (ar planuojama vykdyti) veikla atitinka TL taisyklių 1 priedo 1 priedėlyje nurodytą veiklos rūšį.

Veiklos vykdytojas taršos leidimą naujam įrenginiui (jo daliai, keliems įrenginiams ar jų dalims) eksploatuoti privalo gauti iki įrenginio veikimo (eksploatavimo) pradžios.

1)Taršos  leidimo gavimas:

Taršos leidimui gauti Aplinkos apsaugos agentūrai teikiami šie dokumentai:

1. paraiška Taršos leidimui gauti.

Paraiška Taršos leidimui gauti rengiama pagal TL taisyklių 2 priede pateiktą formą. Paraiškos rengimo reikalavimai nurodyti TL taisyklių IV skyriuje, paaiškinimai apie kai kurių paraiškos dalių pildymą pateikti TL taisyklių 4 priede.

2. dokumentai (kaip priedas).

Prie paraiškos tiekiami dokumentai ar įmonės patvirtinti jų nuorašai, nurodyti TL taisyklių 29-36 p. Atkreipiame dėmesį, kad su paraiška galima teikti kitus dokumentus, kuriuos veiklos vykdytojas mano esant reikalingus.

2) Taršos leidimo keitimas:

Planuojant įrenginio pakeitimą ar išplėtimą, kuris sąlygoja kitokias leidimo sąlygas, negu nustatytos Taršos leidime, leidimas turi būti pakeistas ar patikslintos leidimo sąlygos iki įrenginio pakeitimo ar išplėtimo.

Taršos leidimas turi būti pakeistas, esant bent vienai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnyje nurodytų leidimo pakeitimo sąlygų.

Taršos leidimui pakeisti Aplinkos apsaugos agentūrai teikiami šie dokumentai:

1. paraiška Taršos leidimui pakeisti. Jeigu keičiami tik TL taisyklių 55.4.2–55.4.4 papunkčiuose nurodyti leidimo priedai, nekeičiant leidimo sąlygų, paraiška neteikiama;
2. dokumentai, patvirtinantys pasikeitusius duomenis, t.y. dokumentai, kurie keičiasi ir (ar) kuriuos reikia įvertinti, keičiant Taršos leidimą ir nustatant naujas leidimo sąlygas (pvz. atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas, ūkio subjekto aplinkos monitoringo programa, ŠESD planas ar kt.)

3) Taršos leidimo rekvizitų keitimas:

Taršos leidimo rekvizitai keičiami, jeigu teisę eksploatuoti arba valdyti įrenginį (ar dalį) įgyja kitas fizinis asmuo, juridinis asmuo arba pasikeičia fizinio asmens vardas, pavardė arba juridinio asmens, kitos organizacijos pavadinimas, teisinė forma, kodas, adresas (įrenginio eksploatavimo vieta nesikeičia), arba jei leidime nurodyta atsakomybė pasidalijama (TL taisyklių 81 p.).

Taršos leidimo rekvizitams pakeisti Aplinkos apsaugos agentūrai teikiami šie dokumentai:

1. ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo raštu informuojama Aplinkos apsaugos agentūra apie pasikeitusius duomenis ir pateikiamas prašymas patikslinti taršos leidimo rekvizitus;
2.  dokumentus, patvirtinančius pasikeitusius duomenis ir (ar) įrodančius apie perimtas teises ir atsakomybės pasidalijimą;
3. atitinkamai pakeisti TL taisyklių 31.3, 32.3, 36.2–36.4 papunkčiuose nuodytidokumentai ar kiti dokumentai, jei jie buvo teikti paraiškoje gauti ar pakeisti taršos leidimą;

Atkreipiamas dėmesys, kad veiklos vykdytojas gali nurodyti kokius duomenis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio reikalavimusjis laiko komercine (gamybine) paslaptimi, kurie neviešinami ar kitaip neteikiami tretiesiems asmenims be raštiško veiklos vykdytojo sutikimo. Tokia informacija ir informacija, kurios apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, teikiama atskirai.

Informuojame, kad už Taršos leidimo išdavimą ir pakeitimą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 8 dalyje ir 9 dalies 1, 4, 5, 6 punktuose nurodytais pagrindais imama valstybės rinkliava, nustatyta Konkrečiųvalstybės rinkliavosdydžių sąrašo 4.141² punkte.

Palyginamoji lentelė apie teikiamus dokumentus:

*Dokumentai teikiami pagal TL taisyklių 69 p.

Atkreipiamas dėmesys, kad veiklos vykdytojas privalo nedelsdamas pranešti Aplinkos apsaugos agentūrai apie bet kokius planuojamus įrenginio pobūdžio ar veikimo pakeitimus ar išplėtimą, kurie gali daryti poveikį aplinkai (kurą deginančių įrenginių atveju – išmetamų teršalų ribinių verčių laikymuisi); apie bet kokius planuojamus atliekų tvarkymo įrenginyje vykdomos atliekų apdorojimo (naudojimo ar šalinimo, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti) veiklos pakeitimus (TL taisyklių 71 p.).

1. Kas reglamentuoja paukščių ir šikšnosparnių monitoringo atlikimą vėjo elektrinių parkuose? 

Atsakymas:

Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai)  11.6 papunktyje nurodyta, kad: „poveikio kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei, kraštovaizdžio vizualinės struktūros pokyčių ir estetinio potencialo monitoringus turi vykdyti ūkio subjektai, kuriems tai numatyta planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) ataskaitoje ar PAV sprendime arba statinių projektuose, parengtuose teisės aktuose nustatyta tvarka, arba poveikio biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui monitoringas numatytas ūkio subjekto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, teritorijų ir (ar) strateginio planavimo dokumentuose.“.

2. Ar reikalinga paukščių ir šikšnosparnių monitoringą atlikti 1 vėjo elektrinei (planuojamai ar jau veikiančiai), kuriai nebuvo atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros (nebuvo atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas)? 

Atsakymas:

Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) 11.6 papunktyje nustatyta, kad: <...> poveikio kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei, kraštovaizdžio vizualinės struktūros pokyčių ir estetinio potencialo monitoringus turi vykdyti ūkio subjektai, kuriems tai numatyta planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitoje ar PAV sprendime arba statinių projektuose, parengtuose teisės aktuose nustatyta tvarka, arba poveikio biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui monitoringas numatytas ūkio subjekto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, teritorijų ir (ar) strateginio planavimo dokumentuose.<..>.

Vienas iš teisės aktų reglamentuojančių vėjo elektrinių (toliau – VE) veiklą yra nuo 2024-01-01 įsigaliojęs Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimo aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-406 „Dėl Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), kurio  1 punkte numatyta, kad:  <....> Taip pat Aprašas taikomas atliekant įrengtų VE ar jų parkų poveikio paukščiams ir šikšnosparniams monitoringą ir poveikio vengimo ar mažinimo priemonių efektyvumo monitoringą.<...>.

Taip pat Aprašo 14 punkte, numatyta, kad: <...> Reikšmingam neigiamam poveikiui ir prevencijos priemonių efektyvumui įvertinti reikalingi paukščių ir šikšnosparnių tyrimai ir monitoringas, kurie turi tinkamai parodyti šių gyvūnų grupių rūšinę sudėtį, gausumą, svarbias maitinimosi ir veisimosi vietas, skraidymo tarp jų maršrutus, sankaupų vietas, migracijos kelius planuojamų ar jau veikiančių VE ar jų parkų teritorijoje ir (ar) jų artimoje aplinkoje.<...>. 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaujantis Nuostatų 11.6 ir 19 punkto reikalavimais 1 VE turi būti parengta monitoringo programa, vadovaujantis Nuostatų 24 punkto reikalavimais ir pagal suderintą monitoringo programą turi būti vykdomas monitoringas.

3. Jei atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo ar sprendime dėl poveikio aplinkai nenumatyta atlikti paukščių ir šikšnosparnių monitoringo, ar tuomet, šiems jau veikiantiems vėjo elektrinių parkams ar vėjo elektrinėms reikia atlikti paukščių ir šikšnosparnių monitoringą?

Atsakymas:

Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) 11.6 papunktyje nustatyta, kad: <...> poveikio kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei, kraštovaizdžio vizualinės struktūros pokyčių ir estetinio potencialo monitoringus turi vykdyti ūkio subjektai, kuriems tai numatyta planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitoje ar PAV sprendime arba statinių projektuose, parengtuose teisės aktuose nustatyta tvarka, arba poveikio biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui monitoringas numatytas ūkio subjekto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, teritorijų ir (ar) strateginio planavimo dokumentuose.<...>.

Vienas iš teisės aktų reglamentuojančių vėjo elektrinių veiklą yra nuo 2024-01-01 įsigaliojęs Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimo aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-406 „Dėl Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), kurio  1 punkte numatyta, kad:  <...> Taip pat Aprašas taikomas atliekant įrengtų VE ar jų parkų poveikio paukščiams ir šikšnosparniams monitoringą ir poveikio vengimo ar mažinimo priemonių efektyvumo monitoringą.<...>.

Taip pat Aprašo 14 punkte, numatyta, kad: <...>Reikšmingam neigiamam poveikiui ir prevencijos priemonių efektyvumui įvertinti reikalingi paukščių ir šikšnosparnių tyrimai ir monitoringas, kurie turi tinkamai parodyti šių gyvūnų grupių rūšinę sudėtį, gausumą, svarbias maitinimosi ir veisimosi vietas, skraidymo tarp jų maršrutus, sankaupų vietas, migracijos kelius planuojamų ar jau veikiančių VE ar jų parkų teritorijoje ir (ar) jų artimoje aplinkoje.<...>

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, informuojame, kad vadovaujantis Nuostatų 11.6 ir 19 punkto reikalavimais, eksploatuojamiems vėjo elektrinių parkams turi būti parengtos monitoringo programos, vadovaujantis Nuostatų 24 punkto reikalavimais ir suderinta monitoringo programa turi būti vykdomas monitoringas, net jei tai nenumatyta atrankos išvadoje ar sprendime dėl poveikio aplinkai.

4. Kur galima viešai susipažinti su paukščių ir šikšnosparnių monitoringo ataskaitomis, atliktais tyrimais planuojamose vėjo elektrinių parkų teritorijose ar jau veikiančiuose VE parkuose?

Atsakymas:

Taip, vadovaujantis Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ 37.3 papunkčiu, monitoringo ataskaitas ūkio subjektai turi skelbti savo interneto svetainėje.

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimą turi gauti fizinis ar juridinis asmuo ar juridinio asmens padalinys (t. y. ūkio subjektas), norintis eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), kuriame bus vykdoma TIPK taisyklių[1] 1 priede išvardintų rūšių veikla/veiklos.

Veiklos vykdytojas TIPK leidimą naujam įrenginiui (jo daliai, keliems įrenginiams ar jų dalims) eksploatuoti privalo gauti iki įrenginio veikimo (eksploatavimo) pradžios.

1)TIPK leidimo gavimas:

TIPK leidimui gauti Aplinkos apsaugos agentūrai teikiami šie dokumentai:

1. paraiška TIPK leidimui gauti.

Paraiška TIPK leidimui gauti rengiama pagal TIPK taisyklių 4 priede pateiktą formą. Paraiškos rengimo reikalavimai nurodyti TIPKL taisyklių V skirsnyje, paaiškinimai apie kai kurių paraiškos dalių pildymą pateikti TIPK taisyklių 6 priede.

2. dokumentai (kaip priedas).

Prie paraiškos tiekiami dokumentai ar įmonės patvirtinti jų nuorašai, nurodyti TIPK taisyklių 22-23 p. Atkreipiame dįmesį, kad ūkinės veiklos vykdytojas su paraiška gali teikti, jo nuomone, reikalingą, bet nenurodytą TIPK taisyklėse ar paraiškos leidimui gauti ar pakeisti rekomenduojamoje formoje informaciją ir su eksploatuojamu įrenginiu ir jame vykdoma ūkine veikla susijusius duomenis.

2) TIPK leidimo keitimas:

TIPK leidimas turi būti pakeistas, jei atitinka bent vieną Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnyje nurodytas leidimo keitimo sąlygas.

TIPK leidimui pakeisti Aplinkos apsaugos agentūrai teikiami šie dokumentai:

1. paraiška  TIPK leidimui pakeisti. Jeigu keičiami tik TIPK taisyklių 68.8, 68.10, 68.12, 68.13 papunkčiuose nurodyti dokumentai, bet nesikeičia leidimo formoje (TIPK taisyklių 5 priedas) nustatytos sąlygos, paraiška leidimui pakeisti neteikiama.
2. dokumentai, kurie keičiasi ir (ar) kuriuos reikia įvertinti, keičiant TIPK leidimą ir nustatant naujas leidimo sąlygas (pvz. atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas, ūkio subjekto aplinkos monitoringo programa, ŠESD planas ar kt.)

3) TIPK leidimo rekvizitų keitimas:

TIPK leidimo rekvizitai keičiami, jeigu teisę eksploatuoti arba valdyti įrenginį (ar dalį) įgyja kitas fizinis asmuo, juridinis asmuo arba pasikeičia fizinio asmens vardas, pavardė arba juridinio asmens, kitos organizacijos pavadinimas, teisinė forma, kodas, adresas (nesikeičiant įrenginio eksploatavimo vietai), arba jei leidime nurodyta atsakomybė pasidalijama (TIPK taisyklių 105 p.).

TIPK leidimo rekvizitams pakeisti Aplinkos apsaugos agentūrai teikiami šie dokumentai:

1. ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo raštu informuojama Aplinkos apsaugos agentūra apie pasikeitusius duomenis ir teikiamas prašymas patikslinti TIPK leidimo rekvizitus;
2.  dokumentus, patvirtinančius pasikeitusius duomenis ir (ar) įrodančius apie perimtas teises ir atsakomybės pasidalijimą;
3. atitinkamai pakeisti TIPK leidimo dokumentai, kuriuose nurodyta pasikeitusi informacija.

Atkreipiamas dėmesys, kad veiklos vykdytojas gali nurodyti kokius duomenis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio reikalavimus  laiko komercine (gamybine) paslaptimi, kurie neviešinami ar kitaip neteikiami tretiesiems asmenims be raštiško veiklos vykdytojo sutikimo. Tokia informacija ir informacija, kurios apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, teikiama atskirai.

