G-ZS5CMN6YJ8G-Z4TGDMWZFK

DUK

Neradote naudingos sau aktualios informacijos? Užduokite klausimą

Tikslas: Surinkti iš gamintojų, importuotojų, tolesnių naudotojų, platintojų, eksportuotojų Tvarko apraše nurodytus duomenis ir informaciją ir centralizuotai juos kaupti informacinėje sistemoje „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (toliau – IS AIVIKS).

Užduotys:

  • Tvarkyti surinktus duomenis ir informaciją bei teikti juos institucijoms, darančioms atitinkamus sprendimus cheminių medžiagų ir cheminių mišinių valdymo, tvarkymo bei kontrolės srityse, taip pat juridiniams ir fiziniams asmenims, naudojantiems chemines medžiagas ir cheminius mišinius ūkinėje veikloje arba savo asmeniniams ar namų ūkio poreikiams tenkinti, siekiant užtikrinti jų saugų naudojimą;
  • Surinkti Tvarkos apraše nurodytus duomenis apie gamintojus, importuotojus, tolesnius naudotojus, platintojus, eksportuotojus, užsiimančius cheminių medžiagų ir cheminių mišinių gamyba, tiekimu rinkai, importu, naudojimu pramoninėje, profesinėje ar kitoje ūkinėje veikloje ir eksportu.

Naudojimas:

  • Statistinei analizei ir vertinimui (siekiant užtikrinti tinkamą cheminių medžiagų ir cheminių mišinių tiekimo rinkai valdymą ir tinkamą reglamentuojančių teisės aktų kontrolę);
  • Prevencinėms priemonėms (esant ekstremaliai sveikatai situacijai (apsinuodijimui, tolesniam gydymui), siekiant saugaus naudojimo ir tinkamų veiksmų ištikus avarijai (išsiliejimui, gaisrui, paviršinių, gruntinių vandenų užteršimui ir kt.));
  • Visuomenės informatyvumo didinimui.

Atnaujinta: 2021 07 20

Lietuvos atvirų duomenų portale skelbiama informacija apie:

Atnaujinta: 2021 07 20

AIVIKS – tai informacinė sistema, skirta surinkti, sisteminti ir kaupti duomenis apie aplinką bei užtikrinti duomenų ir informacijos apie aplinką viešumą.

IS AIVIKS sistema skirta:

1.     Aplinkos ministerijai, jos padalinių ir pavaldžių institucijų bei kitų valstybės institucijų darbuotojams, tvarkantiems aplinkos duomenis ir informaciją;

2.     Fiziniams ir juridiniams asmenims, teikiantiems duomenis aplinkos apsaugos tarnyboms;

3.     Aplinkosaugos specialistams, mokslininkams, projektų rengėjams ir kt. specialistams;

4.     Visuomenei.

Atnaujinta: 2021 07 20

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. D1-360 „Dėl cheminių medžiagų ir cheminių mišinių apskaitos tvarkos aprašas“ (nauja redakcija nuo 2020 m. lapkričio 1 d.). Už šį teisės aktą yra atsakingas Aplinkos apsaugos departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyrius.

Atnaujinta: 2021 07 20

Įmonių, pateikusių duomenis ir informaciją už praėjusius kalendorinius metus į IS AIVIKS sistemą, sąrašai skelbiami tinklalapyje: Teisinė informacija dėl duomenų teikimo apie chemines medžiagas ir mišinius į IS AIVIKS - Aplinkos apsaugos agentūra (lrv.lt)  

Atnaujinta: 2021 07 20

  • gamintojai;
  • importuotojai;
  • platintojai;
  • eksportuotojai;
  • naudotojai (pramoninėje, profesinėje ar kt. ūkinėje veikloje).

Atnaujinta: 2021 07 20

Informacija teikiama nemokamai tiesiogiai internetu į IS AIVIKS sistemą. Duomenys ir informacija turi būti pateikti už praėjusius kalendorinius metus iki einamųjų metų kovo 1 d. Duomenys ir informacija turi būti teikiami jei metinis cheminės medžiagos ar cheminio mišinio kiekis yra ≥ 1000 kg arba, priklausomai nuo cheminės medžiagos ar cheminio mišinio klasifikavimo, pasiekiami kiekiai, nurodyti Tvarkos aprašo 2 priede (žr. lentelę žemiau):

Eil. Nr.

Klasifikavimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008*

Kiekis (kg), kurį pasiekus ir viršijus privaloma teikti duomenis IS „AIVIKS“

Pavojingumo klasė ir kategorija

Cheminės medžiagos pavojingumo frazė

Cheminės medžiagos

Cheminiai mišiniai

iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Cheminiai

mišiniai

nuo 2024 m. sausio 1 d.

1.

1, 2 kategorijos ūmus toksiškumas

 

H300

10

1

10

H310

10

1

10

H330

10

1

10

2.

3 kategorijos ūmus toksiškumas

 

H301

100

10

100

H311

100

10

100

H331

100

10

100

3.

1A, 1B kategorijos mutagenai

H340

10

10

10

4.

1A, 1B kategorijos kancerogenai

H350

10

10

10

5.

1A, 1B kategorijos toksiškai veikiančios reprodukciją

H360

 

10

10

10

6.

1 kategorijos specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis)

H372

100

10

100

7.

2 kategorijos specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis)

H373

1000

10

1000

8.

1 kategorijos specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis)

H370

100

10

100

9.

2 kategorijos specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis)

H371

1000

10

1000

10.

Odos ėsdinimas 1A, 1B, 1C

H314

100

10

100

11.

Smarkus akių pažeidimas

H318

100

10

100

12.

1 kategorijos plaučių pakenkimas prarijus

H304

100

10

100

13.

1 kategorijos kvėpavimo takų jautrinimas

 

H334

100

10

100

14.

1 kategorijos odos jautrinimas

H317

100

10

100

15.

1 kategorijos ūmus toksiškumas vandens aplinkai

H400

100

100

100

16.

1, 2, 3 kategorijos lėtinis toksiškumas vandens aplinkai

H410

100

100

100

H411

100

100

100

H412

100

100

100

 

*2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL 2008 L 353, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1297/2014 (OL 2014 L 350, p. 1).

Atnaujinta: 2021 07 20

2000 m. balandžio 18 d. Nr. VIII-1641 Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymas (nauja redakcija nuo 2020 m. vasario 8 d.).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. D1-462 „Dėl duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius tvarkos aprašo patvirtinimo“ (nauja redakcija nuo 2020 m. birželio 18 d.) (toliau – Tvarkos aprašas).

Atnaujinta: 2021 07 20

  • Cheminės medžiagos pavadinimas pateikiamas ne pagal IUPAC nomenklatūrą;
  • Pateikiamas neinformatyvus cheminio mišinio pavadinimas (turėtų būti nurodytas produktas ir jo prekinis pavadinimas pvz. valymo priemonė Superclean);
  • Pateikiami netikslūs klasifikavimo ir ženklinimo duomenys;
  • Pateikiama nekonkreti arba nepilna cheminių medžiagų ar cheminių mišinių toksikologinė,  ekotoksikologinė ir kita informacija arba jos visai nėra;
  • Informacija apie cheminės medžiagos ar cheminio mišinio toksikologinius, ekotoksikologinius ir kitus duomenis nurodomi ne lietuvių kalba;
  • Nurodant cheminio mišinio sudėtį būtina nurodyti visus mišinio pavojingus komponentus, jų EINECS, CAS Nr., masės % dalį;
  • Pateikiami neteisingi kiekiai (IS AIVIKS sistemoje kiekiai nurodomi tonomis);
  • Sukuriamos dvi vienodos ataskaitos (todėl neleidžia pateikti ataskaitos);
  • Ataskaitoje sukuriamos tuščios eilutės (todėl neleidžia pateikti ataskaitos);
  • Ataskaitoje dubliuojasi įrašai (todėl neleidžia pateikti ataskaitos);
  • Klaidingai nurodomas veiksmas importas / eksportas (importas / eksportas yra cheminių medžiagų ar cheminių mišinių įvežimas / išvežimas į / iš šalis, kurios nepriklauso Europos Sąjungai;
  • Nurodant veiksmą importas / eksportas, nėra nurodoma šalis iš / į kurią buvo atliktas importas / eksportas.

Atnaujinta: 2021 07 20

Atnaujinta: 2021 07 20

  • užsiimantiems vartotojams skirtų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių mažmenine prekyba; 
  • užsiimantiems žemės ūkio veikla;
  • vykdantiems mokslinius, technologinius ar laboratorinius tyrimus;
  • užsiimantiems naftos produktų, riebiųjų rūgščių metilo esterio (biodyzelino), etanolio ir kitų produktų, kurie naudojami kaip energijos ištekliai, prekyba ir laikymu degalinėse, skirtose šiuos produktus priimti, laikyti ir parduoti galutiniam naudojimui, įskaitant degalines, kurios skirtos tik savo poreikiams;
  • naudojantiems galutiniam naudojimui skirtas chemines medžiagas ir cheminius mišinius asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija;
  • gaminantiems, importuojantiems, naudojantiems, platinantiems polimerus ir chemines medžiagas, įtrauktas į 2008 m. spalio 8 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 987/2008, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), IV ir V priedus.

Atnaujinta: 2021 07 20

Pagrindinis šaltinis yra saugos duomenų lapas (SDL). Gali būti pateikiama ir kita teikėjo pateikta informacija, leidžianti cheminės medžiagos ar cheminio mišinio naudotojui imtis būtinų priemonių žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti bei saugai užtikrinti. Tais atvejais, kai fizinis ar juridinis asmuo pats gamina ar importuoja cheminę medžiagą arba cheminį mišinį, informaciją turi surinkti pats, remdamasis įvairiais informacijos šaltiniais, nacionalinėmis ar tarptautinėmis duomenų bazėmis.

SDL pavyzdys

Konkretūs SDL skirsniai iš kurių turi būti nurodyta informacija:

  • Pavadinimas, prekinis pavadinimas ir cheminės medžiagos identifikaciniai duomenys – SDL 1 skirsnis
  • Klasifikavimas ir ženklinimas – SDL 2 skirsnis
  • Mišinio sudėtis – SDL 3 skirsnis
  • Fizikocheminiai duomenys – SDL 9 skirsnis
  • Toksikologinė informacija – SDL 11 skirsnis
  • Ekologinė informacija – SDL 12 skirsnis
  • Stabilumas ir reaktyvumas – SDL 10 skirsnis
  • Saugos nuo kenksmingo poveikio priemonės – SDL 8 skirsnis
  • Apsaugos priemonės ištikus avarijai – SDL 4, 5 ir 6 skirsniai

Vaizdinė instrukcija, kaip IS AIVIKS tinkamai užpildyti duomenis ir informaciją apie cheminę medžiagą.

Vaizdinė instrukcija, kaip IS AIVIKS tinkamai užpildyti duomenis ir informaciją apie cheminį mišinį.

Atnaujinta: 2021 07 20

Ar įmonės, užsiimančios eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau – ENTP) apdorojimu ir turinčios Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taršos leidimų taisyklės) nustatyta tvarka išduotą taršos leidimą (toliau – taršos leidimas), kuriame neįrašytas požeminio vandens monitoringas, turi atlikti požeminio vandens kokybės monitoringą, kaip tai numatyta teisės aktuose?

Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Monitoringo nuostatai), 11.3.1.9 papunktyje nurodyta, kad ūkio subjektai, vykdantys ENTP apdorojimą, išskyrus atvejus, kai veikla vykdoma pastate ir įdiegtos priemonės, numatytos Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklėse, turi vykdyti poveikio požeminiam vandeniui monitoringą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu, ūkio subjektų aplinkos monitoringas vykdomas pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programą (toliau – Monitoringo programa). Monitoringo programų turinį, jų rengimo, derinimo, vykdymo tvarką nustato Monitoringo nuostatai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, Monitoringo nuostatų 19.1 papunktyje nurodyta, kad kai ūkio subjektas privalo gauti taršos leidimą, monitoringo programa teikiama leidimą išduodančiai institucijai, t. y. Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – Agentūra), kaip sudedamoji paraiškos gauti ar pakeisti taršos leidimą dalis ir derinama kartu su šiomis paraiškomis taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka. Vadovaujantis Monitoringo nuostatų 19.2.3 papunkčiu, Agentūra poveikio požeminiam vandeniui monitoringo programą derina su Lietuvos geologijos tarnyba (toliau – Geologijos tarnyba). Taršos leidimų taisyklių 55.4.3 papunktyje nurodyta, kad Monitoringo programa yra taršos leidimo priedas.

 

Kaip turėtų būti apskaičiuojamos atnaujinamos sąmatos ir kokio dydžio prievolių užtikrinimo dokumentas turėtų būti pateikiamas. Pvz., įmonė apdoroja pavojingąsias ir nepavojingąsias atliekas, turi prievolių užtikrinimo dokumentą tik pavojingosioms atliekoms tvarkyti. Baigėsi prievolių užtikrinimo dokumento galiojimo laikas – ar įmonė turėtų paskaičiuoti sąmatą pavojingosioms ir nepavojingosioms atliekoms ir pateikti jų sutvarkymo prievolių užtikrino dokumentą? Ar turėtų pateikti prievolių užtikrinimo dokumentą tik dėl pavojingųjų atliekų sutvarkymo?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (įsigaliojusio 2022-05-01) (toliau – ATĮ) 11 straipsnio 2 dalimi, atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė, kuri privalo turėti leidimą pagal ATĮ 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, išskyrus nuotekų dumblo apdorojimą vykdančias savivaldybės valdomas įmones, turi turėti galiojančią laidavimo draudimo sutartį ir (arba) banko garantiją, ir (arba) maksimaliąja hipoteką (toliau – prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas) pavojingosioms ir nepavojingosioms atliekoms ATĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių įvykdymui užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad prievolių užtikrinimo dokumente turi būti įrašytos ir pavojingosios, ir nepavojingosios atliekos.

Nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui, prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentai rengiami, derinami ir teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. D1-256 „Dėl atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo“ (toliau – tvarkos aprašas) . Prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo forma teikiama ir derinama su Aplinkos apsaugos agentūra. Pagal suderintą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo formą atnaujinamas/ ir (ar) išduodamas prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas.

 

Ar vadovaujantis teisės aktais galima smulkintoms katalizatorių atliekoms suteikti 16, o ne 19 Atliekų sąrašo skyriaus kodus?

Klasifikuojant atliekas turi būti laikomasi Atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – atliekų tvarkymo taisyklės), 1 priedo 3 punkte nustatytos tvarkos – pirmiausia tinkamo atliekos kodo ieškoma 01–12 arba 17–20 Atliekų sąrašo skyriuose, neradus reikia patikrinti 13, 14 ir 15 skyrius; jeigu netinka nė vienas šių atliekų kodas, atliekos turi būti identifikuojamos pagal 16 skyrių.

