Dažniausiai užduodami klausimai
Jei atsakymo neradote, savo klausimą galite užduoti konsultacijų tarnyboje.
Atkreipiame dėmesį, kad apie aplinkosaugos pažeidimus reikia pranešti 112
arba Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos el. paštu [email protected].
- užsiimantiems vartotojams skirtų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių mažmenine prekyba;
- užsiimantiems žemės ūkio veikla, išskyrus atvejus, kai jie patys yra cheminių medžiagų ir cheminių mišinių tiekėjai rinkai;
- vykdantiems mokslinius, technologinius ar laboratorinius tyrimus, išskyrus atvejus, kai laboratoriniai tyrimai tiesiogiai susiję su gamyba ar kita ūkine veikla;
- užsiimantiems naftos produktų, riebiųjų rūgščių metilo esterio (biodyzelino), etanolio ir kitų produktų, kurie naudojami kaip energijos ištekliai, prekyba ir laikymu degalinėse, skirtose šiuos produktus priimti, laikyti ir parduoti galutiniam naudojimui, įskaitant degalines, kurios skirtos tik savo poreikiams;
- naudojantiems galutiniam naudojimui skirtas chemines medžiagas ir cheminius mišinius asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija;
- gaminantiems, importuojantiems, naudojantiems, platinantiems polimerus ir chemines medžiagas, įtrauktas į 2008 m. spalio 8 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 987/2008, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), IV ir V priedus;
- tiekiantiems rinkai chemines medžiagas ar cheminius mišinius, kurių cheminė sudėtis, ženklinimo etiketė ir pakuotė nekeičiama, išskyrus chemines medžiagas ar cheminius mišinius, kurie įsigyti iš kitos (-ų) valstybės (-ių);
- tiekiantiems chemines medžiagas ar cheminius mišinius kitoms Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominei erdvei priklausančių valstybių rinkoms, kai cheminės medžiagos ar cheminiai mišiniai perkami kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse ir fiziškai nepatenka į Lietuvos teritoriją (trikampė prekyba).
Atnaujinta: 2024 07 23
Įmonių, pateikusių duomenis ir informaciją už praėjusius kalendorinius metus į IS AIVIKS sistemą, sąrašai skelbiami tinklalapyje: Teisinė informacija dėl duomenų teikimo apie chemines medžiagas ir mišinius į IS AIVIKS - Aplinkos apsaugos agentūra (lrv.lt)
Atnaujinta: 2021 07 20
- gamintojai;
- importuotojai;
- platintojai;
- eksportuotojai;
- naudotojai (pramoninėje, profesinėje ar kt. ūkinėje veikloje).
Atnaujinta: 2021 07 20
Informacija teikiama nemokamai tiesiogiai internetu į IS AIVIKS sistemą. Duomenys ir informacija turi būti pateikti už praėjusius kalendorinius metus iki einamųjų metų kovo 1 d. Duomenys ir informacija turi būti teikiami jei metinis cheminės medžiagos ar cheminio mišinio kiekis yra ≥ 1000 kg arba, priklausomai nuo cheminės medžiagos ar cheminio mišinio klasifikavimo, pasiekiami kiekiai, nurodyti Tvarkos aprašo 2 priede (žr. lentelę žemiau):
Eil. Nr. | Klasifikavimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008* | Kiekis (kg), kurį pasiekus ir viršijus privaloma teikti duomenis IS „AIVIKS“ | |||
Pavojingumo klasė ir kategorija | Cheminės medžiagos pavojingumo frazė | ||||
Cheminės medžiagos | Cheminiai mišiniai iki 2023 m. gruodžio 31 d. | Cheminiai mišiniai nuo 2024 m. sausio 1 d. | |||
1. | 1, 2 kategorijos ūmus toksiškumas
| H300 | 10 | 1 | 10 |
H310 | 10 | 1 | 10 | ||
H330 | 10 | 1 | 10 | ||
2. | 3 kategorijos ūmus toksiškumas
| H301 | 100 | 10 | 100 |
H311 | 100 | 10 | 100 | ||
H331 | 100 | 10 | 100 | ||
3. | 1A, 1B kategorijos mutagenai | H340 | 10 | 10 | 10 |
4. | 1A, 1B kategorijos kancerogenai | H350 | 10 | 10 | 10 |
5. | 1A, 1B kategorijos toksiškai veikiančios reprodukciją | H360
| 10 | 10 | 10 |
6. | 1 kategorijos specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis) | H372 | 100 | 10 | 100 |
7. | 2 kategorijos specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis) | H373 | 1000 | 10 | 1000 |
8. | 1 kategorijos specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) | H370 | 100 | 10 | 100 |
9. | 2 kategorijos specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) | H371 | 1000 | 10 | 1000 |
10. | Odos ėsdinimas 1A, 1B, 1C | H314 | 100 | 10 | 100 |
11. | Smarkus akių pažeidimas | H318 | 100 | 10 | 100 |
12. | 1 kategorijos plaučių pakenkimas prarijus | H304 | 100 | 10 | 100 |
13. | 1 kategorijos kvėpavimo takų jautrinimas
| H334 | 100 | 10 | 100 |
14. | 1 kategorijos odos jautrinimas | H317 | 100 | 10 | 100 |
15. | 1 kategorijos ūmus toksiškumas vandens aplinkai | H400 | 100 | 100 | 100 |
16. | 1, 2, 3 kategorijos lėtinis toksiškumas vandens aplinkai | H410 | 100 | 100 | 100 |
H411 | 100 | 100 | 100 | ||
H412 | 100 | 100 | 100 |
*2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL 2008 L 353, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1297/2014 (OL 2014 L 350, p. 1).
Atnaujinta: 2021 07 20
2000 m. balandžio 18 d. Nr. VIII-1641 Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymas (nauja redakcija nuo 2020 m. vasario 8 d.).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. D1-462 „Dėl duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius tvarkos aprašo patvirtinimo“ (nauja redakcija nuo 2020 m. birželio 18 d.) (toliau – Tvarkos aprašas).
Atnaujinta: 2021 07 20
- Cheminės medžiagos pavadinimas pateikiamas ne pagal IUPAC nomenklatūrą;
- Pateikiamas neinformatyvus cheminio mišinio pavadinimas (turėtų būti nurodytas produktas ir jo prekinis pavadinimas pvz. valymo priemonė Superclean);
- Pateikiami netikslūs klasifikavimo ir ženklinimo duomenys;
- Pateikiama nekonkreti arba nepilna cheminių medžiagų ar cheminių mišinių toksikologinė, ekotoksikologinė ir kita informacija arba jos visai nėra;
- Informacija apie cheminės medžiagos ar cheminio mišinio toksikologinius, ekotoksikologinius ir kitus duomenis nurodomi ne lietuvių kalba;
- Nurodant cheminio mišinio sudėtį būtina nurodyti visus mišinio pavojingus komponentus, jų EINECS, CAS Nr., masės % dalį;
- Pateikiami neteisingi kiekiai (IS AIVIKS sistemoje kiekiai nurodomi tonomis);
- Sukuriamos dvi vienodos ataskaitos (todėl neleidžia pateikti ataskaitos);
- Ataskaitoje sukuriamos tuščios eilutės (todėl neleidžia pateikti ataskaitos);
- Ataskaitoje dubliuojasi įrašai (todėl neleidžia pateikti ataskaitos);
- Klaidingai nurodomas veiksmas importas / eksportas (importas / eksportas yra cheminių medžiagų ar cheminių mišinių įvežimas / išvežimas į / iš šalis, kurios nepriklauso Europos Sąjungai;
- Nurodant veiksmą importas / eksportas, nėra nurodoma šalis iš / į kurią buvo atliktas importas / eksportas.
Atnaujinta: 2021 07 20
- Cheminių medžiagų duomenų bazė: http://www.chemsynthesis.com/einecs-numbers/page-1.html
- Tarptautinės cheminių medžiagų saugos kortelės: http://www.ilo.org/dyn/icsc/showcard.home
- Cheminių medžiagų katalogas: http://www.chemexper.com
- Europos cheminių medžiagų agentūros cheminių medžiagų duomenų bazė: https://echa.europa.eu/lt/information-on-chemicals
Atnaujinta: 2021 07 20
Pagrindinis šaltinis yra saugos duomenų lapas (SDL). Gali būti pateikiama ir kita teikėjo pateikta informacija, leidžianti cheminės medžiagos ar cheminio mišinio naudotojui imtis būtinų priemonių žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti bei saugai užtikrinti. Tais atvejais, kai fizinis ar juridinis asmuo pats gamina ar importuoja cheminę medžiagą arba cheminį mišinį, informaciją turi surinkti pats, remdamasis įvairiais informacijos šaltiniais, nacionalinėmis ar tarptautinėmis duomenų bazėmis.
Konkretūs SDL skirsniai iš kurių turi būti nurodyta informacija:
- Pavadinimas, prekinis pavadinimas ir cheminės medžiagos identifikaciniai duomenys – SDL 1 skirsnis
- Klasifikavimas ir ženklinimas – SDL 2 skirsnis
- Mišinio sudėtis – SDL 3 skirsnis
- Fizikocheminiai duomenys – SDL 9 skirsnis
- Toksikologinė informacija – SDL 11 skirsnis
- Ekologinė informacija – SDL 12 skirsnis
- Stabilumas ir reaktyvumas – SDL 10 skirsnis
- Saugos nuo kenksmingo poveikio priemonės – SDL 8 skirsnis
- Apsaugos priemonės ištikus avarijai – SDL 4, 5 ir 6 skirsniai
Vaizdinė instrukcija, kaip IS AIVIKS tinkamai užpildyti duomenis ir informaciją apie cheminę medžiagą.
Vaizdinė instrukcija, kaip IS AIVIKS tinkamai užpildyti duomenis ir informaciją apie cheminį mišinį.
Atnaujinta: 2021 07 20
Tikslas: Surinkti iš gamintojų, importuotojų, tolesnių naudotojų, platintojų, eksportuotojų Tvarko apraše nurodytus duomenis ir informaciją ir centralizuotai juos kaupti informacinėje sistemoje „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (toliau – IS AIVIKS).
Užduotys:
- Tvarkyti surinktus duomenis ir informaciją bei teikti juos institucijoms, darančioms atitinkamus sprendimus cheminių medžiagų ir cheminių mišinių valdymo, tvarkymo bei kontrolės srityse, taip pat juridiniams ir fiziniams asmenims, naudojantiems chemines medžiagas ir cheminius mišinius ūkinėje veikloje arba savo asmeniniams ar namų ūkio poreikiams tenkinti, siekiant užtikrinti jų saugų naudojimą;
- Surinkti Tvarkos apraše nurodytus duomenis apie gamintojus, importuotojus, tolesnius naudotojus, platintojus, eksportuotojus, užsiimančius cheminių medžiagų ir cheminių mišinių gamyba, tiekimu rinkai, importu, naudojimu pramoninėje, profesinėje ar kitoje ūkinėje veikloje ir eksportu.
Naudojimas:
- Statistinei analizei ir vertinimui (siekiant užtikrinti tinkamą cheminių medžiagų ir cheminių mišinių tiekimo rinkai valdymą ir tinkamą reglamentuojančių teisės aktų kontrolę);
- Prevencinėms priemonėms (esant ekstremaliai sveikatai situacijai (apsinuodijimui, tolesniam gydymui), siekiant saugaus naudojimo ir tinkamų veiksmų ištikus avarijai (išsiliejimui, gaisrui, paviršinių, gruntinių vandenų užteršimui ir kt.));
- Visuomenės informatyvumo didinimui.
Atnaujinta: 2021 07 20
Lietuvos atvirų duomenų portale skelbiama informacija apie:
- Juridinius ir fizinius asmenis, kurie savo vykdomoje veikloje gamina, importuoja, eksportuoja, platina ir naudoja chemines medžiagas ir cheminius mišinius - Lietuvos atvirų duomenų portalas | Juridiniai ir fiziniai asmenys savo ūkinėje ar pramoninėje veikloje naudojantys chemines medžiagas ir (arba) cheminius mišinius (data.gov.lt).
- Lietuvos rinkoje disponuojamas pavojingas chemines medžiagas - Lietuvos atvirų duomenų portalas | Lietuvos rinkoje esančios pavojingos cheminės medžiagos (data.gov.lt).
- Lietuvos rinkoje disponuojamus pavojingus cheminius mišinius - Lietuvos atvirų duomenų portalas | Lietuvos rinkoje esantys pavojingi cheminiai mišiniai (data.gov.lt).
Atnaujinta: 2021 07 20
AIVIKS – tai informacinė sistema, skirta surinkti, sisteminti ir kaupti duomenis apie aplinką bei užtikrinti duomenų ir informacijos apie aplinką viešumą.
IS AIVIKS sistema skirta:
1. Aplinkos ministerijai, jos padalinių ir pavaldžių institucijų bei kitų valstybės institucijų darbuotojams, tvarkantiems aplinkos duomenis ir informaciją;
2. Fiziniams ir juridiniams asmenims, teikiantiems duomenis aplinkos apsaugos tarnyboms;
3. Aplinkosaugos specialistams, mokslininkams, projektų rengėjams ir kt. specialistams;
4. Visuomenei.
Atnaujinta: 2021 07 20
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. D1-360 „Dėl cheminių medžiagų ir cheminių mišinių apskaitos tvarkos aprašas“ (nauja redakcija nuo 2020 m. lapkričio 1 d.). Už šį teisės aktą yra atsakingas Aplinkos apsaugos departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyrius.
Atnaujinta: 2021 07 20
Paviršinių nuotekų reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (toliau – paviršinių nuotekų reglamentas) 4 punkte nustatyta, kad „paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo, kurį teritorijos valdytojas nori arba privalo organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinkti ir pašalinti į aplinką arba išleisti į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoti nuotekų tvarkytojui) Atsižvelgiant į tai, karjero kasimo metu dugne susidarantis vanduo nėra paviršinės nuotekos.
Vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236, (toliau – nuotekų reglamentas) 5.5 punktu,gamybinės nuotekos – dėl gamybos ar kitos komercinės veiklos (viešojo maitinimo, skalbimo, valymo paslaugų teikimo, viešųjų tualetų, prekybos centrų ar pan.) susidarančios nuotekos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 25 p., nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais arba atiduoda tvarkyti. Atsižvelgiant į tai, karjero kasimo metu dugne susidarantis vanduo nėra gamybinės nuotekos.
Įvertinus tai, kad iš karjero išleidžiamas vanduo nelaikomas nuotekomis, vadovaujantis Vandens įstatymo 18 straipsniu, įmonės perteklinio vandens išleidimui taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ar taršos leidimas nereikalingas, paviršinių nuotekų reglamento ir nuotekų reglamento reikalavimai netaikomi, tačiau ūkinės veiklos vykdytojas veiklą turi vykdyti taip, kad neblogintų paviršinių vandens telkinių būklės, naudoti priemones, skirtas išvengti ir (arba) mažinti neigiamą poveikį paviršiniam vandens telkiniui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – AAĮ) 6 straipsnio 1 dalimi, įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą (naudojimą ar šalinimą, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti), perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus. Priklausomai nuo numatomų apdoroti atliekų rūšies ir kiekio bei apdorojimo būdo, atliekų apdorojimo veiklai gali reikėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimo arba taršos leidimo.
TIPK leidimo reikia, jei numatoma vykdyti veikla patenka į Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – TIPK taisyklės) 1 priede pateiktą veiklos rūšių sąrašą;
Taršos leidimo reikia, jei numatoma vykdyti veikla atitinka Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taršos leidimų taisyklės) 1 priede išvardintus kriterijus.
Šiuos leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra).
Veiklos vykdytojas prieš pradėdamas vykdyti atliekų apdorojimo veiklą, vadovaudamasis, TIPK taisyklių arba Taršos leidimų taisyklėse, nustatyta tvarka turi pateikti Agentūrai paraišką TIPK leidimui ar taršos leidimui gauti.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis TIPK taisyklių 16 punktu arba Taršos leidimų taisyklių 15 punktu, teikti paraišką galima tik atlikus atranką arba poveikio aplinkai vertinimą, kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, šios procedūros privalomos, ir gavus Agentūros atrankos išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, ar sprendimą dėl poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus.
Vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių 57 punktu, įmonė turi teisę be taršos ar TIPK leidimo savo ūkinės veiklos metu susidarančias nepavojingąsias atliekas naudoti gamybos vietoje, jei ši veikla yra įrašyta į Taršos leidimų taisyklių 1 priedo 2 priedėlyje pateiktą veiklos rūšių, kurioms netaikomas reikalavimas turėti taršos leidimo dalį „Atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti)“, sąrašą.
Vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės), 52 punktu, atliekų apdorojimo veikla gali verstis įmonė, atitinkanti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme atliekas apdorojančioms įmonėms nustatytus reikalavimus ir kuri yra registruota Atliekų tvarkytojų valstybės registre. Atliekų tvarkytojai į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą registruojami, vadovaujantis Atliekų tvarkytojų valstybės registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 896 „Dėl Atliekų tvarkytojų valstybės registro įsteigimo, Atliekų tvarkytojų valstybės registro nuostatų patvirtinimo ir registro veiklos pradžios nustatymo“, nustatyta tvarka. Veiklos vykdytojai turi pateikti paraišką Atliekų tvarkytojų valstybės registre (toliau – ATVR), kurio funkcijos įdiegtos Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (https://www.gpais.eu/).
Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsniu, atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą (toliau – Reglamentas),
kuris yra neatsiejama TIPK ar taršos leidimo dalis. Reglamente apibrėžiamos visos atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijos bei išdėstomas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas, kuriame nurodomos atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo, užteršto grunto ir dirvožemio išvalymo, kitos veiklos nutraukimo priemonės, užtikrinančios aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.
Reglamentas rengiamas ir derinamas Atliekų tvarkymo taisyklių IX skyriuje nustatyta tvarka, pagal šių taisyklių 3 priede pateiktą pavyzdinę formą, kuri turi būti užpildyta, vadovaujantis 7 priede pateikta Reglamento rengimo instrukcija. Rengiant Reglamentą, siūlome vadovautis Reglamento rengimo seminaro medžiaga.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsniu, atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo turėti Reglamente išdėstytame atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą (laidavimo draudimo sutartį ir (arba) banko garantiją, ir (arba) maksimaliąją hipoteką), kurį pateikia Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.
Prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuojama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakyme Nr. D1 – 265 „Dėl atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo“ pateiktu Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos vienai tonai numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų dydžio nustatymo ir prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų rūšis, kiekį ir tvarkymo būdus, tvarkos aprašu (toliau – Apskaičiavimo tvarka). Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento sumos dydis nustatomas Apskaičiavimo tvarkos aprašo 4 priede pateiktoje įmonės prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo pavyzdinėje formoje, (toliau – apskaičiavimo forma). Ši forma turi būti užpildyta vadovaujantis Apskaičiavimo tvarkos aprašo 5 priede pateikta įmonės prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo pildymo instrukcija ir suderinta su Aplinkos apsaugos agentūra. Siekiant supaprasti prievolių užtikrinimo dokumento sumos apskaičiavimą, yra parengta įmonės prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo forma, pildoma internetinėje erdvėje, nuoroda: https://skaiciuokle.biip.lt/.
Prieš pildant prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo formą siūlome susipažinti su šios formos pildymo seminaro medžiaga.
Vadovaujantis žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-199, 19 ir 27 punktais, atliekų apdorojimo veiklą vykdyti galima tik kitos paskirties žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos arba atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kas laikoma „galimai teršiama teritorija“ – „atvira teritorija, kuri dėl joje vykdomos veiklos yra arba gali būti teršiama (eksploatacijos ar avarinės taršos atvejais) pavojingosiomis medžiagomis: transporto priemonių remonto, ardymo, techninės priežiūros, dažymo teritorija <...>; trąšų, augalų apsaugos produktų, buitinės chemijos, naftos produktų ir kitų pavojingųjų medžiagų perpylimo, perkrovimo ar sandėliavimo vieta <...>; didesnė kaip 0,5 ha transporto priemonių stovėjimo aikštelė; transporto priemonių stovėjimo aikštelės, naudojamos komerciniais tikslais ir esančios arčiau kaip 100 m atstumu nuo vandens telkinių; centralizuota betono ruošimo ir išdavimo vieta; degalinės, naftos bazės ir naftos išgavimo gręžinių teritorija; degalų ir kitų naftos produktų pilstymo vieta; chemijos, naftos perdirbimo, pieno, mėsos, žuvies perdirbimo, celiuliozės ir popieriaus, odų dirbimo, cukraus pramonės objekto teritorija; atliekų tvarkymo objekto, pabėgių mirkyklos, jūrų uosto, dokų teritorija“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas), atliekų tvarkymas yra atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra; atliekų naudojimas – veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje; atliekų šalinimas – veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo. Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės), 2 priede nustatyta, kad naudoti ar šalinti skirtų atliekų laikymas (atliekų tvarkymo veiklų kodai R13 ir D15) ir atliekų laikymas susidarymo vietoje iki jų surinkimo (atliekų tvarkymo veiklos kodas S8) priskiriamas atliekų tvarkymo veikloms. Pažymėtina, kad brokuota produkcija, kurios turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti (naudoja ar šalina pats ar perduoda kitiems atliekų tvarkytojams), vadovaujantis (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, priskiriama atliekoms.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad atvira atliekų tvarkymo objekto teritorija, įskaitant ir atliekų laikymo vietas, kuri dėl joje vykdomos veiklos yra arba gali būti teršiama pavojingosiomis medžiagomis, priskirtina galimai teršiamai teritorijai, neatsižvelgiant, kokios atliekos (pavojingosios ar nepavojingosios) yra tvarkomos. Teršimą pavojingosiomis medžiagomis sukelia ar gali sukelti atliekų tvarkymo objektuose vykdoma veikla (pvz., avarinės situacijos, kurias sukelia įrenginių ar transporto priemonių gedimai, ir pan.). Teritorija, kurioje nevykdoma atliekų tvarkymo (atliekų laikymo, naudojimo ir pan.) veikla ar nėra kito objekto, nurodyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, nepriskiriama galimai teršiamai teritorijai.
Vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas), 13 punkto nuostatomis, galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.) ir įrengtos, kad
paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų. Vadovaujantis Reglamento 3 punktu, nuostatos taikomos visiems asmenims, valdantiems (naudojantiems) teritorijas, ant kurių susidaro arba gali susidaryti paviršinės nuotekos, rengiantiems tokių teritorijų planavimo dokumentus, statybos (statinių) projektus, projektuojantiems paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems paviršines nuotekas į aplinką arba kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, reguliuojančioms ir kontroliuojančioms paviršinių nuotekų tvarkymą. Pažymėtina, kad Atliekų tvarkymo taisyklių 131 punktu nustatyta, kad atliekų tvarkytojams, valdantiems (naudojantiems) teritorijas, ant kurių susidaro arba gali susidaryti paviršinės nuotekos, taikomi Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimai.
Monitoringo duomenų viešinimas yra nustatytas Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-09-16 įsakymu Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ (Suvestinė redakcija nuo 2021-11-01) (toliau –Nuostatai).
Nuostatų 37 punkte nurodyta, kad monitoringo duomenys yra vieši ir ūkio subjektas turi užtikrinti, kad jie būtų lengvai prieinami visuomenei. 37.3 papunktyje nurodyta, kokią informaciją skelbia interneto svetainę turintys ūkio subjektai:37.3. praėjusio metų ketvirčio technologinių procesų monitoringo ir taršos šaltinių išmetamų ir (ar) išleidžiamų teršalų monitoringo duomenis (Nuostatų 3 priede nurodyti duomenys), praėjusių kalendorinių metų monitoringo ataskaitą (Nuostatų 4 priede nurodyti duomenys). Atsižvelgiant į tai, savo interneto svetainę turintys ūkio subjektai turi skelbti joje aplinkos monitoringo duomenis ir ataskaitas.
Jei ūkio subjektas neturi interneto svetainės, jis privalo sudaryti galimybę visuomenei susipažinti su 37.3. papunktyje nurodytais monitoringo duomenimis ir ataskaitomis, pvz., skelbti skelbimo lentoje, viešai prieinamoje ūkinės veiklos vietoje.
Pažymėtina, kad savo interneto svetainę turintys ūkio subjektai gali skelbti 37.3 papunktyje nurodytą informaciją ne tik interneto svetainėje, bet ir sudaryti galimybę susipažinti su ja viešai prieinamoje ūkinės veiklos vietoje.
Paviršinių nuotekų (kritulių, lietaus) sąvokos yra LIETUVOS RESPUBLIKOS GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO ĮSTATYME ir PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO REGLAMENTE
LIETUVOS RESPUBLIKOS GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMAS
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.280587/asr
36. Paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui).
PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO REGLAMENTAS
paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo, kurį teritorijos valdytojas nori arba privalo organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinkti ir pašalinti į aplinką arba išleisti į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoti nuotekų tvarkytojui);
paviršinių nuotekų nuotakynas – paviršinių nuotekų surinkimo, transportavimo, išleidimo inžineriniai įrenginiai (nuotakai, siurblinės ir pan.);
paviršinių nuotekų tvarkymo sistema – paviršinių nuotekų tvarkymui skirtų inžinerinių komunikacijų, įrenginių, statinių sistema, kurią priklausomai nuo nuotekų savybių, nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų ir kitų aplinkybių gali sudaryti paviršinių nuotekų nuotakynas, valymo įrenginiai, nuotekų dumblo (šlamo) tvarkymo įrenginiai, nuotekų išleidimo į aplinką įrenginiai, srauto uždarymo (valdymo) įrenginiai (priemonės), nuotekų apskaitos ir kokybės kontrolės priemonės;
paviršinių nuotekų tvarkymas – paviršinių nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, išleidimas, valymo metu susidarančio dumblo (šlamo) pirminis tvarkymas;
Nuo 2024 m. gegužės 1 d. įsigaliojo griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai transporto priemonių techninei priežiūrai (kuriai priskiriamas ir transporto priemonių plovimas).
Naujus reikalavimus reglamentuoja aplinkos ir susisiekimo ministrų 2023 m. balandžio 13 d. patvirtintas Transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarkos, reikalavimų šiuos darbus atliekantiems asmenims ir šiems darbams keliamų aplinkos apsaugos reikalavimų aprašas (Suvestinė redakcija nuo 2024-05-01) (toliau – Aprašas): https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/d755d560da3211eda305cb3bdf2af4d8?jfwid=-r101d065e
Apraše nustatyti paslaugų teikimo reikalavimai ir paslaugų teikimo tvarka taikomi paslaugas teikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie atlikdami darbus siekia gauti ir (ar) gauna pajamų ar kitokios naudos. Apraše nustatyti darbų reikalavimai taikomi paslaugų teikėjams ir juridiniams asmenims, kurie savarankiškai atlieka su savo valdoma transporto priemone susijusius darbus.
Atliekant darbus privaloma turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytais atvejais ir (ar) taršos leidimą Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytais atvejais.
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.453692/asr
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/71f2efb0aa5711e3840c893be7eb3526/asr
Aprašo III sk. pateikti darbų vietai keliami aplinkos apsaugos reikalavimai
9. Darbų vieta turi atitikti šiuos reikalavimus:
9.1. Turi būti įrengta skysčiams nelaidi danga, atspari ardančiam degalų, transporto priemonėje naudojamų eksploatacinių ir kitų skysčių poveikiui.
9.2. Nutekėjusių skysčių surinkimo sistema (jeigu įrengta ar ketinama ją įrengti) negali būti sujungta su nuotakynu (išskyrus darbų vietas, skirtas transporto priemonių kėbului plauti).
9.3. Darbų vietoje turi būti priemonių išsiliejusiems teršalams surinkti ir (ar) neutralizuoti – absorbentų komplektų ar kitų priemonių, leidžiančių absorbuoti, neutralizuoti ne mažiau kaip 0,01 kub. m bet kuriai transporto priemonei eksploatuoti naudojamo skysčio (išskyrus neužterštą vandenį) ir ne mažiau kaip 0,1 kub. m naftos produktų.
Aprašo V sk. pateikti darbams keliami nuotekų tvarkymo reikalavimai.
19. Atliekant darbus susidarančios nuotekos tvarkomos Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Nuotekų tvarkymo reglamentas), nustatyta tvarka.
20. Skysčiai, kurie susidaro plaunant variklius ar jų dalis, ir varikliams ar jų dalims plauti naudojamos kitos medžiagos (pavyzdžiui, tirpikliai ar tirpiklių turintys preparatai), išskyrus vandenį ir paviršinio aktyvumo medžiagas (detergentus), negali patekti į nuotakyną ir (ar) į aplinką – jie turi būti tvarkomi kaip pavojingosios atliekos Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.
21. Nuotekos, susidarančios plaunant transporto priemones, laikomos gamybinėmis nuotekomis ir tvarkomos Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka.
22. Paviršinės nuotekos, susidarančios darbų vietos teritorijoje, turi būti tvarkomos pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, reikalavimus.
Atnaujinta: 2024-09-04
Informaciją galima rasti Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų ir (arba) išleidžiamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus ir (ar) imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti registre 1AT (toliau – registras) Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA) tinklalapyje aaa.lrv.lt/ Veiklos sritys/ Laboratoriniai tyrimai ir matavimai/ Ūkio subjektų laboratorijų leidimai (nuoroda https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/laboratoriniai-tyrimai-ir-matavimai/ukio-subjektu-laboratoriju-leidimai/leidimu-atlikti-tarsos-saltiniu-ismetamu-ir-arba-isleidziamu-i-aplinka-tersalu-ir-tersalu-aplinkos-elementuose-ore-vandenyje-dirvozemyje-laboratorinius-tyrimus-ir-ar-matavimus-ir-ar-imti-eminius-laboratoriniams-tyrimams-atlikti-registras-1at-atnaujintas-2/). Registras atnaujinamas kas ketvirtį. Registre esančių laboratorijų leidimus ir jų priedus, kuriuose nurodyti konkretūs tyrimai ir (ar) matavimai, ir (ar) ėminių ėmimas ir jiems atlikti taikomi metodai, taip pat galima rasti Licencijų informacinėje sistemoje (tinklalapis www.licencijavimas.lt) per licencijų paieškos funkciją suvedus leidimo numerį (eilutėje Licencijos Nr. ) ir/ ar kitą papildomą informaciją greitesnei ir selektyvesnei paieškai.
Atnaujinta: 2024-08-01
Leidimai išduodami vadovaujantis Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų ir (arba) išleidžiamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus ir (ar) imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti išdavimo, leidimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, leidimų galiojimo panaikinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-711 „Dėl Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų ir (arba) išleidžiamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus ir (ar) imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti išdavimo, leidimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, leidimų galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“.
Atnaujinta: 2024-08-01
Valstybės rinkliavos dydis, kurį reikia sumokėti, yra:
- už leidimo išdavimą - 393 Eur;
- už leidimo atnaujinimą (leidimą papildant nauja (-omis) vykdoma (-omis) laboratorine (-ėmis) veikla (-omis) ir (ar) išplečiant išduotame leidime nurodytą (-as) laboratorinių tyrimų ir (ar) matavimų, ir (ar) ėminių ėmimo sritį (-is)) - 227 Eur;
- už leidimo atnaujinimą (pakeičiant leidime nurodytą (-us) tyrimo ir (ar) matavimo, ir (ar) ėminių ėmimo metodą (-us) – 65 Eur;
- už leidimo dublikato išdavimą – 24 Eur.
Valstybės rinkliavų dydžiai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 ,,Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo" (žr. 4.141 p.).
Valstybinė rinkliava mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant įmokos kodą - 5775.