Informuojame, kad už TIPK leidimo išdavimą ir pakeitimą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 11  dalyje ir 12 dalies 1, 4, 5, 6, 7 punktuose nurodytais pagrindais imama valstybės rinkliava, nustatyta Konkrečiųvalstybės rinkliavosdydžių sąrašo 4.141¹ punkte.

Palyginamoji lentelė:

*Dokumentai TIPK leidimo pakeitimui teikiama pagal TIPK taisyklių 31-31¹ p.

Atkreipiamas dėmesys, kad, ūkinės veiklos vykdytojas privalo raštu pranešti Aplinkos apsaugos agentūrai apie bet kokius planuojamus įrenginio pobūdžio arba veikimo pakeitimus ar išplėtimą, kurie gali daryti poveikį aplinkai (TIPK taisyklių 99 p.).

Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo“, taikoma vertinant paviršinių vandens telkinių, kuriems nustatyti vandensaugos tikslai, būklę, t. y. ežerų (tarp jų ežerų, priskirtų prie labai pakeistų vandens telkinių, tvenkinių, karjerų), kurių paviršiaus plotas didesnis kaip 0,5 km2 ploto, upių (tarp jų upių, priskirtų prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų), kurių baseino plotas yra didesnis kaip 30 km2, tarpinių (tarp jų tarpinių, priskirtų prie labai pakeistų vandens telkinių) ir priekrantės vandens telkinių.

Baltijos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių nustatymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. D1-194 „Dėl Lietuvos Respublikos jūros rajono geros aplinkos būklės savybių patvirtinimo“, taikomi vertinant Baltijos jūros priekrantės, teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir tarpinių vandenų (Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zona) būklę. Gera aplinkos būklė nustatoma pagal kokybinius deskriptorius: D1. Biologinė įvairovė, D2. Nevietinės rūšys, D3. Komerciniams tikslams naudojamos žuvys, D4. Mitybiniai tinklai, D5. Eutrofikacija, D6. Jūros dugno vientisumas, D8. Teršiančios medžiagos, D9. Teršiančios medžiagos žmogaus maistui skirtuose produktuose, D10. Jūros šiukšlės. Baltijos jūros rajono būklės vertinimas atliekamas kas 6 metus.

Vertinimas pagal Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką pagrįstas Upių baseinų rajonų valdymo plano laikotarpio (6 metų periodo) tyrimų įvertinimu ir yra kompleksinis, apimantis ne tik fizikinių–cheminių kokybės elementų (maistingųjų ir organinių medžiagų, prisotinimo deguonimi, vandens skaidrumo, specifinių teršalų) rodiklius ir biologinių kokybės elementų (vandens floros, fitoplanktono, bestuburių, žuvų) rodiklius, bet ir hidromorfologinių kokybės elementų (hidrologinio režimo, upės vientisumo, morfologinių sąlygų) rodiklius, o taip pat pavojingas medžiagas. Kasmet gali būti įvertinama ne paviršinio vandens telkinio būklė, o vandens kokybė pagal atskirus kokybės elementų rodiklius.

Paviršinių vandens telkinių cheminė būklė nustatoma pagal pavojingų medžiagų koncentracijas. Upių ir ežerų cheminės būklės vertinimo kriterijai yra Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (toliau – Nuotekų tvarkymo reglamentas), 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytų medžiagų aplinkos kokybės standartai (toliau – AKS) paviršiniuose vandenyse.

Cheminė būklė yra klasifikuojama į gerą būklę ir neatitinkančią geros būklės. Vandens telkinio cheminė būklė yra neatitinkanti geros būklės, jeigu bent vienos Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytos medžiagos koncentracija viršija AKS pagal metų vidurkį (MV-AKS) ir/arba didžiausią leidžiamą koncentraciją (DLK-AKS), ir/arba AKS biotoje.

Pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą kasmet vykdomas upių ir ežerų valstybinis monitoringas, kurio metu matuojami/ištiriami fizikinių–cheminių kokybės elementų rodikliai, biologinių kokybės elementų (fitoplanktono, vandens floros (makrofitų ir fitobentoso), bestuburių (makrozoobentoso), žuvų) rodikliai ir pavojingos medžiagos. Upių fizikinių–cheminių kokybės elementų rodiklių ir pavojingų medžiagų vidutiniai metų duomenys, taip pat vandens kokybės pagal biologinius elementus įvertinimo duomenys skelbiami Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje, adresu: Upių monitoringo rezultatai; 
ežerų – Valstybinis upių, ežerų ir tvenkinių monitoringas.

Pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą kasmet vykdomas Kuršių marių ir Baltijos jūros monitoringas, kurio metu atitinkamu dažnumu matuojami/ištiriami fizikinių–cheminių kokybės elementų rodikliai, biologinių kokybės elementų (fitoplanktono, zooplanktono, makrozoobentoso, makrofitų, ichtiofaunos, jūros buveinių, žiemojančių paukščių) rodikliai, pakrantę teršiančių šiukšlių ir jūrą teršiančių mikrošiukšlių rodikliai ir teršiančios medžiagos. Kuršių marių ir Baltijos jūros vidutiniai metiniai monitoringo duomenys skelbiami Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje, adresu - Kuršių marių ir Baltijos jūros monitoringo rezultatai - Aplinkos apsaugos agentūra.

Paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė apibūdina fizikinių–cheminių kokybės elementų (maistingųjų  ir organinių medžiagų, prisotinimo deguonimi, vandens skaidrumo, specifinių teršalų) ir vandens telkinio hidromorfologinių kokybės elementų (hidrologinio režimo ir morfologinių sąlygų) poveikį telkinio biologiniams elementams (fitoplanktonui, vandens florai, bestuburiams, žuvims). Ekologinė būklė vertinama pagal vandens kokybės elementų rodiklių verčių nuokrypius nuo etaloninių sąlygų, kur žmonių ūkinės veiklos poveikis yra minimalus.

Paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė klasifikuojama į penkias klases: labai gerą, gerą, vidutinę, blogą ir labai blogą.

Koks teisės aktas reglamentuoja asmenų registravimo paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše reikalavimus?

Asmenų registravimo paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše (toliau – Registracijos sąrašas) reikalavimus nustato Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti reikalavimų ir paviršinį vandenį naudojančių asmenų registravimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023-08-25 įsakymu Nr. D1-294 „Dėl Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti reikalavimų ir paviršinį vandenį naudojančių asmenų registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Registravimo tvarkos aprašas).

Kam privaloma registracija Registracijos sąraše?

Registracijos sąraše privalo būti įregistruoti asmenys, sunaudojantys ar planuojantys sunaudoti 10 m³ ir daugiauvandens per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio, įskaitant paviršinio vandens paėmimą energetikai, pramonei, žemės ūkiui, suskystintų gamtinių dujų importo terminalo, žuvininkystės veiklai, per hidrotechninius statinius praleidžiantys paviršinį vandenį ir naudojantys jį hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse ar planuojantys tai daryti.

Kokiais atvejais registracija neprivaloma?

Registracija neprivaloma:

-išgaunant mažiau kaip 10 m³ vandens per parą iš vieno vandens telkinio (sunaudojamo vandens kiekis apskaičiuojamas per mėnesį išgaunamo vandens kiekį padalijus iš išgavimo dienų skaičiaus);

- turint TIPK ar taršos leidimą ar Aplinkosaugines sąlygas vandeniui išgauti, išduotas Aplinkos apsaugos agentūros;

- naudojantiems (išgaunant, paimant) paviršinį vandenį iš dirbtinio vandens telkinio, įrengto nuosavame žemės sklype;

- naudojantiems paviršinio vandens telkinio vandenį ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos metu arba gaisrams gesinti.

Kokia įstaiga vykdo asmens registravimą Registracijos sąraše?

Registraciją Registracijossąraše atlieka, registracijos duomenis Licencijų informacinei sistemai teikia Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra).

Kur skelbiama informacija apie asmenis, įregistruotus Registracijos sąraše?

Informacija apie asmenis, įregistruotus Registracijos sąraše, skelbiama Agentūros tinklapyje:

Paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąrašas - Aplinkos apsaugos agentūra (lrv.lt)

Ar paslauga dėl asmenų įregistravimo į Registracijos sąrašą ar registracijos duomenų tikslinimą Registracijos sąraše teikiama atlygintinai?

Rinkliavos dydžiai už asmenų įregistravimą į Registracijos sąrašą ar registracijos duomenų tikslinimą Registracijos sąraše nustatyti Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-12-15 nutarimu Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“.

Valstybės rinkliava už asmens įregistravimą į Registracijos sąrašą –61 Eur.

Valstybės rinkliava už duomenų tikslinimą Registracijos sąraše – 25 Eur.

Kaip sumokėti valstybės rinkliavą?

Valstybės rinkliavą galima sumokėti banke arba naudojantis el. bankininkyste, ar „Mano VMI“ paslauga, pinigus pervedant (įmokos kodas – 5775) į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų. Mokėjime turi būti nurodoma ši informacija:

Kokiam laikotarpiui asmenys įrašomi į Registracijos sąrašą?

Paviršinio vandens naudotojai į Registracijos sąrašą įrašomi neterminuotam laikotarpiui.

Kokius dokumentus asmuo turi pateikti Agentūrai dėl įrašymo į Registracijos sąrašą?

Asmuo, norintis būti įrašytas į Registracijos sąrašą, Agentūrai turi pateikti užpildytą nustatytos formos prašymą (prašymo forma pateikta Registravimo tvarkos aprašo 1 ir 2 prieduose), kuriame nurodo:

- paviršinio vandens telkinio informaciją (kategoriją, pavadinimą, identifikavimo kodą);

- išgaunamo ar planuojamo išgauti iš paviršinio vandens telkinio arba praleidžiamo/planuojamo praleisti hidroelektrinėse vandens kiekį kub. m per parą, periodiškumą (išgavimas visus metus ar tam tikru metų sezonu, tam tikrą dienų skaičių per metus);

- vandens išgavimo įrenginio vietą vandens telkinyje (vietovė ir koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje);

- paviršinio vandens išgavimo būdą, įrenginį ar priemonę ir jų techninius rodiklius;

- jei reikia, raštišką privataus vandens telkinio savininko arba nuomininko sutikimą ir kt. reikalingą informaciją;

- valstybės rinkliavos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

- jei reikia, sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kuriame teikiama informacija, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Kur asmuo gali sužinoti informaciją apie paviršinio vandens telkinio, iš kurio planuoja vykdyti vandens išgavimą, pavadinimą, kategoriją, identifikavimo kodą?

Informacija apie paviršinio vandens telkinio pavadinimą, kategoriją, identifikavimo kodą skelbiama Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro žemėlapyje.

Kaip turi būti skaičiuojamas paimamo vandens kiekis iš to pačio paviršinio vandens telkinio, tačiau iš kelių skirtingų vietų jame?

Jei asmuo planuoja naudoti vandenį iš vieno paviršinio vandens telkinio iš kelių vandens paėmimo vietų, tuomet prašyme turi būti nurodomas bendras, t. y. iš kelių vietų planuojamo paimti vandens susumuotas kiekis (m³ per parą). Jei vandens paėmimo vietos patenka į skirtingus vandens telkinius, planuojamo išgauti paviršinio vandens kiekiai prašyme turi būti deklaruojami atskirai, t. y. nesumuojami.

Kuriais atvejais asmuo, teikiantis prašymą dėl registravimo į Registracijos sąrašą, turi pateikti informaciją dėl planuojamos ūkinės veiklos vertinimo?

Kai asmuo sunaudoja 100 m³ ir daugiau vandens per parą žemės ūkio reikmėms, tokiu atveju kartu su prašymu turi būti pateikta atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos vertinimo išvada arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą.

Kokiais atvejais negalimas vandens išgavimas iš upių, ežerų, tvenkinių ir kitų dirbtinių vandens telkinių?

Vandens išgauti negalima iš upių, kurių debitas atitinka arba yra mažesnis už gamtosauginį debitą, arba esant hidrologinei sausrai iš upių, ežerų, tvenkinių ir kitų dirbtinių vandens telkinių (kai dirbtinis vandens telkinys nėra nuosavame privačiame žemės sklype), išskyrus atvejus, kai asmuo pateikia Agentūrai dokumentus, hidrologinius skaičiavimus ir (ar) kitą patvirtinančią informaciją, kad bus užtikrinamas gamtosauginio debito praleidimas ar vandens išgavimas neturės neigiamo poveikio paviršinio vandens telkinio ir su juo susijusių vandens telkinių ar teritorijų hidrologiniam režimui.

Kokiu būdu asmuo gali teikti prašymą ir kitus dokumentus Agentūrai dėl registravimo, duomenų tikslinimo ar išregistravimo iš Registracijos sąrašo?

Asmuo prašymą ir dokumentus dėl registracijos į Registracijos sąrašą, duomenų tikslinimo ar išregistravimo iš Registracijos sąrašo Agentūrai gali teikti per E. pristatymo sistemą arba el. paštu: [email protected], arba pristatant dokumentus tiesiogiai į Agentūrą.

Per kokį  laikotarpį asmuo įregistruojamas į Registracijos sąrašą?

Asmuo į Registracijos sąrašą įregistruojamas per 1 d. d. nuo prašymo ir dokumentų Agentūrai pateikimo dienos.

Per kokį laikotarpį Agentūra priima sprendimą dėl aplinkosauginio apribojimo nustatymo (didžiausio leistino vandens kiekio (m³) per parą ir (ar) per mėnesį išgavimo iš konkretaus paviršinio vandens telkinio) ar dėl papildomų paviršinio vandens telkinio ir (ar) jo vandens naudojimo sąlygų nustatymo?

Agentūra, gavusi asmens prašymą ir dokumentus dėl registravimo Registracijos sąraše, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jų gavimo dienos įvertina ir priima sprendimą dėl aplinkosauginio apribojimo nustatymo – didžiausio leistino vandens kiekio (m³) per parą ir (ar) per mėnesį išgavimo iš konkretaus paviršinio vandens telkinio ar dėl papildomų paviršinio vandens telkinio ir (ar) jo vandens naudojimo sąlygų nustatymo.

Per kokį laikotarpį Agentūra informuoja asmenį ir institucijas apie priimtą sprendimą dėl aplinkosauginio apribojimo nustatymo ir (ar) jo vandens naudojimo sąlygų nustatymo?