Europos Komisijos 2018-04-09 pranešimas Atliekų klasifikavimo techninės gairės (2018/C 124/01) (prieiga internete http://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/atliekos/atlieku-klasifikavimas arba https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52018XC0409(01)&from=FR) 1 priedo 1.3.3 poskyryje pateiktos rekomendacijos dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau – ENTP) tvarkymo metu gautų atliekų klasifikavimo. Nurodyta, kad iš ENTP išmontuoti katalizatoriai (angliškai catalyst) klasifikuojami 16 08 03–16 08 07* atliekų kodais. Lietuvos Respublikos terminų banke pateikiamios katalizatoriaus apibrėžtys nurodo, kad tai yra medžiaga, kuri pagreitina cheminę reakciją, bet pati chemiškai nepakinta (prieiga per internetą: http://terminai.vlkk.lt/paieska?search=katalizatorius&limit=30). Atliekų klasifikavimo pagal EWC-Stat kategorijas gairės, Reglamento (EB) 2150/2002 dėl atliekų statistikos įgyvendinimo vadovo papildymas, 14–16 psl. (prieiga internete: https://ec.europa.eu/eurostat/documents/342366/351806/Guidance-on-EWCStatcategories-

2010.pdf/0e7cd3fc-c05c-47a7-818f-1c2421e55604) nurodo, kad išmetamosioms dujoms valyti panaudoti katalizatoriai (angliškai spent catalysts) (16 08 01–16 08 07* atliekų kodai), susidarantys ir 45.20 (variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas), 46.77 (atliekų ir laužo didmeninė prekyba), 38.3 (medžiagų atgavimas) ekonominių veiklų rūšių klasifikatoriaus kodais identifikuojamose ekonominėse veiklose, priskiriami naudotiems cheminiams katalizatoriams (angliškai spent chemical catalysts), kurie priskiriami cheminėms atliekoms (angliškai chemical wastes).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad iš atliekų darytojų priimtos ar ENTP ardymo metu gautos transporto priemonių katalizatorių atliekos turi būti suprantamos kaip cheminių katalizatorių (katalizuojančių medžiagų) atliekos ir klasifikuojamos atsižvelgiant į katalizuojančios medžiagos sudėtį, atitinkamai 16 08 01–16 08 07* atliekų kodais, nesvarbu, ar šios katalizuojančių medžiagų atliekos turi papildomų komplektuojančių dalių (pavyzdžiui, korpusą). Atliekų tvarkytojo susmulkintos katalizatoriaus (prieš tai atskyrus katalizuojančią medžiagą talpinantį metalinį korpusą) atliekos (pakeistas frakcijos dydis, bet ne sudėtis) klasifikuojamos atitinkamu Atliekų sąrašo 16 skyriaus kodu.

 

Ar katalizatorių atliekų smulkinimo proceso metu gautų katalizatorių miltų, kaip žaliavos metalams išgauti, galima nebelaikyti atliekomis vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 32 straipsnio nuostatomis?

ATĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai kurios konkrečios atliekos, jas perdirbus ar kitaip panaudojus, tampa nebe atliekomis, jeigu tenkinamos šios dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Katalizatorių atliekų smulkinimo proceso metu gautų katalizatorių miltų negalima laikyti galutinai perdirbtomis ar kitaip panaudotomis atliekomis, nes iš šių miltų, atliekant atitinkamus apdorojimo veiksmus, planuojama išgauti metalus. Manome, kad toks metalų išgavimas priskirtinas tolimesniam atliekų naudojimui. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad katalizatorių atliekų smulkinimo proceso metu gautus katalizatorių atliekų miltus, iš kurių planuojama išskirti metalus, nėra pagrindo nebelaikyti atliekomis.

 

Ar atliekų perdirbimo metu sustiklintos pavojingosios atliekos po perdirbimo gali būti priskiriamos nepavojingosioms?

Atliekos laikomos pavojingomis, kai pasižymi bent viena iš 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas, priede išvardinta savybe. Jei atliekų naudojimo metu susidariusios atliekos nepasižymi nė viena iš šių savybių, atliekos laikomos nepavojingomis.

 

Ar galima tauriųjų metalų išgavimo iš importuotų katalizatorių procese susidariusias atliekas šalinti sąvartyne Lietuvoje?

Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 „Dėl Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Sąvartynų taisyklės), VIII skyriuje nurodyta, kokias atliekas leidžiama ir kokias draudžiama šalinti sąvartynuose. Sąvartynų taisyklių 37.7 papunktyje numatyta, kad sąvartyne draudžiama šalinti neapdorotas ir po apdorojimo tinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti atliekas, išskyrus inertines atliekas, kurių apdoroti techniškai neįmanoma, ir visas kitas atliekas, kurių apdorojimas nemažina jų kiekio arba pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai. Sąvartynų taisyklių 46 punkte numatyta, kad atliekos, likusios po rūšiavimo įmonėse, taip pat po biologinio, terminio ar cheminio apdorojimo, kurių neįmanoma perdirbti ar kitaip naudoti, gali būti šalinamos sąvartyne.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 4 straipsnio 41 dalimi, draudžiama įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti. Įvertinus, kad paprastai išrūšiavus, t. y. atlikus perdirbti skirtų atliekų siuntos paruošimą perdirbti, lieka atliekų, kurios netinka perdirbti, todėl manytina, kad šis draudimas netaikytinas norint sąvartynuose pašalinti po įvežtų (importuotų) atliekų, skirtų perdirbti, paruošimo perdirbti ir perdirbimo susidariusias ir (ar) likusias perdirbti netinkamas atliekas (liekanas).

Pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo su visais pakeitimais 12 straipsnio 1 dalies g punkto nuostatas paskirties ir išsiuntimo kompetentingos institucijos gali pareikšti pagrįstą prieštaravimą dėl planuojamo naudojimui skirtų atliekų vežimo remdamosi tuo, kad naudojamų ir nenaudojamų atliekų santykis, apskaičiuota medžiagų, kurios bus galutinai panaudotos, vertė arba naudojimo kaštai ir nepanaudojamos frakcijos šalinimo kaštai nepateisina naudojimo atsižvelgiant į ekonominius ir (arba) aplinkosaugos sumetimus. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad jei po įvežtų (įvežamų) /ir (ar) importuotų atliekų paruošimo naudoti tik nedidelė jų dalis perduodama perdirbti atliekų perdirbėjams, o didesnioji tokios siuntos atliekų dalis perduodama naudoti energijai gauti ar šalinti, tokių įvežtų ir (ar) importuotų atliekų siunta galėtų būti laikoma (atitinkamai) panaudoti energijai gauti ar šalinti, o ne perdirbti skirtų atliekų siunta.

 

Reikalavimai norint pradėti vykdyti atliekų tvarkymo veiklą, įskaitant ir nuotekų dumblo apdorojimą

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – AAĮ) 6 straipsnio 1 dalimi, įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą (ir nuotekų dumblo apdorojimą (įskaitant atliekų laikymą prieš apdorojimą)), perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus. Šiuos leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra) vadovaudamasi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – TIPK taisyklės), arba Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taršos leidimų taisyklės), nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis TIPK taisyklių 16 punktu arba Taršos leidimų taisyklių 15 punktu, teikti paraišką galima tik atlikus atranką arba poveikio aplinkai vertinimą, kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, šios procedūros privalomos, ir gavus Agentūros atrankos išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, ar sprendimą dėl poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus.

Vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės), 52 punktu, atliekų apdorojimo veikla gali verstis įmonė, atitinkanti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme atliekas apdorojančioms įmonėms nustatytus reikalavimus ir kuri yra registruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre. Atliekų tvarkytojai į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą registruojami vadovaujantis Atliekų tvarkytojų valstybės registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 896 „Dėl Atliekų tvarkytojų valstybės registro įsteigimo, Atliekų tvarkytojų valstybės registro nuostatų patvirtinimo ir registro veiklos pradžios nustatymo“, nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Taršos leidimų taisyklių 35 punktu, taršos leidimo specialiąją dalį „Kvapų valdymas“ privaloma turėti, jei planuojama eksploatuoti įrenginį (arba eksploatuojamas įrenginys), kuriame vykdoma ūkinė veikla atitinka bent vieną Taršos leidimų taisyklių 1 priedo 1–6 punktuose nurodytą kriterijų (t. y. taršos leidimas tik su specialiąja dalimi kvapų valdymui neišduodamas) ir vykdoma ar planuojama vykdyti ūkinė veikla atitinka Taršos leidimų taisyklių 1 priedo 1 priedėlyje nurodytus kriterijus. Nuotekų dumblo laikymas įrašytas į Taršos leidimų taisyklių 1 priedo 1 priedėlio veiklos rūšių sąrašą.

Vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių 57 punktu, įmonė turi teisę be taršos ar TIPK leidimo savo ūkinės veiklos metu susidarančias nepavojingąsias atliekas naudoti gamybos vietoje, jei ši veikla įrašyta į Taršos leidimų taisyklių 1 priedo 2 priedėlyje pateiktą veiklos rūšių, kurioms netaikomas reikalavimas turėti taršos leidimo dalį „Atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti)“, sąrašą Atkreipiame dėmesį, kad į minėtą sąrašą neįrašyta nuotekų dumblo apdorojimo veikla.

 

Dėl atliekų kodo suteikimo mechaninio apdorojimo proceso metu susmulkintoms nepavojingosioms elektros ir elektroninės įrangos (toliau – EEĮ) atliekoms, iš kurių atskirtos geležies ir aliuminio dalys

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 2 straipsnio 17 dalyje nurodyta, kad atliekų turėtojas yra atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų, įskaitant atliekų tvarkytojus, kurie vadovaujantis ATĮ 71 straipsnio 1 dalimi, identifikuodami atliekas turi vadovautis atliekų sąrašu. Atliekų sąrašas nustatytas Europos Komisijos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu 2014/955/ES, kuriuo iš dalies keičiamos Sprendimo 2000/532/EB nuostatos dėl atliekų sąrašo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB ir perkeltas į Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ATT), 1 priedą (toliau – atliekų sąrašu) ir ATT 1 priedo 3 ir 4 punktuose pateiktos atliekų priskyrimo Atliekų sąrašui nuostatos. Atliekų turėtojai gali vadovautis Europos Komisijos parengtomis Atliekų klasifikavimo techninėmis gairėmis: 2018-04-09 Komisijos pranešimas – Atliekų klasifikavimo techninės gairės (2018/C 124/01) (prieiga internete http://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/atliekos/atlieku-klasifikavimas) arba https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52018XC0409(01)&from=FR), kuriose paaiškinta, kaip teisingai taikyti teisės aktus dėl atliekų klasifikavimo.

Atliekų klasifikavimo techninių gairių 1 priedo 1.3.2 poskyryje pateiktos rekomendacijos EEĮ atliekų klasifikavimui. Nurodyta, kad išmontavus ir susmulkinus EEĮ atliekas, kurių kodas 16 02 16, gaunamos smulkinimo atliekos, kurios klasifikuojamos Atliekų sąrašo poskyryje 19 10 (atliekų, kuriose yra metalų, smulkinimo atliekos), taip pat juodųjų ir spalvotųjų metalų atliekos, kurios klasifikuojamos Atliekų sąrašo poskyryje 19 12 (kitaip neapibrėžtos atliekų mechaninio apdorojimo atliekos) (Atliekų klasifikavimo techninės gairių 1 priedo 1.3.2 poskyrio 3 pav.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad susmulkintoms EEĮ atliekoms turėtų būti suteikiamas atitinkamas kodas iš Atliekų sąrašo 19 skyriaus.

 

Sąvoka „galimai teršiama teritorija“

Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kas laikoma „galimai teršiama teritorija“ – „atvira teritorija, kuri dėl joje vykdomos veiklos yra arba gali būti teršiama (eksploatacijos ar avarinės taršos atvejais) pavojingosiomis medžiagomis: transporto priemonių remonto, ardymo, techninės priežiūros, dažymo teritorija <...>; trąšų, augalų apsaugos produktų, buitinės chemijos, naftos produktų ir kitų pavojingųjų medžiagų perpylimo, perkrovimo ar sandėliavimo vieta <...>; didesnė kaip 0,5 ha transporto priemonių stovėjimo aikštelė; transporto priemonių stovėjimo aikštelės, naudojamos komerciniais tikslais ir esančios arčiau kaip 100 m atstumu nuo vandens telkinių; centralizuota betono ruošimo ir išdavimo vieta; degalinės, naftos bazės ir naftos išgavimo gręžinių teritorija; degalų ir kitų naftos produktų pilstymo vieta; chemijos, naftos perdirbimo, pieno, mėsos, žuvies perdirbimo, celiuliozės ir popieriaus, odų dirbimo, cukraus pramonės objekto teritorija; atliekų tvarkymo objekto, pabėgių mirkyklos, jūrų uosto, dokų teritorija“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (toliau – ATĮ), atliekų tvarkymas yra atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra; atliekų naudojimas – veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje; atliekų šalinimas – veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo. Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ATT), 2 priede nustatyta, kad naudoti ar šalinti skirtų atliekų laikymas (atliekų tvarkymo veiklų kodai R13 ir D15) ir atliekų laikymas susidarymo vietoje iki jų surinkimo (atliekų tvarkymo veiklos kodas S8) priskiriamas atliekų tvarkymo veikloms. Pažymėtina, kad brokuota produkcija, kurios turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti (naudoja ar šalina pats ar perduoda kitiems atliekų tvarkytojams), vadovaujantis ATĮ  2 straipsnio 6 dalimi, priskiriama atliekoms.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad atvira atliekų tvarkymo objekto teritorija, įskaitant ir atliekų laikymo vietas, kuri dėl joje vykdomos veiklos yra arba gali būti teršiama pavojingosiomis medžiagomis, priskirtina galimai teršiamai teritorijai, neatsižvelgiant, kokios atliekos (pavojingosios ar nepavojingosios) yra tvarkomos. Teršimą pavojingosiomis medžiagomis sukelia ar gali sukelti atliekų tvarkymo objektuose vykdoma veikla (pvz., avarinės situacijos, kurias sukelia įrenginių ar transporto priemonių gedimai, ir pan.). Teritorija, kurioje nevykdoma atliekų tvarkymo (atliekų laikymo, naudojimo ir pan.) veikla ar nėra kito objekto, nurodyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, nepriskiriama galimai teršiamai teritorijai.

Vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), 13 punkto nuostatomis, galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.) ir įrengtos, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų. Vadovaujantis Reglamento 3 punktu, nuostatos taikomos visiems asmenims, valdantiems (naudojantiems) teritorijas, ant kurių susidaro arba gali susidaryti paviršinės nuotekos, rengiantiems tokių teritorijų planavimo dokumentus, statybos (statinių) projektus, projektuojantiems paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems paviršines nuotekas į aplinką arba kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, reguliuojančioms ir kontroliuojančioms paviršinių nuotekų tvarkymą. Pažymėtina, kad ATT 131 punktu nustatyta, kad atliekų tvarkytojams, valdantiems (naudojantiems) teritorijas, ant kurių susidaro arba gali susidaryti paviršinės nuotekos, taikomi Reglamento reikalavimai.  

 

Dėl reikalavimų naudoto kepimo aliejaus, t. y. gyvūninės kilmės naudotam kepimo aliejui – gyvūniniams taukams, tvarkymui, taip pat reikalavimų norint iš gyventojų surinkti panaudoto kepimo aliejaus atliekas

Vadovaujantis 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą, I priedo 22 punktą, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (toliau  – Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) ir 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 97/78/EB, nustatanti principus, reglamentuojančius iš trečiųjų šalių į Bendriją įvežamų produktų veterinarinių patikrinimų organizavimą, kepimo aliejus priskiriamas viešojo maitinimo atliekoms (t. y. visos maisto, įskaitant kepimo aliejų, atliekos, susidarančios restoranuose, viešojo maitinimo įstaigose ir virtuvėse, įskaitant visuomenines ir namų ūkio virtuves).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 1 straipsnio 3 dalies 2 punktu, ATĮ nuostatos netaikomas šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, išskyrus šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, kurie skirti sudeginti, pašalinti sąvartyne arba panaudoti biologinių dujų ar komposto gamybos įmonėje.

Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, biodegalai – iš biomasės pagaminti skystieji arba dujiniai transporto degalai, biodujos – iš biomasės pagamintos dujos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jei įmonė surenka, transportuoja ir tvarko gyvūninės kilmės naudotą aliejų – gyvūninius taukus kaip šalutinius gyvūninius produktus, skirtus biologinėms dujoms ar kompostui gaminti arba deginti ar šalinti sąvartyne, šių šalutinių gyvūninių produktų tvarkymui taikytini ATĮ nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai, įskaitant ATĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą – per Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą (toliau – GPAIS) vykdyti atliekų tvarkymo apskaitą Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 „Dėl Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Dėl reikalavimų įmonėms, ketinančioms iš gyventojų surinkti panaudoto kepimo aliejaus atliekas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija.