Atnaujinta:2024-08-01
Ėminių ėmimui plačiausiai taikomi šie standartizuoti metodai:
- paviršinio vandens - LST EN ISO 5667-6:2017 Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 6 dalis. Mėginių ėmimo iš upių ir upelių nurodymai (ISO 5667‐6:2014), LST EN ISO 5667-6:2017/A11:2020 Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 6 dalis. Mėginių ėmimo iš upių ir upelių nurodymai (ISO 5667‐6:2014) ir ISO 5667-4:2016 Water quality - Sampling Guidance on sampling from lakes, natural and man-made;
- jūros vandens - LST ISO 5667-9:2009 Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 9 dalis. Nurodymai, kaip imti jūros vandens mėginius (tapatus ISO 5667-9:1992);
- nuotekų - ISO 5667-10:2020 Water quality – Sampling - Part 10: Guidance on sampling of waste water;
- dumblo - LST EN ISO 5667-13:2011 Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 13 dalis. Nurodymai, kaip imti dumblo mėginius (ISO 5667-13:2011);
- dugno nuosėdų - ISO 5667-12:2017 Water quality – Sampling - Part 12: Guidance on sampling of bottom sediments from rivers, lakes and estuarine areas;
- dirvožemio, grunto - ISO 18400-102:2017 Soil quality – Sampling - Part 102: Selection and application of sampling techniques.
Standartus galite nusipirkti Lietuvos standardizacijos departamento interneto svetainėje (adresas lsd.lrv.lt) esančioje el. parduotuvėje popierinį arba elektroninį variantą.
Atkreiptinas dėmesys, kad būtina nuolat sekti nurodytų standartų galiojimo statusą ir teikiant dokumentus leidimui gauti ar atnaujinti reikia nurodyti bei vykdant veiklą taikyti tik naujausias galiojančias standartų versijas.
Atnaujinta: 2024-08-01
Taisyklėse minima "laboratorijos" sąvoka apibrėžta Aplinkos monitoringo įstatymo 2 str. 4 p.: "Laboratorija – individualią veiklą vykdantis fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys laboratorinę veiklą ir (ar) imantys ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti."
Atnaujinta: 2024-08-01
Vadovaujantis Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 40 punktu, Aplinkos apsaugos agentūra, nuolat kaupia duomenis apie suderintas monitoringo programas, jų keitimą, galiojimą.
Vadovaujantis Nuostatų 14 punktu, monitoringas vykdomas pagal ūkio subjekto parengtą ir nustatyta tvarka suderintą ūkio subjekto aplinkos monitoringo programą.
Vadovaujantis Nuostatų 37 punktu, monitoringo duomenys turi būti vieši ir ūkio subjektas turi užtikrinti, kad jie būtų lengvai prieinami visuomenei, monitoringo ataskaitas ūkio subjektai turi skelbti savo interneto svetainėje. Jei ūkio subjektas neturi interneto svetainės, jis privalo sudaryti galimybę visuomenei susipažinti su monitoringo duomenimis ir ataskaitomis.
Atnaujinta: 2024-06-27
Savivaldybė | Prekybos vieta | Prekybą ne mėgėjų žvejybos įrankiais vykdantis asmuo |
Klaipėdos | Birutės g. 2, Klaipėda | UAB „Jurutis“ |
Panevėžio | Pilėnų g. 8, Piniava, Panevėžio r. | Olga Majauskienė |
Rietavo | Rietavo turgus, garažo Nr. 526, Rietavo sen. | Aleksandras Gudas |
Šiaulių | Serbentų g. 92, Šiauliai | Tadas Stanelis, el. p. [email protected] |
Utenos | Kauno g. 11-3, Utena, „Žūklės reikmenys“ | Jono Trinkūno individuali įmonė |
Vilniaus m. | Gariūnų g. 68, Vilnius, 2 angaras, 129-130 vietos | Andrej Belousov |
Vilniaus m. | Gariūnų g. 68, Vilnius, 4 angaras, 117, 118 sekcijos | Rimas Anusevičius, tel. +370 687 40062 |
Kauno m. | Veiverių g. 105-1, Kaunas | UAB "Teksta" |
Atnaujinta 2024-02-12, tel.: +370 669 48395
Įmonė yra sudariusi sutartį su viena pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčia Organizacija, tačiau einamaisiais metais Organizacijai nedeklaravo išleistų į rinką pakuočių kiekio, kitaip sakant nedavė pavedimo ir nenori per Organizaciją tvarkyti pakuočių atliekų už einamuosius metus. Ar kita pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinti Organizacija gali priimti minėtą įmonę ir organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą už tuos metus?
Organizaciją gamintojas/importuotojas turėjo pasirinkti iki praeitų metų gruodžio 1 d. ir pagal įstatymą keisti metų eigoje Organizacijos negali. Išskyrus atvejus, kai organizacijai išduotos licencijos galiojimas yra sustabdytas arba panaikintas.
Gamintojų ir importuotojų organizacijos veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-01-30 įsakymu Nr. D1-57 „Dėl Gamintojų ir importuotojų organizacijos veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" III skyriuje pažymima, kad veiklos organizavimo plano priemonės turi būti išsamiai ir aiškiai aprašomos, nurodant jų tikslą, apimtis priemonės turi būti išsamiai ir aiškiai aprašomos, nurodomas jų tikslas, apimtis, skaitinė reikšmė kiekvienam einamųjų metų ketvirčiui atskirai, finansavimo šaltinis ir lėšų suma, planuojama kiekvienai priemonei įgyvendinti. Kaip galime nurodyti pinigų-lėšų sumą, kuri, pvz.: skiriama tokiems administraciniams procesams, kaip: sutarčių sudarymas ir t.t.?
Manome, kad Veiklos organizavimo plano priemonių įgyvendinimui nurodyta lėšų suma gali apimti žmogiškųjų išteklių naudojimą ir kitas susijusias išlaidas.
Jeigu organizacijos narys, kuris į Lietuvos Respublikos rinką išleido mažiau kaip 0,5 t gaminių atliekų, bankrutuoja arba iš viso neišleido gaminių atliekų, kaip šiuo atveju tokias įmones turėtume nurodyti narių sąraše?
Šiuo atveju galite atskirai pateikti paaiškinimus dėl minėtų organizacijos narių.
Ar įmonė sudariusi sutartį su Organizaciją gali vykdyti atliekų tvarkymo organizavimą individualiai?
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau - Įstatymas) numatytas pareigas atitinkamų gaminių gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:
1) Individualiai - organizuodami po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų atitinkamų gaminių naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą;
2) Kolektyviai - steigdami šio Įstatyme nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti atitinkamų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį Įstatyme jiems nustatytų pareigų ar organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti atitinkamų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šiame Įstatyme nustatytų pareigų netapdami organizacijos dalyviais.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad gamintojas ir (ar) importuotojas, Organizacijai pavedęs vykdyti atitinkamų gaminių atliekų tvarkymo organizavimą, negali tuo pačių laikotarpiu tų pačių gaminių atliekų tvarkymo organizavimą vykdyti ir individualiai, išskyrus atvejį, kai individualiai organizuojamas savoms reikmėms sunaudotų gaminių atliekų tvarkymas, o kolektyviai - kitiems asmenims perleistų gaminių atliekų tvarkymas.
Rengiant veiklos organizavimo planą, švietimo programą ir finansavimo schemą ar yra taikomi reikalavimai tokių dokumentų formai?
Veiklos organizavimo planas, švietimo programa ir finansavimo schema turi atitikti Gamintojų ir importuotojų organizacijos veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2006-01-30 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-57 "Dėl Gamintojų ir importuotojų organizacijos veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" reikalavimus.
Švietimo programos priemonių aprašymo rengimo pavyzdinę formą galite rasti čia.
Kaip organizacijos turi finansuoti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo paslaugas ir komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtrą einamaisiais metais, jeigu iki nustatyto termino nėra viešai paskelbtos einamųjų metų rinkos dalys?
Vadovaujantis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinti gamintojų ir importuotojų organizacija „šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas išlaidas ir komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtrą turi finansuoti proporcingai jos dalyvių ir organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektiems gaminiams supakuoti panaudotų pakuočių kiekį". Vadovaujantis Gamintojų ir importuotojų, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia elektros ir elektroninę įrangą, pakuotes, užimamos rinkos dalies nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-589 „Dėl Gamintojų ir importuotojų, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia elektros ir elektroninę įrangą, pakuotes, užimamos rinkos dalies nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau - Tvarkos aprašas), 10 punktu, „einamaisiais metais galioja praėjusiais metais galiojusios Tvarkos aprašo 5-7 punktuose nurodytos rinkos dalys, kol atsižvelgiant į praėjusių metų elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai duomenis paskelbiamos patikslintos einamųjų metų rinkos dalys".
Ar išpakavus iš kitų asmenų Lietuvoje įsigytus supakuotus gaminius, ši pakuotė laikoma sunaudota savoms reikmėms?
Pakuočių atliekos, kurios susidarė įmonėje išpakavus iš kitų Lietuvos įmonių įsigytus supakuotus gaminius, nelaikytinos savo reikmėms sunaudotų pakuočių atliekomis. Tokios atliekos turėtų būti priskiriamos nekomunalinių atliekų sraute susidariusioms pakuočių atliekoms.
Ar surinkti vienkartinių gėrimų pakuotėms, kurioms taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, naudojami maišai laikomi Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiekta gaminiais pripildyta pakuote?
Įvertinus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, manytina, kad maišai, naudojami surinkti vienkartinių gėrimų pakuočių, kurioms taikoma užstato sistema, atliekas, nelaikytini tiekta Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminiais pripildyta pakuote, už kurią turėtų būti skaičiuojamas (mokamas) mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
Kokią veiklą vykdantys atliekų tvarkytojai gali būti įrašomi į Turinčių teisę išrašyti įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą (toliau - Tvarkytojų sąrašas)?
Į Tvarkytojų sąrašą įrašomi: gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai; gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai; gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai); mišrių komunalinių atliekų apdorotojai, kurie atskiria gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (ar) kitaip panaudoti
Ar yra nustatyta prašymo įrašyti į Tvarkytojų sąrašą forma?
Taip, prašymo forma yra nustatyta. Prašymo formą galite rasti Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-04-27 įsakymu Nr. 184 „Dėl Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau - Tvarkos aprašas) 1 priede (parsisiųsti).
Kaip galima pateikti prašymą įrašyti atliekų tvarkytoją į Tvarkytojų sąrašą?
Prašymą kartu su dokumentais galite pateikti Jums patogiu būdu: el. paštu [email protected]; paštu adresu Aplinkos apsaugos agentūra, Juozapavičiaus g. 9, Vilnius; pristatyti tiesiogiai į Aplinkos apsaugos agentūros raštinę, adresu Juozapavičiaus g. 9, Vilnius (raštinė yra 9 aukšte).
Įmonė yra įrašyta į Tvarkytojų sąrašą kaip metalinės pakuotės atliekų surinkėja. Papildomai norime įsirašyti į Tvarkytojų sąrašą kaip metalinės ir plastikinės pakuotės atliekų eksportuotoja. Ar pateikiant Prašymą reikia nurodyti visas veiklas, t.y. ir tas veiklas kurios jau yra įrašytos į Tvarkytojų sąrašą, ar tik naujas veiklas, kuriomis norime papildyti Tvarkytojų sąrašą?
Tuo atveju, jei įmonė jau yra įrašyta į Tvarkytojų sąrašą, Prašyme reikia nurodyti tik tas veiklas, kuriomis norite papildyti Tvarkytojų sąrašą. Jūsų konkrečiu atveju, Prašyme nurodykite metalinės ir plastikinės pakuotės atliekų eksportą.
Esame gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (ar) kitaip panaudoti. Prašome pasakyti kokią informaciją, t. y. kokias atliekas nurodyti Prašymo 1 stulpelyje?
Prašymo formos 2 stulpelyje nurodykite mišrių komunalinių atliekų srauto kodą 20 03 01 ir tvarkymo veiklos kodą, kuriuo tvarkomos mišrios komunalinės atliekos, t. y. S5 ir (ar) R12. Prašymo 1 stulpelyje pildomos tik tos eilutės, kuriose nurodytos tos atliekų rūšys, kurios susidaro atliekant mišrių komunalinių atliekų apdorojimą pav. plastikinės pakuotės atliekos (15 01 02), stiklinės pakuotės atliekos (15 01 07), popierinės ir kartoninės pakuotės atliekos (15 01 01) ir pan.;
Ar Prašymo 2 stulpelyje „Tvarkytojo vykdoma atliekų tvarkymo veikla*" reikia nurodyti visas įmonėje vykdomas atliekų tvarkymo veiklas?
Ne, Prašyme nereikia nurodyti visų atliekų tvarkytojo vykdomų atliekų tvarkymo veiklų. Prašymo 2 stulpelyje nurodykite tik tas atliekų tvarkytojo vykdoma veiklas, kurias vykdant atliekų tvarkytojas nori išrašyti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus.
Įmonė yra įrašyta į Tvarkytojų sąrašą. Pasikeitė informacija nurodyta Prašyme, t. y. įmonė sudarė naują sutartį su svėrimo paslaugas teikiančiu tvarkytoju, kuris turi metrologiškai patikrintą svėrimo įrenginį. Parašome pasakyti, ar įmonė turi pateikti naują Prašymą?
Ne, pasikeitus Tvarkytojų sąraše esančios įmonės duomenims (pvz. kontaktiniams duomenims, naudotojui (perdirbėjui) su kuriuo sudaryta sutartis dėl atliekų eksporto, svėrimo paslaugą teikiančia įmone ar pan.), naujo Prašymo teikti įmonei nereikia. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 14 punktu, pasikeitusi informacija Aplinkos apsaugos agentūrai pateikiama raštu. Tuo atveju, jei pasikeitė užsienio partneris, kuris panaudoja (perdirba) gaminių ir (ar) pakuočių atliekas papildomai privaloma pateikti tai patvirtinančius dokumentus (Tvarkos aprašo 6.2 ir 6.3 papunkčiai).
Prašome nurodyti dokumentus kuriuos turi pateikti įmonė, kuri pageidauja būti įrašyta į Tvarkytojų sąrašą kaip gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotoja (perdirbėja)?
Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai ( perdirbėjai) kartu su Prašymu pateikia:
Laisvos formos technologinio proceso, kurio metu pagaminamas produktas, aprašymas;
Dokumentus, įrodančius, kad:
- technologinio proceso metu iš gaminių ir pakuočių atliekų pagamina produktą, kuris atitinka tarptautinius, nacionalinius, įmonės standartą ar gamintojo specifikaciją ir pan
- pagamintas produktas turi paklausą ir rinką (Produkto pirkimo/pardavimo sutartis, sąskaitos faktūros, produkto pirkėjo patvirtinimas, kad savo technologiniame procese naudoja produktą ir pan.)
- savo teritorijoje turimo svėrimo įrenginio metrologinės patikros sertifikatą.
Tuo atveju, jei gaminių ir (ar) pakuočių atliekos yra panaudojamos energijai gauti (atliekų naudojimo veiklos kodas R1)
- laisvos formos technologinio proceso, kurio metu pagaminamas produktas (energija) aprašymas.
- savo teritorijoje turimo svėrimo įrenginio metrologinės patikros sertifikatą.
Atliekų tvarkymo vietos ir norimų tvarkyti atliekų bei jų tvarkymo veiklų registravimo GPAIS aplinkoje instrukcijas galite pamatyti šioje vaizdo medžiagoje.
Atnaujinta: 2024-05-13
Kad greičiau rastumėte ieškomą informaciją, siūlome apsilankyti nuolat atnaujinamoje GPAIS dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje.
Atnaujinta: 2024-08-13
Vadovaujantis 2015 m. vasario 26 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-168, veiklos vykdytojas kasmet iki kovo 31 d. turi pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai:
- metinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų ataskaitą - Excel formatu ir elektroniniu parašu pasirašytą versiją (gali būti vienoje arba dviejose atskirose rinkmenose);
- nepriklausomojo tikrintojo patikros ataskaitą - pdf versiją.
