Baltijos jūra – pokyčių jūra

Data

2022 06 08

Įvertinimas
0
Social Media Graphic 3.png

Generalinė Asamblėja birželio 8-ąją paskelbė Pasaulio vandenynų diena. Net apie 70% mūsų planetos paviršiaus dengia vanduo. Tačiau ši diena skirta ne tik pasigrožėti vandenyno gyvūnija ir jame slypinčiais gamtos turtais, bet ir informuoti visuomenę apie žalingą žmogaus įtaką pasaulio vandenynams.

Kasmet į vandenynus patenka milijonai tonų plastiko bei kitų atliekų, intensyvi pramoninė veikla kenkia vandenynų biologinei įvairovei, ilgainiui neigiama žmogaus veiklos įtaka sukelia ir neišvengiamus klimato kaitos pokyčius.

Lietuvos krantus skalaujanti Baltijos jūra yra Atlanto vandenyno baseinui priklausanti vidinė jūra. Baltijos jūros ekosistema neabejotinai susiduria su klimato kaita, nors dažnai ir sudėtinga vykstančius pokyčius tiesiogiai susieti su klimato kaitos reiškiniais.

Helsinkio komisija parengė ataskaitą „Klimato kaitos faktai. 2021“, kurioje aprašomos 34-ių rodiklių kaitos tendencijos ir prognozės. 

Ataskaitoje išskirti ir analizuojami šie rodikliai:

1. Tiesioginiai su klimato kaita susiję rodikliai (oro ir vandens  temperatūros, ledo dangos, vandens lygio, pH, bangų režimo ir kt. pokyčiai);

2. Netiesioginiai rodikliai:

  • ekosistemos rodikliai (pvz., deguonies kiekis vandenyje, gyvųjų organizmų pasiskirstymas ir vislumas ir t.t.);
  • žmogaus naudojimosi jūra rodikliai (vėjo jėgainės jūroje, laivyba, turizmas, žvejyba ir t.t. ).  

Keletas įdomių faktų apie Baltijos jūros pokyčius:

  • Oro temperatūros kilimas yra tiesioginis atsakas į didėjančią šiltnamio dujų emisiją. Didėjant oro temperatūrai, kyla ir vandens temperatūra. Vidutinė Baltijos jūros paviršiaus temperatūra didėjo +0,59oC/per dešimtmetį 1990-2018 m. periodu, kai 1856-2005 m. periodu tas didėjimas buvo ne toks žymus – iki +0,06oC/per dešimtmetį.
  • Šiauriniuose Baltijos jūros regionuose ledas susiformuoja kiekvieną žiemą, tuo tarpu pietinėje dalyje jis pasitaiko epizodiškai. Per pastaruosius daugiau kaip 100 metų žiemos regione pasidarė švelnesnės, ledo periodas trumpesnis (pvz., ledo periodo trukmė Suomijos įlankoje sumažėjo 41 diena), o didžiausias plotas, padengtas ledu, sumažėjo apie 30% (6700 km2 per dešimtmetį).
  • Vidutinis metinis upių nuotėkis į Baltijos jūrą reikšmingai nesikeitė 500 metų, tačiau pastaruoju metu didėjo nuotėkis žiemos periodu ir mažėjo pavasario metu.
  • Dėl didėjančios CO2 koncentracijos atmosferoje ir CO2 mainais su paviršiniu jūros vandeniu, mažėja vandens pH (rūgštėja vanduo).
  • Vidutinis jūros lygis XX amžiuje kilo 1-2 mm per metus. Dabar matuojama, kad jūros vandens lygis kyla 3-4 mm per metus. Pavyzdžiui, Stokholme, jūros lygis nuo 1886 iki 2009 metų pakilo apie 20 cm.

Ataskaitą tikimasi atnaujinti kas 7 metus.

Plačiau susipažinti su ataskaita galima čia.