Apie sprendimą dėl aplinkosauginių apribojimų ar papildomų sąlygų nustatymo Agentūra ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja asmenį tokiu būdu, kokiu buvo gautas asmens prašymas; jeigu jis kreipėsi asmeniškai ar per atstovą, – paštu; Aplinkos apsaugos departamentą ir saugomos teritorijos direkciją, jei apribojimai ar sąlygos nustatyti paviršiniam vandens telkiniui, patenkančiam į saugomą teritoriją ar „Natura 2000“ tinklo teritoriją ar besiribojančiam su ja, – per E. pristatymo sistemą ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis.

Ką daryti tuo atveju, kai asmuo nori būti išregistruotas iš Registracijos sąrašo?

Asmuo Agentūrai turi pateikti Registravimo tvarkos aprašo 1 priede nustatytos formos prašymą, kuriame turi nurodyti datą, nuo kurios turėtų būti išregistruotas, ir išregistravimo priežastį.

Kokias atvejais vandens naudotojas išregistruojamas iš registracijos sąrašo?

Vandens naudotojas iš registracijos sąrašo išregistruojamas, kai:

1. kai asmuo nebeatitinka asmenims, kuriems privaloma registracija Registracijos sąrašedėl sunaudojamo paviršinio vandens kiekio ir pobūdžio taikomų kriterijų;
2. nustatoma, kad paviršinį vandenį naudojantis juridinis asmuo yra likviduotas arba paviršinį vandenį naudojantis fizinis asmuo yra miręs;
3. nustatoma, kad registracijos duomenys ir (ar) informacija, kuria remiantis buvo registruotas asmuo, yra klaidingi, o pagal teisingus duomenis ir (ar) informaciją jis negalėtų būti registruotas;
4. nustatoma, kad asmuo neturi privataus paviršinio vandens telkinio savininko ar išnuomoto paviršinio vandens telkinio nuomininko sutikimo;
5. jei per Agentūros nustatytą 10 darbo dienų laikotarpį negaunama trūkstamų ar neišsamių registracijos duomenų;
6. jei nustatoma arba gaunama informacija, kad vandens išgavimas iš paviršinio vandens telkinio daro ar darys neigiamą poveikį aplinkai, neužtikrinamas paviršinio vandens telkinio gamtosauginis debitas ar vandens lygio pokyčiai daro neigiamą poveikį šio vandens telkinio ir su juo susijusių vandens telkinių ar teritorijų hidrologiniam režimui ir (ar) vandens kokybei, ar kyla grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai;
7. iš Aplinkos apsaugos departamento gauta informacija, kad per kalendorinius metus nustatyti bent trys Vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimai arba šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimai nepašalinti per 3 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo.

Ar už išregistravimą iš Registracijos sąrašo turi būti mokama valstybės rinkliava?

Asmens išregistravimo iš Registracijos sąrašopaslauga asmenims teikiama neatlygintinai.

Per kokį laikotarpį asmuo išregistruojamas iš Registracijos sąrašo?

Asmuo iš Registracijos sąrašo išregistruojamas per 10 d. d. nuo asmens prašymo pateikimo Agentūrai dienos arba nuo kitų aplinkybių atsiradimo dienos.

Per kiek laiko ir kokiu būdu asmuo ir institucijos informuojamos dėl asmens išregistravimo iš Registracijos sąrašo?

Agentūra, priėmusi sprendimą dėl asmens išregistravimo iš Registracijos sąrašo ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną įrašiusi išregistravimo datą Registracijos sąraše ir Licencijų informacinėje sistemoje, apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos informuoja asmenį tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas, nurodydama išregistravimo datą, priežastį, sprendimo apskundimo tvarką; jeigu jis kreipėsi asmeniškai ar per atstovą, – paštu; Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą; jei reikia, Aplinkos apsaugos departamentą – per E. pristatymo sistemą ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis.

Kas yra laikytina duomenų, pateiktų Agentūrai dėl registravimo Registracijos sąraše, tikslinimu?

Duomenų tikslinimu laikytini atvejai, kai keičiama pagrindinė asmens pateikta  informacija – vandens telkinys, paimamo vandens kiekis, vandens telkinio nuosavybės/valdymo teisė (pvz., reikalingas naujas nuomininko sutikimas).

Kas atsako už duomenų, pateiktų Agentūrai, teisingumą ir ką asmuo turi daryti tuo atveju, kai duomenys, pateikti registracijai į Registracijos sąrašą, pasikeičia?

Už duomenų, nurodytų registracijos dokumentuose, teisingumą atsako asmuo, išgaunantis vandenį iš paviršinio vandens telkinio. Jei duomenys pasikeitė, vandens naudotojas privalo juos patikslinti per 5 d. d. –  Agentūrai pateikiamas prašymas patikslinti registracijos duomenis, kuriame nurodomi pasikeitę duomenys arba pateikiamas prašymas išregistruoti asmenį iš Registracijos sąrašo.

Kada asmuo neturi teisės teikti registracijos duomenų pakartotiniam registravimui Registracijos sąraše, jei jis iš Registracijos sąrašo buvo išregistruotas Registracijos tvarkos aprašo 21.3-21.7 nurodytais pagrindais?

Jei asmuo iš Registracijos sąrašo buvo išregistruotas Registracijos tvarkos aprašo 21.3–21.7 nurodytais pagrindais, jis neturi teisės teikti registracijos duomenų dėl registravimo į Registracijos sąrašą kol nepašalintos priežastys, dėl kurių jis buvo išregistruotas, ir (arba) Agentūrai nepateikiami duomenys, informacija ar dokumentai, pagrindžiantys, kad vandens išgavimas nedarys neigiamo poveikio vandens telkiniui, su juo susijusiems telkiniams ir teritorijoms, neblogins vandens kokybės, užtikrins gamtosauginio debito praleidimą – Aplinkos apsaugos departamento pažeidimo pašalinimą fiksuojantys dokumentai (patikrinimo aktai arba kiti dokumentai, patvirtinantys priežasčių ar aplinkybių, dėl kurių vandens naudotojas buvo išregistruotas, išnykimą (pašalinimą) ar kt.).

Per kokį laikotarpį Registracijos sąraše atliekamos duomenų tikslinimo procedūros pagal asmenų pateiktus prašymus bei prašyme nurodytus tikslintinus registracijos duomenis?

Registracijos sąraše duomenų patikslinimas atliekamas per 5 darbo dienas nuo prašymo patikslinti duomenis gavimo dienos.

Kokius dokumentus asmuo turi pateikti Agentūrai dėl įrašymo į Registracijos sąrašą?

Asmuo, norintis būti įrašytas į Registracijos sąrašą, Agentūrai turi pateikti užpildytą nustatytos formos prašymą (prašymo forma pateikta Registravimo tvarkos aprašo 1 priede ir 2 priede). Išsamesnė informacija - čia.

Kokius tvarkomuosius darbus galima vykdyti paviršiniame vandens telkinyje ir/ar jo pakrantėje?

 Paviršiniame vandens telkinyje ir/ar jo pakrantėje galimi vykdyti tvarkomieji darbai:

1. Vandenyje augančios vandens augalijos pjovimas;

2. Vandens telkinio valymo darbai (t. y. vandens telkinio dugne susikaupusių dugno nuosėdų šalinimas jas visas ar dalį jų iškasant ar išsiurbiant ir kiti susiję darbai: sėsdintuvų įrengimas, vamzdžių tiesimas, dugno nuosėdų transportavimas iki sandėliavimo aikštelių, sandėliavimo aikštelių įrengimas, minėtų nuosėdų tvarkymas ir panaudojimas);

3. Maudyklos įrengimas ar tvarkymas paskleidžiant mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą ir pan.) vandens telkinio dugne, nekeičiant kranto linijos;

4. Biomanipuliacija (t.y. mokslinių tyrimų duomenimis pagrįstas vandens telkinio ekosistemos būklės gerinimo arba stabilizavimo būdas, kai įveisiamos ar pašalinamos tam tikros žuvų ar kitų vandens organizmų rūšys);

5. Teršalų izoliavimas, stabilizavimas, surišimas vandens telkinyje;

6. Dirbtinai ištiesintos upės atkarpos atstatymo (renatūralizavimo) darbai.

 Ką daryti norint susitvarkyti paviršinio vandens telkinio dalį ir/ar jo pakrantę (t. y. norint išpjauti vandenyje augančią vandens augaliją (nendres), išvalyti vandens telkinio dugną ir/ar norint įsirengti maudyklą, norint atlikti vandens telkinio biomanipuliaciją, teršalų izoliavimą stabilizavimą, surišimą, ar dirbtinai ištiesintos upės atkarpos atstatymo (renatūralizavimo) darbus)?

Paviršinių vandens telkinių ir jų pakrančių tvarkymo darbai turi būti vykdomi vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo" (toliau - Aprašas). Vandens telkinių tvarkymo darbai, atsižvelgiant į jų rūšį ir mastą (plotą, ilgį ir k t.) vykdomi gavus atsakingos institucijos pritarimą Projektui arba Projekto pakeitimui arba pateikus Pranešimą, Pranešimo pakeitimą ir gavus išvadą dėl planuojamų darbų, arba be šių dokumentų. Vandens telkinio tvarkymo darbai, kada būtina teikti Pranešimą arba gauti pritarimą Projektui, nurodyti Aprašo 1 priede.

Kur reikėtų kreiptis ir ką turi pateikti asmuo, organizuojantis paviršinių vandens telkinių ir jų pakarančių tvarkymo darbus?

 Asmuo, organizuojantis paviršinių vandens telkinių ir jų pakrančių tvarkymo darbus, pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau - atsakinga institucija) arba saugomos teritorijos direkcijai (toliau - direkcija), jei planuojamas tvarkyti vandens telkinys ar jo dalis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, valstybinio rezervato ar valstybinio parko buferinės apsaugos zonoje, taip pat Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka jai priskirtuose valstybiniuose draustiniuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ar genetiniuose sklypuose, gamtos paveldo objektuose, taip pat tinklo „Natura 2000" teritorijose, vieną iš šių dokumentų.

1. Pasirašytą Pranešimą raštu, vykdant vandens telkinio tvarkymo darbus pagal Aprašo 1 priedo antrojoje skiltyje nurodytus darbų mastus:

1.1 Atsakingai institucijai - kai tvarkomas vandens telkinys ar jo dalis nėra Saugomoje teritorijoje;

1.2 Direkcijai - kai tvarkomas vandens telkinys ar jo dalis yra Saugomoje teritorijoje.

2. Pasirašytą Projektą (raštu ir kopiją skaitmeniniu formatu) pateikia atsakingai institucijai, vykdant vandens telkinio tvarkymo darbus pagal Aprašo 1 priedo trečiojoje skiltyje nurodytus darbų mastus, nepriklausomai ar tvarkomas vandens telkinys ar jo dalis yra Saugomoje teritorijoje, ar nėra Saugomoje teritorijoje.

 Kokią informaciją ir dokumentus reikia pateikti rengiant Pranešimą, ar Pranešimo pakeitimą?

 Rengiant Pranešimą, Pranešimo pakeitimą, teikiama informacija ir dokumentai:

1. Asmens, organizuojančio tvarkymo darbus, kontaktinė informacija (fizinio ar juridinio asmens vardas, pavardė / pavadinimas, gyvenamosios vietovės / buveinės adresas, telefono numeris, elektroninis paštas);

2. Planuojamo tvarkyti vandens telkinio pavadinimas;

3. Vietovės adresas;

4. Tvarkytinos vietos centro taško koordinatės LKS 94;

5. Sklypo planas ar kita kartografinė medžiaga apie vietą, kurioje numatomi tvarkymo darbai;

6. Nuosavybę patvirtinančių dokumentų, kuriuose nurodyta tikslinė žemės naudojimo paskirtis, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kopijos;

7. Darbų vykdymo pradžios ir pabaigos data;

8. Vandenyje augančios augalijos pjovimo plotas, jei numatomas augalijos pjovimas;

9. Vandens telkinio valymo darbų plotas, jei numatomi valymo darbai;

10. Maudyklos įrengimo ar tvarkymo plotas, vandens telkinio dugne paskleidžiant mineralinį gruntą plotas ir pilamo grunto sluoksnis, jei numatomas maudyklos įrengimas ar tvarkymas;

11. Schema ar schemos su pažymėtomis žemės sklypo ir paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos ribomis, taip pat atsižvelgiant į numatomas veiklas atitinkamai schemoje (-se) turi būti pažymėtas numatomas vandenyje augančios augalijos pjovimo plotas, vandens telkinio valymo plotas, augalijos ir dugno nuosėdų sandėliavimo, šalinimo ar paskleidimo plotas ir maudyklos įrengimo ar tvarkymo, vandens telkinio dugne paskleidžiant mineralinį gruntą, plotas;

12. Vandenyje augančios augalijos pjovimo, šalinimo, vandens telkinio valymo, maudyklos įrengimo ar tvarkymo, paskleidžiant mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą ir pan.) vandens telkinio dugne, technologijos aprašymas (kokie darbai bus vykdomi vandens telkinio dalyje, kaip bus šalinama vandenyje auganti vandens augalija, kaip bus valomos vandens telkinio dugno nuosėdos, kokiu būdu numatoma transportuoti pašalintą vandens augaliją ir išvalytas vandens telkinio dugno nuosėdas į jų sandėliavimo ir (ar) kompostavimo vietą, kokia bus naudojama technika atliekant planuojamus vandens telkinio tvarkymo ir/ar maudyklos įrengimo ar tvarkymo darbus ir pan.);

13. Numatomas dugno nuosėdų, pašalintos augalijos panaudojimas (kaip bus tvarkoma ir/ar panaudojama pašalinta vandens augalija, išvalytos dugno nuosėdos, priimančio asmens sutikimas, jei numatoma nuosėdas perleisti kitam asmeniui, ir pan.);

14. Vietovės fotonuotraukos (ne senesnės kaip pusės metų, darytos prieš vandens telkinio tvarkymo darbus, kuriose būtų aiškiai matomas vandens telkinys ar jo dalis);

15. Vandens telkinio savininko (-ų) sutikimas (-ai) dėl vandens telkinio tvarkymo darbų;

16. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažyma, kad numatomame tvarkyti vandens telkinyje nėra išžvalgyto ir aprobuoto naudingųjų iškasenų telkinio.

 Kokią informaciją ir dokumentus reikia pateikti rengiant Projektą?