Atnaujinta: 2024-02-13
Šias reikšmes galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje adresu: https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/siltnamio-efekta-sukeliancios-dujos-1/es-atl-prekybos-sistema/informacijos-mainu-centras/lietuvoje-taikomos-kuro-grynosios-silumines-vertes-ir-ismetamu-tersalu-faktoriai/ (informacija kasmet atnaujinama). Taip pat jas galima rasti kasmet atnaujinamoje nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų ataskaitoje, kuri skelbiama Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje adresu: https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/klimato-kaita/sesd-apskaitos-ir-prognoziu-ataskaitos arba LR aplinkos ministerijos tinklalapyje adresu: https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/klimato-politika/klimato-kaita/sesd-apskaitos-ir-prognoziu-ataskaitos-nacionaliniai-pranesimai/lietuvos-nacionalines-sesd-apskaitos-ataskaitos-anglu-k/
Atnaujinta: 2024-02-13
Pastebėję neleistinus aplinkinių veiksmus ir norėdami pranešti apie pažeidimą skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112, kuris Jus sujungs su atsakingu Aplinkos apsaugos departamento specialistu.
Atnaujinta: 2021 07 20
Padidėjus oro užterštumui reikėtų vengti aktyvios fizinės veiklos lauke (nedirbti sunkių fizinių darbų, nesportuoti). Ikimokyklinio amžiaus vaikams, senjorams, žmonėms, sergantiems kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligomis derėtų stengtis likti patalpose. Vėdinant patalpas esant prastai aplinkos oro kokybei, patariama orlaides pridengti drėgnu audiniu, dažnai valyti paviršius drėgnu būdu.
Atnaujinta: 2021 07 20
Miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Kėdainių, Jonavos, Alytaus, Mažeikių, Marijampolės (nuo 2022 m.)) oro užterštumo žemėlapiai gaunami naudojant ADMS-Urban modeliavimo programinę įrangą. Atliekant kiekvieno miesto aplinkos orą teršiančių medžiagų sklaidos modeliavimą naudojama: meteorologinė informacija, transporto srautų duomenys, stacionarių oro taršos šaltinių (pramonės įmonių, elektrinių, katilinių) fiziniai parametrai bei įmonių pateikti metiniai į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekiai, taip pat duomenys apie gyventojų būstų skaičių, jų šildymo tipus bei šildymui naudojamo kuro rūšis. Teršalų sklaidos žemėlapius rasite čia.
Atnaujinta: 2024 02 13
Danguje matomi balti pėdsakai, juostos susiformuoja praskridus lėktuvams. Tai kondensacijos takai. Lėktuvų kruizinis skrydžio etapas vyksta 9-12 km aukštyje. Šiame, aukštutinės troposferos aukštyje oras yra išretėjęs ir labai šaltas (temperatūra minusinė: - 40 ... -50 laipsnių Celsijaus). Tuo tarpu, lėktuvo variklio darbinė temperatūra siekia daugiau nei 1500 laipsnių Celsijaus, todėl degant aviaciniam kurui, iš lėktuvų išmetamosiose karštose dujose, išmetimo taške daugiausiai išsiskiria vandens (H20) ir anglies dvideginio (CO2). Išmetimo masėje esantys vandens garai akimirksniu kondensuojasi virsdami smulkiais ledo kristalais, kuriuos danguje ir matome. Jeigu tuo metu troposferoje yra daug drėgmės, kondensacijos takai išsilaikys ilgai ir bus nusidriekę dideliais atstumais. Sausoje troposferoje lėktuvų išmetimo produktai šaltoje aplinkoje išgaruoja ir išsisklaido greičiau, ilgos „juostos“ nesusiformuoja.
Kartu su vandeniu ir anglies dvideginiu, į aplinką išsiskiria ir azoto oksidai (NOx), anglies monoksidas (CO), sieros dioksidas (SO2), angliavandeniliai (CxHx) ir kiti lakieji organiniai junginiai, smulkiosios kietosios dalelės. Visų išvardintų medžiagų suminis kiekis yra kelis tūkstančius kartų mažesnis, palyginus su tuo, kiek išsiskiria CO2 ir vandens. Panašūs išmetimo produktai iš vidaus degimo variklių į aplinką patenka ir iš autotransporto (automobiliai, traukiniai, laivai, kt.).
Iš vandens garų susidarę ledo kristalai gamtai nekenkia. Aviacinio kuro degimo produktai lieka atmosferoje, dalis jų dėl atmosferos maišymosi gali patekti ir į priežemio orą, tačiau tai nėra dominuojantis taršos šaltinis. Aplinkos oro, kuriuo kvėpuojame, kokybei daugiausia įtakos turi „žemi“ taršos šaltiniai, tokie kaip transportas, energetikos įmonės ir pan. (žr. 4 klausimą).
Taip pat pažymime, kad Aplinkos apsaugos agentūra vykdo į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitą, kur įvertinamas ir aviacijos sektoriaus indėlis. Aviacijoje teršalų išmetimai vertinami remiantis sunaudoto kuro kiekiu lėktuvų pakilimo ir nusileidimo fazių metu. Pakilimai ir nusileidimai yra tiesioginis faktorius, sąlygojantis išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekius. Informaciją apie aviacijos išmetamus teršalų kiekius galite rasti ČIA.
Aplinkos apsaugos agentūra vykdo nacionalinę į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitą. Šios apskaitos rezultatai atskleidžia, kokius kiekius teršalų išmeta atskiros ūkio šakos šalyje, kaip Lietuva vykdo ES ir tarptautinius įsipareigojimus dėl teršalų (pvz. azoto oksidų (NOx), kietųjų dalelių KD2,5, amoniako (NH3) ir kt.) išmetimų į aplinkos orą sumažinimo. Visą informaciją apie apskaitos rezultatus rasite ČIA. Duomenis apie atskirų ūkio šakų išmetamą teršalų kiekų – šioje nuorodoje.
Oro užterštumas tam tikroje teritorijoje priklauso nuo išmetamų teršalų kiekio (iš transporto, energetikos ir pramonės įmonių, individualių namų šildymo įrenginių, dėl miškų gaisrų, pavasarinių ar rudeninių žolės ir žemės ūkio atliekų deginimo, natūralių taršos šaltinių, tokių, kaip žiedadulkės ar dėl sausros savaime užsidegę durpynai) ir meteorologinių sąlygų. Kai vyrauja nepalankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui (nėra vėjo, kritulių, vyrauja labai šalti/karšti orai), teršalai neišsklaidomi/nenusodinami, o kaupiasi priežemyje ir oro užterštumas didėja. Kai vyrauja permainingi, vėjuoti arba lietingi orai, į aplinką patekę teršalai paprastai greitai išsklaidomi ir didesnio poveikio oro kokybei neturi.
Atnaujinta: 2021 07 20
Automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse teršalų koncentracijos kas valandą matuojamos šalies didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), pramonės centruose (Mažeikiuose, Kėdainiuose, Jonavoje, Naujojoje Akmenėje) ir kaimo foninėse stotyse, veikiančiose Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose.
Naujausią informaciją apie oro kokybę rasite adresu http://193.219.53.11/ap3/. Čia nurodomas oro kokybės užterštumo indeksas kiekvienoje tyrimų stotyje. Paspaudę ant stoties laukelio sužinosite joje matuojamų teršalų koncentracijas, rasite ir daugiau detalesnės informacijos .
Praėjusios paros ar dar vėlesnės datos statistinius duomenis, įvertintus lyginant su teisės aktais nustatytomis oro kokybės normomis, pateikiame čia. Informacija atnaujinama kiekvieną darbo dieną kartu pateikiant ir oro užterštumo prognozę ateinančioms dviem paroms.
Atnaujinta: 2024 02 13
Paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė apibūdina fizikinių–cheminių kokybės elementų (maistingųjų ir organinių medžiagų, prisotinimo deguonimi, vandens skaidrumo, specifinių teršalų) ir vandens telkinio hidromorfologinių kokybės elementų (hidrologinio režimo ir morfologinių sąlygų) poveikį telkinio biologiniams elementams (fitoplanktonui, vandens florai, bestuburiams, žuvims). Ekologinė būklė vertinama pagal vandens kokybės elementų rodiklių verčių nuokrypius nuo etaloninių sąlygų, kur žmonių ūkinės veiklos poveikis yra minimalus.
Paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė klasifikuojama į penkias klases: labai gerą, gerą, vidutinę, blogą ir labai blogą.
Vertinimas pagal Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką pagrįstas Upių baseinų rajonų valdymo plano laikotarpio (6 metų periodo) tyrimų įvertinimu ir yra kompleksinis, apimantis ne tik fizikinių–cheminių kokybės elementų (maistingųjų ir organinių medžiagų, prisotinimo deguonimi, vandens skaidrumo, specifinių teršalų) rodiklius ir biologinių kokybės elementų (vandens floros, fitoplanktono, bestuburių, žuvų) rodiklius, bet ir hidromorfologinių kokybės elementų (hidrologinio režimo, upės vientisumo, morfologinių sąlygų) rodiklius, o taip pat pavojingas medžiagas. Kasmet gali būti įvertinama ne paviršinio vandens telkinio būklė, o vandens kokybė pagal atskirus kokybės elementų rodiklius.
Pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą kasmet vykdomas upių ir ežerų valstybinis monitoringas, kurio metu matuojami/ištiriami fizikinių–cheminių kokybės elementų rodikliai, biologinių kokybės elementų (fitoplanktono, vandens floros (makrofitų ir fitobentoso), bestuburių (makrozoobentoso), žuvų) rodikliai ir pavojingos medžiagos. Upių fizikinių–cheminių kokybės elementų rodiklių ir pavojingų medžiagų vidutiniai metų duomenys, taip pat vandens kokybės pagal biologinius elementus įvertinimo duomenys skelbiami Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje, adresu: https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vanduo/upes-ezerai-ir-tvenkiniai/valstybinis-upiu-ezeru-ir-tvenkiniu-monitoringas/upiu-monitoringo-rezultatai;
ežerų – https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vanduo/upes-ezerai-ir-tvenkiniai/valstybinis-upiu-ezeru-ir-tvenkiniu-monitoringas
Kokius tvarkomuosius darbus galima vykdyti paviršiniame vandens telkinyje ir/ar jo pakrantėje?
Paviršiniame vandens telkinyje ir/ar jo pakrantėje galimi vykdyti tvarkomieji darbai:
1. Vandenyje augančios vandens augalijos pjovimas;
2. Vandens telkinio valymo darbai (t. y. vandens telkinio dugne susikaupusių dugno nuosėdų šalinimas jas visas ar dalį jų iškasant ar išsiurbiant ir kiti susiję darbai: sėsdintuvų įrengimas, vamzdžių tiesimas, dugno nuosėdų transportavimas iki sandėliavimo aikštelių, sandėliavimo aikštelių įrengimas, minėtų nuosėdų tvarkymas ir panaudojimas);
3. Maudyklos įrengimas ar tvarkymas paskleidžiant mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą ir pan.) vandens telkinio dugne, nekeičiant kranto linijos;
4. Biomanipuliacija (t.y. mokslinių tyrimų duomenimis pagrįstas vandens telkinio ekosistemos būklės gerinimo arba stabilizavimo būdas, kai įveisiamos ar pašalinamos tam tikros žuvų ar kitų vandens organizmų rūšys);
5. Teršalų izoliavimas, stabilizavimas, surišimas vandens telkinyje;
6. Dirbtinai ištiesintos upės atkarpos atstatymo (renatūralizavimo) darbai.
Ką daryti norint susitvarkyti paviršinio vandens telkinio dalį ir/ar jo pakrantę (t. y. norint išpjauti vandenyje augančią vandens augaliją (nendres), išvalyti vandens telkinio dugną ir/ar norint įsirengti maudyklą, norint atlikti vandens telkinio biomanipuliaciją, teršalų izoliavimą stabilizavimą, surišimą, ar dirbtinai ištiesintos upės atkarpos atstatymo (renatūralizavimo) darbus)?
Paviršinių vandens telkinių ir jų pakrančių tvarkymo darbai turi būti vykdomi vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo" (toliau - Aprašas). Vandens telkinių tvarkymo darbai, atsižvelgiant į jų rūšį ir mastą (plotą, ilgį ir k t.) vykdomi gavus atsakingos institucijos pritarimą Projektui arba Projekto pakeitimui arba pateikus Pranešimą, Pranešimo pakeitimą ir gavus išvadą dėl planuojamų darbų, arba be šių dokumentų. Vandens telkinio tvarkymo darbai, kada būtina teikti Pranešimą arba gauti pritarimą Projektui, nurodyti Aprašo 1 priede.
Kur reikėtų kreiptis ir ką turi pateikti asmuo, organizuojantis paviršinių vandens telkinių ir jų pakarančių tvarkymo darbus?
Asmuo, organizuojantis paviršinių vandens telkinių ir jų pakrančių tvarkymo darbus, pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau - atsakinga institucija) arba saugomos teritorijos direkcijai (toliau - direkcija), jei planuojamas tvarkyti vandens telkinys ar jo dalis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, valstybinio rezervato ar valstybinio parko buferinės apsaugos zonoje, taip pat Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka jai priskirtuose valstybiniuose draustiniuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ar genetiniuose sklypuose, gamtos paveldo objektuose, taip pat tinklo „Natura 2000" teritorijose, vieną iš šių dokumentų.
1. Pasirašytą Pranešimą raštu, vykdant vandens telkinio tvarkymo darbus pagal Aprašo 1 priedo antrojoje skiltyje nurodytus darbų mastus:
1.1 Atsakingai institucijai - kai tvarkomas vandens telkinys ar jo dalis nėra Saugomoje teritorijoje;
1.2 Direkcijai - kai tvarkomas vandens telkinys ar jo dalis yra Saugomoje teritorijoje.
2. Pasirašytą Projektą (raštu ir kopiją skaitmeniniu formatu) pateikia atsakingai institucijai, vykdant vandens telkinio tvarkymo darbus pagal Aprašo 1 priedo trečiojoje skiltyje nurodytus darbų mastus, nepriklausomai ar tvarkomas vandens telkinys ar jo dalis yra Saugomoje teritorijoje, ar nėra Saugomoje teritorijoje.
Kokią informaciją ir dokumentus reikia pateikti rengiant Pranešimą, ar Pranešimo pakeitimą?
Rengiant Pranešimą, Pranešimo pakeitimą, teikiama informacija ir dokumentai:
1. Asmens, organizuojančio tvarkymo darbus, kontaktinė informacija (fizinio ar juridinio asmens vardas, pavardė / pavadinimas, gyvenamosios vietovės / buveinės adresas, telefono numeris, elektroninis paštas);
2. Planuojamo tvarkyti vandens telkinio pavadinimas;
3. Vietovės adresas;
4. Tvarkytinos vietos centro taško koordinatės LKS 94;
5. Sklypo planas ar kita kartografinė medžiaga apie vietą, kurioje numatomi tvarkymo darbai;
6. Nuosavybę patvirtinančių dokumentų, kuriuose nurodyta tikslinė žemės naudojimo paskirtis, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kopijos;
7. Darbų vykdymo pradžios ir pabaigos data;
8. Vandenyje augančios augalijos pjovimo plotas, jei numatomas augalijos pjovimas;
9. Vandens telkinio valymo darbų plotas, jei numatomi valymo darbai;
10. Maudyklos įrengimo ar tvarkymo plotas, vandens telkinio dugne paskleidžiant mineralinį gruntą plotas ir pilamo grunto sluoksnis, jei numatomas maudyklos įrengimas ar tvarkymas;
11. Schema ar schemos su pažymėtomis žemės sklypo ir paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos ribomis, taip pat atsižvelgiant į numatomas veiklas atitinkamai schemoje (-se) turi būti pažymėtas numatomas vandenyje augančios augalijos pjovimo plotas, vandens telkinio valymo plotas, augalijos ir dugno nuosėdų sandėliavimo, šalinimo ar paskleidimo plotas ir maudyklos įrengimo ar tvarkymo, vandens telkinio dugne paskleidžiant mineralinį gruntą, plotas;
12. Vandenyje augančios augalijos pjovimo, šalinimo, vandens telkinio valymo, maudyklos įrengimo ar tvarkymo, paskleidžiant mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą ir pan.) vandens telkinio dugne, technologijos aprašymas (kokie darbai bus vykdomi vandens telkinio dalyje, kaip bus šalinama vandenyje auganti vandens augalija, kaip bus valomos vandens telkinio dugno nuosėdos, kokiu būdu numatoma transportuoti pašalintą vandens augaliją ir išvalytas vandens telkinio dugno nuosėdas į jų sandėliavimo ir (ar) kompostavimo vietą, kokia bus naudojama technika atliekant planuojamus vandens telkinio tvarkymo ir/ar maudyklos įrengimo ar tvarkymo darbus ir pan.);
13. Numatomas dugno nuosėdų, pašalintos augalijos panaudojimas (kaip bus tvarkoma ir/ar panaudojama pašalinta vandens augalija, išvalytos dugno nuosėdos, priimančio asmens sutikimas, jei numatoma nuosėdas perleisti kitam asmeniui, ir pan.);
14. Vietovės fotonuotraukos (ne senesnės kaip pusės metų, darytos prieš vandens telkinio tvarkymo darbus, kuriose būtų aiškiai matomas vandens telkinys ar jo dalis);
15. Vandens telkinio savininko (-ų) sutikimas (-ai) dėl vandens telkinio tvarkymo darbų;
16. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažyma, kad numatomame tvarkyti vandens telkinyje nėra išžvalgyto ir aprobuoto naudingųjų iškasenų telkinio.