Vadovaujantis ATĮ 25 straipsniu ir 30 straipsnio 10 dalimi, savivaldybės įpareigotos organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, būtiną jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrinti jų funkcionavimą, komunalinių atliekų turėtojų aprūpinimą komunalinių atliekų surinkimo priemonėmis (konteineriais, kitomis priemonėmis) neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą.

Vadovaujantis Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano patvirtinimo“, 245.2 papunkčiu savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos biologiškai skaidžios atliekos (žaliosios atliekos ir maisto / virtuvės atliekos). Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano 239.3 papunkčiu buvo įpareigotos iki 2019 metų įdiegti maisto / virtuvės atliekų rūšiuojamąjį surinkimą.

Bendrieji reikalavimai biologiškai skaidžių atliekų (šiuo atveju – maisto / virtuvės atliekų) surinkimui ir vežimui nustatyti Minimaliuose komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Minimalūs reikalavimai) ir Atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ATT). Vadovaujantis Minimalių reikalavimų 39 ir 40 punktais, savivaldybė turi atliekų turėtojui sudaryti galimybes rūšiuoti biologiškai skaidžias atliekas ir atiduoti jas į atliekų surinkimo aikšteles (biologiškai skaidžios atliekos surenkamos į tam skirtus atliekų surinkimo konteinerius ar kitas tam skirtas priemones). Reikalavimai tokių atliekų surinkimo priemonėms nustatyti Atliekų tvarkymo taisyklių 62 punkte. Minimalių reikalavimų 39 punktu savivaldybėms suteikti įgaliojimai, įvertinus konkrečios savivaldybės specifiką, savivaldybėje veikiančią atliekų tvarkymo sistemą, savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse detalizuoti maisto / virtuvės atliekų rūšiavimo reikalavimus.

Vadovaujantis ATT 61 punktu, teritorijose, kur organizuotas namų ūkių maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimas, gyventojai privalo atskirai surinkti namų ūkiuose susidarančias maisto ir virtuvės atliekas ir atiduoti jas tvarkyti savivaldybės nustatyta tvarka. Vadovaujantis ATĮ 30 straipsnio 12 dalimi, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiantis atliekų tvarkytojas šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti, jeigu jį išrenka savivaldybė ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad norint iš gyventojų surinkti panaudoto kepimo aliejaus atliekas, rekomenduojame kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje planuojama ši veikla.

 

Dėl asbesto atliekų šalinimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 4 straipsnio 2 dalimi, 30 straipsnio 13 dalimi, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ATT), 14 punktu, atliekų turėtojai komunalines atliekas (pvz., buityje, įmonėse, sodo bendrijose, ūkiuose ir kitur susidariusias) privalo rūšiuoti jų susidarymo vietoje savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka ir naudotis savivaldybės organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis. Vadovaujantis ATĮ 30 straipsnio 10 dalies 4 ir 5 punktais, savivaldybės visiems komunalinių atliekų turėtojams, neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava), turi užtikrinti galimybę atiduoti buityje susidarančias pavojingąsias, statybos ir griovimo atliekas, baldų, elektros ir elektroninės įrangos, naudotų padangų ir kitas komunalines atliekas.

Gyventojai, turintys asbesto turinčių gaminių atliekų ir norintys jas pašalinti, gali:

  • pagal savivaldybių nustatytą tvarką kreiptis į savivaldybes,  kad būtų surinktos ir saugiai pašalintos jų turimos asbesto turinčių gaminių atliekos.
  • Vadovaujantis Minimalių reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Minimalūs reikalavimai), 35 punktu, atiduoti atliekas atliekų tvarkytojams, kurie surenka atliekas apvažiuodami atliekų turėtojus. Vadovaujantis Minimalių reikalavimų 36.2 papunkčiu, savivaldybės turi užtikrinti didelių gabaritų atliekų, įskaitant pavojingąsias atliekas (t. y. šiuo atveju – asbesto turinčių gaminių atliekas), surinkimą apvažiuojant ne mažiau kaip 2 kartus per metus neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą. Pagal Minimalių reikalavimų 36.1 papunktį atliekų tvarkytojas ir (ar) savivaldybė, ir (ar) komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius reguliariai turi informuoti atliekų turėtoją (ar jo atstovą) apie datą, laiką ir vietą, kada bus surenkamos buityje susidariusios didelių gabaritų komunalinės atliekos, įskaitant pavojingąsias atliekas. Pagal Minimalių reikalavimų 36.3 papunktį, jei atliekų turėtojui kreipėsi (žodžiu, raštu) dėl buityje susidariusių didelių gabaritų komunalinių atliekų surinkimo papildomos paslaugos, atliekų tvarkytojas privalo tokią paslaugą suteikti už papildomą mokestį ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, apie tai iš anksto informuodamas besikreipiantį atliekų turėtoją;
  • nuvežti šias atliekas į savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Kiekvienos apskrities tokių aikštelių adresus, telefonus ir darbo laiką galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros interneto tinklalapyje https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/atliekos/atlieku-tvarkytojai/dideliu-gabaritu-stambiagabariciu-atlieku-surinkimo-aiksteles-lietuvoje. Vadovaujantis Minimalių reikalavimų 37.4 papunkčiu, savivaldybės turi sudaryti galimybę gyventojams didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje atiduoti tam tikrą savivaldybės nustatytą kiekį asbesto turinčių gaminių atliekų neimant papildomo mokesčio. Jeigu aikštelėje norima palikti didesnį, nei savivaldybės nustatytą nemokamai priimamą asbesto turinčių gaminių atliekų kiekį, reikia už paslaugą sumokėti. Gyventojai taip pat gali kreiptis į asbesto turinčių gaminių atliekas surenkančias ir tvarkančias įmones. Atliekų tvarkytojų valstybės registro duomenys skelbiami interneto svetainėje: https://atvr.am.lt .

 

Dėl asbesto turinčių gaminių atliekų šalinimo nepavojingųjų atliekų sąvartyne

Pagal Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 „Dėl Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių patvirtinimo“, 43 punktu, atliekos, turinčios asbesto, turi būti šalinamos atskiroje sekcijoje, įrengtoje prie bet kokios klasės sąvartyno pagal inertinių atliekų sąvartynų reikalavimus ir pažymėtoje įspėjamaisiais užrašais. Minėtų taisyklių 2 priedėlio 1 punkto d papunktyje nustatyta, kad atliekos į nepavojingų atliekų sąvartyną gali būti priimamos, jei atitinka reikalavimus, nustatytus asbesto atliekų sudėčiai: atliekų sudėtyje nėra pavojingų medžiagų, išskyrus asbestą (surištą rišiklio arba plastiko taroje); statybinės medžiagos, turinčios sudėtyje asbesto, ar kitos asbesto atliekos gali būti priimamos į tam skirtą sąvartyną arba nebūtinai šioms atliekoms skirto sąvartyno atskirą, tačiau pakankamai izoliuotą sekciją. Taip pat 2 priedėlyje nustatyti ir kitų stabilių, nereaguojančių pavojingų atliekų kriterijai ir ribinės vertės, kada tokias atliekas galima priimti į nepavojingų atliekų sąvartynus.

 

Ar Lietuvoje asbestinis šiferis yra pavojinga statybinė medžiaga, ar galima pakartotinai naudoti panaudotas asbestines statybines medžiagas kaip statybinę medžiagą, ar panaudotus asbestinio šiferio lakštus galima sandėliuoti namų valdoje?

Asbesto ir jo turinčių gaminių gamybos, tiekimo rinkai ir naudojimo ribojimai, jų sąlygos nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų, įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančios Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006). Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priede (6 punktas) nustatyta, kad asbesto pluoštus, gaminius ir mišinius, į kuriuos jie specialiai dedami, draudžiama gaminti, tiekti rinkai ir naudoti. Gaminius, kuriuose yra nurodytų asbesto plaušų ir kurie buvo įrengti ir (arba) naudojami iki 2005 m. sausio 1 d., leidžiama naudoti, kol jų bus atsisakyta arba baigsis jų naudojimo laikotarpis.

Nuėmus nuo pastato stogo ar kito statinio, įrenginio dangą su asbestu, ji turi būti sutvarkyta kaip pavojingosios atliekos, ir negali būti pakartotinai naudojama.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, turi gauti leidimus. Šie leidimai rengiami ir išduodami vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ ar Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 „Dėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės), 24–26 punktuose nustatyti asbesto turinčių statybinių atliekų tvarkymo reikalavimai. Asbesto turinčios statybinės atliekos tvarkomos laikantis pavojingųjų atliekų tvarkymo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“. Asbesto turinčios statybinės atliekos turi būti šalinamos pagal Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 „Dėl Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus.

Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 24 punkte nustatyta, kad statinių, kurių konstrukcijose yra asbesto, rekonstravimo, griovimo, remonto, konstrukcijų ar asbesto pašalinimo darbai turi būti vykdomi vadovaujantis Darbo su asbestu nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A1-184/V-546 „Dėl Darbo su asbestu nuostatų patvirtinimo“ ir Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis. Tokių statinių rekonstravimo, griovimo, remonto, konstrukcijų ar asbesto pašalinimo darbus gali vykdyti įmonės, atitinkančios Kompetencijos reikalavimų įmonėms, vykdančioms statinių, turinčių konstrukcijose asbesto, griovimo, jų konstrukcijų ar asbesto šalinimo darbus, apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. A1-199 „Dėl Kompetencijos reikalavimų įmonėms, vykdančioms statinių, turinčių konstrukcijose asbesto, griovimo, jų konstrukcijų ar asbesto šalinimo darbus, aprašo tvirtinimo“, nustatytus reikalavimus.

 

Dėl medienos pramonės liekanų laikymo biomase ir priskyrimo šalutiniam produktui

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 31 straipsnio 1 dalimi, medžiaga ar daiktas, gaunamas gamybos proceso, kurio pirminis tikslas nėra šios medžiagos ar šio daikto gamyba, metu, gali būti laikomas šalutiniu produktu ir nepriskiriamas atliekoms, jeigu atitinka šias sąlygas:

1) tolesnis medžiagos ar daikto naudojimas yra žinomas;

2) medžiaga ar daiktas gali būti panaudoti tiesiogiai, be jokio papildomo apdirbimo, išskyrus, jeigu tai atliekama įprastos pramoninės praktikos būdu;

3) medžiagos ar daikto gamyba yra gamybos proceso sudėtinė dalis;

4) tolesnis naudojimas yra teisėtas (medžiaga ar daiktas atitinka visus svarbiausius produkto, aplinkos ir sveikatos apsaugos reikalavimus konkretaus naudojimo atveju ir nedarys neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai).

Medžiagų ar daiktų priskyrimo šalutiniams produktams kriterijai ir priskyrimo tvarka nustatyta Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. D1-46/4-63 „Dėl Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 16 punktą gamybos liekanos gali būti priskirtos prie šalutinių produktų, jei jų naudojimas laikomas teisėtu, t. y. jei: „gamybos liekanos atitinka techninius reikalavimus, būtinus tokių medžiagų ar daiktų naudojimui <...>“; „gamybos liekanų naudojimas atitinka teisės aktuose joms nustatytus aplinkos apsaugos normatyvus vandens, oro ar dirvožemio taršai, nedaro reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai <...>“.

Vadovaujantis Aprašo 20 punktu, už teisingą gamybos liekanų priskyrimą prie šalutinių produktų atsakingas šalutinių produktų darytojas. Vadovaujantis Aprašu, šalutinio produkto darytojas  Apraše nurodytais dokumentais turi įrodyti medžiagos ar daikto laikymą šalutiniu produktu.

Vadovaujantis Kietojo biokuro kokybės reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1-310 „Dėl Kietojo biokuro kokybės reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Reikalavimai) 7 punktu, kietasis biokuras apibrėžiamas pagal medžiagų kilmę ir šaltinius, nustatytus Reikalavimų 1 priede; kietasis biokuras turi atitikti minimalius Reikalavimų 3 priede numatytus kokybės reikalavimus ir neviršyti 4 priede nustatytų leistinų maksimalių koncentracijos verčių. Reikalavimų 1 priede nurodoma, kad medienos biomasės šaltiniu laikytini medienos ir kitų pramonės šakų šalutiniai produktai. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos standartą „Kietasis biokuras. Kuro specifikacijos ir klasės. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai“ LST EN ISO 17225-1:2014 (perimtas Europos standartas EN ISO 17225-2014 „Solid biofuels – Fuel specifications and classes – Part 1: General requirements“) iš medienos apdirbimo pramonės šalutinių produktų ar liekanų pagamintas kuras gali būti klasifikuojamas kaip kietasis biokuras. Šiame standarte pateiktame biomasės šaltinio apibūdinime nurodoma, kad prie medienos apdirbimo pramonės šalutinių produktų ar liekanų gali būti priskiriamos chemiškai apdorotos baldų gamybos medienos liekanos, jei dėl apdirbimo medienos konservantais arba padengimo jose nėra halogenintų organinių junginių arba sunkiųjų metalų.

Vadovaujantis Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. D1-778 „Dėl Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normų patvirtinimo“ (toliau – Normos) 4.2 papunkčiu, biomase laikomi „produktai, kuriuos sudaro iš žemės ūkio arba miškininkystės veiklos gauta augalinė medžiaga, kuri gali būti naudojama kaip kuras energijai gauti; <...> „medienos atliekos, išskyrus tas medienos atliekas, kuriose dėl medžiagų apdirbimo medienos konservantais arba padengimo gali būti halogenintų organinių junginių arba sunkiųjų metalų <...>“.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad medienos apdirbimo pramonėje susidariusios medienos liekanos gali būti laikomos biomase ir priskiriamos šalutiniam produktui, jei jos atitinka ATĮ 31 straipsnyje nustatytus kriterijus, įskaitant teisėtumo kriterijų, kuriuo turi būti užtikrinama medienos liekanų, naudojamų kaip kuras energijai gauti, atitiktis Reikalavimams ir kad jas naudojant nebus viršijami oro taršos aplinkos apsaugos normatyvai. Atsižvelgiant į Normose pateiktą biomasės apibrėžtį, vidutiniuose kurą deginančiuose įrenginiuose deginant medienos pramonės (įskaitant baldų gamybą) liekanas, turi būti taikomos kietajai biomasei nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės, jei dėl apdirbimo jose nėra halogenintų organinių junginių arba sunkiųjų metalų.

 

Dėl statybinių produktų, gautų perdirbus statybines atliekas

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - AAĮ) 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atliekos, atlikus jų perdirbimo ar kitą jų naudojimo operaciją, nebelaikomos atliekomis, jei atitinka šias sąlygas:

a) medžiaga arba objektas (toliau – produktas) skirtas naudoti konkretiems tikslams;

b) tokiam produktui egzistuoja rinka ar paklausa;

c) produktas atitinka techninius reikalavimus konkretiems tikslams ir produktams taikytinus galiojančius teisės aktus bei standartus;

d) naudojant produktą nebus padarytas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai.

Vadovaujantis ATĮ 32 straipsnio 5 dalimi, fizinis arba juridinis asmuo, kuris pateikia produktą, kuris nebelaikomas atliekomis, rinkai pirmą kartą, turi užtikrinti, kad produktas atitiktų taikomus reikalavimus pagal taikytinus cheminių medžiagų ir produktų teisės aktus..

Manytina, kad šiomis ATĮ 32 1 ir 5 dalių nuostatomis dėl atliekų nebelaikymo atliekomis reikėtų vadovautis, kai Europos Sąjungos ir (ar) nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijų konkrečioms atliekoms, kaip nurodyta ATĮ 32 straipsnyje.