 Rengiant Projektą teikiama informacija ir dokumentai:

1. Bendroji dalis, kurioje informuojama apie:

1.1. tvarkymo darbų užsakovą (fizinio ar juridinio asmens vardas, pavardė / pavadinimas, gyvenamosios vietovės/buveinės adresas, telefono numeris, elektroninis paštas);

1.2. planuojamą tvarkyti vandens telkinį (pavadinimas, identifikavimo kodas, koordinatės pagal LKS 94 koordinačių sistemą, vietovės adresas);

1.3. darbų vykdymo pradžios ir pabaigos terminus;

1.4. darbų vykdymo priežastis ir tikslą;

1.5. vietą, kurioje numatoma vykdyti planuojama veiklą, numatomą tvarkyti plotą, maudyklos įrengimo plotą, vandens telkinio pakrantės dalies tvarkymo plotą, planuojamos tvarkyti teritorijos, maudyklos įrengimo ilgį ir plotį;

1.6. iškastų dugno nuosėdų, pašalintos augalijos apdorojimui ar panaudojimui numatomą vietą;

1.7. iškastų dugno nuosėdų, pašalintos augalijos kiekį, iškastų dugno nuosėdų tvarkymo technologiją ir panaudojimą;

1.8. būsimus darbus, jų organizavimą, priemones sumažinti neigiamą poveikį aplinkai arba kompensuoti;

1.9. galimų avarinių situacijų, jų prevencijos ir avarijų likvidavimo būdus;

1.10. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažyma, kad numatomame tvarkyti vandens telkinyje nėra išžvalgyto ir aprobuoto naudingųjų iškasenų telkinio;

1.11. vandens telkinio savininko (-ų) susitikimas (-ai) dėl vandens telkinio tvarkymo darbų.

2. Technologinė dalis - pateikiami vandens telkinio tvarkymo darbų reikalavimai - vandens telkinio ir (ar) jo pakrantės tvarkymo ir (ar) maudyklos įrengimo būdas (aprašoma tvarkymo technologija) ir technika, parenkama vieta sėsdintuvų įrengimui, projektuojamos privažiavimo vietos ir užbaigiamieji darbai (sėsdintuvų, laikinų privažiavimo vietų ir statinių panaikinimas, numatoma vandens kokybės stebėsena ir jos gerinimo priemonės, pvz., makrofitų pjovimas, įžuvinimas ir pan.).

3. Vietovės schema: vandens telkinio ar jo dalies schema, kurioje pažymima planuojama tvarkymo vieta, jo gretimybės (ne senesnės kaip 5 metų), paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos ir kitos teritorijos, kurioms nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vandens gylis, dumblo storis ir teritorijos prie vandens zonos topografinis planas (M 1:500), kiti planai ir brėžiniai, susiję su tvarkymo darbais, fotonuotraukos (ne senesnės kaip pusės metų, darytos prieš vandens telkinio tvarkymo darbus, kuriose būtų aiškiai matomas planuojamas tvarkyti vandens telkinys ar jo dalis).

4. Nuosavybę patvirtinančių dokumentų, kuriuose nurodyta tikslinė žemės naudojimo paskirtis, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kopijos.

5. Planuojant naudoti ar perduoti kitam asmeniui dugno nuosėdas tręšimui žemės ūkyje, turi būti atlikti Aprašo 13 punkte numatyti tyrimai. Jei numatoma dugno nuosėdas perleisti kitam asmeniui, turi būti priimančio asmens sutikimas.

6. Jei vandens telkinyje ar pakrantėje, kur numatomi vandens telkinio tvarkymo darbai, randama saugomų rūšių, Projekte ar Projekto pakeitime turi būti numatytos saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių apsaugos priemonės.

7. Išvada dėl poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritorijoms reikšmingumo, jei nustatyta tvarka turėjo būti atliktos reikšmingumo nustatymo procedūros.

8. Atrankos išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir atrankos išvados ar sprendimo viešinimo dokumentai, kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

9. Projektą, projekto pakeitimą rengiančių specialistų kvalifikaciją ir patirtį įrodantys dokumentai.

10. Projektas turi būti rengiamas vadovaujantis Aprašo 2 priede nustatytais reikalavimais.

11. Dirvožemio, dugno nuosėdų ir vandens tyrimus turi atlikti laboratorijos, akredituotos teisės aktų nustatyta tvarka arba turinčios leidimus atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, išduotus Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-711 „Dėl Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo", nustatyta tvarka.

Ką daryti, jeigu suderintame Projekte arba patvirtintame Pranešime keičiasi iškastų dugno nuosėdų tvarkymo technologija, vandens telkinio valymo technologija, darbų vykdymo pradžios ir pabaigos data, ir pan.?

 1. Projekto pakeitimą - kai dėl objektyvių priežasčių Projekte keičiasi dugno nuosėdų apdorojimui ar panaudojimui numatoma vieta ir (ar) iškastų dugno nuosėdų tvarkymo technologija ir panaudojimas ir (ar) vieta sėsdintuvų įrengimui ir (ar) privažiavimo vietos ir (ar) numatomi užbaigiamieji darbai (sėsdintuvų, laikinų privažiavimo vietų ir statinių panaikinimas, vandens kokybės stebėsena ir jos gerinimo priemonės), asmuo, organizuojantis vandens telkinio tvarkymo darbus, pateikia atsakingai institucijai arba direkcijai prašymą suderinti Projekto pakeitimą.

2. Pranešimo pakeitimą - kai keičiasi vandens telkinio tvarkymo darbų vykdymo pradžios ir pabaigos data, numatomas tvarkyti plotas, vandens telkinio valymo technologija, dugno nuosėdų panaudojimas.

3. Prašyme turi būti nurodoma (-os) priežastis (-ys), dėl ko teikiamas derinti Projekto pakeitimas ar Pranešimo pakeitimas. Prie prašymo turi būti pridedamas Projekto pakeitimas ar Pranešimo pakeitimas.

 Ką daryti, jeigu nespėjai atlikti vandens telkinio tvarkymo darbų per Projekte, Projekto pakeitime, Pranešime ar Pranešimo pakeitime nustatytą terminą?

 Neatlikus vandens telkinio tvarkymo darbų per Projekte, Projekto pakeitime, Pranešime ar Pranešimo pakeitime nustatytą terminą, tvarkymo darbus organizuojantis asmuo, nurodydamas vėlavimo priežastis, apie tai raštu informuoja atsakingą instituciją arba direkciją, kurios suderina naują Projekto, Projekto pakeitimo, Pranešimo ar Pranešimo pakeitimo įgyvendinimo terminą, priima sprendimą dėl nebaigtų tvarkymo darbų atlikimo termino ir apie tai informuoja Projektą, Projekto pakeitimą, Pranešimą ar Pranešimo pakeitimą nagrinėjusias institucijas ir atitinkamo regiono (pagal vandens telkinio buvimo vietą) aplinkos apsaugos departamentą.

 Kada draudžiama vykdyti vandens telkinio tvarkymo darbus?

 Vandens telkinio tvarkymo darbus draudžiama vykdyti:

1. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytais atvejais;

2. Žuvų neršto ir migracijos laikotarpiu (t. y. nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d.), išskyrus vykdomus tvarkymo darbus miestų, miestelių teritorijose esančiuose rekreacijai svarbiuose vandens telkiniuose ar jų dalyse, kurios teritorijų planavimo dokumentais arba savivaldybių tarybų sprendimais priskirti rekreacinėms teritorijoms. Vandens telkiniuose, priskirtuose lašišiniams vandens telkiniams ir galimuose priskirti lašišiniams vandens telkiniams, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 362 „Dėl Vandens telkinių suskirstymo", papildomai draudžiami vandens telkinio tvarkymo darbai nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 31 d.;

3. Vandens telkinio valymo darbus draudžiama vykdyti vandens telkinyje, kai jame detaliai išžvalgytas ir nustatyta tvarka aprobuotas naudingųjų iškasenų telkinys.

Ar visada reikia kreiptis į valstybines institucijas ir gauti jų leidimą (pritarimą) norint atlikti paviršinio vandens telkinio ir (ar) pakrantės tvarkymo darbus?

Į valstybines institucijas kreiptis dėl leidimo ar pritarimo vandens telkinio ir (ar) pakrantės tvarkymo darbams nereikia, jeigu vandens telkinys nėra Saugomoje teritorijoje ir tvarkymo darbų (vandenyje augančios augalijos pjovimas, vandens telkinio valymas, maudyklos įrengimas ar tvarkymas) atlikimo plotas yra iki 0,04 ha, o įrengiant ar tvarkant  paplūdimį kranto linijos ilgis iki 20 m. Pažymėtina išimtis – tvarkymo plotas neribojamas atliekant vandens augalijos pjovimo ir jos pašalinimo darbus miestų ir miestelių teritorijose esančiuose rekreacijai svarbiuose vandens telkiniuose ar jų pakrantėse, kurie teritorijų planavimo dokumentais ar savivaldybių tarybos sprendimais priskirti priskirti rekreacinėms teritorijoms.

Kur reikia kreiptis jeigu tvarkomas vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje?

1. Jeigu pagal tvarkomą plotą būtina teikti Pranešimą, tuomet jis siunčiamas Saugomos teritorijos direkcijai.

2. Jeigu būtina gauti pritarimą Projektui, tuomet Projektas siunčiamas Aplinkos apsaugos agentūrai.

Kur reikia kreiptis norint įrengti arba tvarkyti jau įrengtą paplūdimį esantį nesaugomoje teritorijoje? 

Įrengiant ar tvarkant paplūdimį, kurio kranto linijos ilgis nuo 20 iki 200 m, reikalinga parengti Pranešimą, kuris pateikiamas Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Paplūdimį galima įrengti pakrantėje, jeigu jos paviršiaus vidutinis nuolydis neviršija 10 laipsnių ir paplūdimio plotas negali būti didesnis kaip 0,5 ha. Draudžiama įrengti paplūdimį: pelkių ir šaltyninų teritorijose, natūraliose pievose ir akmenynuose, potvynių užliejamose teritorijose, saugomų rūšių radavietėse ir augavietėse, Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse.

Kur reikia kreiptis norint atlikti melioracijos reikmėms sureguliuotų upių ar jų ruožų tvarkymo darbus?

Priklausomai nuo tvarkomo upės ruožo ilgio ir nuo to ar tvarkoma upė įrašyta į Rizikos vandens telkinių sąrašą ar ne, ar yra saugomoje ar nesaugomoje teritorijoje, informacija teikiama Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (AAD),  Saugomos teritorijos direkcijai arba Aplinkos apsaugos agentūrai: 

1. Aplinkos apsaugos departamentui (AAD), jeigu tvarkomas upės ruožas (-ai) nėra saugomoje teritorijoje, upė nėra įrašyta į Rizikos vandens telkinių sąrašą ir tvarkomo ruožo ar kelių ruožų bendras ilgis yra nuo 1,2 iki 2,5 km;

2. Saugomos teritorijos direkcijai, kai tvarkomas sureguliuotas upės ruožas ar keli jos ruožai yra saugomoje teritorijoje;

3. Aplinkos apsaugos agentūrai, kai tvarkomas sureguliuotas upės ruožas nėra saugomoje teritorijoje, o tvarkomo ruožo ar kelių ruožų bendras ilgis yra daugiau kaip 1,2 km ir upė įrašyta į Rizikos vandens telkinių sąrašą arba tvarkomo ruožo ar kelių ruožų bendras ilgis yra daugiau kaip 2,5 km.

Kokia informacija teikiama Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (AAD) vykdant melioracijos reikmėms sureguliuotų upių ar jų ruožų tvarkymo darbus?

Asmuo, planuojantis sureguliuotos upės tvarkymo darbus, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki darbų vykdymo pradžios, informuoja raštu arba el. paštu AAD pateikdamas šią informaciją:

1. Planuojamų tvarkymo darbų pradžios datą ir darbų vykdymo trukmę;

2. Planuojamus atlikti tvarkymo darbus;

3. Sureguliuotos upės pavadinimą, jos identifikavimo kodą, nurodytą Lietuvos Respublikos upių ežerų ir tvenkinių kadastre, koordinates pagal LKS-94 koordinačių sistemą, vietovės adresą;

4. Planuojamo tvarkyti sureguliuotos upės ruožo ilgį (km) ar kelių jos ruožų bendrą ilgį (km);

5. Pakrantės apsaugos juostos plotį (m);

6. Darbų užsakovo kontaktinę informaciją (fizinio ar juridinio asmens vardą, pavardę/pavadinimą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą).

Kokie darbai atliekami vykdant melioracijos reikmėms sureguliuotų upių tvarkymą?

Vykdant melioracijos reikmėms sureguliuotų upių ar jų ruožų tvarkymą atliekami šie darbai: vagos dugno nuosėdų pašalinimas iki upės vagos projektinio gylio, nesaugotinų medžių ir krūmų pašalinimas upių šlaituose paliekant kelmus, pakrančių šienavimas, neigiamą poveikį mažinančių aplinkosauginių priemonių įrengimas.

Kiek reikia upėje įrengti aplinkosauginių priemonių vykdant melioracijos reikmėms  sureguliuotos upės tvarkymo darbų projektą?

Tvarkomoje upėje reikia įrengti tris skirtingas aplinkosaugines priemones ir privaloma numatyti ne mažesnį kaip 15 proc. sureguliuotos upės pakrančių vandens apsaugos juostų ilgio apželdinimą (viename arba abiejuose upės krantuose), išsaugant esančius arba pasodinant naujus vietovei būdingų rūšių medžius, išskyrus juodalksnio, baltalksnio ir invazines medžių rūšis.

Ar reikia įrengti aplinkosaugines priemones atliekant melioracijos reikmėms  sureguliuotų upių tvarkymo darbus, jeigu upėje tvarkomo ruožo ilgis arba ruožų bendras ilgis mažesnis nei 1,2 km?

Neigiamą poveikį vandens telkiniams mažinančių aplinkosauginių priemonių įrengti neprivaloma.

Ar reikia įrengti aplinkosaugines priemones atliekant melioracijos reikmėms  sureguliuotos upės tvarkymo darbus, jeigu upėje tvarkomi  keli jos ruožai ir ruožo ilgis yra mažesnis nei 1,2 km?

Jeigu upėje tvarkomų ruožų bendras ilgis yra didesnis nei 2,5 km arba didesnis kaip 1,2 km ir upė įrašyta į Rizikos vandens telkinių sąrašą, įrengti aplinkosaugines priemones privaloma. 

Kur galima sandėliuoti, paskleisti, panaudoti iškastas dugno nuosėdas?