Kokią informaciją ir dokumentus reikia pateikti rengiant Projektą?
Rengiant Projektą teikiama informacija ir dokumentai:
1. Bendroji dalis, kurioje informuojama apie:
1.1. tvarkymo darbų užsakovą (fizinio ar juridinio asmens vardas, pavardė / pavadinimas, gyvenamosios vietovės/buveinės adresas, telefono numeris, elektroninis paštas);
1.2. planuojamą tvarkyti vandens telkinį (pavadinimas, identifikavimo kodas, koordinatės pagal LKS 94 koordinačių sistemą, vietovės adresas);
1.3. darbų vykdymo pradžios ir pabaigos terminus;
1.4. darbų vykdymo priežastis ir tikslą;
1.5. vietą, kurioje numatoma vykdyti planuojama veiklą, numatomą tvarkyti plotą, maudyklos įrengimo plotą, vandens telkinio pakrantės dalies tvarkymo plotą, planuojamos tvarkyti teritorijos, maudyklos įrengimo ilgį ir plotį;
1.6. iškastų dugno nuosėdų, pašalintos augalijos apdorojimui ar panaudojimui numatomą vietą;
1.7. iškastų dugno nuosėdų, pašalintos augalijos kiekį, iškastų dugno nuosėdų tvarkymo technologiją ir panaudojimą;
1.8. būsimus darbus, jų organizavimą, priemones sumažinti neigiamą poveikį aplinkai arba kompensuoti;
1.9. galimų avarinių situacijų, jų prevencijos ir avarijų likvidavimo būdus;
1.10. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažyma, kad numatomame tvarkyti vandens telkinyje nėra išžvalgyto ir aprobuoto naudingųjų iškasenų telkinio;
1.11. vandens telkinio savininko (-ų) susitikimas (-ai) dėl vandens telkinio tvarkymo darbų.
2. Technologinė dalis - pateikiami vandens telkinio tvarkymo darbų reikalavimai - vandens telkinio ir (ar) jo pakrantės tvarkymo ir (ar) maudyklos įrengimo būdas (aprašoma tvarkymo technologija) ir technika, parenkama vieta sėsdintuvų įrengimui, projektuojamos privažiavimo vietos ir užbaigiamieji darbai (sėsdintuvų, laikinų privažiavimo vietų ir statinių panaikinimas, numatoma vandens kokybės stebėsena ir jos gerinimo priemonės, pvz., makrofitų pjovimas, įžuvinimas ir pan.).
3. Vietovės schema: vandens telkinio ar jo dalies schema, kurioje pažymima planuojama tvarkymo vieta, jo gretimybės (ne senesnės kaip 5 metų), paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos ir kitos teritorijos, kurioms nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vandens gylis, dumblo storis ir teritorijos prie vandens zonos topografinis planas (M 1:500), kiti planai ir brėžiniai, susiję su tvarkymo darbais, fotonuotraukos (ne senesnės kaip pusės metų, darytos prieš vandens telkinio tvarkymo darbus, kuriose būtų aiškiai matomas planuojamas tvarkyti vandens telkinys ar jo dalis).
4. Nuosavybę patvirtinančių dokumentų, kuriuose nurodyta tikslinė žemės naudojimo paskirtis, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kopijos.
5. Planuojant naudoti ar perduoti kitam asmeniui dugno nuosėdas tręšimui žemės ūkyje, turi būti atlikti Aprašo 13 punkte numatyti tyrimai. Jei numatoma dugno nuosėdas perleisti kitam asmeniui, turi būti priimančio asmens sutikimas.
6. Jei vandens telkinyje ar pakrantėje, kur numatomi vandens telkinio tvarkymo darbai, randama saugomų rūšių, Projekte ar Projekto pakeitime turi būti numatytos saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių apsaugos priemonės.
7. Išvada dėl poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritorijoms reikšmingumo, jei nustatyta tvarka turėjo būti atliktos reikšmingumo nustatymo procedūros.
8. Atrankos išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir atrankos išvados ar sprendimo viešinimo dokumentai, kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.
9. Projektą, projekto pakeitimą rengiančių specialistų kvalifikaciją ir patirtį įrodantys dokumentai.
10. Projektas turi būti rengiamas vadovaujantis Aprašo 2 priede nustatytais reikalavimais.
11. Dirvožemio, dugno nuosėdų ir vandens tyrimus turi atlikti laboratorijos, akredituotos teisės aktų nustatyta tvarka arba turinčios leidimus atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, išduotus Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-711 „Dėl Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo", nustatyta tvarka.
Ką daryti, jeigu suderintame Projekte arba patvirtintame Pranešime keičiasi iškastų dugno nuosėdų tvarkymo technologija, vandens telkinio valymo technologija, darbų vykdymo pradžios ir pabaigos data, ir pan.?
1. Projekto pakeitimą - kai dėl objektyvių priežasčių Projekte keičiasi dugno nuosėdų apdorojimui ar panaudojimui numatoma vieta ir (ar) iškastų dugno nuosėdų tvarkymo technologija ir panaudojimas ir (ar) vieta sėsdintuvų įrengimui ir (ar) privažiavimo vietos ir (ar) numatomi užbaigiamieji darbai (sėsdintuvų, laikinų privažiavimo vietų ir statinių panaikinimas, vandens kokybės stebėsena ir jos gerinimo priemonės), asmuo, organizuojantis vandens telkinio tvarkymo darbus, pateikia atsakingai institucijai arba direkcijai prašymą suderinti Projekto pakeitimą.
2. Pranešimo pakeitimą - kai keičiasi vandens telkinio tvarkymo darbų vykdymo pradžios ir pabaigos data, numatomas tvarkyti plotas, vandens telkinio valymo technologija, dugno nuosėdų panaudojimas.
3. Prašyme turi būti nurodoma (-os) priežastis (-ys), dėl ko teikiamas derinti Projekto pakeitimas ar Pranešimo pakeitimas. Prie prašymo turi būti pridedamas Projekto pakeitimas ar Pranešimo pakeitimas.
Ką daryti, jeigu nespėjai atlikti vandens telkinio tvarkymo darbų per Projekte, Projekto pakeitime, Pranešime ar Pranešimo pakeitime nustatytą terminą?
Neatlikus vandens telkinio tvarkymo darbų per Projekte, Projekto pakeitime, Pranešime ar Pranešimo pakeitime nustatytą terminą, tvarkymo darbus organizuojantis asmuo, nurodydamas vėlavimo priežastis, apie tai raštu informuoja atsakingą instituciją arba direkciją, kurios suderina naują Projekto, Projekto pakeitimo, Pranešimo ar Pranešimo pakeitimo įgyvendinimo terminą, priima sprendimą dėl nebaigtų tvarkymo darbų atlikimo termino ir apie tai informuoja Projektą, Projekto pakeitimą, Pranešimą ar Pranešimo pakeitimą nagrinėjusias institucijas ir atitinkamo regiono (pagal vandens telkinio buvimo vietą) aplinkos apsaugos departamentą.
Kada draudžiama vykdyti vandens telkinio tvarkymo darbus?
Vandens telkinio tvarkymo darbus draudžiama vykdyti:
1. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytais atvejais;
2. Žuvų neršto ir migracijos laikotarpiu (t. y. nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d.), išskyrus vykdomus tvarkymo darbus miestų, miestelių teritorijose esančiuose rekreacijai svarbiuose vandens telkiniuose ar jų dalyse, kurios teritorijų planavimo dokumentais arba savivaldybių tarybų sprendimais priskirti rekreacinėms teritorijoms. Vandens telkiniuose, priskirtuose lašišiniams vandens telkiniams ir galimuose priskirti lašišiniams vandens telkiniams, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 362 „Dėl Vandens telkinių suskirstymo", papildomai draudžiami vandens telkinio tvarkymo darbai nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 31 d.;
3. Vandens telkinio valymo darbus draudžiama vykdyti vandens telkinyje, kai jame detaliai išžvalgytas ir nustatyta tvarka aprobuotas naudingųjų iškasenų telkinys.
Ar visada reikia kreiptis į valstybines institucijas ir gauti jų leidimą (pritarimą) norint atlikti paviršinio vandens telkinio ir (ar) pakrantės tvarkymo darbus?
Į valstybines institucijas kreiptis dėl leidimo ar pritarimo vandens telkinio ir (ar) pakrantės tvarkymo darbams nereikia, jeigu vandens telkinys nėra Saugomoje teritorijoje ir tvarkymo darbų (vandenyje augančios augalijos pjovimas, vandens telkinio valymas, maudyklos įrengimas ar tvarkymas) atlikimo plotas yra iki 0,04 ha, o įrengiant ar tvarkant paplūdimį kranto linijos ilgis iki 20 m. Pažymėtina išimtis – tvarkymo plotas neribojamas atliekant vandens augalijos pjovimo ir jos pašalinimo darbus miestų ir miestelių teritorijose esančiuose rekreacijai svarbiuose vandens telkiniuose ar jų pakrantėse, kurie teritorijų planavimo dokumentais ar savivaldybių tarybos sprendimais priskirti priskirti rekreacinėms teritorijoms.
Kur reikia kreiptis jeigu tvarkomas vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje?
1. Jeigu pagal tvarkomą plotą būtina teikti Pranešimą, tuomet jis siunčiamas Saugomos teritorijos direkcijai.
2. Jeigu būtina gauti pritarimą Projektui, tuomet Projektas siunčiamas Aplinkos apsaugos agentūrai.
Kur reikia kreiptis norint įrengti arba tvarkyti jau įrengtą paplūdimį esantį nesaugomoje teritorijoje?
Įrengiant ar tvarkant paplūdimį, kurio kranto linijos ilgis nuo 20 iki 200 m, reikalinga parengti Pranešimą, kuris pateikiamas Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Paplūdimį galima įrengti pakrantėje, jeigu jos paviršiaus vidutinis nuolydis neviršija 10 laipsnių ir paplūdimio plotas negali būti didesnis kaip 0,5 ha. Draudžiama įrengti paplūdimį: pelkių ir šaltyninų teritorijose, natūraliose pievose ir akmenynuose, potvynių užliejamose teritorijose, saugomų rūšių radavietėse ir augavietėse, Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse.
Kur reikia kreiptis norint atlikti melioracijos reikmėms sureguliuotų upių ar jų ruožų tvarkymo darbus?
Priklausomai nuo tvarkomo upės ruožo ilgio ir nuo to ar tvarkoma upė įrašyta į Rizikos vandens telkinių sąrašą ar ne, ar yra saugomoje ar nesaugomoje teritorijoje, informacija teikiama Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (AAD), Saugomos teritorijos direkcijai arba Aplinkos apsaugos agentūrai:
1. Aplinkos apsaugos departamentui (AAD), jeigu tvarkomas upės ruožas (-ai) nėra saugomoje teritorijoje, upė nėra įrašyta į Rizikos vandens telkinių sąrašą ir tvarkomo ruožo ar kelių ruožų bendras ilgis yra nuo 1,2 iki 2,5 km;
2. Saugomos teritorijos direkcijai, kai tvarkomas sureguliuotas upės ruožas ar keli jos ruožai yra saugomoje teritorijoje;
3. Aplinkos apsaugos agentūrai, kai tvarkomas sureguliuotas upės ruožas nėra saugomoje teritorijoje, o tvarkomo ruožo ar kelių ruožų bendras ilgis yra daugiau kaip 1,2 km ir upė įrašyta į Rizikos vandens telkinių sąrašą arba tvarkomo ruožo ar kelių ruožų bendras ilgis yra daugiau kaip 2,5 km.
Kokia informacija teikiama Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (AAD) vykdant melioracijos reikmėms sureguliuotų upių ar jų ruožų tvarkymo darbus?
Asmuo, planuojantis sureguliuotos upės tvarkymo darbus, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki darbų vykdymo pradžios, informuoja raštu arba el. paštu AAD pateikdamas šią informaciją:
1. Planuojamų tvarkymo darbų pradžios datą ir darbų vykdymo trukmę;
2. Planuojamus atlikti tvarkymo darbus;
3. Sureguliuotos upės pavadinimą, jos identifikavimo kodą, nurodytą Lietuvos Respublikos upių ežerų ir tvenkinių kadastre, koordinates pagal LKS-94 koordinačių sistemą, vietovės adresą;
4. Planuojamo tvarkyti sureguliuotos upės ruožo ilgį (km) ar kelių jos ruožų bendrą ilgį (km);
5. Pakrantės apsaugos juostos plotį (m);
6. Darbų užsakovo kontaktinę informaciją (fizinio ar juridinio asmens vardą, pavardę/pavadinimą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą).
Kokie darbai atliekami vykdant melioracijos reikmėms sureguliuotų upių tvarkymą?
Vykdant melioracijos reikmėms sureguliuotų upių ar jų ruožų tvarkymą atliekami šie darbai: vagos dugno nuosėdų pašalinimas iki upės vagos projektinio gylio, nesaugotinų medžių ir krūmų pašalinimas upių šlaituose paliekant kelmus, pakrančių šienavimas, neigiamą poveikį mažinančių aplinkosauginių priemonių įrengimas.
Kiek reikia upėje įrengti aplinkosauginių priemonių vykdant melioracijos reikmėms sureguliuotos upės tvarkymo darbų projektą?
Tvarkomoje upėje reikia įrengti tris skirtingas aplinkosaugines priemones ir privaloma numatyti ne mažesnį kaip 15 proc. sureguliuotos upės pakrančių vandens apsaugos juostų ilgio apželdinimą (viename arba abiejuose upės krantuose), išsaugant esančius arba pasodinant naujus vietovei būdingų rūšių medžius, išskyrus juodalksnio, baltalksnio ir invazines medžių rūšis.
Ar reikia įrengti aplinkosaugines priemones atliekant melioracijos reikmėms sureguliuotų upių tvarkymo darbus, jeigu upėje tvarkomo ruožo ilgis arba ruožų bendras ilgis mažesnis nei 1,2 km?
Neigiamą poveikį vandens telkiniams mažinančių aplinkosauginių priemonių įrengti neprivaloma.
Ar reikia įrengti aplinkosaugines priemones atliekant melioracijos reikmėms sureguliuotos upės tvarkymo darbus, jeigu upėje tvarkomi keli jos ruožai ir ruožo ilgis yra mažesnis nei 1,2 km?
Jeigu upėje tvarkomų ruožų bendras ilgis yra didesnis nei 2,5 km arba didesnis kaip 1,2 km ir upė įrašyta į Rizikos vandens telkinių sąrašą, įrengti aplinkosaugines priemones privaloma.
Kur galima sandėliuoti, paskleisti, panaudoti iškastas dugno nuosėdas?