Statybos produktams, gautiems perdirbus atliekas, taikomi Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011,  kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (toliau – Reglamentas Nr. 305/2011), nustatyti reikalavimai, t. y. tiekiami rinkai statybos produktai turi turėti gamintojo išduotą eksploatacinių savybių deklaraciją, t. y. ir darniosios, ir nedarniosios sričių statybos produktams, tiekiamiems Lietuvos Respublikos rinkai, rengiamas dokumentas tokiu pačiu pavadinimu – eksploatacinių savybių deklaracija. Pirmuoju atveju tai darytina pagal Reglamentą Nr. 305/2011, antruoju – pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. D1-901 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“ patvirtinimo“(toliau – STR 1.01.04:2015).

Statybos produktų, gautų perdirbus atliekas, gamintojas, pateikdamas eksploatacinių savybių deklaraciją, prisiima atsakomybę už joje nurodytas statybos produkto savybes.

Statybos produkto gamintojas, gamindamas statybos produktą, turi žinoti jo taikymo sritį ir jam taikomą techninę specifikaciją.

Jei statybos produktas neįrašytas į Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-601 „Dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo“, ir jam nėra parengto darniojo standarto ar Europos techninio įvertinimo, gamintojas pasirenka (jeigu teisės aktais nenumatyta kitaip) statybos produktui taikytiną techninę specifikaciją, kurioje privalo būti nurodytos visos su esminiais statinio reikalavimais susijusios esminės charakteristikos pagal naudojimo paskirtį, ir taiko joje nurodytą eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemą. Jeigu eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistema taikomoje techninėje specifikacijoje nenustatyta, gamintojas pasirenka vieną iš STR 1.01.04:2015 V skyriuje nurodytų 1+, 1, 2, 3 arba 4 eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemų.

 

Savivaldybė

Prekybos vieta

Prekybą ne mėgėjų žvejybos įrankiais vykdantis asmuo

Klaipėdos

Birutės g. 2, Klaipėda

UAB „Jurutis“

Panevėžio

Pilėnų g. 8, Piniava, Panevėžio r.

Olga Majauskienė

Rietavo

Rietavo turgus, garažo Nr. 526, Rietavo sen.

Aleksandras Gudas

Šiaulių

Serbentų g. 92, Šiauliai

Tadas Stanelis, el. p. [email protected]

Utenos

Kauno g. 11-3, Utena, „Žūklės reikmenys“

Jono Trinkūno individuali įmonė

Vilniaus m.

Gariūnų g. 68, Vilnius, 2 angaras, 129-130 vietos

Andrej Belousov

Vilniaus m.

Gariūnų g. 68, Vilnius, 4 angaras, 117, 118 sekcijos

Rimas Anusevičius, tel. +370 687 40062

Kauno m.

Veiverių g. 105-1, Kaunas

UAB "Teksta"

Atnaujinta 2024-02-12, tel.: +370 669 48395

 

Įmonė yra sudariusi sutartį su viena pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčia Organizacija, tačiau einamaisiais metais Organizacijai nedeklaravo išleistų į rinką pakuočių kiekio, kitaip sakant nedavė pavedimo ir nenori per Organizaciją tvarkyti pakuočių atliekų už einamuosius metus. Ar kita pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinti Organizacija gali priimti minėtą įmonę ir organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą už tuos metus?

Organizaciją gamintojas/importuotojas turėjo pasirinkti iki praeitų metų gruodžio 1 d. ir pagal įstatymą keisti metų eigoje Organizacijos negali. Išskyrus atvejus, kai organizacijai išduotos licencijos galiojimas yra sustabdytas arba panaikintas.

Gamintojų ir importuotojų organizacijos veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-01-30 įsakymu Nr. D1-57 „Dėl Gamintojų ir importuotojų organizacijos veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" III skyriuje pažymima, kad veiklos organizavimo plano priemonės turi būti išsamiai ir aiškiai aprašomos, nurodant jų tikslą, apimtis priemonės turi būti išsamiai ir aiškiai aprašomos, nurodomas jų tikslas, apimtis, skaitinė reikšmė kiekvienam einamųjų metų ketvirčiui atskirai, finansavimo šaltinis ir lėšų suma, planuojama kiekvienai priemonei įgyvendinti. Kaip galime nurodyti pinigų-lėšų sumą, kuri, pvz.: skiriama tokiems administraciniams procesams, kaip: sutarčių sudarymas ir t.t.?

Manome, kad Veiklos organizavimo plano priemonių įgyvendinimui nurodyta lėšų suma gali apimti žmogiškųjų išteklių naudojimą ir kitas susijusias išlaidas.

Jeigu organizacijos narys, kuris į Lietuvos Respublikos rinką išleido mažiau kaip 0,5 t gaminių atliekų, bankrutuoja arba iš viso neišleido gaminių atliekų, kaip šiuo atveju tokias įmones turėtume nurodyti narių sąraše?

 Šiuo atveju galite atskirai pateikti paaiškinimus dėl minėtų organizacijos narių.

Ar įmonė sudariusi sutartį su Organizaciją gali vykdyti atliekų tvarkymo organizavimą individualiai?

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau - Įstatymas) numatytas pareigas atitinkamų gaminių gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

1) Individualiai - organizuodami po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų atitinkamų gaminių naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą;

2) Kolektyviai - steigdami šio Įstatyme nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti atitinkamų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį Įstatyme jiems nustatytų pareigų ar organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti atitinkamų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šiame Įstatyme nustatytų pareigų netapdami organizacijos dalyviais.

 Atsižvelgiant į tai, manytina, kad gamintojas ir (ar) importuotojas, Organizacijai pavedęs vykdyti atitinkamų gaminių atliekų tvarkymo organizavimą, negali tuo pačių laikotarpiu tų pačių gaminių atliekų tvarkymo organizavimą vykdyti ir individualiai, išskyrus atvejį, kai individualiai organizuojamas savoms reikmėms sunaudotų gaminių atliekų tvarkymas, o kolektyviai - kitiems asmenims perleistų gaminių atliekų tvarkymas.

Rengiant veiklos organizavimo planą, švietimo programą ir finansavimo schemą ar yra taikomi reikalavimai tokių dokumentų formai?

Veiklos organizavimo planas, švietimo programa ir finansavimo schema turi atitikti Gamintojų ir importuotojų organizacijos veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2006-01-30 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-57 "Dėl Gamintojų ir importuotojų organizacijos veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" reikalavimus.

Švietimo programos priemonių aprašymo rengimo pavyzdinę formą galite rasti čia.

Kaip organizacijos turi finansuoti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo paslaugas ir komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtrą einamaisiais metais, jeigu iki nustatyto termino nėra viešai paskelbtos einamųjų metų rinkos dalys?

Vadovaujantis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinti gamintojų ir importuotojų organizacija „šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas išlaidas ir komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtrą turi finansuoti proporcingai jos dalyvių ir organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektiems gaminiams supakuoti panaudotų pakuočių kiekį". Vadovaujantis Gamintojų ir importuotojų, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia elektros ir elektroninę įrangą, pakuotes, užimamos rinkos dalies nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-589 „Dėl Gamintojų ir importuotojų, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia elektros ir elektroninę įrangą, pakuotes, užimamos rinkos dalies nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau - Tvarkos aprašas), 10 punktu, „einamaisiais metais galioja praėjusiais metais galiojusios Tvarkos aprašo 5-7 punktuose nurodytos rinkos dalys, kol atsižvelgiant į praėjusių metų elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai duomenis paskelbiamos patikslintos einamųjų metų rinkos dalys".

Ar išpakavus iš kitų asmenų Lietuvoje įsigytus supakuotus gaminius, ši pakuotė laikoma sunaudota savoms reikmėms?

Pakuočių atliekos, kurios susidarė įmonėje išpakavus iš kitų Lietuvos įmonių įsigytus supakuotus gaminius, nelaikytinos savo reikmėms sunaudotų pakuočių atliekomis. Tokios atliekos turėtų būti priskiriamos nekomunalinių atliekų sraute susidariusioms pakuočių atliekoms.

Ar surinkti vienkartinių gėrimų pakuotėms, kurioms taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, naudojami maišai laikomi Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiekta gaminiais pripildyta pakuote?

Įvertinus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, manytina, kad maišai, naudojami surinkti vienkartinių gėrimų pakuočių, kurioms taikoma užstato sistema, atliekas, nelaikytini tiekta Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminiais pripildyta pakuote, už kurią turėtų būti skaičiuojamas (mokamas) mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Kokią veiklą vykdantys atliekų tvarkytojai gali būti įrašomi į Turinčių teisę išrašyti įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą (toliau - Tvarkytojų sąrašas)?

Į Tvarkytojų sąrašą įrašomi: gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai; gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai; gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai); mišrių komunalinių atliekų apdorotojai, kurie atskiria gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (ar) kitaip panaudoti

Ar yra nustatyta prašymo įrašyti į Tvarkytojų sąrašą forma?

Taip, prašymo forma yra nustatyta. Prašymo formą galite rasti Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-04-27 įsakymu Nr. 184 „Dėl Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau - Tvarkos aprašas) 1 priede (parsisiųsti).

Kaip galima pateikti prašymą įrašyti atliekų tvarkytoją į Tvarkytojų sąrašą?

Prašymą kartu su dokumentais galite pateikti Jums patogiu būdu: el. paštu [email protected]; paštu adresu Aplinkos apsaugos agentūra, Juozapavičiaus g. 9, Vilnius; pristatyti tiesiogiai į Aplinkos apsaugos agentūros raštinę, adresu Juozapavičiaus g. 9, Vilnius (raštinė yra 9 aukšte).

Įmonė yra įrašyta į Tvarkytojų sąrašą kaip metalinės pakuotės atliekų surinkėja. Papildomai norime įsirašyti į Tvarkytojų sąrašą kaip metalinės ir plastikinės pakuotės atliekų eksportuotoja. Ar pateikiant Prašymą reikia nurodyti visas veiklas, t.y. ir tas veiklas kurios jau yra įrašytos į Tvarkytojų sąrašą, ar tik naujas veiklas, kuriomis norime papildyti Tvarkytojų sąrašą?

Tuo atveju, jei įmonė jau yra įrašyta į Tvarkytojų sąrašą, Prašyme reikia nurodyti tik tas veiklas, kuriomis norite papildyti Tvarkytojų sąrašą. Jūsų konkrečiu atveju, Prašyme nurodykite metalinės ir plastikinės pakuotės atliekų eksportą.

Esame gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (ar) kitaip panaudoti. Prašome pasakyti kokią informaciją, t. y. kokias atliekas nurodyti Prašymo 1 stulpelyje?

Prašymo formos 2 stulpelyje nurodykite mišrių komunalinių atliekų srauto kodą 20 03 01 ir tvarkymo veiklos kodą, kuriuo tvarkomos mišrios komunalinės atliekos, t. y. S5 ir (ar) R12. Prašymo 1 stulpelyje pildomos tik tos eilutės, kuriose nurodytos tos atliekų rūšys, kurios susidaro atliekant mišrių komunalinių atliekų apdorojimą pav. plastikinės pakuotės atliekos (15 01 02), stiklinės pakuotės atliekos (15 01 07), popierinės ir kartoninės pakuotės atliekos (15 01 01) ir pan.;

Ar Prašymo  2 stulpelyje „Tvarkytojo vykdoma atliekų tvarkymo veikla*" reikia nurodyti visas įmonėje vykdomas atliekų tvarkymo veiklas?

Ne, Prašyme nereikia nurodyti visų atliekų tvarkytojo vykdomų atliekų tvarkymo veiklų.  Prašymo  2 stulpelyje nurodykite tik tas atliekų tvarkytojo vykdoma veiklas, kurias vykdant  atliekų tvarkytojas nori išrašyti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus.

Įmonė yra įrašyta į Tvarkytojų sąrašą. Pasikeitė informacija nurodyta Prašyme, t. y. įmonė sudarė naują sutartį su svėrimo paslaugas teikiančiu tvarkytoju, kuris turi metrologiškai patikrintą svėrimo įrenginį. Parašome pasakyti, ar įmonė turi pateikti naują Prašymą?

Ne, pasikeitus Tvarkytojų sąraše esančios įmonės duomenims (pvz. kontaktiniams duomenims, naudotojui (perdirbėjui) su kuriuo sudaryta sutartis dėl atliekų eksporto, svėrimo paslaugą teikiančia įmone ar pan.), naujo Prašymo teikti įmonei nereikia. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 14 punktu, pasikeitusi informacija Aplinkos apsaugos agentūrai pateikiama raštu. Tuo atveju, jei pasikeitė užsienio partneris, kuris panaudoja (perdirba) gaminių ir (ar) pakuočių atliekas papildomai privaloma pateikti tai patvirtinančius dokumentus (Tvarkos aprašo 6.2 ir 6.3 papunkčiai).

Prašome nurodyti dokumentus kuriuos turi pateikti įmonė, kuri pageidauja būti įrašyta į Tvarkytojų sąrašą kaip gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotoja (perdirbėja)?

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai ( perdirbėjai) kartu su Prašymu pateikia:

Laisvos formos technologinio proceso, kurio metu pagaminamas produktas, aprašymas;

Dokumentus, įrodančius, kad:

  • technologinio proceso metu iš gaminių ir pakuočių atliekų pagamina produktą, kuris atitinka tarptautinius, nacionalinius, įmonės standartą ar gamintojo specifikaciją ir pan
  • pagamintas produktas turi paklausą ir rinką (Produkto pirkimo/pardavimo sutartis, sąskaitos faktūros, produkto pirkėjo patvirtinimas, kad savo technologiniame procese naudoja produktą ir pan.)
  • savo teritorijoje turimo svėrimo įrenginio metrologinės patikros sertifikatą.

Tuo atveju, jei gaminių ir (ar) pakuočių atliekos yra panaudojamos energijai gauti (atliekų naudojimo veiklos kodas R1)

  • laisvos formos technologinio proceso, kurio metu pagaminamas produktas (energija) aprašymas.
  • savo teritorijoje turimo svėrimo įrenginio metrologinės patikros sertifikatą.

Paraiškos duomenys bus išsaugoti, jei juos suvedus bus paspausta „Išsaugoti“ arba „Išsaugoti ir grįžti“. Dar kartą prisijungus prie ATVR, meniu pasirinkus „Paraiškos“, atsidariusiame lange matyti informacija apie rengiamą paraišką, paspaudus „Peržiūrėti“, atsidarys rengta paraiška, kurią bus galima pildyti ir pateikti.

Atnaujinta: 2022-12-22

Taip, galima.

Spaudžiamas paraiškos Atliekų zonoje esantis mygtukas „Veiksmai“, pasirenkama eksportuoti ir atsidariusiame lange iš kairės pusės į dešinę perkeliami į Excel dokumentą reikiami duomenys, spaudžiamas mygtukas „Eksportuoti“

Atnaujinta: 2022-12-22

Įmonės duomenis ATVR galite rasti interneto svetainėje https://atvr.am.lt paspaudus nuorodą „Paieška“ ir atsidariusiame lange įrašę įmonės pavadinimą ar dalį pavadinimo arba kodą ir paspaudus „Ieškoti“. Atsidariusiame lange bus nurodytos pasirinktos įmonės tvarkymo vietos. Paspaudus ATVR kodo nuorodą, atsidarys langas, kuriame bus rodomi ATVR registruotos įmonės – Registro objekto – duomenis ir informaciją.