1. Iškastos dugno nuosėdos sandėliuojamos ar paskleidžiamos už upės pakrantės apsaugos juostos, o jei pakrantės apsaugos juosta nenustatyta, iškastos dugno nuosėdos sandėliuojamos ne arčiau kaip 5 m nuo pakrantės šlaito viršutinės briaunos.

2. Iškastas dugno nuosėdas galima panaudoti pažeistos pakrantės apsaugos juostos atstatymui jas suariant, sulėkščiuojant ar paskleidžiant iki 10 cm storio sluoksniu ne vėliau kaip per 15 darbo dienų, pabaigus dugno nuosėdų pašalinimo darbus. Pažeista upės pakrantės apsaugos juosta atkuriama apsėjant daugiamečių žolių mišiniu.

Kokie darbai sureguliuotų upių šlaituose ir pakrančių apsaugos juostose galimi be aplinkosauginių apribojimų?

Pakrančių šienavimas, nesaugotinų medžių ir krūmų kirtimas, jeigu tvarkomos upės ir jų pakrantės nėra Saugomoje teritorijoje.

Kokias neigiamą poveikį mažinančias aplinkosaugines priemones galima įrengti vykdant melioracijos reikmėms sureguliuotų upių ar jų ruožų tvarkymo darbus?

1. Sureguliuotos upės vagoje, jos pakrantėje ar ties drenažo žiotimis įrengti dirbtinę šlapynę.

2. Upės vagoje ir (ar) jos krantuose suformuoti įtvirtintų akmenų, nuovartų ar rąstų stabilius metinius, sudarančius geresnes vandens aeracijos sąlygas ir sukuriančius meandruojančius upės ruožus.

3. Sureguliuotų upių ruožuose suformuoti nedidelius vingius, mažas įlankas ar užutekius, vagos išplatėjimus, kintančius vagos skerspjūvius, įrengti biofiltrus.

4. Iš vienos ar abiejų sureguliuotos upės vagos pusių suformuoti salpą, atitraukiant šlaitus toliau nuo upės vagos.

5. Šios, aukščiau nurodytos priemonės turi būti parenkamos ir projektuojamos atsižvelgiant į upės hidraulinius skaičiavimus ir šios priemonės neturi pakenkti melioracijos sistemos efektyviam veikimui.

6. Įrengti kontroliuojamo drenažo nuotėkio sistemas.

7. Numatyti ne mažesnį kaip 15 proc. sureguliuotos upės pakrančių vandens apsaugos juostų ilgio apželdinimą (viename arba abiejuose upės krantuose), išsaugant esančius arba pasodinant naujus vietovei būdingų rūšių medžius, išskyrus juodalksnio, baltalksnio ir invazines medžių rūšis.

Kada draudžiama vykdyti melioracijos reikmėms sureguliuotų upių tvarkymo darbus?

Melioracijos reikmėms sureguliuotų upių tvarkymo darbus galima vykdyti visus kalendorinius metus, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytais atvejais.

Kas gali rengti paviršinio vandens telkinio tvarkymo projektus?

Paviršinio vandens telkinio tvarkymo projektus gali rengti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą biomedicinos mokslų studijų srities biologijos, ekologijos ir aplinkotyros, fizinių mokslų studijų srities geografijos, geologijos arba technologijos mokslų studijų srities aplinkos inžinerijos krypties išsilavinimą.

Kokia institucija išduoda leidimus žeminti vandens lygį tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose?

Leidimus pažeminti vandens lygį tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose išduoda Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra). Prašymai teikiami elektroniniu paštu [email protected] .

Kokiame teisės akte nustatyta leidimų pažeminti vandens lygį tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose išdavimo tvarka?

Leidimų išdavimo tvarka nustatyta Leidimų pažeminti vandens lygį tvenkiniuose ir patvenktuose ežeruose išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 33 „Dėl Leidimų pažeminti vandens lygį tvenkiniuose ir patvenktuose ežeruose išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).

Kokiais atvejais privaloma gauti leidimą pažeminti vandens lygį tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose?

Leidimą privaloma gauti, jeigu vandens lygis tvenkinyje ar patvenktame ežere žeminamas žemiau žemiausio vandens lygio arba išleidžiamas visas tvenkinyje ar patvenktame ežere sukauptas vanduo.

Kokiais atvejais nereikalingas leidimas pažeminti vandens lygį?

Leidimas nereikalingas arba išduoto leidimo sąlygų gelbėjimo darbų ar ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovo sprendimu gali būti nesilaikoma ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų metu, kai dėl tvenkinio ar patvenkto ežero ir jo hidrotechninių statinių labai blogos (avarinės) būklės kyla grėsmė aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, ir gelbėjimo darbų ar ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui priėmus sprendimą pažeminti vandens lygį tvenkinyje ar patvenktame ežere norint išvengti kylančios grėsmės ar sumažinti galimus padarinius. Taip pat leidimas nereikalingas akvakultūros tvenkinių vandens lygio pažeminimui ar jų išleidimui, išskyrus atvejus, kai akvakultūros tvenkiniai įrengti upių vagose.

Kokiais laikotarpiais vandens lygio pažeminimas tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose yra draudžiamas?

Vandens lygis tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose negali būti žeminamas kasmet nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d., išskyrus tvenkinius, kurie įrengti upėse, įrašytose į upių ir ežerų, priskiriamų arba potencialiai galimų priskirti lašišiniams vandens telkiniams, sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 362 „Dėl vandens telkinių suskirstymo“ (toliau – lašišiniai vandens telkiniai), kuriuose vandens lygis negali būti žeminamas nuo lapkričio 1 d. iki birželio 15 d. Šio punkto ribojimai netaikomi, kai būtina nedelsiant pažeminti vandens lygį dėl tvenkinio ar patvenkto ežero ir jo hidrotechninių statinių labai blogos (avarinės) būklės turint hidrotechninio statinio techninės būklės apžiūros aktą arba gelbėjimo darbų ar ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimą pažeminti vandens lygį tvenkinyje ar patvenktame ežere.

Kaip elgtis su tvenkinių ar patvenktų ežerų žuvų ištekliais žeminant vandens lygį tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose?

1. Žeminant vandens lygį tvenkinyje ar patvenktame ežere, žuvys praleidžiamos į žemutinį bjefą arba perkeliamos ir (ar) panaudojamos įveisimui vadovaujantis Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 3D-354/D1-303 „Dėl Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklių patvirtinimo“.

2. Žuvis išgaudyti leidžiama, kai iš tvenkinio ar patvenkto ežero išleidžiamas visas vanduo ir (arba) žuvys išgaudomos norint jas apsaugoti ir turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotą specialiosios žvejybos leidimą, išduotą prieš pradedant vykdyti vandens lygio pažeminimo darbus turint leidimą pažeminti vandens lygį.

Koks teisės aktas reglamentuoja Specialiosios žvejybos leidimų išdavimo tvarką ir kokia įstaiga išduoda šiuos leidimus

Specialiosios žvejybos leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja Specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-331 „Dėl Specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašo patvirtinimo“. Specialiosios žvejybos leidimus paviršiniuose vandens telkiniuose išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.

Kokius dokumentus asmuo, norintis gauti leidimą pažeminti vandens lygį tvenkinyje ar patvenktame ežere, turi pateikti Agentūrai?

Asmuo, norintis gauti leidimą pažeminti vandens lygį tvenkinyje ar patvenktame ežere, Agentūrai turi pateikti:

1. Aprašo 1 priede nurodytos formos prašymą;

2. Tvenkinio ar patvenkto ežero ir jo hidrotechninių statinių nuosavybės teisę, valdymą ar teisėtą disponavimą (nuomos, panaudos ar kt. sutarčių pagrindu) patvirtinančius dokumentus;

3. Sutikimus dėl vandens lygio pažeminimo: tvenkinio ar patvenkto ežero savininko ar valdytojo; hidrotechninių statinių savininko ar valdytojo; tvenkinio ar patvenkto ežero žvejybos ploto naudotojo; vandens naudotojo, išgaunančio vandenį iš tvenkinio ar patvenkto ežero ir turinčio taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, arba įregistruoto paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše Vandens įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka (toliau – vandens naudotojas). Sutikimai neprivalomi, kai pateikiami hidrotechninio statinio techninės būklės apžiūros dokumentai, kuriuose hidrotechninių statinių būklė įvertinta kaip labai bloga pagal statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017) nurodytus kriterijus;

4. Tvenkinio ar patvenkto ežero vandens lygio pažeminimo būtinumą pagrindžiančius dokumentus: hidrotechninių statinių (hidroelektrinės, užtvankos, žuvų pralaidos, krantinės, aptekėjimo kanalo ar pan.) statybos, rekonstravimo, griovimo projektą (statinio projektą) ir statybą leidžiantį dokumentą, tvarkybos darbų projektą ir leidimą atlikti tvarkybos darbus (jeigu hidrotechniniai statiniai registruoti

Kultūros vertybių registre ir planuojama atlikti jų tvarkybos darbus), hidrotechninio statinio techninės būklės apžiūros dokumentus, išvardytus statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017, arba tvenkinio ar patvenkto ežero tvarkymo darbų projektą, parengtą vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, arba kitus dokumentus;

5. Žuvų išteklių tyrimų vidaus vandenyse tvarkos aprašo, pavirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. D1-767 „Dėl Žuvų išteklių tyrimų vidaus vandenyse tvarkos aprašo pavirtinimo“, 5 punkte išvardytų asmenų rekomendacijomis pagrįstą informaciją apie žuvų apsaugos, išgaudymo, perkėlimo ir atkūrimo priemones. Jeigu planuojama išleisti visą tvenkinio arba patvenkto ežero vandenį, būtina pateikti informaciją apie išgaudytų žuvų perkėlimo vietą, planuojamas taikyti priemones, kad būtų išvengta neteisėto žuvų išgaudymo, žuvų dusimo, kritimo;

6. Informacijos ar raštų, išsiųstų tvenkinio ar patvenkto ežero ir hidrotechninių statinių savininkams, valdytojams ir (ar ) naudotojams, kuriais informuojama apie planuojamus vandens lygio žeminimo darbus nustačius labai blogą hidrotechninių statinių techninę būklę, kopijas (Aprašo 12.3 papunktyje nurodytu atveju, kai nereikalaujama sutikimų).

Per kokį laikotarpį išduodamas leidimas pažeminti vandens lygį tvenkinyje ar patvenktame ežere?

Leidimas išduodamas per 20 darbo dienų nuo visų Aprašo 12 punkte nurodytų dokumentų, Reikalingų pateikti Agentūrai, pateikimo dienos.

Jeigu Agentūra priima sprendimą neišduoti leidimo, raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas elektroniniu būdu apie tai informuoja prašymą išduoti leidimą pateikusį asmenį nurodydama sprendimo motyvus.

Kokioms institucijoms Agentūra privalo teikti derinti fizinių ar juridinių asmenų pateiktus dokumentus dėl vandens lygio pažeminimo tvenkinyje ar patvenktame ežere ir per kokį laikotarpį šios institucijos išnagrinėja dokumentus ir pateikia savo išvadas Agentūrai?

Asmenų pateikti dokumentai dėl vandens lygio tvenkinyje ar patvenktame ežere teikiami derinti:

1. saugomų teritorijų direkcijai, atsakingai už atitinkamos saugomos teritorijos ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos apsaugą, jei tvenkinys ar patvenktas ežeras arba jo dalis patenka į valstybės saugomą teritoriją ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, išskyrus atvejus, kai į Agentūrą kreipiasi pati saugomų teritorijų direkcija;

2. savivaldybės administracijai, jei tvenkinys ar patvenktas ežeras yra savivaldybės draustinyje, išskyrus atvejus, kai į Agentūrą kreipiasi savivaldybė;

3. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atitinkamam teritoriniam padaliniui, kai tvenkinys ar patvenktas ežeras arba jo dalis yra valstybinių kultūrinių rezervatų, istorinių nacionalinių parkų, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonoje;

4. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, jei tvenkinyje ar patvenktame ežere ar jų artimoje aplinkoje aptinkama saugomų rūšių.

Nurodytos institucijos išnagrinėja pateiktus dokumentus ir pateikia savo išvadas Agentūrai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų iš Agentūros gavimo dienos. Institucijų pateiktos išvados įrašomos į leidimą pažemint vandens lygį.

Kokie reikalavimai nustatyti asmenims, gavusiems leidimą pažeminti vandens lygį tvenkinyje ar patvenktame ežere?

Leidimą gavęs asmuo privalo:

1. Ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vandens lygio pažeminimo darbų pradžios informuoti visuomenę apie vandens lygio pažeminimo darbų priežastis ir terminus spaudoje, taip pat paskelbti pranešimus savivaldybės arba seniūnijos interneto svetainėje ir (ar) skelbimų lentose;

2. Ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas apie tikslų vandens lygio pažeminimo laiką informuoti raštu arba elektroniniu būdu, pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu – AAD, leidimą derinusias institucijas, tvenkinio ar patvenkto ežero ir jų hidrotechninių statinių savininkus, valdytojus ar naudotojus, tvenkinyje ar patvenktame ežere turinčius leidimą naudoti žvejybos plotą asmenis, vandens naudotojus;

3. Vandens lygio pažeminimo darbų vykdymo metu organizuoti žuvų apsaugą siekiant išvengti neteisėto žuvų išgaudymo, žuvų dusimo, kritimo, įgyvendinti leidime pažeminti vandens lygį nurodytas žuvų perkėlimo, išgaudymo priemones;

4. Vykdant vandens lygio pažeminimo darbus ir atstatant vandens lygį tvenkinyje ar patvenktame ežere, šių vandens telkinių žemutiniame bjefe turi būti užtikrinamas vandens debitas, nustatytas pagal Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-382 „Dėl Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

5. Leidime nustatytus vandens lygio pažeminimo darbus galima pradėti tik dalyvaujant AAD atstovui;

6. Vandens lygį pažeminus iki leidime nurodytos altitudės, kad šis vandens lygis būtų palaikomas leidime nurodytu laikotarpiu. Vandens lygį iki NPL galima atstatyti tik užbaigus visus leidime įrašytus darbus;

7. Atstačius tvenkinyje ar patvenktame ežere vandens lygį iki NPL, turi būti įgyvendintos leidime įrašytos planuojamos žuvų įveisimo priemonės. Privačiuose tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose žuvų įveisimo priemones taiko ir jas vykdo savo lėšomis šių vandens telkinių savininkai.