1. Iškastos dugno nuosėdos sandėliuojamos ar paskleidžiamos už upės pakrantės apsaugos juostos, o jei pakrantės apsaugos juosta nenustatyta, iškastos dugno nuosėdos sandėliuojamos ne arčiau kaip 5 m nuo pakrantės šlaito viršutinės briaunos.
2. Iškastas dugno nuosėdas galima panaudoti pažeistos pakrantės apsaugos juostos atstatymui jas suariant, sulėkščiuojant ar paskleidžiant iki 10 cm storio sluoksniu ne vėliau kaip per 15 darbo dienų, pabaigus dugno nuosėdų pašalinimo darbus. Pažeista upės pakrantės apsaugos juosta atkuriama apsėjant daugiamečių žolių mišiniu.
Kokie darbai sureguliuotų upių šlaituose ir pakrančių apsaugos juostose galimi be aplinkosauginių apribojimų?
Pakrančių šienavimas, nesaugotinų medžių ir krūmų kirtimas, jeigu tvarkomos upės ir jų pakrantės nėra Saugomoje teritorijoje.
Kokias neigiamą poveikį mažinančias aplinkosaugines priemones galima įrengti vykdant melioracijos reikmėms sureguliuotų upių ar jų ruožų tvarkymo darbus?
1. Sureguliuotos upės vagoje, jos pakrantėje ar ties drenažo žiotimis įrengti dirbtinę šlapynę.
2. Upės vagoje ir (ar) jos krantuose suformuoti įtvirtintų akmenų, nuovartų ar rąstų stabilius metinius, sudarančius geresnes vandens aeracijos sąlygas ir sukuriančius meandruojančius upės ruožus.
3. Sureguliuotų upių ruožuose suformuoti nedidelius vingius, mažas įlankas ar užutekius, vagos išplatėjimus, kintančius vagos skerspjūvius, įrengti biofiltrus.
4. Iš vienos ar abiejų sureguliuotos upės vagos pusių suformuoti salpą, atitraukiant šlaitus toliau nuo upės vagos.
5. Šios, aukščiau nurodytos priemonės turi būti parenkamos ir projektuojamos atsižvelgiant į upės hidraulinius skaičiavimus ir šios priemonės neturi pakenkti melioracijos sistemos efektyviam veikimui.
6. Įrengti kontroliuojamo drenažo nuotėkio sistemas.
7. Numatyti ne mažesnį kaip 15 proc. sureguliuotos upės pakrančių vandens apsaugos juostų ilgio apželdinimą (viename arba abiejuose upės krantuose), išsaugant esančius arba pasodinant naujus vietovei būdingų rūšių medžius, išskyrus juodalksnio, baltalksnio ir invazines medžių rūšis.
Kada draudžiama vykdyti melioracijos reikmėms sureguliuotų upių tvarkymo darbus?
Melioracijos reikmėms sureguliuotų upių tvarkymo darbus galima vykdyti visus kalendorinius metus, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytais atvejais.
Kas gali rengti paviršinio vandens telkinio tvarkymo projektus?
Paviršinio vandens telkinio tvarkymo projektus gali rengti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą biomedicinos mokslų studijų srities biologijos, ekologijos ir aplinkotyros, fizinių mokslų studijų srities geografijos, geologijos arba technologijos mokslų studijų srities aplinkos inžinerijos krypties išsilavinimą.
Paviršinių vandens telkinių cheminė būklė nustatoma pagal pavojingų medžiagų koncentracijas. Upių ir ežerų cheminės būklės vertinimo kriterijai yra Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (toliau – Nuotekų tvarkymo reglamentas), 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytų medžiagų aplinkos kokybės standartai (toliau – AKS) paviršiniuose vandenyse.
Cheminė būklė yra klasifikuojama į gerą būklę ir neatitinkančią geros būklės. Vandens telkinio cheminė būklė yra neatitinkanti geros būklės, jeigu bent vienos Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytos medžiagos koncentracija viršija AKS pagal metų vidurkį (MV-AKS) ir/arba didžiausią leidžiamą koncentraciją (DLK-AKS), ir/arba AKS biotoje.
Koks teisės aktas reglamentuoja asmenų registravimo paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše reikalavimus?
Asmenų registravimo paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše (toliau – Registracijos sąrašas) reikalavimus nustato Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti reikalavimų ir paviršinį vandenį naudojančių asmenų registravimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023-08-25 įsakymu Nr. D1-294 „Dėl Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti reikalavimų ir paviršinį vandenį naudojančių asmenų registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Registravimo tvarkos aprašas).
Kam privaloma registracija Registracijos sąraše?
Registracijos sąraše privalo būti įregistruoti asmenys, sunaudojantys ar planuojantys sunaudoti 10 m3 ir daugiauvandens per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio, įskaitant paviršinio vandens paėmimą energetikai, pramonei, žemės ūkiui, suskystintų gamtinių dujų importo terminalo, žuvininkystės veiklai, per hidrotechninius statinius praleidžiantys paviršinį vandenį ir naudojantys jį hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse ar planuojantys tai daryti.
Kokiais atvejais registracija neprivaloma?
Registracija neprivaloma:
-išgaunant mažiau kaip 10 m3 vandens per parą iš vieno vandens telkinio (sunaudojamo vandens kiekis apskaičiuojamas per mėnesį išgaunamo vandens kiekį padalijus iš išgavimo dienų skaičiaus);
- turint TIPK ar taršos leidimą ar Aplinkosaugines sąlygas vandeniui išgauti, išduotas Aplinkos apsaugos agentūros;
- naudojantiems (išgaunant, paimant) paviršinį vandenį iš dirbtinio vandens telkinio, įrengto nuosavame žemės sklype;
- naudojantiems paviršinio vandens telkinio vandenį ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos metu arba gaisrams gesinti.
Kokia įstaiga vykdo asmens registravimą Registracijos sąraše?
Registraciją Registracijossąraše atlieka, registracijos duomenis Licencijų informacinei sistemai teikia Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra).
Kur skelbiama informacija apie asmenis, įregistruotus Registracijos sąraše?
Informacija apie asmenis, įregistruotus Registracijos sąraše, skelbiama Agentūros tinklapyje:
Paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąrašas - Aplinkos apsaugos agentūra (lrv.lt)
Ar paslauga dėl asmenų įregistravimo į Registracijos sąrašą ar registracijos duomenų tikslinimą Registracijos sąraše teikiama atlygintinai?
Rinkliavos dydžiai už asmenų įregistravimą į Registracijos sąrašą ar registracijos duomenų tikslinimą Registracijos sąraše nustatyti Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-12-15 nutarimu Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“.
Valstybės rinkliava už asmens įregistravimą į Registracijos sąrašą –61 Eur.
Valstybės rinkliava už duomenų tikslinimą Registracijos sąraše – 25 Eur.
Kaip sumokėti valstybės rinkliavą?
Valstybės rinkliavą galima sumokėti banke arba naudojantis el. bankininkyste, ar „Mano VMI“ paslauga, pinigus pervedant (įmokos kodas – 5775) į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų. Mokėjime turi būti nurodoma ši informacija:
Gavėjas | Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos | ||||||||||||||||||||||||||||
Gavėjo kodas | 188659752 | ||||||||||||||||||||||||||||
Gavėjo sąskaitų kodai | https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai
| ||||||||||||||||||||||||||||
Įmokos kodas | 5775 |
Kokiam laikotarpiui asmenys įrašomi į Registracijos sąrašą?
Paviršinio vandens naudotojai į Registracijos sąrašą įrašomi neterminuotam laikotarpiui.
Kokius dokumentus asmuo turi pateikti Agentūrai dėl įrašymo į Registracijos sąrašą?
Asmuo, norintis būti įrašytas į Registracijos sąrašą, Agentūrai turi pateikti užpildytą nustatytos formos prašymą (prašymo forma pateikta Registravimo tvarkos aprašo 1 ir 2 prieduose), kuriame nurodo:
- paviršinio vandens telkinio informaciją (kategoriją, pavadinimą, identifikavimo kodą);
- išgaunamo ar planuojamo išgauti iš paviršinio vandens telkinio arba praleidžiamo/planuojamo praleisti hidroelektrinėse vandens kiekį kub. m per parą, periodiškumą (išgavimas visus metus ar tam tikru metų sezonu, tam tikrą dienų skaičių per metus);
- vandens išgavimo įrenginio vietą vandens telkinyje (vietovė ir koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje);
- paviršinio vandens išgavimo būdą, įrenginį ar priemonę ir jų techninius rodiklius;
- jei reikia, raštišką privataus vandens telkinio savininko arba nuomininko sutikimą ir kt. reikalingą informaciją;
- valstybės rinkliavos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
- jei reikia, sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kuriame teikiama informacija, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.
Kur asmuo gali sužinoti informaciją apie paviršinio vandens telkinio, iš kurio planuoja vykdyti vandens išgavimą, pavadinimą, kategoriją, identifikavimo kodą?
Informacija apie paviršinio vandens telkinio pavadinimą, kategoriją, identifikavimo kodą skelbiama Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro žemėlapyje.
Kaip turi būti skaičiuojamas paimamo vandens kiekis iš to pačio paviršinio vandens telkinio, tačiau iš kelių skirtingų vietų jame?
Jei asmuo planuoja naudoti vandenį iš vieno paviršinio vandens telkinio iš kelių vandens paėmimo vietų, tuomet prašyme turi būti nurodomas bendras, t. y. iš kelių vietų planuojamo paimti vandens susumuotas kiekis (m3 per parą). Jei vandens paėmimo vietos patenka į skirtingus vandens telkinius, planuojamo išgauti paviršinio vandens kiekiai prašyme turi būti deklaruojami atskirai, t. y. nesumuojami.
Kuriais atvejais asmuo, teikiantis prašymą dėl registravimo į Registracijos sąrašą, turi pateikti informaciją dėl planuojamos ūkinės veiklos vertinimo?
Kai asmuo sunaudoja 50 m3 ir daugiau vandens per parą žemės ūkio reikmėms, tokiu atveju kartu su prašymu turi būti pateikta atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos vertinimo išvada arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą.
Kokiais atvejais negalimas vandens išgavimas iš upių, ežerų, tvenkinių ir kitų dirbtinių vandens telkinių?
Vandens išgauti negalima iš upių, kurių debitas atitinka arba yra mažesnis už gamtosauginį debitą, arba esant hidrologinei sausrai iš upių, ežerų, tvenkinių ir kitų dirbtinių vandens telkinių (kai dirbtinis vandens telkinys nėra nuosavame privačiame žemės sklype), išskyrus atvejus, kai asmuo pateikia Agentūrai dokumentus, hidrologinius skaičiavimus ir (ar) kitą patvirtinančią informaciją, kad bus užtikrinamas gamtosauginio debito praleidimas ar vandens išgavimas neturės neigiamo poveikio paviršinio vandens telkinio ir su juo susijusių vandens telkinių ar teritorijų hidrologiniam režimui.
Kokiu būdu asmuo gali teikti prašymą ir kitus dokumentus Agentūrai dėl registravimo, duomenų tikslinimo ar išregistravimo iš Registracijos sąrašo?
Asmuo prašymą ir dokumentus dėl registracijos į Registracijos sąrašą, duomenų tikslinimo ar išregistravimo iš Registracijos sąrašo Agentūrai gali teikti per E. pristatymo sistemą arba el. paštu: [email protected], arba pristatant dokumentus tiesiogiai į Agentūrą.
Per kokį laikotarpį asmuo įregistruojamas į Registracijos sąrašą?
Asmuo į Registracijos sąrašą įregistruojamas per 1 d. d. nuo prašymo ir dokumentų Agentūrai pateikimo dienos.
Per kokį laikotarpį Agentūra priima sprendimą dėl aplinkosauginio apribojimo nustatymo (didžiausio leistino vandens kiekio (m3) per parą ir (ar) per mėnesį išgavimo iš konkretaus paviršinio vandens telkinio) ar dėl papildomų paviršinio vandens telkinio ir (ar) jo vandens naudojimo sąlygų nustatymo?
Agentūra, gavusi asmens prašymą ir dokumentus dėl registravimo Registracijos sąraše, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jų gavimo dienos įvertina ir priima sprendimą dėl aplinkosauginio apribojimo nustatymo – didžiausio leistino vandens kiekio (m3) per parą ir (ar) per mėnesį išgavimo iš konkretaus paviršinio vandens telkinio ar dėl papildomų paviršinio vandens telkinio ir (ar) jo vandens naudojimo sąlygų nustatymo.
Per kokį laikotarpį Agentūra informuoja asmenį ir institucijas apie priimtą sprendimą dėl aplinkosauginio apribojimo nustatymo ir (ar) jo vandens naudojimo sąlygų nustatymo?
Apie sprendimą dėl aplinkosauginių apribojimų ar papildomų sąlygų nustatymo Agentūra ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja asmenį tokiu būdu, kokiu buvo gautas asmens prašymas; jeigu jis kreipėsi asmeniškai ar per atstovą, – paštu; Aplinkos apsaugos departamentą ir saugomos teritorijos direkciją, jei apribojimai ar sąlygos nustatyti paviršiniam vandens telkiniui, patenkančiam į saugomą teritoriją ar „Natura 2000“ tinklo teritoriją ar besiribojančiam su ja, – per E. pristatymo sistemą ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis.
Ką daryti tuo atveju, kai asmuo nori būti išregistruotas iš Registracijos sąrašo?
Asmuo Agentūrai turi pateikti Registravimo tvarkos aprašo 1 priede nustatytos formos prašymą, kuriame turi nurodyti datą, nuo kurios turėtų būti išregistruotas, ir išregistravimo priežastį.
Kokias atvejais vandens naudotojas išregistruojamas iš registracijos sąrašo?
Vandens naudotojas iš registracijos sąrašo išregistruojamas, kai:
- kai asmuo nebeatitinka asmenims, kuriems privaloma registracija Registracijos sąrašedėl sunaudojamo paviršinio vandens kiekio ir pobūdžio taikomų kriterijų;
- nustatoma, kad paviršinį vandenį naudojantis juridinis asmuo yra likviduotas arba paviršinį vandenį naudojantis fizinis asmuo yra miręs;
- nustatoma, kad registracijos duomenys ir (ar) informacija, kuria remiantis buvo registruotas asmuo, yra klaidingi, o pagal teisingus duomenis ir (ar) informaciją jis negalėtų būti registruotas;
- nustatoma, kad asmuo neturi privataus paviršinio vandens telkinio savininko ar išnuomoto paviršinio vandens telkinio nuomininko sutikimo;
- jei per Agentūros nustatytą 10 darbo dienų laikotarpį negaunama trūkstamų ar neišsamių registracijos duomenų;
- jei nustatoma arba gaunama informacija, kad vandens išgavimas iš paviršinio vandens telkinio daro ar darys neigiamą poveikį aplinkai, neužtikrinamas paviršinio vandens telkinio gamtosauginis debitas ar vandens lygio pokyčiai daro neigiamą poveikį šio vandens telkinio ir su juo susijusių vandens telkinių ar teritorijų hidrologiniam režimui ir (ar) vandens kokybei, ar kyla grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai;
- iš Aplinkos apsaugos departamento gauta informacija, kad per kalendorinius metus nustatyti bent trys Vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimai arba šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimai nepašalinti per 3 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo.
Ar už išregistravimą iš Registracijos sąrašo turi būti mokama valstybės rinkliava?
Asmens išregistravimo iš Registracijos sąrašopaslauga asmenims teikiama neatlygintinai.
Per kokį laikotarpį asmuo išregistruojamas iš Registracijos sąrašo?
Asmuo iš Registracijos sąrašo išregistruojamas per 10 d. d. nuo asmens prašymo pateikimo Agentūrai dienos arba nuo kitų aplinkybių atsiradimo dienos.
Per kiek laiko ir kokiu būdu asmuo ir institucijos informuojamos dėl asmens išregistravimo iš Registracijos sąrašo?