Atnaujinta: 2022-12-22

Norint matyti visas paraiškoje suvestas atliekas, reikia padidinti atliekų zoną paraiškos lange. Tai padaroma naudojant pagalbines linijas – horizontaliąją, atskiriančią bendrųjų įmonės duomenų zoną nuo tvarkymo vietų ir atliekų zonos, ir vertikaliąją, atskiriančią tvarkymo vietų zoną nuo atliekų zonos. Tempiant linijas aukštyn / žemyn ir dešinėn / kairėn galima pasididinti reikalingos zonos dydį. Padidinus atliekų zonos dydį, naudojant ekrano dešinėje pusėje esančią slinktį, galima atliekų zonoje peržiūrėti visas suvestas atliekas.

Atnaujinta: 2022-12-22

Taip, galima.

Paspaudus įmonės ATVR kodo nuorodą, atsidariusiame lange:

  • spausti Tvarkymo vietos filtro mygtuką „Atrinkti pagal pavyzdį“;
  • pasirinkti virš stulpelio „Išregistruota“ esantį „Ne“;
  • paspausti klaviatūroje „Enter“.

Atsidariusiame lange bus matyti aktualūs ATVR Registro objekto tvarkymo vietų duomenys.

Atnaujinta: 2022-12-22

Norint į ATVR įvesti naują tvarkomą atlieką, reikia atliekų zonoje spausti „Sukurti“. Šis mygtukas bus aktyvus, kai bus suvesti tvarkymo vietos duomenys. Suvedus tvarkymo vietos duomenis, atliekų zonoje spaudžiama „Sukurti“ ir atsidariusiame lange suvedami atliekos kodas, atliekų tvarkymo veiklos kodas ir kita reikalinga informacija. Tik įrašius bent vieną atlieką leidžiama išsaugoti suvestus atliekų tvarkymo vietos duomenis, tuo pačiu išsaugojami ir suvesti atliekos duomenys.

Atnaujinta: 2022-12-22

Jei Registro objekto duomenys ir informacija neteisingi, nedelsiant turi būti teikiama Tikslinanti paraišką Aplinkos apsaugos agentūrai. Tikslinanti paraiška teikiama prisijungus prie ATVR. Prisijungus prie ATVR ir paspaudus nuorodą „Paraiškos“, atsidaro langas, kuriame rodomos įmonės pateiktos paraiškos. Jei įmonė paraiškos į ATVR neteikė, rodomas įrašas „Nėra duomenų“. Šiame tinklalapyje rengiamos paraiškos, jas parengus ir išsaugojus, reikia pateikti. Tikslinančią paraišką privaloma rengti „pagal Registro objektą“, t. y. spaudžiamas mygtuko „Sukurti“ dešinėje pusėje esantis trikampis (atsidaro paraiškos kūrimo pasirinkimo langas), pasirenkama „pagal Registro objektą“. Atsidariusiame rengiamos paraiškos lange reikia rasti savo įmonės duomenis ir ATVR esančią informaciją , kurią galima patikslinti. Koreguojant duomenis, nepamiršti jų „Išsaugoti“, po kiekvieno duomenų patikslinimo. Kai visi reikalingi duomenys ir informacija bus patikslinti, vėl spausti „Išsaugoti“ ir „Pateikti“. Registro objekto paraiškoje pateikti duomenys atsinaujina Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojui patvirtinus pateiktą paraišką.

Aplinkos apsaugos agentūros interneto tinklalapyje https://aaa.lrv.lt → Veiklos sritys → Atliekos → Atliekų tvarkytojai → Atliekų tvarkytojų valstybės registras paskelbta vaizdo medžiagą ir paraiškos pildymo instrukcija; ATVR informacinės sistemos interneto svetainėje pateiktas Naudotojo vadovas padės lengviau naudotis Atliekų tvarkytojų valstybės registro informacine sistema.

Atnaujinta: 2022-12-22

Sukūrus sistemoje naują tvarkomą atlieką, jos duomenys matyti atliekų zonoje atsiradusioje naujoje eilutėje. Paspaudus „Išsaugoti“, sistema šiai eilutei suteikia eilės numerį. Jei eilutei numeris nesuteikiamas, vadinasi, sistema duomenų neišsaugojo. Reikia sistemą perkrauti, jei tai nepavyksta, uždaryti paraiškos langą neišsaugant duomenų ir, vėl atsidarius rengiamą paraišką, kurti tvarkomą atlieką iš naujo.

Atnaujinta: 2022-12-22

Jei ATVR Registro objektas nebevykdo atliekų tvarkymo veiklos, jis privalo teikti „Išregistravimo paraišką“ Aplinkos apsaugos agentūrai. Išregistravimo paraiška teikiama prisijungus prie ATVR. Prisijungus prie ATVR ir paspaudus nuorodą „Paraiškos“, atsidaro langas, kuriame matyti įmonės teiktos paraiškos. Jei įmonė paraiškos į ATVR neteikė, rodomas įrašas „Nėra duomenų“. Išregistravimo paraišką privaloma rengti pagal „pagal Registro objektą“, t. y. spaudžiamas mygtuko „Sukurti“ dešinėje pusėje esantis trikampis (atsidaro paraiškos kūrimo pasirinkimo langas), pasirenkama „pagal Registro objektą“. Atsidariusiame rengiamos paraiškos lange matyti įmonės duomenys ir ATVR esanti informacija , paraiškos viršutinėje dalyje pažymėjus „Išregistravimo paraiška“, spausti „Išsaugoti“ ir „Pateikti“. Registro objektas bus išregistruotas iš ATVR, kai Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojas patvirtins pateiktą Išregistravimo paraišką.

Taip, turi.

Duomenys paraiškoje apie tvarkomas atliekas ir jų tvarkymo būdus turi sutapti su duomenimis Taršos leidime ar Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime.

Atnaujinta: 2022-12-22

Išsaugojus paraiškos duomenis, mygtukas „Pateikti“ turėtų tapti akyvus. Jei neaktyvus, reikia:

– pabandyti paraišką išsaugoti ją uždarant, t. y. spausti „Išsaugoti ir grįžti“. Jei sistema informuoja, kad yra neišsaugotų duomenų ir klausia, ar juos išsaugoti, spausti „taip“. Paraiška turėtų užsidaryti ir atsidariusiame lange matyti informaciją apie paraišką, kurios būsena „Rengiama“. Paspaudus „Peržiūrėti“, atsidaro paraiška su išsaugotais duomenimis, kurie įrašyti prieš uždarant paraišką. Dar kartą paspaudus „Išsaugoti“, mygtukas „Pateikti“ turėtų pasidaryti aktyvus;

-jei sistema neleidžia uždaryti paraiškos išsaugant pakeistus duomenis, paraišką bus galima uždaryti ekrano dešiniajame kampe paspaudus kryžiuką „Uždaryti“. Paspaudus meniu mygtuką „Paraiškos“, atsidariusiame lange nebus informacijos apie rengiamą paraišką, jei sistemai nepavyko išsaugoti įvestų duomenų arba bus matyti informacija apie rengiamą paraišką, tačiau paspaudus „Peržiūrėti“, atsidariusioje paraiškoje bus ne visi suvesti duomenys. Patikrinus, kurie suvesti duomenys išsaugoti, galima vėl pildyti paraišką pildymą nepamirštant po kiekvieno duomenų įrašymo „Išsaugoti“.

Atnaujinta: 2022-12-22

Atliekų sąrašas, atliekų tvarkymo vietų sąrašas ATVR papildomi teikiant Tikslinančią paraišką Aplinkos apsaugos agentūrai. Tikslinanti paraiška teikiama prisijungus prie ATVR. Prisijungus prie ATVR, spaudžiama nuoroda „Paraiškos“. Tikslinančią paraišką privaloma rengti pagal „pagal Registro objektą“, t. y. spaudžiamas mygtuko „Sukurti“ dešinėje pusėje esantis trikampis (atsidaro paraiškos kūrimo pasirinkimo langas), pasirenkama „pagal Registro objektą“. Atsidariusiame rengiamos paraiškos lange matyti įmonės duomenys ir ATVR esanti informacija .

Jei norima papildyti tvarkomų atliekų sąrašą nauja atlieka, reikia pažymėti tvarkymo vietą, kurioje atlieka tvarkoma, atliekų zonoje spausti „Sukurti“; atsidariusiame lange įrašomas atliekos kodas, atliekos tvarkymo veiklos kodas ir kita reikalinga informacija, spaudžiama „Gerai“. Kad suvesta informacija būtų išsaugota, reikia „Išsaugoti“.

Jei reikia papildyti tvarkymo vietų sąrašą,  – spausti „Sukurti“ tvarkymo vietų zonoje. Atsidariusiame lange suvedama reikalinga informacija spaudžiama „Gerai“. Kad suvesta informacija būtų išsaugota, reikia suvesti bent vienos šioje tvarkymo vietoje tvarkomos atliekos duomenis ir „Išsaugoti“

Atnaujinta: 2022-12-22

Teikiant paraišką ir sukuriant atliekų tvarkymo vietą eilutėje Padalinio/Įrenginio pavadinimas, reikėtų įrašyti, kai tai yra mobilus įrenginys.

Atnaujinta: 2022-12-22

Teikiant paraišką ir sukuriant atliekų tvarkymo vietą eilutėje Padalinio/Įrenginio pavadinimas reikėtų  įrašyti, kad tai yra TL taisyklių išimtis, įrašyti įrenginio pajėgumą.

Atnaujinta: 2022-12-22

Skenuotas dokumentas prie rengiamos paraiškos prisegamas taip: rengiamos paraiškos lange atverčiama „Paraiškos bylos“, atsivėrusiame lange spaudžiamas mygtukas „Sukurti“. Atsidariusiame laukelyje spaudžiamas mygtukas „Atnaujinti“ ir atsidariusiame lauke spaudžiama „Parinkti“. Pasirinkus ir prisegus dokumentą, spaudžiama „Gerai“, pasirenkamas dokumento tipas „Papildomas dokumentas“ ir vėl spaudžiama „Gerai“.

Atnaujinta: 2022-12-22

Patikrinkite, gal įjungtas filtravimo režimas. Paspauskite filtro mygtuką „Atrinkti pagal pavyzdį“ ir atsidariusioje eilutėje pažiūrėkite, ar yra įrašyti filtravimo kriterijai. Galbūt, filtro eilutėje nurodyta atliekos, kurios įmonė netvarko, kodas arba tvarkymo veiklos, kurios įmonė nevykdo, kodas.

Atnaujinta: 2022-12-22

Informacija apie registro objekto tvarkymo vietas ir tvarkomas atliekas surašyta į eilučių atitinkamus stulpelius Jei reikia informacijos, nurodytos visuose stulpeliuose, reikia spausti „Rodyti“ ir pasirinkti „Stulpeliai“ ir „Rodyti visus stulpelius“. Tokiu pat būdu galite atsirinkti, kad sistema Jums rodytų tik tuos stulpelius, kuriuose nurodyta Jums aktuali informacija, taip pat galite keisti rodomų stulpelių eiliškumą.

 

Atnaujinta: 2022-12-22

ATVR turi registruotis atliekas surenkančios, vežančios ir apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus.

Atnaujinta: 2022-12-22

Jei atsidariusiame lange nesimato tvarkymo vietų ir atliekų arba matyti bendri duomenys ir tvarkymo vietos, bet nesimato atliekų, reikia ekrane rasti pagalbines linijas, kurios skiria bendrųjų duomenų zoną nuo tvarkymo vietų ir atliekų zonų (horizontalioji) ir tvarkomų atliekų zoną nuo atliekų zonos (vertikalioji) ir kompiuterio pele, stumdant šias linijas aukštyn / žemyn arba į šonus, galima atsidaryti ir (ar) pasididinti ekrane reikalingas zonas.

Atnaujinta: 2022-12-22

Įrašomas įmonės pavadinimas. Galima nurodyti ir padalinio adresą, jei įmonė turi daugiau padalinių.

Atnaujinta: 2022-12-22

Taip, galima.

Reikia naudotis išplėstine paieška. Paspaudus mygtuką „Išplėstinė paieška“, atsidariusiame lange galima vykdyti ATVR Registro objektų paiešką pagal įvairius kriterijus. Pasirinkus kriterijų atliekos pavadinimas, galima įrašyti dalį atliekos pavadinimo. Atliekų pavadinimai atitinka Atliekų sąraše nurodytus atliekų pavadinimus (Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo IV skyrius) (Nuoroda į Atliekų tvarkymo taisykles https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.38E37AB6E8E6/SLHTIABxXj

Atnaujinta: 2022-12-22

Atliekų tvarkytojai, naudodamiesi ATVR interneto svetaine, prie ATVR jungiasi „Per elektroninius valdžios vartus“ pasirinkdami prisijungimo tipą: Juridinis asmuo (kai jungiasi juridinio asmens atstovas), Fizinis asmuo (kai jungiasi atliekų tvarkymo veiklą vykdantis fizinis asmuo). Pasirinkus banką ir prisijungus prie įmonės internetinės bankininkystės sistemos, pasirinkus el. paslaugas, prisijungiama prie ATVR (Internetinės bankininkystės sistema identifikuoja įmonę, kuri teikia paraišką ATVR).

Atnaujinta: 2022-12-22

Patikrinkite informaciją, kur įrašytas įmonės pavadinimas – laukelyje „Subjektas“ ir žemiau esančiame laukelyje „Pavadinimas“. Įrašai turi būti vienodi. Įrašą laukelyje „Subjektas“ pasirinkti naudodami paieškos mygtuką, kopijuoti įrašą iš laukelio „Subjektas“ ir įkelti į „Pavadinimas“. Spausti „Išsaugoti“ ir norint pateikti paraišką – mygtuką „Pateikti“.

Atnaujinta: 2022-12-22

ATĮR panaikintas. Atliekų tvarkytojams, kurie buvo įregistruoti ATĮR, registruotis ATVR nereikia, nes jų duomenys ir informacija iš ATĮR perkelti į ATVR, jiems suteiktas ATVR identifikavimo kodas (toliau – ATVR kodas).

ATVR kodas suteiktas įmonei, registruotai juridinių asmenų registre; įmonės visi atliekų tvarkymo padaliniai, filialai, neturintys atskiro kodo juridinių asmenų registre, taip pat įmonės buveinė, jei joje vykdoma atliekų tvarkymo veikla, nurodoma kaip ATVR Registro objekto tvarkymo vietos.

Atnaujinta: 2022-12-22

Šias reikšmes galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje adresu: https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/siltnamio-efekta-sukeliancios-dujos-1/es-atl-prekybos-sistema/informacijos-mainu-centras/lietuvoje-taikomos-kuro-grynosios-silumines-vertes-ir-ismetamu-tersalu-faktoriai/ (informacija kasmet atnaujinama). Taip pat jas galima rasti kasmet atnaujinamoje nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų ataskaitoje, kuri skelbiama Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje adresu: https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/klimato-kaita/sesd-apskaitos-ir-prognoziu-ataskaitos arba LR aplinkos ministerijos tinklalapyje adresu: https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/klimato-politika/klimato-kaita/sesd-apskaitos-ir-prognoziu-ataskaitos-nacionaliniai-pranesimai/lietuvos-nacionalines-sesd-apskaitos-ataskaitos-anglu-k/

Atnaujinta: 2024-02-13

Vadovaujantis 2015 m. vasario 26 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-168, veiklos vykdytojas kasmet iki kovo 31 d. turi pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai:

  • metinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų ataskaitą - Excel formatu ir elektroniniu parašu pasirašytą versiją (gali būti vienoje arba dviejose atskirose rinkmenose);
  • nepriklausomojo tikrintojo patikros ataskaitą - pdf versiją.

Atnaujinta: 2024-02-13

 

Automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse teršalų koncentracijos kas valandą matuojamos šalies didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje),  pramonės centruose (Mažeikiuose, Kėdainiuose, Jonavoje, Naujojoje Akmenėje) ir kaimo foninėse stotyse,  veikiančiose Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose.