Kokios institucijos informuojamos apie išduotą leidimą dėl vandens lygio žeminimo tvenkinyje ar patvenktame ežere?

Agentūra išduoto leidimo kopiją per 5 darbo dienas pateikia Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Kada laikoma, kad vandens lygio pažeminimo darbai tvenkinyje ar patvenktame ežere įvykdyti?

Vandens lygio pažeminimo darbų vykdymo pabaiga – data, kai vandens telkinio lygis po vykdytų vandens lygio pažeminimo darbų atstatomas iki NPL, arba data, kai išleidžiamas visas tvenkinio ar patvenkto ežero vanduo – tais atvejais, kai numatomas hidrotechninio statinio demontavimas ir vandens lygis tvenkinyje ar patvenktame ežere nebus atstatomas.

Šias reikšmes galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje adresu: https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/siltnamio-efekta-sukeliancios-dujos-1/es-atl-prekybos-sistema/lietuvoje-taikomos-kuro-grynosios-silumines-vertes-ir-ismetamu-tersalu-faktoriai/ (informacija kasmet atnaujinama). Taip pat jas galima rasti kasmet atnaujinamoje nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų ataskaitoje, kuri skelbiama Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje adresu: https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/klimato-kaita/sesd-apskaitos-ir-prognoziu-ataskaitos arba LR aplinkos ministerijos tinklalapyje adresu: https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/klimato-politika/klimato-kaita/sesd-apskaitos-ir-prognoziu-ataskaitos-nacionaliniai-pranesimai/lietuvos-nacionalines-sesd-apskaitos-ataskaitos-anglu-k/

Atnaujinta: 2024-02-13

Asmuo, prašantis leidimo tęsti vykdomą ekonominę veiklą nuo 2026 m. sausio 1 d., teikia:

• Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduodamą Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro pažymą, patvirtinančią fizinio asmens arba juridinio asmens tikrojo savininko ir to juridinio asmens vadovų teistumą ar jo nebuvimą;
• Pažymą apie reikšmingų skolų išieškojimo procedūras, susijusias su importo muitais, mokesčiais, rinkliavomis ar kitais teisės aktuose nustatytais finansiniais įsipareigojimais per pastaruosius penkerius metus iš Lietuvos Respublikos muitinės (forma 9PP);
• Laisvos formos deklaraciją vidaus kontrolės priemonių ir tinkamos administracinės struktūros užtikrinimui, kad administracinė struktūra tinkama vykdyti pareigas, susijusias su PADKM sertifikatų atsisakymu, o vidaus kontrolės priemonės leistų užkirsti kelią klaidoms teikiant PADKM metines ataskaitas ir tvarkant PADKM sertifikatus, jas laiku aptikti ir ištaisyti, taip pat išvengti neteisėtų ar netinkamų sandorių. Pavyzdinė administracinės struktūros ir vidaus kontrolės forma pateikta čia;
• Garantiją, jeigu ekonominė veikla vykdoma trumpiau nei dvejus finansinius metus prieš tuos metus, kuriais buvo pateiktas prašymas, ir užtikrina nuolatinį pakankamą jos dydį.

Reguliuojamasis subjektas – asmuo, išskyrus galutinį kuro naudotoją, tiekiantis kurą pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams pagal vykdomų veiklų sąrašą, nurodytą Lietuvos Respublikos Klimato kaitos valdymo įstatymo (toliau - Įstatymas) 2 priede ir 12 straipsnio 1 dalyje:

„Subjektai, kurie išleidžia vartoti kurą Įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veikloms, ir priskiriami vienai iš šių kategorijų:

1) akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, kaip apibrėžiama Akcizų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, kuriam tenka prievolė mokėti akcizus pagal Akcizų įstatymo 9 straipsnio 4, 5, 7, 9, 13 ir 14 dalis, jeigu kuras patenka į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, kaip apibrėžiama Akcizų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje;

2) bet kuris kitas asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti akcizus pagal Akcizų įstatymo 9 arba 58 straipsnius už kurą, kuriam taikomos Įstatymo 2 priedo nuostatos, jeigu netaikoma šios dalies 1 punkto nuostata;

3) akcizų už akmens anglis, koksą ir lignitą mokėtojai, kaip nustatyta Akcizų įstatymo 52 straipsnyje, jeigu netaikomos šios dalies 1 ir 2 punktų nuostatos;

4) bet kuris kitas asmuo, kuriam pagal Akcizų įstatymą tenka prievolė mokėti akcizus, arba bet kuris kitas asmuo, prisiimantis sudaryta sutartimi reguliuojamojo subjekto atsakomybę, jeigu netaikomos šios dalies 1, 2 ir 3 punktų nuostatos arba jeigu prievolė mokėti akcizus solidariai tenka keliems asmenims.“

Importuotojai, kurie planuoja 2026 metais importuoti daugiau nei 50 t, paraišką PADKM įgaliotojo deklaranto statusui turėtų pateikti kuo skubiau. Tačiau importuotojams, kurie neplanuoja viršyti 50 t ribos, paraiškos teikti nereikia.

PADKM sertifikatų prekyba prasidės nuo 2027 m. vasario 1 d. Įgaliotieji PADKM deklarantai turės įsigyti (nusipirkti) mokamus emisijų sertifikatus (toliau – PADKM sertifikatai) už 2026 m. ir 2027 m. pirmąjį ketvirtį. Reikalingų PADKM sertifikatų skaičius turės atitikti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išskiriamą gaminant atitinkamas prekes. Vienas sertifikatas atitinka vieną su importuojamomis prekėmis susijusių emisijų toną. ES valstybės narės pardavinės sertifikatus per Europos Komisijos sukurtą centrinę platformą.
Baudos dydis yra 10–50 EUR už kiekvieną išmetamo ŠESD kiekio toną, apie kurią nepranešta. Bauda didinama pagal Europos vartotojų kainų indeksą.

Atkreipiame dėmesį, kad, jeigu kuras, už kurį deklaruotas akcizas, naudojamas tik savo reikmėms ir yra įtraukiamas į ES ATLPS 1 ŠESD kiekio ataskaitas, tuomet nebūsite priskiriami prie reguliuojamų subjektų.

Pvz. Nr. 1: Dujų biržoje įsigytas (pirkimo metu sumokėtas akcizo mokestis) ir ATL1 įrenginyje nepanaudotas gamtines dujas įmonė perparduoda kitoms katilinėms, nedalyvaujančioms ES ATLPS 1 ir sumoka VMI akcizo mokesčius, tuomet ši įmonė  traktuojama kaip reguliuojamas subjektas ir turi dalyvauti ES ATLPS 2.

Pvz. Nr. 2: Dujų biržoje įsigytą (pirkimo metu sumokėtas akcizo mokestis) ir ATL1 įrenginyje nepanaudotų gamtinių dujų likutį įmonė grąžina atgal į dujų biržą, tačiau VMI nemoka akcizo, tuomet ši įmonė nėra priskiriama reguliuojamiems subjektams ir neturi dalyvauti ES ATLPS 2.

Prašymą gauti įgaliotojo deklaranto statusą įmonėms bus galimybė teikti nuo 2025 m. kovo 31 d. Nuo 2026 m. sausio 1 d. prasidėjus pilnam PADKM įgyvendinimo etapui, PADKM prekes importuoti galės įmonės, kurioms suteiktas įgaliotojo PADKM deklaranto statusas, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys, importuojantys mažiau nei 50 t bendro metinio PADKM prekių kiekio, bei asmenys, kurių paraiška įgaliotojo PADKM deklaranto statusui gauti jau yra pateikta ir šiuo metu yra nagrinėjama (galioja paraiškoms, pateiktoms iki 2026 m. kovo 31 d.).

•  Durpės;
• Kaip kuras naudojamos atliekos (pavojingos arba komunalinės atliekos, naudojamos kaip kuras, kaip nurodyta  Klimato kaitos valdymo įstatymo 2 priede;
• iš atliekų gautas kuras (daugiausia naudojamas ES ATLPS 1 įrenginiuose);
• kietoji biomasė (pvz., medienos kuras);
• Medžio anglis.

•    Prekėms, kurių kilmės šalis yra Islandija*, Lichtenšteinas, Norvegija*, Šveicarija, taip pat prekėms, kurių kilmės teritorija yra Biuzingenas, Helgolandas, Livinjas, Seuta, Melilja.
•    PADKM prekėms, kurių bendras metinio importo kiekis neviršija 50 t.
•    Vykdant karinę veiklą gabenamoms arba naudojamoms prekėms.
*Islandija ir Norvegija greitu metu bus įtrauktos į PADKM taikymo sritį.

Visos prekės, kurioms taikomos PADKM reglamento nuostatos yra nurodytos Europos Parlemento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/956 I priede.

Reguliuojamiems subjektams, nevykdantiems Reglamento  reikalavimų, taikomos ekonominės sankcijos, pagal Lietuvos Respublikos Klimato kaitos valdymo įstatymo 23 straipsnį.

Tuo tikslu, kad įmonė būtų užregistruota kaip reguliuojamas subjektas, įmonė turi paskirti atstovą, atsakingą už išmetamų ŠESD stebėsenos planų ir ataskaitų pildymą ir pateikimą. Įmonės paskirtas atstovas turi užpildyti registracijos anketą ir pateikti informaciją Agentūrai.

Nuoroda į registracijos formą: Pradėti registraciją.

SVARBU! Registracijos formoje nurodytas el. pašto adresas PRIVALO būti tas pats, kuris naudojamas prisijungti prie EU Login (EU Login paskyros sukūrimo instrukcija). Jeigu jau turite EU Login prisijungimo vardą, jį galima naudoti prieigai prie EU ETS Reporting tool sistemos.

Reguliuojami subjektai, iki 2026 m. birželio 1 d. gavę patvirtintus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau - ŠESD) stebėsenos planus, privalės kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą dėl sąskaitos atidarymo Sąjungos ŠESD registre laikotarpiui nuo 2026 m. birželio 1 d. iki 2026 m. rugsėjo 15 d. 

Reguliuojami subjektai, gavę patvirtintus išmetamų ŠESD stebėsenos planus po 2026 m. birželio 1 d., privalės kreiptis dėl sąskaitos atidarymo per 20 darbo dienų nuo išmetamų ŠESD stebėsenos plano įsigaliojimo dienos. 

Reguliuojamųjų subjektų sąskaitų atidarymo Sąjungos ŠESD registre tvarką nustato Sąjungos ŠESD registro naudojimo taisyklės. 

Visų reguliuojamų subjektų 2025 m. išmestų ŠESD duomenis Sąjungos ŠESD registre pateiks Aplinkos projektų valdymo agentūra iki 2026 m. birželio 30 d. 

Taip.

Prisijungimą prie PADKM įgaliotojo deklaranto paraiškų teikimo sistemos pradėkite paspaudę šią nuorodą: https://cbam.ec.europa.eu/authorised-declarant/. Paraiškos pateikimo instrukciją galite rasti čia.

Y137, jeigu importuojate mažiau nei 50 t (neto) PADKM prekių per metus;
Y238, jeigu importuojate 50 t (neto) ar daugiau PADKM prekių per metus ir esate pateikę paraišką, kuri šiuo metu vertinama dėl įgaliotojo PADKM deklaranto statuso suteikimo Jūsų įmonei (galioja paraiškoms, pateiktoms iki 2026 m. kovo 31 d.);
Y128, jeigu importuojate 50 t (neto) ar daugiau PADKM prekių per metus ir turite įgaliotojo PADKM deklaranto statuso leidimo numerį.

Miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Kėdainių, Jonavos, Alytaus, Mažeikių, Marijampolės (nuo 2022 m.)) oro užterštumo žemėlapiai gaunami naudojant ADMS-Urban modeliavimo programinę įrangą. Atliekant kiekvieno miesto aplinkos orą teršiančių medžiagų sklaidos modeliavimą naudojama: meteorologinė informacija, transporto srautų duomenys, stacionarių oro taršos šaltinių (pramonės įmonių, elektrinių, katilinių) fiziniai parametrai bei įmonių pateikti metiniai į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekiai, taip pat duomenys apie gyventojų būstų skaičių, jų šildymo tipus bei šildymui naudojamo kuro rūšis. Teršalų sklaidos žemėlapius rasite  Interaktyvūs teršalų sklaidos žemėlapiai arba Oro užterštumo sklaidos žemėlapiai (png).

Danguje matomi balti pėdsakai, juostos susiformuoja praskridus lėktuvams. Tai kondensacijos takai. Lėktuvų kruizinis skrydžio etapas vyksta 9-12 km aukštyje. Šiame, aukštutinės troposferos aukštyje oras yra išretėjęs ir labai šaltas (temperatūra minusinė: - 40 ... -50 laipsnių Celsijaus). Tuo tarpu, lėktuvo variklio darbinė temperatūra siekia daugiau nei 1500 laipsnių Celsijaus, todėl degant aviaciniam kurui, iš lėktuvų išmetamosiose karštose dujose, išmetimo taške daugiausiai išsiskiria vandens (H20) ir anglies dvideginio (CO2). Išmetimo masėje esantys vandens garai akimirksniu kondensuojasi virsdami smulkiais ledo kristalais, kuriuos danguje ir matome. Jeigu tuo metu troposferoje yra daug drėgmės, kondensacijos takai išsilaikys ilgai ir bus nusidriekę dideliais atstumais. Sausoje troposferoje lėktuvų išmetimo produktai šaltoje aplinkoje išgaruoja ir išsisklaido greičiau, ilgos „juostos“ nesusiformuoja.

Kartu su vandeniu ir anglies dvideginiu, į aplinką išsiskiria ir azoto oksidai (NOx), anglies monoksidas (CO), sieros dioksidas (SO2), angliavandeniliai (CxHx) ir kiti lakieji organiniai junginiai, smulkiosios kietosios dalelės. Visų išvardintų medžiagų suminis kiekis yra kelis tūkstančius kartų mažesnis, palyginus su tuo, kiek išsiskiria CO2 ir vandens. Panašūs išmetimo produktai iš vidaus degimo variklių į aplinką patenka ir iš autotransporto (automobiliai, traukiniai, laivai, kt.).   