Agentūra, priėmusi sprendimą dėl asmens išregistravimo iš Registracijos sąrašo ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną įrašiusi išregistravimo datą Registracijos sąraše ir Licencijų informacinėje sistemoje, apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos informuoja asmenį tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas, nurodydama išregistravimo datą, priežastį, sprendimo apskundimo tvarką; jeigu jis kreipėsi asmeniškai ar per atstovą, – paštu; Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą; jei reikia, Aplinkos apsaugos departamentą – per E. pristatymo sistemą ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis.
Kas yra laikytina duomenų, pateiktų Agentūrai dėl registravimo Registracijos sąraše, tikslinimu?
Duomenų tikslinimu laikytini atvejai, kai keičiama pagrindinė asmens pateikta informacija – vandens telkinys, paimamo vandens kiekis, vandens telkinio nuosavybės/valdymo teisė (pvz., reikalingas naujas nuomininko sutikimas).
Kas atsako už duomenų, pateiktų Agentūrai, teisingumą ir ką asmuo turi daryti tuo atveju, kai duomenys, pateikti registracijai į Registracijos sąrašą, pasikeičia?
Už duomenų, nurodytų registracijos dokumentuose, teisingumą atsako asmuo, išgaunantis vandenį iš paviršinio vandens telkinio. Jei duomenys pasikeitė, vandens naudotojas privalo juos patikslinti per 5 d. d. – Agentūrai pateikiamas prašymas patikslinti registracijos duomenis, kuriame nurodomi pasikeitę duomenys arba pateikiamas prašymas išregistruoti asmenį iš Registracijos sąrašo.
Kada asmuo neturi teisės teikti registracijos duomenų pakartotiniam registravimui Registracijos sąraše, jei jis iš Registracijos sąrašo buvo išregistruotas Registracijos tvarkos aprašo 21.3-21.7 nurodytais pagrindais?
Jei asmuo iš Registracijos sąrašo buvo išregistruotas Registracijos tvarkos aprašo 21.3–21.7 nurodytais pagrindais, jis neturi teisės teikti registracijos duomenų dėl registravimo į Registracijos sąrašą kol nepašalintos priežastys, dėl kurių jis buvo išregistruotas, ir (arba) Agentūrai nepateikiami duomenys, informacija ar dokumentai, pagrindžiantys, kad vandens išgavimas nedarys neigiamo poveikio vandens telkiniui, su juo susijusiems telkiniams ir teritorijoms, neblogins vandens kokybės, užtikrins gamtosauginio debito praleidimą – Aplinkos apsaugos departamento pažeidimo pašalinimą fiksuojantys dokumentai (patikrinimo aktai arba kiti dokumentai, patvirtinantys priežasčių ar aplinkybių, dėl kurių vandens naudotojas buvo išregistruotas, išnykimą (pašalinimą) ar kt.).
Per kokį laikotarpį Registracijos sąraše atliekamos duomenų tikslinimo procedūros pagal asmenų pateiktus prašymus bei prašyme nurodytus tikslintinus registracijos duomenis?
Registracijos sąraše duomenų patikslinimas atliekamas per 5 darbo dienas nuo prašymo patikslinti duomenis gavimo dienos.
Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo“, taikoma vertinant paviršinių vandens telkinių, kuriems nustatyti vandensaugos tikslai, būklę, t. y. ežerų (tarp jų ežerų, priskirtų prie labai pakeistų vandens telkinių, tvenkinių, karjerų), kurių paviršiaus plotas didesnis kaip 0,5 km2 ploto ir upių (tarp jų upių, priskirtų prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų), kurių baseino plotas yra didesnis kaip 30 km2.
Kokia institucija išduoda leidimus žeminti vandens lygį tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose?
Leidimus pažeminti vandens lygį tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose išduoda Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra). Prašymai teikiami elektroniniu paštu [email protected] .
Kokiame teisės akte nustatyta leidimų pažeminti vandens lygį tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose išdavimo tvarka?
Leidimų išdavimo tvarka nustatyta Leidimų pažeminti vandens lygį tvenkiniuose ir patvenktuose ežeruose išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 33 „Dėl Leidimų pažeminti vandens lygį tvenkiniuose ir patvenktuose ežeruose išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).
Kokiais atvejais privaloma gauti leidimą pažeminti vandens lygį tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose?
Leidimą privaloma gauti, jeigu vandens lygis tvenkinyje ar patvenktame ežere žeminamas žemiau žemiausio vandens lygio arba išleidžiamas visas tvenkinyje ar patvenktame ežere sukauptas vanduo.
Kokiais atvejais nereikalingas leidimas pažeminti vandens lygį?
Leidimas nereikalingas arba išduoto leidimo sąlygų gelbėjimo darbų ar ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovo sprendimu gali būti nesilaikoma ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų metu, kai dėl tvenkinio ar patvenkto ežero ir jo hidrotechninių statinių labai blogos (avarinės) būklės kyla grėsmė aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, ir gelbėjimo darbų ar ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui priėmus sprendimą pažeminti vandens lygį tvenkinyje ar patvenktame ežere norint išvengti kylančios grėsmės ar sumažinti galimus padarinius. Taip pat leidimas nereikalingas akvakultūros tvenkinių vandens lygio pažeminimui ar jų išleidimui, išskyrus atvejus, kai akvakultūros tvenkiniai įrengti upių vagose.
Kokiais laikotarpiais vandens lygio pažeminimas tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose yra draudžiamas?
Vandens lygis tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose negali būti žeminamas kasmet nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d., išskyrus tvenkinius, kurie įrengti upėse, įrašytose į upių ir ežerų, priskiriamų arba potencialiai galimų priskirti lašišiniams vandens telkiniams, sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 362 „Dėl vandens telkinių suskirstymo“ (toliau – lašišiniai vandens telkiniai), kuriuose vandens lygis negali būti žeminamas nuo lapkričio 1 d. iki birželio 15 d. Šio punkto ribojimai netaikomi, kai būtina nedelsiant pažeminti vandens lygį dėl tvenkinio ar patvenkto ežero ir jo hidrotechninių statinių labai blogos (avarinės) būklės turint hidrotechninio statinio techninės būklės apžiūros aktą arba gelbėjimo darbų ar ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimą pažeminti vandens lygį tvenkinyje ar patvenktame ežere.
Kaip elgtis su tvenkinių ar patvenktų ežerų žuvų ištekliais žeminant vandens lygį tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose?
1. Žeminant vandens lygį tvenkinyje ar patvenktame ežere, žuvys praleidžiamos į žemutinį bjefą arba perkeliamos ir (ar) panaudojamos įveisimui vadovaujantis Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 3D-354/D1-303 „Dėl Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklių patvirtinimo“.
2. Žuvis išgaudyti leidžiama, kai iš tvenkinio ar patvenkto ežero išleidžiamas visas vanduo ir (arba) žuvys išgaudomos norint jas apsaugoti ir turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotą specialiosios žvejybos leidimą, išduotą prieš pradedant vykdyti vandens lygio pažeminimo darbus turint leidimą pažeminti vandens lygį.
Koks teisės aktas reglamentuoja Specialiosios žvejybos leidimų išdavimo tvarką ir kokia įstaiga išduoda šiuos leidimus
Specialiosios žvejybos leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja Specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-331 „Dėl Specialiosios žvejybos vidaus vandenyse tvarkos aprašo patvirtinimo“. Specialiosios žvejybos leidimus paviršiniuose vandens telkiniuose išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.
Kokius dokumentus asmuo, norintis gauti leidimą pažeminti vandens lygį tvenkinyje ar patvenktame ežere, turi pateikti Agentūrai?
Asmuo, norintis gauti leidimą pažeminti vandens lygį tvenkinyje ar patvenktame ežere, Agentūrai turi pateikti:
1. Aprašo 1 priede nurodytos formos prašymą;
2. Tvenkinio ar patvenkto ežero ir jo hidrotechninių statinių nuosavybės teisę, valdymą ar teisėtą disponavimą (nuomos, panaudos ar kt. sutarčių pagrindu) patvirtinančius dokumentus;
3. Sutikimus dėl vandens lygio pažeminimo: tvenkinio ar patvenkto ežero savininko ar valdytojo; hidrotechninių statinių savininko ar valdytojo; tvenkinio ar patvenkto ežero žvejybos ploto naudotojo; vandens naudotojo, išgaunančio vandenį iš tvenkinio ar patvenkto ežero ir turinčio taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, arba įregistruoto paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše Vandens įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka (toliau – vandens naudotojas). Sutikimai neprivalomi, kai pateikiami hidrotechninio statinio techninės būklės apžiūros dokumentai, kuriuose hidrotechninių statinių būklė įvertinta kaip labai bloga pagal statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017) nurodytus kriterijus;
4. Tvenkinio ar patvenkto ežero vandens lygio pažeminimo būtinumą pagrindžiančius dokumentus: hidrotechninių statinių (hidroelektrinės, užtvankos, žuvų pralaidos, krantinės, aptekėjimo kanalo ar pan.) statybos, rekonstravimo, griovimo projektą (statinio projektą) ir statybą leidžiantį dokumentą, tvarkybos darbų projektą ir leidimą atlikti tvarkybos darbus (jeigu hidrotechniniai statiniai registruoti
Kultūros vertybių registre ir planuojama atlikti jų tvarkybos darbus), hidrotechninio statinio techninės būklės apžiūros dokumentus, išvardytus statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017, arba tvenkinio ar patvenkto ežero tvarkymo darbų projektą, parengtą vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, arba kitus dokumentus;
5. Žuvų išteklių tyrimų vidaus vandenyse tvarkos aprašo, pavirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. D1-767 „Dėl Žuvų išteklių tyrimų vidaus vandenyse tvarkos aprašo pavirtinimo“, 5 punkte išvardytų asmenų rekomendacijomis pagrįstą informaciją apie žuvų apsaugos, išgaudymo, perkėlimo ir atkūrimo priemones. Jeigu planuojama išleisti visą tvenkinio arba patvenkto ežero vandenį, būtina pateikti informaciją apie išgaudytų žuvų perkėlimo vietą, planuojamas taikyti priemones, kad būtų išvengta neteisėto žuvų išgaudymo, žuvų dusimo, kritimo;
6. Informacijos ar raštų, išsiųstų tvenkinio ar patvenkto ežero ir hidrotechninių statinių savininkams, valdytojams ir (ar ) naudotojams, kuriais informuojama apie planuojamus vandens lygio žeminimo darbus nustačius labai blogą hidrotechninių statinių techninę būklę, kopijas (Aprašo 12.3 papunktyje nurodytu atveju, kai nereikalaujama sutikimų).
Per kokį laikotarpį išduodamas leidimas pažeminti vandens lygį tvenkinyje ar patvenktame ežere?
Leidimas išduodamas per 20 darbo dienų nuo visų Aprašo 12 punkte nurodytų dokumentų, Reikalingų pateikti Agentūrai, pateikimo dienos.
Jeigu Agentūra priima sprendimą neišduoti leidimo, raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas elektroniniu būdu apie tai informuoja prašymą išduoti leidimą pateikusį asmenį nurodydama sprendimo motyvus.
Kokioms institucijoms Agentūra privalo teikti derinti fizinių ar juridinių asmenų pateiktus dokumentus dėl vandens lygio pažeminimo tvenkinyje ar patvenktame ežere ir per kokį laikotarpį šios institucijos išnagrinėja dokumentus ir pateikia savo išvadas Agentūrai?
Asmenų pateikti dokumentai dėl vandens lygio tvenkinyje ar patvenktame ežere teikiami derinti:
1. saugomų teritorijų direkcijai, atsakingai už atitinkamos saugomos teritorijos ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos apsaugą, jei tvenkinys ar patvenktas ežeras arba jo dalis patenka į valstybės saugomą teritoriją ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, išskyrus atvejus, kai į Agentūrą kreipiasi pati saugomų teritorijų direkcija;
2. savivaldybės administracijai, jei tvenkinys ar patvenktas ežeras yra savivaldybės draustinyje, išskyrus atvejus, kai į Agentūrą kreipiasi savivaldybė;
3. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atitinkamam teritoriniam padaliniui, kai tvenkinys ar patvenktas ežeras arba jo dalis yra valstybinių kultūrinių rezervatų, istorinių nacionalinių parkų, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonoje;
4. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, jei tvenkinyje ar patvenktame ežere ar jų artimoje aplinkoje aptinkama saugomų rūšių.
Nurodytos institucijos išnagrinėja pateiktus dokumentus ir pateikia savo išvadas Agentūrai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų iš Agentūros gavimo dienos. Institucijų pateiktos išvados įrašomos į leidimą pažemint vandens lygį.
Kokie reikalavimai nustatyti asmenims, gavusiems leidimą pažeminti vandens lygį tvenkinyje ar patvenktame ežere?
Leidimą gavęs asmuo privalo:
1. Ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vandens lygio pažeminimo darbų pradžios informuoti visuomenę apie vandens lygio pažeminimo darbų priežastis ir terminus spaudoje, taip pat paskelbti pranešimus savivaldybės arba seniūnijos interneto svetainėje ir (ar) skelbimų lentose;
2. Ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas apie tikslų vandens lygio pažeminimo laiką informuoti raštu arba elektroniniu būdu, pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu – AAD, leidimą derinusias institucijas, tvenkinio ar patvenkto ežero ir jų hidrotechninių statinių savininkus, valdytojus ar naudotojus, tvenkinyje ar patvenktame ežere turinčius leidimą naudoti žvejybos plotą asmenis, vandens naudotojus;
3. Vandens lygio pažeminimo darbų vykdymo metu organizuoti žuvų apsaugą siekiant išvengti neteisėto žuvų išgaudymo, žuvų dusimo, kritimo, įgyvendinti leidime pažeminti vandens lygį nurodytas žuvų perkėlimo, išgaudymo priemones;
4. Vykdant vandens lygio pažeminimo darbus ir atstatant vandens lygį tvenkinyje ar patvenktame ežere, šių vandens telkinių žemutiniame bjefe turi būti užtikrinamas vandens debitas, nustatytas pagal Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-382 „Dėl Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
5. Leidime nustatytus vandens lygio pažeminimo darbus galima pradėti tik dalyvaujant AAD atstovui;
6. Vandens lygį pažeminus iki leidime nurodytos altitudės, kad šis vandens lygis būtų palaikomas leidime nurodytu laikotarpiu. Vandens lygį iki NPL galima atstatyti tik užbaigus visus leidime įrašytus darbus;
7. Atstačius tvenkinyje ar patvenktame ežere vandens lygį iki NPL, turi būti įgyvendintos leidime įrašytos planuojamos žuvų įveisimo priemonės. Privačiuose tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose žuvų įveisimo priemones taiko ir jas vykdo savo lėšomis šių vandens telkinių savininkai.
Kokios institucijos informuojamos apie išduotą leidimą dėl vandens lygio žeminimo tvenkinyje ar patvenktame ežere?
Agentūra išduoto leidimo kopiją per 5 darbo dienas pateikia Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
Kada laikoma, kad vandens lygio pažeminimo darbai tvenkinyje ar patvenktame ežere įvykdyti?
Vandens lygio pažeminimo darbų vykdymo pabaiga – data, kai vandens telkinio lygis po vykdytų vandens lygio pažeminimo darbų atstatomas iki NPL, arba data, kai išleidžiamas visas tvenkinio ar patvenkto ežero vanduo – tais atvejais, kai numatomas hidrotechninio statinio demontavimas ir vandens lygis tvenkinyje ar patvenktame ežere nebus atstatomas.
Pagal nuo 2023-01-01 įsigaliojusį teisinį reglamentavimą, paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos turi būti nustatomos vadovaujantis žemėlapiu ir (ar) schema, kuriuose nustatomos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos. Kol šie dokumentai nepatvirtinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022-09-02 įsakymo Nr. D1-293 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymo Nr. 540 „Dėl Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ preambulės 2.2 papunkčio nuostatomis, paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos negali būti koreguojamos ar tikslinamos ir turi būti paliekamos tokios pat, kaip patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) žemės valdos projektuose arba statinių projektuose, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas.