Naujausią informaciją apie oro kokybę rasite adresu http://193.219.53.11/ap3/. Čia nurodomas oro kokybės užterštumo indeksas kiekvienoje tyrimų stotyje. Paspaudę  ant stoties laukelio sužinosite joje matuojamų teršalų koncentracijas, rasite ir daugiau detalesnės informacijos .

Praėjusios paros ar dar vėlesnės datos statistinius duomenis, įvertintus lyginant su teisės aktais nustatytomis oro kokybės normomis, pateikiame čia. Informacija atnaujinama kiekvieną darbo dieną kartu pateikiant ir oro užterštumo prognozę ateinančioms dviem paroms.

Atnaujinta: 2024 02 13

Pastebėję neleistinus aplinkinių veiksmus ir norėdami pranešti apie pažeidimą skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112, kuris Jus sujungs su atsakingu Aplinkos apsaugos departamento specialistu.

Atnaujinta: 2021 07 20

 

Padidėjus oro užterštumui reikėtų vengti aktyvios fizinės veiklos lauke (nedirbti sunkių fizinių darbų, nesportuoti). Ikimokyklinio amžiaus vaikams, senjorams, žmonėms, sergantiems kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligomis derėtų stengtis likti patalpose. Vėdinant patalpas esant prastai aplinkos oro kokybei, patariama orlaides pridengti drėgnu audiniu, dažnai valyti paviršius drėgnu būdu.

Atnaujinta: 2021 07 20

Miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Kėdainių, Jonavos, Alytaus, Mažeikių, Marijampolės (nuo 2022 m.)) oro užterštumo žemėlapiai gaunami naudojant ADMS-Urban modeliavimo programinę įrangą. Atliekant kiekvieno miesto aplinkos orą teršiančių medžiagų sklaidos modeliavimą naudojama: meteorologinė informacija, transporto srautų duomenys, stacionarių oro taršos šaltinių (pramonės įmonių, elektrinių, katilinių) fiziniai parametrai bei įmonių pateikti metiniai į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekiai, taip pat duomenys apie gyventojų būstų skaičių, jų šildymo tipus bei šildymui naudojamo kuro rūšis.  Teršalų sklaidos žemėlapius rasite čia.

Atnaujinta: 2024 02 13

Danguje matomi balti pėdsakai, juostos susiformuoja praskridus lėktuvams. Tai kondensacijos takai. Lėktuvų kruizinis skrydžio etapas vyksta 9-12 km aukštyje. Šiame, aukštutinės troposferos aukštyje oras yra išretėjęs ir labai šaltas (temperatūra minusinė: - 40 ... -50 laipsnių Celsijaus). Tuo tarpu, lėktuvo variklio darbinė temperatūra siekia daugiau nei 1500 laipsnių Celsijaus, todėl degant aviaciniam kurui, iš lėktuvų išmetamosiose karštose dujose, išmetimo taške daugiausiai išsiskiria vandens (H20) ir anglies dvideginio (CO2). Išmetimo masėje esantys vandens garai akimirksniu kondensuojasi virsdami smulkiais ledo kristalais, kuriuos danguje ir matome. Jeigu tuo metu troposferoje yra daug drėgmės, kondensacijos takai išsilaikys ilgai ir bus nusidriekę dideliais atstumais. Sausoje troposferoje lėktuvų išmetimo produktai šaltoje aplinkoje išgaruoja ir išsisklaido greičiau, ilgos „juostos“ nesusiformuoja.

Kartu su vandeniu ir anglies dvideginiu, į aplinką išsiskiria ir azoto oksidai (NOx), anglies monoksidas (CO), sieros dioksidas (SO2), angliavandeniliai (CxHx) ir kiti lakieji organiniai junginiai, smulkiosios kietosios dalelės. Visų išvardintų medžiagų suminis kiekis yra kelis tūkstančius kartų mažesnis, palyginus su tuo, kiek išsiskiria CO2 ir vandens. Panašūs išmetimo produktai iš vidaus degimo variklių į aplinką patenka ir iš autotransporto (automobiliai, traukiniai, laivai, kt.).   

Iš vandens garų susidarę ledo kristalai gamtai nekenkia. Aviacinio kuro degimo produktai lieka atmosferoje, dalis jų dėl atmosferos maišymosi gali patekti ir į priežemio orą, tačiau tai nėra dominuojantis taršos šaltinis. Aplinkos oro, kuriuo kvėpuojame, kokybei daugiausia įtakos turi „žemi“ taršos šaltiniai, tokie kaip transportas, energetikos įmonės ir pan. (žr. 4 klausimą).

Taip pat pažymime, kad Aplinkos apsaugos agentūra vykdo į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitą, kur įvertinamas ir aviacijos sektoriaus indėlis. Aviacijoje teršalų išmetimai vertinami remiantis sunaudoto kuro kiekiu lėktuvų pakilimo ir nusileidimo fazių metu. Pakilimai ir nusileidimai yra tiesioginis faktorius, sąlygojantis išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekius. Informaciją apie aviacijos išmetamus teršalų kiekius galite rasti ČIA.

Aplinkos apsaugos agentūra vykdo nacionalinę į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitą. Šios apskaitos rezultatai atskleidžia, kokius kiekius teršalų išmeta atskiros ūkio šakos šalyje, kaip Lietuva vykdo ES ir tarptautinius įsipareigojimus dėl teršalų (pvz. azoto oksidų (NOx), kietųjų dalelių KD2,5, amoniako (NH3) ir kt.) išmetimų į aplinkos orą sumažinimo. Visą informaciją apie apskaitos rezultatus rasite ČIA. Duomenis apie atskirų ūkio šakų išmetamą teršalų kiekų – šioje nuorodoje.

Oro užterštumas tam tikroje teritorijoje priklauso nuo išmetamų teršalų kiekio (iš transporto, energetikos ir pramonės įmonių, individualių namų šildymo įrenginių, dėl miškų gaisrų, pavasarinių ar rudeninių žolės ir žemės ūkio atliekų deginimo, natūralių taršos šaltinių, tokių, kaip žiedadulkės ar dėl sausros savaime užsidegę durpynai) ir meteorologinių sąlygų. Kai vyrauja nepalankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui (nėra vėjo, kritulių, vyrauja labai šalti/karšti orai), teršalai neišsklaidomi/nenusodinami, o kaupiasi priežemyje ir oro užterštumas didėja. Kai vyrauja permainingi, vėjuoti arba lietingi orai, į aplinką patekę teršalai paprastai greitai išsklaidomi  ir didesnio poveikio oro kokybei neturi.

Atnaujinta: 2021 07 20

Paviršinių vandens telkinių cheminė būklė nustatoma pagal pavojingų medžiagų koncentracijas. Upių ir ežerų cheminės būklės vertinimo kriterijai yra Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (toliau – Nuotekų tvarkymo reglamentas), 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytų medžiagų aplinkos kokybės standartai (toliau – AKS) paviršiniuose vandenyse.

Cheminė būklė yra klasifikuojama į gerą būklę ir neatitinkančią geros būklės. Vandens telkinio cheminė būklė yra neatitinkanti geros būklės, jeigu bent vienos Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytos medžiagos koncentracija viršija AKS pagal metų vidurkį (MV-AKS) ir/arba didžiausią leidžiamą koncentraciją (DLK-AKS), ir/arba AKS biotoje.

Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo“, taikoma vertinant paviršinių vandens telkinių, kuriems nustatyti vandensaugos tikslai, būklę, t. y. ežerų (tarp jų ežerų, priskirtų prie labai pakeistų vandens telkinių, tvenkinių, karjerų), kurių paviršiaus plotas didesnis kaip 0,5 km2 ploto ir upių (tarp jų upių, priskirtų prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų), kurių baseino plotas yra didesnis kaip 30 km2.

Paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė apibūdina fizikinių–cheminių kokybės elementų (maistingųjų  ir organinių medžiagų, prisotinimo deguonimi, vandens skaidrumo, specifinių teršalų) ir vandens telkinio hidromorfologinių kokybės elementų (hidrologinio režimo ir morfologinių sąlygų) poveikį telkinio biologiniams elementams (fitoplanktonui, vandens florai, bestuburiams, žuvims). Ekologinė būklė vertinama pagal vandens kokybės elementų rodiklių verčių nuokrypius nuo etaloninių sąlygų, kur žmonių ūkinės veiklos poveikis yra minimalus.

Paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė klasifikuojama į penkias klases: labai gerą, gerą, vidutinę, blogą ir labai blogą.

Vertinimas pagal Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką pagrįstas Upių baseinų rajonų valdymo plano laikotarpio (6 metų periodo) tyrimų įvertinimu ir yra kompleksinis, apimantis ne tik fizikinių–cheminių kokybės elementų (maistingųjų ir organinių medžiagų, prisotinimo deguonimi, vandens skaidrumo, specifinių teršalų) rodiklius ir biologinių kokybės elementų (vandens floros, fitoplanktono, bestuburių, žuvų) rodiklius, bet ir hidromorfologinių kokybės elementų (hidrologinio režimo, upės vientisumo, morfologinių sąlygų) rodiklius, o taip pat pavojingas medžiagas. Kasmet gali būti įvertinama ne paviršinio vandens telkinio būklė, o vandens kokybė pagal atskirus kokybės elementų rodiklius.

Pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą kasmet vykdomas upių ir ežerų valstybinis monitoringas, kurio metu matuojami/ištiriami fizikinių–cheminių kokybės elementų rodikliai, biologinių kokybės elementų (fitoplanktono, vandens floros (makrofitų ir fitobentoso), bestuburių (makrozoobentoso), žuvų) rodikliai ir pavojingos medžiagos. Upių fizikinių–cheminių kokybės elementų rodiklių ir pavojingų medžiagų vidutiniai metų duomenys, taip pat vandens kokybės pagal biologinius elementus įvertinimo duomenys skelbiami Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje, adresu: https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vanduo/upes-ezerai-ir-tvenkiniai/valstybinis-upiu-ezeru-ir-tvenkiniu-monitoringas/upiu-monitoringo-rezultatai
ežerų – https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vanduo/upes-ezerai-ir-tvenkiniai/valstybinis-upiu-ezeru-ir-tvenkiniu-monitoringas

Kokius tvarkomuosius darbus galima vykdyti paviršiniame vandens telkinyje ir/ar jo pakrantėje?

 Paviršiniame vandens telkinyje ir/ar jo pakrantėje galimi vykdyti tvarkomieji darbai:

1. Vandenyje augančios vandens augalijos pjovimas;

2. Vandens telkinio valymo darbai (t. y. vandens telkinio dugne susikaupusių dugno nuosėdų šalinimas jas visas ar dalį jų iškasant ar išsiurbiant ir kiti susiję darbai: sėsdintuvų įrengimas, vamzdžių tiesimas, dugno nuosėdų transportavimas iki sandėliavimo aikštelių, sandėliavimo aikštelių įrengimas, minėtų nuosėdų tvarkymas ir panaudojimas);

3. Maudyklos įrengimas ar tvarkymas paskleidžiant mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą ir pan.) vandens telkinio dugne, nekeičiant kranto linijos;

4. Biomanipuliacija (t.y. mokslinių tyrimų duomenimis pagrįstas vandens telkinio ekosistemos būklės gerinimo arba stabilizavimo būdas, kai įveisiamos ar pašalinamos tam tikros žuvų ar kitų vandens organizmų rūšys);

5. Teršalų izoliavimas, stabilizavimas, surišimas vandens telkinyje;

6. Dirbtinai ištiesintos upės atkarpos atstatymo (renatūralizavimo) darbai.

 Ką daryti norint susitvarkyti paviršinio vandens telkinio dalį ir/ar jo pakrantę (t. y. norint išpjauti vandenyje augančią vandens augaliją (nendres), išvalyti vandens telkinio dugną ir/ar norint įsirengti maudyklą, norint atlikti vandens telkinio biomanipuliaciją, teršalų izoliavimą stabilizavimą, surišimą, ar dirbtinai ištiesintos upės atkarpos atstatymo (renatūralizavimo) darbus)?

Paviršinių vandens telkinių ir jų pakrančių tvarkymo darbai turi būti vykdomi vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo" (toliau - Aprašas). Vandens telkinių tvarkymo darbai, atsižvelgiant į jų rūšį ir mastą (plotą, ilgį ir k t.) vykdomi gavus atsakingos institucijos pritarimą Projektui arba Projekto pakeitimui arba pateikus Pranešimą, Pranešimo pakeitimą ir gavus išvadą dėl planuojamų darbų, arba be šių dokumentų. Vandens telkinio tvarkymo darbai, kada būtina teikti Pranešimą arba gauti pritarimą Projektui, nurodyti Aprašo 1 priede.

Kur reikėtų kreiptis ir ką turi pateikti asmuo, organizuojantis paviršinių vandens telkinių ir jų pakarančių tvarkymo darbus?

 Asmuo, organizuojantis paviršinių vandens telkinių ir jų pakrančių tvarkymo darbus, pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau - atsakinga institucija) arba saugomos teritorijos direkcijai (toliau - direkcija), jei planuojamas tvarkyti vandens telkinys ar jo dalis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, valstybinio rezervato ar valstybinio parko buferinės apsaugos zonoje, taip pat Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka jai priskirtuose valstybiniuose draustiniuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ar genetiniuose sklypuose, gamtos paveldo objektuose, taip pat tinklo „Natura 2000" teritorijose, vieną iš šių dokumentų.

1. Pasirašytą Pranešimą raštu, vykdant vandens telkinio tvarkymo darbus pagal Aprašo 1 priedo antrojoje skiltyje nurodytus darbų mastus:

1.1 Atsakingai institucijai - kai tvarkomas vandens telkinys ar jo dalis nėra Saugomoje teritorijoje;

1.2 Direkcijai - kai tvarkomas vandens telkinys ar jo dalis yra Saugomoje teritorijoje.

2. Pasirašytą Projektą (raštu ir kopiją skaitmeniniu formatu) pateikia atsakingai institucijai, vykdant vandens telkinio tvarkymo darbus pagal Aprašo 1 priedo trečiojoje skiltyje nurodytus darbų mastus, nepriklausomai ar tvarkomas vandens telkinys ar jo dalis yra Saugomoje teritorijoje, ar nėra Saugomoje teritorijoje.

 Kokią informaciją ir dokumentus reikia pateikti rengiant Pranešimą, ar Pranešimo pakeitimą?