Iš vandens garų susidarę ledo kristalai gamtai nekenkia. Aviacinio kuro degimo produktai lieka atmosferoje, dalis jų dėl atmosferos maišymosi gali patekti ir į priežemio orą, tačiau tai nėra dominuojantis taršos šaltinis. Aplinkos oro, kuriuo kvėpuojame, kokybei daugiausia įtakos turi „žemi“ taršos šaltiniai, tokie kaip transportas, energetikos įmonės ir pan. (žr. 4 klausimą).

Taip pat pažymime, kad Aplinkos apsaugos agentūra vykdo į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitą, kur įvertinamas ir aviacijos sektoriaus indėlis. Aviacijoje teršalų išmetimai vertinami remiantis sunaudoto kuro kiekiu lėktuvų pakilimo ir nusileidimo fazių metu. Pakilimai ir nusileidimai yra tiesioginis faktorius, sąlygojantis išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekius. Informaciją apie aviacijos išmetamus teršalų kiekius galite rasti ČIA.

Aplinkos apsaugos agentūra vykdo nacionalinę į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitą. Šios apskaitos rezultatai atskleidžia, kokius kiekius teršalų išmeta atskiros ūkio šakos šalyje, kaip Lietuva vykdo ES ir tarptautinius įsipareigojimus dėl teršalų (pvz. azoto oksidų (NOx), kietųjų dalelių KD2,5, amoniako (NH3) ir kt.) išmetimų į aplinkos orą sumažinimo. Visą informaciją apie apskaitos rezultatus rasite ČIA. Duomenis apie atskirų ūkio šakų išmetamą teršalų kiekį – šioje nuorodoje arba švieslentėse Oro taršos ir kokybės švieslentės.

Pastebėję neleistinus aplinkinių veiksmus ir norėdami pranešti apie pažeidimą skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112, kuris Jus sujungs su atsakingu Aplinkos apsaugos departamento specialistu.

Oro užterštumas tam tikroje teritorijoje priklauso nuo to, kiek teršalų išmetamų teršalų kiekio (iš transporto, energetikos ir pramonės įmonių, individualių namų šildymo įrenginių, dėl miškų gaisrų, pavasarinių ar rudeninių žolės ir žemės ūkio atliekų deginimo, natūralių taršos šaltinių, tokių, kaip dėl sausros savaime užsidegę durpynai) ir meteorologinių sąlygų. Kai vyrauja nepalankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui (nėra vėjo, kritulių, vyrauja labai šalti/karšti orai, atmosferoje susiformuoja temperatūros inversija), teršalai neišsklaidomi/nenusodinami, o kaupiasi priežemyje  ir oro užterštumas didėja. Kai vyrauja permainingi, vėjuoti arba lietingi orai, į aplinką patekę teršalai paprastai greitai išsklaidomi ir didesnio poveikio oro kokybei neturi.

Sveikatos specialistai (Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) rekomenduoja:

Rizikos grupei priklausantiems asmenims patariame lauke būti toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų, kuriose jaučiamas specifinis kvapas), jeigu tai neįmanoma, geriau likti namuose ir stebėti sveikatą.

Sportuojantiems lauke siūlome pasirinkti vietas, esančias toliau nuo taršos šaltinių, o trukmę koreguoti pagal savijautą.

Dėl darbo ar kitų priežasčių ilgą laiką būnantiems užterštose vietose siūlome dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones (atsižvelgiant į jų techniniuose reikalavimuose nurodytą buvimo užterštoje aplinkoje trukmę).

Rekomenduojame naudotis viešuoju transportu.

Dažniau drėgnu būdu valykite patalpas.

Stebėkite savo sveikatos būklę, pasijutę blogai kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse teršalų koncentracijos kas valandą matuojamos šalies didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje),  pramonės centruose (Mažeikiuose, Kėdainiuose, Jonavoje, Naujojoje Akmenėje) ir kaimo foninėse stotyse,  veikiančiose Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose.

Naujausią informaciją apie oro kokybę rasite adresu Oro kokybės tyrimų rodikliai . Čia rasite oro kokybės užterštumo indeksą kiekvienoje tyrimų stotyje (spauskite švieslentės kairiajame viršutiniame kampe esančią nuorodą ORO KOKYBĖ ŠIANDIEN). Taip pat švieslentėje pateikiami praėjusios paros ar dar vėlesnės datos statistiniai duomenys, įvertinti lyginant su teisės aktais nustatytomis oro kokybės normomis. Informacija atnaujinama kiekvieną darbo dieną kartu pateikiant ir oro užterštumo prognozę ateinančioms dviem paroms.

Įmonė yra sudariusi sutartį su viena pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčia Organizacija, tačiau einamaisiais metais Organizacijai nedeklaravo išleistų į rinką pakuočių kiekio, kitaip sakant nedavė pavedimo ir nenori per Organizaciją tvarkyti pakuočių atliekų už einamuosius metus. Ar kita pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinti Organizacija gali priimti minėtą įmonę ir organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą už tuos metus?

Organizaciją gamintojas/importuotojas turėjo pasirinkti iki praeitų metų gruodžio 1 d. ir pagal įstatymą keisti metų eigoje Organizacijos negali. Išskyrus atvejus, kai organizacijai išduotos licencijos galiojimas yra sustabdytas arba panaikintas.

Gamintojų ir importuotojų organizacijos veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-01-30 įsakymu Nr. D1-57 „Dėl Gamintojų ir importuotojų organizacijos veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" III skyriuje pažymima, kad veiklos organizavimo plano priemonės turi būti išsamiai ir aiškiai aprašomos, nurodant jų tikslą, apimtis priemonės turi būti išsamiai ir aiškiai aprašomos, nurodomas jų tikslas, apimtis, skaitinė reikšmė kiekvienam einamųjų metų ketvirčiui atskirai, finansavimo šaltinis ir lėšų suma, planuojama kiekvienai priemonei įgyvendinti. Kaip galime nurodyti pinigų-lėšų sumą, kuri, pvz.: skiriama tokiems administraciniams procesams, kaip: sutarčių sudarymas ir t.t.?

Manome, kad Veiklos organizavimo plano priemonių įgyvendinimui nurodyta lėšų suma gali apimti žmogiškųjų išteklių naudojimą ir kitas susijusias išlaidas.

Jeigu organizacijos narys, kuris į Lietuvos Respublikos rinką išleido mažiau kaip 0,5 t gaminių atliekų, bankrutuoja arba iš viso neišleido gaminių atliekų, kaip šiuo atveju tokias įmones turėtume nurodyti narių sąraše?

 Šiuo atveju galite atskirai pateikti paaiškinimus dėl minėtų organizacijos narių.

Ar įmonė sudariusi sutartį su Organizaciją gali vykdyti atliekų tvarkymo organizavimą individualiai?

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau - Įstatymas) numatytas pareigas atitinkamų gaminių gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

1) Individualiai - organizuodami po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų atitinkamų gaminių naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą;

2) Kolektyviai - steigdami šio Įstatyme nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti atitinkamų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį Įstatyme jiems nustatytų pareigų ar organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti atitinkamų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šiame Įstatyme nustatytų pareigų netapdami organizacijos dalyviais.

 Atsižvelgiant į tai, manytina, kad gamintojas ir (ar) importuotojas, Organizacijai pavedęs vykdyti atitinkamų gaminių atliekų tvarkymo organizavimą, negali tuo pačių laikotarpiu tų pačių gaminių atliekų tvarkymo organizavimą vykdyti ir individualiai, išskyrus atvejį, kai individualiai organizuojamas savoms reikmėms sunaudotų gaminių atliekų tvarkymas, o kolektyviai - kitiems asmenims perleistų gaminių atliekų tvarkymas.

Rengiant veiklos organizavimo planą, švietimo programą ir finansavimo schemą ar yra taikomi reikalavimai tokių dokumentų formai?

Veiklos organizavimo planas, švietimo programa ir finansavimo schema turi atitikti Gamintojų ir importuotojų organizacijos veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2006-01-30 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-57 "Dėl Gamintojų ir importuotojų organizacijos veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" reikalavimus.

Švietimo programos priemonių aprašymo rengimo pavyzdinę formą galite rasti čia.

Kaip organizacijos turi finansuoti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo paslaugas ir komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtrą einamaisiais metais, jeigu iki nustatyto termino nėra viešai paskelbtos einamųjų metų rinkos dalys?

Vadovaujantis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinti gamintojų ir importuotojų organizacija „šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas išlaidas ir komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtrą turi finansuoti proporcingai jos dalyvių ir organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektiems gaminiams supakuoti panaudotų pakuočių kiekį". Vadovaujantis Gamintojų ir importuotojų, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia elektros ir elektroninę įrangą, pakuotes, užimamos rinkos dalies nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-589 „Dėl Gamintojų ir importuotojų, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia elektros ir elektroninę įrangą, pakuotes, užimamos rinkos dalies nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau - Tvarkos aprašas), 10 punktu, „einamaisiais metais galioja praėjusiais metais galiojusios Tvarkos aprašo 5-7 punktuose nurodytos rinkos dalys, kol atsižvelgiant į praėjusių metų elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai duomenis paskelbiamos patikslintos einamųjų metų rinkos dalys".

Ar išpakavus iš kitų asmenų Lietuvoje įsigytus supakuotus gaminius, ši pakuotė laikoma sunaudota savoms reikmėms?

Pakuočių atliekos, kurios susidarė įmonėje išpakavus iš kitų Lietuvos įmonių įsigytus supakuotus gaminius, nelaikytinos savo reikmėms sunaudotų pakuočių atliekomis. Tokios atliekos turėtų būti priskiriamos nekomunalinių atliekų sraute susidariusioms pakuočių atliekoms.

Ar surinkti vienkartinių gėrimų pakuotėms, kurioms taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, naudojami maišai laikomi Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiekta gaminiais pripildyta pakuote?

Įvertinus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, manytina, kad maišai, naudojami surinkti vienkartinių gėrimų pakuočių, kurioms taikoma užstato sistema, atliekas, nelaikytini tiekta Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminiais pripildyta pakuote, už kurią turėtų būti skaičiuojamas (mokamas) mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Kokią veiklą vykdantys atliekų tvarkytojai gali būti įrašomi į Turinčių teisę išrašyti įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą (toliau - Tvarkytojų sąrašas)?

Į Tvarkytojų sąrašą įrašomi: gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai; gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai; gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai); mišrių komunalinių atliekų apdorotojai, kurie atskiria gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (ar) kitaip panaudoti

Ar yra nustatyta prašymo įrašyti į Tvarkytojų sąrašą forma?

Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-04-27 įsakymu Nr. 184 „Dėl Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau - Tvarkos aprašas) priede yra nustatyti prašyme pateikiami duomenys. Nuo 2025-01-01 prašymas teikiamas elektroniniu būdu, prisijungus prie Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS).

Kaip galima pateikti prašymą įrašyti atliekų tvarkytoją į Tvarkytojų sąrašą ?

Nuo 2025-01-01 prašymas teikiamas elektroniniu būdu, prisijungus prie Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS). Prašymo pateikimo forma GPAIS pasiekiama subjektui prisijungus prie savo paskyros ir pasirinkus dalį "Atliekų tvarkytojai". Prašymą teikiantis atliekų tvarkytojas pirma turi būti užregistravęs atliekų tvarkymo vietą Atliekų tvarkytojų valstybės registre. Atliekų tvarkytojas pasirenka peržiūrėti registruotą, patvirtintą atliekų tvarkymo vietą, dėl kurioje vykdomų atliekų tvarkymo veiklų sieks išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ir dalyje "Teisė išrašyti įrodančius dokumentus" renkasi "Registruoti". Tokia pačia tvarka dalyje "Teisė išrašyti įrodančius dokumentus", pasiekiamoje prie atliekų tvarkymo vietos, kurioje atliekų tvarkytojas jau turi teises išrašyti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, pasirinkus "Keisti duomenis" pateikiamas prašymas koreguoti turimas teises.

 Įmonė yra įrašyta į Tvarkytojų sąrašą kaip metalinės pakuotės atliekų surinkėja. Papildomai norime įsirašyti į Tvarkytojų sąrašą kaip metalinės ir plastikinės pakuotės atliekų eksportuotoja. Ar pateikiant Prašymą reikia nurodyti visas veiklas, t.y. ir tas veiklas kurios jau yra įrašytos į Tvarkytojų sąrašą, ar tik naujas veiklas, kuriomis norime papildyti Tvarkytojų sąrašą?

Tuo atveju, jei įmonė jau yra įrašyta į Tvarkytojų sąrašą, Prašyme reikia nurodyti tik tas veiklas, kuriomis norite papildyti Tvarkytojų sąrašą. Jūsų konkrečiu atveju, Prašyme nurodykite metalinės ir plastikinės pakuotės atliekų eksportą. Keičiant turimūų teisių duomenis GPAIS sugeneruoja prašymą su visa turimų teisių informacija. Kadangi iki 2025-01-01 teisės buvo suteikiamos raštu, atliekų tvarkytojams teikiant teisių koregavimo prašymus rekomenduojama pasitikrinti prašymo formoje esančius srautus ir tvarkymo veiklas ir esant neatitiktims su turimų teisių informacija, informuoti GPAIS pagalbos tarnybą ([email protected]). 

Koreguodami turimas teises atliekų tvarkytojų elektroninu būdu teikamoje formoje bus prašoma pateikti GPAIS registruotų sutarčių, svėrimo įrenginių sertifikatų duomenis, siekiant patvirtinti teisių aktualumą ir užtikrinti duomenų atnaujinimą.

Esame gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (ar) kitaip panaudoti. Prašome pasakyti kokias atliekas turėtume nurodyti ?

Prašyme nurodomas mišrių komunalinių atliekų srauto kodas 20 03 01 ir tvarkymo veiklos kodas, kuriuo tvarkomos mišrios komunalinės atliekos, t. y. S5 ir (ar) R12. Taip pat pildomos atliekų rūšys, kurios susidaro atliekant mišrių komunalinių atliekų apdorojimą pav. plastikinės pakuotės atliekos (15 01 02), stiklinės pakuotės atliekos (15 01 07), popierinės ir kartoninės pakuotės atliekos (15 01 01) ir pan.;

Ar „Tvarkytojo vykdoma atliekų tvarkymo veikla*" reikia nurodyti visas įmonėje vykdomas atliekų tvarkymo veiklas?

Ne, Prašyme nereikia nurodyti visų atliekų tvarkytojo vykdomų atliekų tvarkymo veiklų.  Nurodykite tik tas atliekų tvarkytojo vykdoma veiklas, kurias vykdant  atliekų tvarkytojas nori išrašyti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus.