Iki 2023-01-01 teisės aktų nustatyta tvarka pradėti rengti teritorijų dokumentai baigiami rengti pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos galiojusį paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo teisinį reguliavimą.
Atnaujinta: 2024-02-23
Rengiant detaliuosius planus netoli paviršinių vandens telkinių, pasitikslinkite, ar planuojama teritorija nepatenka į potvynių grėsmės teritorijas. Potvynių grėsmės rizikos teritorijos yra nustatytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. D1-655 „Dėl potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose patvirtinimo“. Interaktyvus žemėlapis skelbiamas Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje, nuorodą rasite čia: https://experience.arcgis.com/experience/7f2d4ca0c74c4857a0620967e530fa4d
Rengiant detaliuosius planus potvynių grėsmės teritorijos turi būti pažymėtos vadovaujantis šiais patvirtintais žemėlapiais ir planuojamai teritorijai turi būti nustatytos atitinkamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo VI skyriaus dešimto skirsnio nuostatos. Naujos statybinės zonos negali būti planuojamos teritorijoje, kol tai teritorijai taikomos didelės tikimybės potvynių grėsmės specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Atnaujinta: 2024-02-23
Priklausomųjų želdynų normos sklype nustatomos vadovaujantis Priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 „Dėl Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimais. Tvarkos apraše nustatyta želdynų norma gamtinio karkaso stipriai pažeisto (degraduoto) geoekologinio potencialo teritorijose taikoma tik tai sklypo daliai, kuri vadovaujantis bendruoju planu patenka į gamtinio karkaso stipriai pažeisto (degraduoto) geoekologinio potencialo teritorijas, todėl rengiamo teritorijų planavimo dokumento brėžiniuose turi būti aiškiai pažymėtos gamtinio karkaso stipriai pažeisto (degraduoto) geoekologinio potencialo ribos sklype, nurodytas jų užimamas plotas planuojamoje teritorijoje ir pateikti priklausomųjų želdynų plotų skaičiavimai.
Atnaujinta: 2024-02-23
Vadovaujantis Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-294 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.2.2 papunkčio nuostatomis Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra) išduoda teritorijų planavimo sąlygas savivaldybės ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentui, kai tai numatyta specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse. Atsižvelgiant į tai, kad Inžinerinės infrastruktūros vystymo (elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1-10/D1-61 „Dėl Inžinerinės infrastruktūros vystymo (elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 26 punkte nenumatyta, jog Agentūra teikia planavimo sąlygas vietovės ar savivaldybės lygmens inžinerinės infrastruktūros vystymo planams, Agentūra neišduoda teritorijų planavimo sąlygų ir nederina vėjo ir/ar saulės elektrinių išdėstymo specialiųjų planų.
Atnaujinta: 2024-02-23
Tais atvejais kai teritorija, kurioje planuojamas projekto įgyvendinimas, bus susijusi su įsteigtomis ar potencialiomis „Natura 2000“ teritorijomis ar artima joms aplinka, o planuojama ūkinė veikla neįtraukta į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 priedus, statytojas (užsakovas) privalo kreiptis į saugomų teritorijų direkciją, kurios administruojamoje teritorijoje yra įsteigta Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija, arba kuriai tokios teritorijos priskirtos vertinimui Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu, dėl poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo. Reikšmingumas nustatomas rengiant statinio projektą ir pateikiamas statinio projekto bendrojoje dalyje.
Atnaujinta: 2024-02-23
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 271 straipsnio 7 dalimi Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra) tikrina statinių projektus, kai statinio statyba arba statiniuose planuojama vykdyti ūkinė veikla patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) taikymo sritį. Agentūra tikrina:
1) ar PAV įstatymo nustatyta tvarka atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo arba poveikio aplinkai vertinimas ir ar yra galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau – atrankos išvada), arba galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai (toliau – sprendimas);
2) kai planuojamai ūkinei veiklai atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, – ar statinio projektas atitinka atrankos išvadoje nurodytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuotos atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti ir (ar) užkirsti jam kelią, arba
3) kai planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas, – ar statinio projektas atitinka sprendime nurodytą veiklos mastą, fizines ir technines charakteristikas, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, jį sumažinti, atkurti tai, kas pažeista, ir (ar) jį kompensuoti.
Atnaujinta: 2024-02-23
Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektas – valstybės institucija arba savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, nagrinėjantys ir vertinantys poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, pagal kompetenciją teikiantys išvadas ir dalyvaujantys planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese.
Pagal PAV įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, poveikio aplinkai vertinimo subjektai yra:
· savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;
· sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos;
· vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už gaisrinę ir civilinę saugą;
· kultūros ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą;
· aplinkos ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį valstybės saugomoms teritorijoms, įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas; Vyriausybės tvirtinamame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžtoms ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijoms ir ypač raiškiems kraštovaizdžio kompleksams; saugomų rūšių radavietėms ar augavietėms;
· Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, kai planuojama ūkinė veikla susijusi su branduolinės energetikos objektais;
· kitos valstybės institucijos, įtrauktos į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;
· šio punkto a papunktyje nenurodytas (-i) savivaldybės (-ių) meras (-ai) ar jo (jų) įgaliotas (-i) savivaldybės administracijos direktorius (-iai), įtrauktas (-i) į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka
Pagal PAV įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatas, poveikio aplinkai vertinimo subjektai pagal kompetenciją:
· nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir šių pasiūlymų įvertinimą;
· nagrinėja ir vertina poveikio aplinkai vertinimo dokumentus;
· teikia motyvuotas išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, PAV įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka dalyvauja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese.
Pagal PAV įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatas, poveikio aplinkai vertinimo subjektai, teikia išvadas:
· sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos – dėl planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, galimo poveikio visuomenės sveikatai;
· kultūros ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą, – nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje dėl galimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio nekilnojamajam kultūros paveldui;
· vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už gaisrinę ir civilinę saugą, – dėl planuojamos ūkinės veiklos vykdymo metu galimų įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų, numatomų priemonių joms išvengti ar sušvelninti ir padariniams likviduoti;
· aplinkos ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos – dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio valstybės saugomoms teritorijoms, įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas; Vyriausybės tvirtinamame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžtoms ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijoms ir ypač raiškiems kraštovaizdžio kompleksams; saugomų rūšių radavietėms ar augavietėms;
· savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius – dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai, atsižvelgdamas į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, galimybes pagal teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus juos keisti, galimą poveikį savivaldybės įsteigtoms saugomoms teritorijoms ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą vykdomos savivaldybės aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenis.
Atnaujinta: 2024-02-23
Vadovaujantis PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunkčiu, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statybai (kai objekto ir jo priklausinių užimamas plotas didesnis kaip 1 ha).
Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinybę pagal PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunktį lemia urbanistinio objekto pobūdis ir objekto bei jo priklausinių užimamas plotas.
Sąvoka „užimamas plotas“
Planuojamos ūkinės veiklos užimamas plotas apima bendrą urbanistinio objekto teritorijos plotą, įskaitant užstatomą plotą ir neužstatomą plotą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, „užstatomą plotą“ sudaro ne tik pastato plotas, bet ir susijusių inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, kanalų), kitų statinių, kurie nėra pastatai, ir statinių priklausinių plotai. Kitaip tariant „užimamas plotas“ = „užstatomas plotas“ (pastatas + inžinerinis statinys + kitas statinys, kuris nėra pastatas + statinių priklausiniai + keliai ir gatvės, šaligatviai, pėsčiųjų takai, dviračių takai, aikštelės) + „neužstatomas plotas“ (teritorijos dalis, kurioje įrengtos arba įrengiamos bet kokios dirbtinės dangos, arba atliekami nedirbtinės žemės dangos pakeitimai). „Užimamas plotas“ nebūtinai sutampa su žemės sklypo, kuriame planuojama ūkinė veikla plotu.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir tai, kad planuojamos ūkinės veiklos metu bus užimamas didesnis kaip 1 ha plotas, prekybos ir administracinės paskirties pastatų su bendra stovėjimo aikštele statyba atitinka PAV įstatymo 2 priedo 10.2. papunktį ir tokiai veiklai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo.
Atnaujinta: 2024-02-23
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkto nuostatomis atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo neatliekama saulės šviesos energijos elektrinių statybai. Poveikio aplinkai vertinimas saulės šviesos energijos elektrinių statybai atliekamas tik tuo atveju, kai jis privalomas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą – planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai aplinkos ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad šis poveikis aplinkai gali būti reikšmingas.
Saulės šviesos energijos elektrinės planuojamos, statomos ir eksploatuojamos laikantis aplinkos ministro nustatytų aplinkosauginių reikalavimų (su minėtais reikalavimais galite susipažinti paspaudę šią nuorodą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e6009fc063e311edbc04912defe897d1)
Atnaujinta: 2024-02-23
Nuo 2023-01-01 pasikeitus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) nuostatoms, nustatyti papildomi reikalavimai poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi atitikti ne tik keliamus išsilavinimo reikalavimus, bet ir būti nepriekaištingos reputacijos bei turėti atitinkamą darbo patirtį. Vadovaujantis PAV įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) fizinis asmuo:
a) būti nepriekaištingos reputacijos. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas fizinis asmuo, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą ir (ar) per pastaruosius 5 metus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka buvo baustas už neteisingos informacijos, reikalingos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti arba poveikio aplinkai vertinimo programai patvirtinti, arba sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos priimti, pateikimą;
b) turėti aukštąjį išsilavinimą srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką;
c) turėti ne mažesnę kaip vienų metų darbo patirtį srityje, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką;
2) juridinis asmuo:
a) būti nepriekaištingos reputacijos. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas juridinis asmuo, kuris per pastaruosius 5 metus Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka buvo baustas už neteisingos informacijos, reikalingos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti arba poveikio aplinkai vertinimo programai patvirtinti, arba sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos priimti, pateikimą; ir (ar) juridinis asmuo, kurio vadovas ir (ar) specialistai nelaikomi nepriekaištingos reputacijos vadovaujantis šios dalies 1 punkto a papunkčiu kaip fiziniai asmenys;
b) turėti specialistų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką;
c) turėti specialistų, turinčių ne mažesnę kaip vienų metų darbo patirtį srityje, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką.
Atnaujinta: 2024-06-27
Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 11.18. papunkčio taikymas yra tinkamas, kai planuojama ūkinė veikla atitinka šias sąlygas: planuojama ūkinė veikla neįtraukta į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ir 2 priedus, planuojamos ūkinės veiklos užimamas plotas (bendras planuojamos ūkinės veiklos teritorijos plotas, įskaitant ir užstatomą ir neužstatomą plotą) siekia ar viršija 1 ha, žemės, kurioje numatoma vykdyti planuojamą gamybos, pramonės ar sandėliavimo ūkinę veiklą, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, o veikla bus vykdoma pramonės ar kitokio verslo tikslais suformuotoje teritorijoje, kuri skirta bendram naudojimuisi įmonėms, sudarančioms eksploatacinį ar funkcinį vienetą (pvz. laisvojoje ekonominėje zonoje – pramoniniame parke su įrengta infrastruktūra).
Atnaujinta: 2024-02-23
Vėjo elektrinių poveikis paukščiams ir šikšnosparniams vertinamas vadovaujantis Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-406 „Dėl Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo patvirtinimo“, nuostatomis.
Atnaujinta: 2024-02-23
Vadovaujantis Vyriausybės nutarimo 2 punkto nuostatomis, Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra) yra įgaliota Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka vykdyti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo (toliau – PAV įstatymas) nustatytas atsakingosios institucijos funkcijas. Agentūros nuostatų 10.2.24 papunktyje nustatyta, kad Agentūra koordinuoja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus bei priima atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo ar sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos (toliau – PŪV) poveikio aplinkai.
Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas (toliau – PAV dokumentų rengėjas) atlieka PŪV poveikio aplinkai vertinimą ir parengia poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą (toliau – ataskaita). Ataskaita – pagrindinis poveikio aplinkai vertinimo dokumentas, kuriame pateikiami PŪV poveikio aplinkai nustatymo, prognozavimo ir apibūdinimo duomenys ir vertinimo rezultatai. PAV dokumentų rengėjas, parengęs ataskaitą, organizuoja viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita.
Agentūra, gavusi informaciją apie parengtą ataskaitą, vadovaujantis PAV įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo (toliau – Visuomenės informavimo tvarkos aprašas) 27.1 papunkčiu informuoja visuomenę apie galimybes susipažinti su ataskaita ir teikti pasiūlymus, dalyvauti viešame visuomenės supažindinime su ataskaita ir paskelbia visuomenei informaciją apie parengtą ataskaitą Agentūros interneto svetainėje: www.aaa.lrv.lt nuorodoje Veiklos sritys > Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) > 2024 metai > 12. 2024 m. Informacija apie parengtas planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitas.
Informuojame, kad Visuomenės informavimo tvarkos aprašo 29 punkto nuostatomis, Informacijoje apie parengtas planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitas (Informacijoje apie viešą visuomenės supažindinimą su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita) turi būti nurodyta atsakingoji institucija Agentūra ir PAV dokumentų rengėjas/ai adresai ir rekvizitai, nurodytas pasiūlymų teikimo terminas. Taigi visuomenė pagal kompetenciją teikia savo siūlymus, pastabas nurodytiems asmenims.
Vadovaujantis Visuomenės informavimo tvarkos aprašo 37 punkto nuostatomis, PAV dokumentų rengėjas suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, gautus iš Agentūros ir tiesiogiai iš suinteresuotos visuomenės atstovų, turi užregistruoti pagal Visuomenės informavimo tvarkos aprašo 2 priede nustatytą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų registracijos formą, prireikus patikslinti PAV ataskaitą ir kartu su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi parengti suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą užpildydamas Visuomenės informavimo tvarkos aprašo 3 priede nustatytą formą. Pasiūlymai įvertinami nurodant, ar jie priimti, priimti iš dalies, ar atmesti. Pateikiama informacija, kaip atsižvelgta į priimtą pasiūlymą. Atmetant ar iš dalies atmetant pasiūlymą, turi būti pateikiami pasiūlymo atmetimo ar dalinio atmetimo motyvai. Suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimas turi būti įtrauktas į poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos priedą apie visuomenės informavimą ir dalyvavimą poveikio aplinkai vertinimo procedūrose.
Agentūra, gavusi nagrinėti ataskaitą, informuoja visuomenę apie galimybes susipažinti su ataskaita ir teikti pasiūlymus bei paskelbia visuomenei informaciją apie gautą nagrinėti ataskaitą Agentūros interneto svetainėje: www.aaa.lrv.lt nuorodoje Veiklos sritys > Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) > 2024 metai > 6. 2024 m. Informacija apie gautas planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitas.
Informacijoje apie gautas planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitas (pranešime) nurodytas pasiūlymų teikimo terminas – 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos. Pasiūlymai, gauti pasibaigus nustatytam terminui, nenagrinėjami.
Vadovaujantis PAV įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, Agentūra gavusi, išnagrinėjusi ir įvertinusi ataskaitą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir šių pasiūlymų įvertinimą, remdamasi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis dėl ataskaitos ir PŪV poveikio aplinkai, įvertina ar PŪV atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir priims sprendimą dėl PŪV poveikio aplinkai.
Atnaujinta: 2024-06-27
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai
1) planuojama ūkinė veikla įrašyta į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priede nurodytą ūkinės veiklos rūšių sąrašą;
2) planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą;
3) planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai aplinkos ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad šis poveikis aplinkai gali būti reikšmingas;
4) planuojamos ūkinės veiklos, įrašytos į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedą, organizatorius nusprendžia pradėti poveikio aplinkai vertinimą neatliekant atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros atliekamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. D1-885 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintais keturiais tvarkos aprašais: Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašas, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimo tvarkos aprašas, Planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašas, Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašas.
Atnaujinta: 2024-02-23
Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama kai planuojama ūkinė veikla yra įrašyta į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priede nurodytą ūkinės veiklos rūšių sąrašą.
Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros atliekamos vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-845 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis.
Atnaujinta: 2024-02-23