 Rengiant Pranešimą, Pranešimo pakeitimą, teikiama informacija ir dokumentai:

1. Asmens, organizuojančio tvarkymo darbus, kontaktinė informacija (fizinio ar juridinio asmens vardas, pavardė / pavadinimas, gyvenamosios vietovės / buveinės adresas, telefono numeris, elektroninis paštas);

2. Planuojamo tvarkyti vandens telkinio pavadinimas;

3. Vietovės adresas;

4. Tvarkytinos vietos centro taško koordinatės LKS 94;

5. Sklypo planas ar kita kartografinė medžiaga apie vietą, kurioje numatomi tvarkymo darbai;

6. Nuosavybę patvirtinančių dokumentų, kuriuose nurodyta tikslinė žemės naudojimo paskirtis, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kopijos;

7. Darbų vykdymo pradžios ir pabaigos data;

8. Vandenyje augančios augalijos pjovimo plotas, jei numatomas augalijos pjovimas;

9. Vandens telkinio valymo darbų plotas, jei numatomi valymo darbai;

10. Maudyklos įrengimo ar tvarkymo plotas, vandens telkinio dugne paskleidžiant mineralinį gruntą plotas ir pilamo grunto sluoksnis, jei numatomas maudyklos įrengimas ar tvarkymas;

11. Schema ar schemos su pažymėtomis žemės sklypo ir paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos ribomis, taip pat atsižvelgiant į numatomas veiklas atitinkamai schemoje (-se) turi būti pažymėtas numatomas vandenyje augančios augalijos pjovimo plotas, vandens telkinio valymo plotas, augalijos ir dugno nuosėdų sandėliavimo, šalinimo ar paskleidimo plotas ir maudyklos įrengimo ar tvarkymo, vandens telkinio dugne paskleidžiant mineralinį gruntą, plotas;

12. Vandenyje augančios augalijos pjovimo, šalinimo, vandens telkinio valymo, maudyklos įrengimo ar tvarkymo, paskleidžiant mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą ir pan.) vandens telkinio dugne, technologijos aprašymas (kokie darbai bus vykdomi vandens telkinio dalyje, kaip bus šalinama vandenyje auganti vandens augalija, kaip bus valomos vandens telkinio dugno nuosėdos, kokiu būdu numatoma transportuoti pašalintą vandens augaliją ir išvalytas vandens telkinio dugno nuosėdas į jų sandėliavimo ir (ar) kompostavimo vietą, kokia bus naudojama technika atliekant planuojamus vandens telkinio tvarkymo ir/ar maudyklos įrengimo ar tvarkymo darbus ir pan.);

13. Numatomas dugno nuosėdų, pašalintos augalijos panaudojimas (kaip bus tvarkoma ir/ar panaudojama pašalinta vandens augalija, išvalytos dugno nuosėdos, priimančio asmens sutikimas, jei numatoma nuosėdas perleisti kitam asmeniui, ir pan.);

14. Vietovės fotonuotraukos (ne senesnės kaip pusės metų, darytos prieš vandens telkinio tvarkymo darbus, kuriose būtų aiškiai matomas vandens telkinys ar jo dalis);

15. Vandens telkinio savininko (-ų) sutikimas (-ai) dėl vandens telkinio tvarkymo darbų;

16. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažyma, kad numatomame tvarkyti vandens telkinyje nėra išžvalgyto ir aprobuoto naudingųjų iškasenų telkinio.

 Kokią informaciją ir dokumentus reikia pateikti rengiant Projektą?

 Rengiant Projektą teikiama informacija ir dokumentai:

1. Bendroji dalis, kurioje informuojama apie:

1.1. tvarkymo darbų užsakovą (fizinio ar juridinio asmens vardas, pavardė / pavadinimas, gyvenamosios vietovės/buveinės adresas, telefono numeris, elektroninis paštas);

1.2. planuojamą tvarkyti vandens telkinį (pavadinimas, identifikavimo kodas, koordinatės pagal LKS 94 koordinačių sistemą, vietovės adresas);

1.3. darbų vykdymo pradžios ir pabaigos terminus;

1.4. darbų vykdymo priežastis ir tikslą;

1.5. vietą, kurioje numatoma vykdyti planuojama veiklą, numatomą tvarkyti plotą, maudyklos įrengimo plotą, vandens telkinio pakrantės dalies tvarkymo plotą, planuojamos tvarkyti teritorijos, maudyklos įrengimo ilgį ir plotį;

1.6. iškastų dugno nuosėdų, pašalintos augalijos apdorojimui ar panaudojimui numatomą vietą;

1.7. iškastų dugno nuosėdų, pašalintos augalijos kiekį, iškastų dugno nuosėdų tvarkymo technologiją ir panaudojimą;

1.8. būsimus darbus, jų organizavimą, priemones sumažinti neigiamą poveikį aplinkai arba kompensuoti;

1.9. galimų avarinių situacijų, jų prevencijos ir avarijų likvidavimo būdus;

1.10. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažyma, kad numatomame tvarkyti vandens telkinyje nėra išžvalgyto ir aprobuoto naudingųjų iškasenų telkinio;

1.11. vandens telkinio savininko (-ų) susitikimas (-ai) dėl vandens telkinio tvarkymo darbų.

2. Technologinė dalis - pateikiami vandens telkinio tvarkymo darbų reikalavimai - vandens telkinio ir (ar) jo pakrantės tvarkymo ir (ar) maudyklos įrengimo būdas (aprašoma tvarkymo technologija) ir technika, parenkama vieta sėsdintuvų įrengimui, projektuojamos privažiavimo vietos ir užbaigiamieji darbai (sėsdintuvų, laikinų privažiavimo vietų ir statinių panaikinimas, numatoma vandens kokybės stebėsena ir jos gerinimo priemonės, pvz., makrofitų pjovimas, įžuvinimas ir pan.).

3. Vietovės schema: vandens telkinio ar jo dalies schema, kurioje pažymima planuojama tvarkymo vieta, jo gretimybės (ne senesnės kaip 5 metų), paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos ir kitos teritorijos, kurioms nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vandens gylis, dumblo storis ir teritorijos prie vandens zonos topografinis planas (M 1:500), kiti planai ir brėžiniai, susiję su tvarkymo darbais, fotonuotraukos (ne senesnės kaip pusės metų, darytos prieš vandens telkinio tvarkymo darbus, kuriose būtų aiškiai matomas planuojamas tvarkyti vandens telkinys ar jo dalis).

4. Nuosavybę patvirtinančių dokumentų, kuriuose nurodyta tikslinė žemės naudojimo paskirtis, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kopijos.

5. Planuojant naudoti ar perduoti kitam asmeniui dugno nuosėdas tręšimui žemės ūkyje, turi būti atlikti Aprašo 13 punkte numatyti tyrimai. Jei numatoma dugno nuosėdas perleisti kitam asmeniui, turi būti priimančio asmens sutikimas.

6. Jei vandens telkinyje ar pakrantėje, kur numatomi vandens telkinio tvarkymo darbai, randama saugomų rūšių, Projekte ar Projekto pakeitime turi būti numatytos saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių apsaugos priemonės.

7. Išvada dėl poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritorijoms reikšmingumo, jei nustatyta tvarka turėjo būti atliktos reikšmingumo nustatymo procedūros.

8. Atrankos išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir atrankos išvados ar sprendimo viešinimo dokumentai, kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

9. Projektą, projekto pakeitimą rengiančių specialistų kvalifikaciją ir patirtį įrodantys dokumentai.

10. Projektas turi būti rengiamas vadovaujantis Aprašo 2 priede nustatytais reikalavimais.

11. Dirvožemio, dugno nuosėdų ir vandens tyrimus turi atlikti laboratorijos, akredituotos teisės aktų nustatyta tvarka arba turinčios leidimus atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, išduotus Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-711 „Dėl Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo", nustatyta tvarka.

Ką daryti, jeigu suderintame Projekte arba patvirtintame Pranešime keičiasi iškastų dugno nuosėdų tvarkymo technologija, vandens telkinio valymo technologija, darbų vykdymo pradžios ir pabaigos data, ir pan.?

 1. Projekto pakeitimą - kai dėl objektyvių priežasčių Projekte keičiasi dugno nuosėdų apdorojimui ar panaudojimui numatoma vieta ir (ar) iškastų dugno nuosėdų tvarkymo technologija ir panaudojimas ir (ar) vieta sėsdintuvų įrengimui ir (ar) privažiavimo vietos ir (ar) numatomi užbaigiamieji darbai (sėsdintuvų, laikinų privažiavimo vietų ir statinių panaikinimas, vandens kokybės stebėsena ir jos gerinimo priemonės), asmuo, organizuojantis vandens telkinio tvarkymo darbus, pateikia atsakingai institucijai arba direkcijai prašymą suderinti Projekto pakeitimą.

2. Pranešimo pakeitimą - kai keičiasi vandens telkinio tvarkymo darbų vykdymo pradžios ir pabaigos data, numatomas tvarkyti plotas, vandens telkinio valymo technologija, dugno nuosėdų panaudojimas.

3. Prašyme turi būti nurodoma (-os) priežastis (-ys), dėl ko teikiamas derinti Projekto pakeitimas ar Pranešimo pakeitimas. Prie prašymo turi būti pridedamas Projekto pakeitimas ar Pranešimo pakeitimas.

 Ką daryti, jeigu nespėjai atlikti vandens telkinio tvarkymo darbų per Projekte, Projekto pakeitime, Pranešime ar Pranešimo pakeitime nustatytą terminą?

 Neatlikus vandens telkinio tvarkymo darbų per Projekte, Projekto pakeitime, Pranešime ar Pranešimo pakeitime nustatytą terminą, tvarkymo darbus organizuojantis asmuo, nurodydamas vėlavimo priežastis, apie tai raštu informuoja atsakingą instituciją arba direkciją, kurios suderina naują Projekto, Projekto pakeitimo, Pranešimo ar Pranešimo pakeitimo įgyvendinimo terminą, priima sprendimą dėl nebaigtų tvarkymo darbų atlikimo termino ir apie tai informuoja Projektą, Projekto pakeitimą, Pranešimą ar Pranešimo pakeitimą nagrinėjusias institucijas ir atitinkamo regiono (pagal vandens telkinio buvimo vietą) aplinkos apsaugos departamentą.

 Kada draudžiama vykdyti vandens telkinio tvarkymo darbus?

 Vandens telkinio tvarkymo darbus draudžiama vykdyti:

1. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytais atvejais;

2. Žuvų neršto ir migracijos laikotarpiu (t. y. nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d.), išskyrus vykdomus tvarkymo darbus miestų, miestelių teritorijose esančiuose rekreacijai svarbiuose vandens telkiniuose ar jų dalyse, kurios teritorijų planavimo dokumentais arba savivaldybių tarybų sprendimais priskirti rekreacinėms teritorijoms. Vandens telkiniuose, priskirtuose lašišiniams vandens telkiniams ir galimuose priskirti lašišiniams vandens telkiniams, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 362 „Dėl Vandens telkinių suskirstymo", papildomai draudžiami vandens telkinio tvarkymo darbai nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 31 d.;

3. Vandens telkinio valymo darbus draudžiama vykdyti vandens telkinyje, kai jame detaliai išžvalgytas ir nustatyta tvarka aprobuotas naudingųjų iškasenų telkinys.

Ar visada reikia kreiptis į valstybines institucijas ir gauti jų leidimą (pritarimą) norint atlikti paviršinio vandens telkinio ir (ar) pakrantės tvarkymo darbus?

Į valstybines institucijas kreiptis dėl leidimo ar pritarimo vandens telkinio ir (ar) pakrantės tvarkymo darbams nereikia, jeigu vandens telkinys nėra Saugomoje teritorijoje ir tvarkymo darbų (vandenyje augančios augalijos pjovimas, vandens telkinio valymas, maudyklos įrengimas ar tvarkymas) atlikimo plotas yra iki 0,04 ha, o įrengiant ar tvarkant  paplūdimį kranto linijos ilgis iki 20 m. Pažymėtina išimtis – tvarkymo plotas neribojamas atliekant vandens augalijos pjovimo ir jos pašalinimo darbus miestų ir miestelių teritorijose esančiuose rekreacijai svarbiuose vandens telkiniuose ar jų pakrantėse, kurie teritorijų planavimo dokumentais ar savivaldybių tarybos sprendimais priskirti priskirti rekreacinėms teritorijoms.

Kur reikia kreiptis jeigu tvarkomas vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje?

1. Jeigu pagal tvarkomą plotą būtina teikti Pranešimą, tuomet jis siunčiamas Saugomos teritorijos direkcijai.

2. Jeigu būtina gauti pritarimą Projektui, tuomet Projektas siunčiamas Aplinkos apsaugos agentūrai.

Kur reikia kreiptis norint įrengti arba tvarkyti jau įrengtą paplūdimį esantį nesaugomoje teritorijoje? 

Įrengiant ar tvarkant paplūdimį, kurio kranto linijos ilgis nuo 20 iki 200 m, reikalinga parengti Pranešimą, kuris pateikiamas Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Paplūdimį galima įrengti pakrantėje, jeigu jos paviršiaus vidutinis nuolydis neviršija 10 laipsnių ir paplūdimio plotas negali būti didesnis kaip 0,5 ha. Draudžiama įrengti paplūdimį: pelkių ir šaltyninų teritorijose, natūraliose pievose ir akmenynuose, potvynių užliejamose teritorijose, saugomų rūšių radavietėse ir augavietėse, Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse.

Kur reikia kreiptis norint atlikti melioracijos reikmėms sureguliuotų upių ar jų ruožų tvarkymo darbus?

Priklausomai nuo tvarkomo upės ruožo ilgio ir nuo to ar tvarkoma upė įrašyta į Rizikos vandens telkinių sąrašą ar ne, ar yra saugomoje ar nesaugomoje teritorijoje, informacija teikiama Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (AAD),  Saugomos teritorijos direkcijai arba Aplinkos apsaugos agentūrai: 

1. Aplinkos apsaugos departamentui (AAD), jeigu tvarkomas upės ruožas (-ai) nėra saugomoje teritorijoje, upė nėra įrašyta į Rizikos vandens telkinių sąrašą ir tvarkomo ruožo ar kelių ruožų bendras ilgis yra nuo 1,2 iki 2,5 km;

2. Saugomos teritorijos direkcijai, kai tvarkomas sureguliuotas upės ruožas ar keli jos ruožai yra saugomoje teritorijoje;

3. Aplinkos apsaugos agentūrai, kai tvarkomas sureguliuotas upės ruožas nėra saugomoje teritorijoje, o tvarkomo ruožo ar kelių ruožų bendras ilgis yra daugiau kaip 1,2 km ir upė įrašyta į Rizikos vandens telkinių sąrašą arba tvarkomo ruožo ar kelių ruožų bendras ilgis yra daugiau kaip 2,5 km.

Kokia informacija teikiama Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (AAD) vykdant melioracijos reikmėms sureguliuotų upių ar jų ruožų tvarkymo darbus?

Asmuo, planuojantis sureguliuotos upės tvarkymo darbus, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki darbų vykdymo pradžios, informuoja raštu arba el. paštu AAD pateikdamas šią informaciją:

1. Planuojamų tvarkymo darbų pradžios datą ir darbų vykdymo trukmę;

2. Planuojamus atlikti tvarkymo darbus;

3. Sureguliuotos upės pavadinimą, jos identifikavimo kodą, nurodytą Lietuvos Respublikos upių ežerų ir tvenkinių kadastre, koordinates pagal LKS-94 koordinačių sistemą, vietovės adresą;

4. Planuojamo tvarkyti sureguliuotos upės ruožo ilgį (km) ar kelių jos ruožų bendrą ilgį (km);

5. Pakrantės apsaugos juostos plotį (m);

6. Darbų užsakovo kontaktinę informaciją (fizinio ar juridinio asmens vardą, pavardę/pavadinimą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą).

Kokie darbai atliekami vykdant melioracijos reikmėms sureguliuotų upių tvarkymą?

Vykdant melioracijos reikmėms sureguliuotų upių ar jų ruožų tvarkymą atliekami šie darbai: vagos dugno nuosėdų pašalinimas iki upės vagos projektinio gylio, nesaugotinų medžių ir krūmų pašalinimas upių šlaituose paliekant kelmus, pakrančių šienavimas, neigiamą poveikį mažinančių aplinkosauginių priemonių įrengimas.

Kiek reikia upėje įrengti aplinkosauginių priemonių vykdant melioracijos reikmėms  sureguliuotos upės tvarkymo darbų projektą?

Tvarkomoje upėje reikia įrengti tris skirtingas aplinkosaugines priemones ir privaloma numatyti ne mažesnį kaip 15 proc. sureguliuotos upės pakrančių vandens apsaugos juostų ilgio apželdinimą (viename arba abiejuose upės krantuose), išsaugant esančius arba pasodinant naujus vietovei būdingų rūšių medžius, išskyrus juodalksnio, baltalksnio ir invazines medžių rūšis.

Ar reikia įrengti aplinkosaugines priemones atliekant melioracijos reikmėms  sureguliuotų upių tvarkymo darbus, jeigu upėje tvarkomo ruožo ilgis arba ruožų bendras ilgis mažesnis nei 1,2 km?

Neigiamą poveikį vandens telkiniams mažinančių aplinkosauginių priemonių įrengti neprivaloma.