Įmonė yra įrašyta į Tvarkytojų sąrašą. Pasikeitė informacija nurodyta Prašyme, pvz. atliekų tvarkymo sutarčių informacija ar jei įmonė sudarė naują sutartį su svėrimo paslaugas teikiančiu tvarkytoju, kuris turi metrologiškai patikrintą svėrimo įrenginį. Parašome pasakyti, ar įmonė turi pateikti naują Prašymą?

nuo 2025-01-01 atliekų tvarkytojas, pasirašęs naują sutartį su atliekų surinkėjais, atliekų naudotojais (perdirbėjais) ar atliekų eksportuotojais, arba atnaujinęs sutarties duomenis, šias sutartis turi registruoti ar atnaujinti registruotų sutarčių informaciją (keisti sutartis) GPAIS sistemoje, dalyje "Atliekų tvarkytojai" - "Atliekų tvarkymo sutartys", pasirinkdamas reikiamą sutarties tipą. Registruojant su teisėmis išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus susietas atliekų tvarkymo sutartis sistema nurodys pasirinkti reikiamą žymą ir (ar) pridėti sutarties priedą.

Pasikeitus Tvarkytojų sąraše esančios įmonės duomenims (pvz. kontaktiniams duomenims, įmonės pavadinimui) naujo Prašymo teikti įmonei nereikia. Kontaktinius duomenis įmonė gali atnaujinti GPAIS sistemoje, prie vartotojo vardo dešinėje pasirinkusi Subjekto ar Naudotojo (Atstovo) informaciją. 

Pasikeitus kitiems duomenims, pvz. sutartims su svėrimo paslaugas teikiančiu subjektu, atliekų tvarkytojas sistemoje gali teikti prašymą, nekeisdamas jame sugeneruotų duomenų pagal jau tvarkytojo turimas teises, tik nustatytuose laukuose parinkdamas reikiamas žymas ir užpildydamas atnaujintą informaciją dėl susijusių paslaugų.

Tuo atveju, jei pasikeitė užsienio partneris, kuris panaudoja (perdirba) gaminių ir (ar) pakuočių atliekas papildomai privaloma pateikti tai patvirtinančius dokumentus (Tvarkos aprašo 6.2 ir 6.3 papunkčiai).

Prašome nurodyti dokumentus kuriuos turi pateikti įmonė, kuri pageidauja būti įrašyta į Tvarkytojų sąrašą kaip gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotoja ( perdirbėja)?

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai ( perdirbėjai) kartu su Prašymu pateikia:

Laisvos formos technologinio proceso, kurio metu pagaminamas produktas, aprašymas;

Dokumentus, įrodančius, kad:

• technologinio proceso metu iš gaminių ir pakuočių atliekų pagamina produktą, kuris atitinka tarptautinius, nacionalinius, įmonės standartą ar gamintojo specifikaciją ir pan.
• pagamintas produktas turi paklausą ir rinką (Produkto pirkimo/pardavimo sutartis, sąskaitos faktūros, produkto pirkėjo patvirtinimas, kad savo technologiniame procese naudoja produktą ir pan.).
• savo teritorijoje turimo svėrimo įrenginio metrologinės patikros sertifikatą.

Tuo atveju, jei gaminių ir (ar) pakuočių atliekos yra panaudojamos energijai gauti (atliekų naudojimo veiklos kodas R1)

• laisvos formos technologinio proceso, kurio metu pagaminamas produktas (energija) aprašymas.
• savo teritorijoje turimo svėrimo įrenginio metrologinės patikros sertifikatą.

Atliekų tvarkymo vietos ir norimų tvarkyti atliekų bei jų tvarkymo veiklų registravimo GPAIS aplinkoje instrukcijas galite pamatyti šioje vaizdo medžiagoje.

Atnaujinta: 2024-05-13

Kad greičiau rastumėte ieškomą informaciją, siūlome apsilankyti nuolat atnaujinamoje GPAIS dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje.

Atnaujinta: 2024-08-13

Informaciją galima rasti Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų ir (arba) išleidžiamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus ir (ar) imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti registre 1AT (toliau – registras) Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje. Registras atnaujinamas kas ketvirtį. Registre esančių laboratorijų leidimus ir jų priedus, kuriuose nurodyti konkretūs tyrimai ir (ar) matavimai, ir (ar) ėminių ėmimas ir jiems atlikti taikomi metodai, taip pat galima rasti Licencijų informacinėje sistemoje (tinklalapis www.licencijavimas.lt) per licencijų paieškos funkciją suvedus leidimo numerį (eilutėje Licencijos Nr. ) ir/ ar kitą papildomą informaciją greitesnei ir selektyvesnei paieškai.

Informaciją leidimų išdavimo, atnaujinimo, leidimą turinčių ūkio subjektų priežiūros klausimais galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapio skiltyje Ūkio subjektų priežiūra.

Vadovaujantis Aplinkos monitoringo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, nuo 2026-01-01 akreditacija yra privaloma tik atliekant ūkio subjektų aplinkos monitoringo programoje numatytų į aplinką išmetamų ir (arba) išleidžiamų teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus ir (ar) imant ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti - kitiems tikslams pakanka AAA išduoto leidimo.

Žr. Aplinkos monitoringo 11 straipsnio 2 dalies redakcija nuo 2026-01-01:

„2. Laboratorijos, atliekančios taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) matavimus ir tyrimus ir (ar) imančios ėminius tyrimams atlikti, išskyrus laboratorijas, atliekančias ūkio subjektų aplinkos monitoringo programoje nurodytus matavimus ir tyrimus ir (ar) imančias ėminius šiems tyrimams atlikti, turi turėti leidimus vykdyti šią veiklą arba būti akredituotos kaip atitinkančios standartą LST EN ISO/IEC 17025 konkretiems teršalams tirti, matuoti, imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo programoje numatytų į aplinką išmetamų ir (arba) išleidžiamų teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus atliekančios ir (ar) ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti imančios laboratorijos turi būti akredituotos kaip atitinkančios standartą LST EN ISO/IEC 17025 konkretiems teršalams tirti, matuoti, imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti.“

Minima "laboratorijos" sąvoka apibrėžta Aplinkos monitoringo įstatymo 2 str. 4 p.: "Laboratorija – individualią veiklą vykdantis fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys laboratorinę veiklą ir (ar) imantys ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti."

Leidimai išduodami vadovaujantis Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų ir (arba) išleidžiamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus ir (ar) imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti išdavimo, leidimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, leidimų galiojimo panaikinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-711 „Dėl Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų ir (arba) išleidžiamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus ir (ar) imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti išdavimo, leidimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, leidimų galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“.

Atnaujinta: 2024-08-01

Valstybės rinkliavos dydis, kurį reikia sumokėti, yra:

• už leidimo išdavimą - 393 Eur;
• už leidimo atnaujinimą (leidimą papildant nauja (-omis) vykdoma (-omis) laboratorine (-ėmis) veikla (-omis) ir (ar) išplečiant išduotame leidime nurodytą (-as) laboratorinių tyrimų ir (ar) matavimų, ir (ar) ėminių ėmimo sritį (-is))  -  227 Eur;   
• už leidimo atnaujinimą (pakeičiant leidime nurodytą (-us) tyrimo ir (ar) matavimo, ir (ar) ėminių ėmimo metodą (-us) – 65 Eur;
• už leidimo dublikato išdavimą – 24 Eur.

                                      
Valstybės rinkliavų dydžiai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 ,,Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo" (žr. 4.141 p.).
Valstybinė rinkliava mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant įmokos kodą - 5775.

Atnaujinta:2024-08-01

Ėminių ėmimui plačiausiai taikomi šie standartizuoti metodai:

• paviršinio vandens  -  LST EN ISO 5667-6:2017 Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 6 dalis. Mėginių ėmimo iš upių ir upelių nurodymai (ISO 5667‐6:2014), LST EN ISO 5667-6:2017/A11:2020 Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 6 dalis. Mėginių ėmimo iš upių ir upelių nurodymai (ISO 5667‐6:2014) ir ISO 5667-4:2016 Water quality - Sampling Guidance on sampling from lakes, natural and man-made;
• jūros vandens -  LST ISO 5667-9:2009 Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 9 dalis. Nurodymai, kaip imti jūros vandens mėginius (tapatus ISO 5667-9:1992);
• nuotekų - ISO 5667-10:2020 Water quality – Sampling - Part 10: Guidance on sampling of waste water;
• dumblo - LST EN ISO 5667-13:2011 Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 13 dalis. Nurodymai, kaip imti dumblo mėginius (ISO 5667-13:2011);
• dugno nuosėdų - ISO 5667-12:2017 Water quality – Sampling - Part 12: Guidance on sampling of bottom sediments from rivers, lakes and estuarine areas;
• dirvožemio, grunto -  ISO 18400-102:2017 Soil quality – Sampling - Part 102: Selection and application of sampling techniques.

Standartus galite nusipirkti Lietuvos standardizacijos departamento interneto svetainėje (adresas lsd.lrv.lt) esančioje el. parduotuvėje popierinį arba elektroninį variantą.

Atkreiptinas dėmesys, kad būtina nuolat sekti nurodytų standartų galiojimo statusą ir teikiant dokumentus leidimui gauti ar atnaujinti reikia nurodyti bei vykdant veiklą taikyti tik naujausias galiojančias standartų versijas.

Atnaujinta: 2024-08-01

Taisyklėse minima "laboratorijos" sąvoka apibrėžta Aplinkos monitoringo įstatymo 2 str. 4 p.: "Laboratorija – individualią veiklą vykdantis fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys laboratorinę veiklą ir (ar) imantys ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti."

Atnaujinta: 2024-08-01

Rengiant detaliuosius planus netoli paviršinių vandens telkinių, pasitikslinkite, ar planuojama teritorija nepatenka į potvynių grėsmės teritorijas. Potvynių grėsmės rizikos teritorijos yra nustatytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. D1-655 „Dėl potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose patvirtinimo“. Interaktyviūs žemėlapiai, kuriuose skelbiama informacija apie teritorijas, kurioms gali kilti potvynių grėsmės ir rizikos, nuorodoje: https://experience.arcgis.com/experience/7f2d4ca0c74c4857a0620967e530fa4d

Tikslius ribų erdvinius duomenis galima parsisiųsti iš VĮ „Registrų centras“.

Rengiant detaliuosius planus potvynių grėsmės teritorijos turi būti pažymėtos vadovaujantis šiais patvirtintais žemėlapiais. Detaliųjų planų sprendiniai turi nepažeisti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo VI skyriaus dešimto skirsnio nuostatų. Naujos statybinės zonos, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, negali būti planuojamos teritorijoje, kol tai teritorijai taikomos didelės tikimybės potvynių grėsmės specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27¹ straipsnio 2 dalimi Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra) tikrina statinių projektus, kai statinio statyba arba statiniuose planuojama vykdyti ūkinė veikla patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) taikymo sritį. Agentūra tikrina:

1) ar PAV įstatymo nustatyta tvarka atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo arba poveikio aplinkai vertinimas ir ar yra galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau – atrankos išvada), arba galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau – sprendimas);

2) kai planuojamai ūkinei veiklai atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, – ar statinio projektas atitinka atrankos išvadoje nurodytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, arba

3) kai planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, – ar statinio projektas atitinka sprendime nurodytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jį sumažinti, atkurti tai, kas pažeista, ir (ar) jį kompensuoti.

Tais atvejais kai teritorija, kurioje planuojamas projekto įgyvendinimas, bus susijusi su įsteigtomis ar potencialiomis „Natura 2000“ teritorijomis ar artima joms aplinka, o planuojama ūkinė veikla neįtraukta į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 priedus, statytojas (užsakovas) privalo kreiptis į saugomų teritorijų direkciją, kurios administruojamoje teritorijoje yra įsteigta Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija, arba kuriai tokios teritorijos priskirtos vertinimui Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu, dėl poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo. Reikšmingumas nustatomas rengiant statinio projektą ir pateikiamas statinio projekto bendrojoje dalyje.

Atnaujinta: 2024-02-23

Pagal nuo 2023-01-01 įsigaliojusį teisinį reglamentavimą, paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos turi būti nustatomos vadovaujantis žemėlapiu ir (ar) schema, kuriuose nustatomos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos. Kol šie dokumentai nepatvirtinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022-09-02 įsakymo Nr. D1-293 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymo Nr. 540 „Dėl Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“  preambulės 2.2 papunkčio nuostatomis, paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos negali būti koreguojamos ar tikslinamos ir turi būti paliekamos tokios pat, kaip patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) žemės valdos projektuose arba statinių projektuose, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

Iki 2023-01-01 teisės aktų nustatyta tvarka pradėti rengti teritorijų dokumentai baigiami rengti pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos galiojusį paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo teisinį reguliavimą.

Atnaujinta: 2024-02-23

Priklausomųjų želdynų normos sklype nustatomos vadovaujantis Priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 „Dėl Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimais. Tvarkos apraše nustatyta želdynų norma gamtinio karkaso stipriai pažeisto (degraduoto) geoekologinio potencialo teritorijose taikoma tik tai sklypo daliai, kuri vadovaujantis bendruoju planu patenka į gamtinio karkaso stipriai pažeisto (degraduoto) geoekologinio potencialo teritorijas, todėl rengiamo teritorijų planavimo dokumento brėžiniuose turi būti aiškiai pažymėtos gamtinio karkaso stipriai pažeisto (degraduoto) geoekologinio potencialo ribos sklype, nurodytas jų užimamas plotas planuojamoje teritorijoje ir pateikti priklausomųjų želdynų plotų skaičiavimai.

Atnaujinta: 2024-02-23

Vadovaujantis Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-294 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.2.2 papunkčio nuostatomis Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra) išduoda teritorijų planavimo sąlygas savivaldybės ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentui, kai tai numatyta specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse. Atsižvelgiant į tai, kad Inžinerinės infrastruktūros vystymo (elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1-10/D1-61 „Dėl Inžinerinės infrastruktūros vystymo (elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 26 punkte nenumatyta, jog Agentūra teikia planavimo sąlygas vietovės ar savivaldybės lygmens inžinerinės infrastruktūros vystymo planams, Agentūra neišduoda teritorijų planavimo sąlygų ir nederina vėjo ir/ar saulės elektrinių išdėstymo specialiųjų planų.

Atnaujinta: 2024-02-23