Ar reikia įrengti aplinkosaugines priemones atliekant melioracijos reikmėms  sureguliuotos upės tvarkymo darbus, jeigu upėje tvarkomi  keli jos ruožai ir ruožo ilgis yra mažesnis nei 1,2 km?

Jeigu upėje tvarkomų ruožų bendras ilgis yra didesnis nei 2,5 km arba didesnis kaip 1,2 km ir upė įrašyta į Rizikos vandens telkinių sąrašą, įrengti aplinkosaugines priemones privaloma. 

Kur galima sandėliuoti, paskleisti, panaudoti iškastas dugno nuosėdas?

1. Iškastos dugno nuosėdos sandėliuojamos ar paskleidžiamos už upės pakrantės apsaugos juostos, o jei pakrantės apsaugos juosta nenustatyta, iškastos dugno nuosėdos sandėliuojamos ne arčiau kaip 5 m nuo pakrantės šlaito viršutinės briaunos.

2. Iškastas dugno nuosėdas galima panaudoti pažeistos pakrantės apsaugos juostos atstatymui jas suariant, sulėkščiuojant ar paskleidžiant iki 10 cm storio sluoksniu ne vėliau kaip per 15 darbo dienų, pabaigus dugno nuosėdų pašalinimo darbus. Pažeista upės pakrantės apsaugos juosta atkuriama apsėjant daugiamečių žolių mišiniu.

Kokie darbai sureguliuotų upių šlaituose ir pakrančių apsaugos juostose galimi be aplinkosauginių apribojimų?

Pakrančių šienavimas, nesaugotinų medžių ir krūmų kirtimas, jeigu tvarkomos upės ir jų pakrantės nėra Saugomoje teritorijoje.

Kokias neigiamą poveikį mažinančias aplinkosaugines priemones galima įrengti vykdant melioracijos reikmėms sureguliuotų upių ar jų ruožų tvarkymo darbus?

1. Sureguliuotos upės vagoje, jos pakrantėje ar ties drenažo žiotimis įrengti dirbtinę šlapynę.

2. Upės vagoje ir (ar) jos krantuose suformuoti įtvirtintų akmenų, nuovartų ar rąstų stabilius metinius, sudarančius geresnes vandens aeracijos sąlygas ir sukuriančius meandruojančius upės ruožus.

3. Sureguliuotų upių ruožuose suformuoti nedidelius vingius, mažas įlankas ar užutekius, vagos išplatėjimus, kintančius vagos skerspjūvius, įrengti biofiltrus.

4. Iš vienos ar abiejų sureguliuotos upės vagos pusių suformuoti salpą, atitraukiant šlaitus toliau nuo upės vagos.

5. Šios, aukščiau nurodytos priemonės turi būti parenkamos ir projektuojamos atsižvelgiant į upės hidraulinius skaičiavimus ir šios priemonės neturi pakenkti melioracijos sistemos efektyviam veikimui.

6. Įrengti kontroliuojamo drenažo nuotėkio sistemas.

7. Numatyti ne mažesnį kaip 15 proc. sureguliuotos upės pakrančių vandens apsaugos juostų ilgio apželdinimą (viename arba abiejuose upės krantuose), išsaugant esančius arba pasodinant naujus vietovei būdingų rūšių medžius, išskyrus juodalksnio, baltalksnio ir invazines medžių rūšis.

Kada draudžiama vykdyti melioracijos reikmėms sureguliuotų upių tvarkymo darbus?

Melioracijos reikmėms sureguliuotų upių tvarkymo darbus galima vykdyti visus kalendorinius metus, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytais atvejais.

Kas gali rengti paviršinio vandens telkinio tvarkymo projektus?

Paviršinio vandens telkinio tvarkymo projektus gali rengti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą biomedicinos mokslų studijų srities biologijos, ekologijos ir aplinkotyros, fizinių mokslų studijų srities geografijos, geologijos arba technologijos mokslų studijų srities aplinkos inžinerijos krypties išsilavinimą.

Kokia institucija išduoda leidimus žeminti vandens lygį tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose?

Leidimus pažeminti vandens lygį tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose išduoda Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra). Prašymai teikiami elektroniniu paštu [email protected] .

Kokiame teisės akte nustatyta leidimų pažeminti vandens lygį tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose išdavimo tvarka?

Leidimų išdavimo tvarka nustatyta Leidimų pažeminti vandens lygį tvenkiniuose ir patvenktuose ežeruose išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 33 „Dėl Leidimų pažeminti vandens lygį tvenkiniuose ir patvenktuose ežeruose išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).

Kokiais atvejais privaloma gauti leidimą pažeminti vandens lygį tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose?

Leidimą privaloma gauti, jeigu vandens lygis tvenkinyje ar patvenktame ežere žeminamas žemiau žemiausio vandens lygio arba išleidžiamas visas tvenkinyje ar patvenktame ežere sukauptas vanduo.

Kokiais atvejais nereikalingas leidimas pažeminti vandens lygį?

Leidimas nereikalingas arba išduoto leidimo sąlygų gelbėjimo darbų ar ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovo sprendimu gali būti nesilaikoma ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų metu, kai dėl tvenkinio ar patvenkto ežero ir jo hidrotechninių statinių labai blogos (avarinės) būklės kyla grėsmė aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, ir gelbėjimo darbų ar ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui priėmus sprendimą pažeminti vandens lygį tvenkinyje ar patvenktame ežere norint išvengti kylančios grėsmės ar sumažinti galimus padarinius. Taip pat leidimas nereikalingas akvakultūros tvenkinių vandens lygio pažeminimui ar jų išleidimui, išskyrus atvejus, kai akvakultūros tvenkiniai įrengti upių vagose.

Kokiais laikotarpiais vandens lygio pažeminimas tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose yra draudžiamas?

Vandens lygis tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose negali būti žeminamas kasmet nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d., išskyrus tvenkinius, kurie įrengti upėse, įrašytose į upių ir ežerų, priskiriamų arba potencialiai galimų priskirti lašišiniams vandens telkiniams, sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 362 „Dėl vandens telkinių suskirstymo“ (toliau – lašišiniai vandens telkiniai), kuriuose vandens lygis negali būti žeminamas nuo lapkričio 1 d. iki birželio 15 d. Šio punkto ribojimai netaikomi, kai būtina nedelsiant pažeminti vandens lygį dėl tvenkinio ar patvenkto ežero ir jo hidrotechninių statinių labai blogos (avarinės) būklės turint hidrotechninio statinio techninės būklės apžiūros aktą arba gelbėjimo darbų ar ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimą pažeminti vandens lygį tvenkinyje ar patvenktame ežere.

Kaip elgtis su tvenkinių ar patvenktų ežerų žuvų ištekliais žeminant vandens lygį tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose?

1. Žeminant vandens lygį tvenkinyje ar patvenktame ežere, žuvys praleidžiamos į žemutinį bjefą arba perkeliamos ir (ar) panaudojamos įveisimui vadovaujantis Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 3D-354/D1-303 „Dėl Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklių patvirtinimo“.

2. Žuvis išgaudyti leidžiama, kai iš tvenkinio ar patvenkto ežero išleidžiamas visas vanduo ir (arba) žuvys išgaudomos norint jas apsaugoti ir turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotą specialiosios žvejybos leidimą, išduotą prieš pradedant vykdyti vandens lygio pažeminimo darbus turint leidimą pažeminti vandens lygį.

Koks teisės aktas reglamentuoja Specialiosios žvejybos leidimų išdavimo tvarką ir kokia įstaiga išduoda šiuos leidimus

Specialiosios žvejybos leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja Specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-331 „Dėl Specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašo patvirtinimo“. Specialiosios žvejybos leidimus paviršiniuose vandens telkiniuose išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.

Kokius dokumentus asmuo, norintis gauti leidimą pažeminti vandens lygį tvenkinyje ar patvenktame ežere, turi pateikti Agentūrai?

Asmuo, norintis gauti leidimą pažeminti vandens lygį tvenkinyje ar patvenktame ežere, Agentūrai turi pateikti:

1. Aprašo 1 priede nurodytos formos prašymą;

2. Tvenkinio ar patvenkto ežero ir jo hidrotechninių statinių nuosavybės teisę, valdymą ar teisėtą disponavimą (nuomos, panaudos ar kt. sutarčių pagrindu) patvirtinančius dokumentus;

3. Sutikimus dėl vandens lygio pažeminimo: tvenkinio ar patvenkto ežero savininko ar valdytojo; hidrotechninių statinių savininko ar valdytojo; tvenkinio ar patvenkto ežero žvejybos ploto naudotojo; vandens naudotojo, išgaunančio vandenį iš tvenkinio ar patvenkto ežero ir turinčio taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, arba įregistruoto paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše Vandens įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka (toliau – vandens naudotojas). Sutikimai neprivalomi, kai pateikiami hidrotechninio statinio techninės būklės apžiūros dokumentai, kuriuose hidrotechninių statinių būklė įvertinta kaip labai bloga pagal statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017) nurodytus kriterijus;

4. Tvenkinio ar patvenkto ežero vandens lygio pažeminimo būtinumą pagrindžiančius dokumentus: hidrotechninių statinių (hidroelektrinės, užtvankos, žuvų pralaidos, krantinės, aptekėjimo kanalo ar pan.) statybos, rekonstravimo, griovimo projektą (statinio projektą) ir statybą leidžiantį dokumentą, tvarkybos darbų projektą ir leidimą atlikti tvarkybos darbus (jeigu hidrotechniniai statiniai registruoti

Kultūros vertybių registre ir planuojama atlikti jų tvarkybos darbus), hidrotechninio statinio techninės būklės apžiūros dokumentus, išvardytus statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017, arba tvenkinio ar patvenkto ežero tvarkymo darbų projektą, parengtą vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, arba kitus dokumentus;

5. Žuvų išteklių tyrimų vidaus vandenyse tvarkos aprašo, pavirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. D1-767 „Dėl Žuvų išteklių tyrimų vidaus vandenyse tvarkos aprašo pavirtinimo“, 5 punkte išvardytų asmenų rekomendacijomis pagrįstą informaciją apie žuvų apsaugos, išgaudymo, perkėlimo ir atkūrimo priemones. Jeigu planuojama išleisti visą tvenkinio arba patvenkto ežero vandenį, būtina pateikti informaciją apie išgaudytų žuvų perkėlimo vietą, planuojamas taikyti priemones, kad būtų išvengta neteisėto žuvų išgaudymo, žuvų dusimo, kritimo;

6. Informacijos ar raštų, išsiųstų tvenkinio ar patvenkto ežero ir hidrotechninių statinių savininkams, valdytojams ir (ar ) naudotojams, kuriais informuojama apie planuojamus vandens lygio žeminimo darbus nustačius labai blogą hidrotechninių statinių techninę būklę, kopijas (Aprašo 12.3 papunktyje nurodytu atveju, kai nereikalaujama sutikimų).

Per kokį laikotarpį išduodamas leidimas pažeminti vandens lygį tvenkinyje ar patvenktame ežere?

Leidimas išduodamas per 20 darbo dienų nuo visų Aprašo 12 punkte nurodytų dokumentų, Reikalingų pateikti Agentūrai, pateikimo dienos.

Jeigu Agentūra priima sprendimą neišduoti leidimo, raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas elektroniniu būdu apie tai informuoja prašymą išduoti leidimą pateikusį asmenį nurodydama sprendimo motyvus.

Kokioms institucijoms Agentūra privalo teikti derinti fizinių ar juridinių asmenų pateiktus dokumentus dėl vandens lygio pažeminimo tvenkinyje ar patvenktame ežere ir per kokį laikotarpį šios institucijos išnagrinėja dokumentus ir pateikia savo išvadas Agentūrai?

Asmenų pateikti dokumentai dėl vandens lygio tvenkinyje ar patvenktame ežere teikiami derinti:

1. saugomų teritorijų direkcijai, atsakingai už atitinkamos saugomos teritorijos ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos apsaugą, jei tvenkinys ar patvenktas ežeras arba jo dalis patenka į valstybės saugomą teritoriją ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, išskyrus atvejus, kai į Agentūrą kreipiasi pati saugomų teritorijų direkcija;

2. savivaldybės administracijai, jei tvenkinys ar patvenktas ežeras yra savivaldybės draustinyje, išskyrus atvejus, kai į Agentūrą kreipiasi savivaldybė;

3. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atitinkamam teritoriniam padaliniui, kai tvenkinys ar patvenktas ežeras arba jo dalis yra valstybinių kultūrinių rezervatų, istorinių nacionalinių parkų, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonoje;

4. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, jei tvenkinyje ar patvenktame ežere ar jų artimoje aplinkoje aptinkama saugomų rūšių.

Nurodytos institucijos išnagrinėja pateiktus dokumentus ir pateikia savo išvadas Agentūrai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų iš Agentūros gavimo dienos. Institucijų pateiktos išvados įrašomos į leidimą pažemint vandens lygį.

Kokie reikalavimai nustatyti asmenims, gavusiems leidimą pažeminti vandens lygį tvenkinyje ar patvenktame ežere?

Leidimą gavęs asmuo privalo:

1. Ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vandens lygio pažeminimo darbų pradžios informuoti visuomenę apie vandens lygio pažeminimo darbų priežastis ir terminus spaudoje, taip pat paskelbti pranešimus savivaldybės arba seniūnijos interneto svetainėje ir (ar) skelbimų lentose;

2. Ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas apie tikslų vandens lygio pažeminimo laiką informuoti raštu arba elektroniniu būdu, pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu – AAD, leidimą derinusias institucijas, tvenkinio ar patvenkto ežero ir jų hidrotechninių statinių savininkus, valdytojus ar naudotojus, tvenkinyje ar patvenktame ežere turinčius leidimą naudoti žvejybos plotą asmenis, vandens naudotojus;

3. Vandens lygio pažeminimo darbų vykdymo metu organizuoti žuvų apsaugą siekiant išvengti neteisėto žuvų išgaudymo, žuvų dusimo, kritimo, įgyvendinti leidime pažeminti vandens lygį nurodytas žuvų perkėlimo, išgaudymo priemones;

4. Vykdant vandens lygio pažeminimo darbus ir atstatant vandens lygį tvenkinyje ar patvenktame ežere, šių vandens telkinių žemutiniame bjefe turi būti užtikrinamas vandens debitas, nustatytas pagal Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-382 „Dėl Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

5. Leidime nustatytus vandens lygio pažeminimo darbus galima pradėti tik dalyvaujant AAD atstovui;

6. Vandens lygį pažeminus iki leidime nurodytos altitudės, kad šis vandens lygis būtų palaikomas leidime nurodytu laikotarpiu. Vandens lygį iki NPL galima atstatyti tik užbaigus visus leidime įrašytus darbus;

7. Atstačius tvenkinyje ar patvenktame ežere vandens lygį iki NPL, turi būti įgyvendintos leidime įrašytos planuojamos žuvų įveisimo priemonės. Privačiuose tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose žuvų įveisimo priemones taiko ir jas vykdo savo lėšomis šių vandens telkinių savininkai.

Kokios institucijos informuojamos apie išduotą leidimą dėl vandens lygio žeminimo tvenkinyje ar patvenktame ežere?

Agentūra išduoto leidimo kopiją per 5 darbo dienas pateikia Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Kada laikoma, kad vandens lygio pažeminimo darbai tvenkinyje ar patvenktame ežere įvykdyti?

Vandens lygio pažeminimo darbų vykdymo pabaiga – data, kai vandens telkinio lygis po vykdytų vandens lygio pažeminimo darbų atstatomas iki NPL, arba data, kai išleidžiamas visas tvenkinio ar patvenkto ežero vanduo – tais atvejais, kai numatomas hidrotechninio statinio demontavimas ir vandens lygis tvenkinyje ar patvenktame ežere nebus atstatomas.