Europos aplinkos agentūra: ES artėja prie 2030 m. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslų, tačiau pažangą būtina spartinti
Europos Sąjunga (ES) ir toliau juda tinkama kryptimi, siekdama įgyvendinti 2030 m. klimato politikos tikslus. Tai rodo naujausia Europos aplinkos agentūros (EAA) paskelbta metinė pažangos apžvalga. Remiantis preliminariais duomenimis, 2025 m. ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis sumažėjo 1,6 proc. Tačiau grynojo ŠESD kiekio mažėjimo tempas sulėtėjo. Tai rodo, kad norint iki 2030 m. grynąjį išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 55 proc., itin svarbu visapusiškai įgyvendinti ES ir nacionaliniu lygmenimis numatytas klimato kaitos švelninimo priemones.
EAA ataskaitoje „Europos tendencijos ir prognozės“ (Trends and Projections in Europe) pabrėžiama, kad siekiant ES 2030 m. klimato politikos tikslo svarbiausia tampa nebe pasirinkta kryptis, o veiksmingas numatytų priemonių įgyvendinimas. Prognozuojama, kad įgyvendinus papildomas suplanuotas politikos priemones, iki 2030 m. ES grynasis išmetamas ŠESD kiekis bus 54 proc. mažesnis nei 1990 m. Taigi ES priartėtų prie teisiškai privalomo tikslo išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 55 proc.
Vis dėlto tam, kad numatytos priemonės duotų realių rezultatų, būtina jas įgyvendinti laiku ir visa apimtimi. Siekiant nustatyto tikslo, per ateinančius penkerius metus sektoriuose, kuriems taikomas Pastangų pasidalijimo reglamentas, išmetamųjų teršalų kiekį reikės sumažinti tiek, kiek iš viso pavyko sumažinti per ankstesnius du dešimtmečius. Ypač sudėtinga pažangą užtikrinti transporto, pastatų ir žemės ūkio sektoriuose, kuriuose išmetamųjų teršalų mažinimas labai priklauso nuo gyventojų elgsenos pokyčių ir namų ūkių investicinių sprendimų.
Išmetamųjų teršalų mažinimas teikia ir platesnę naudą
2025 m. ES grynasis išmetamas ŠESD kiekis, patenkantis į Europos klimato teisės akto taikymo sritį, buvo 39 proc. mažesnis nei 1990 m. Tai patvirtina, kad ES padarė reikšmingą pažangą, kurią lėmė energetikos sistemos pertvarka, technologinės inovacijos ir visuomenės pokyčiai.
Per tą patį laikotarpį ES bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 74 proc., o gyventojų skaičius – 8 proc. Šie duomenys rodo, kad ilgalaikis ekonomikos ir gyventojų skaičiaus augimas gali būti suderinamas su reikšmingu išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu.
Kartu klimato politikos, energetinio saugumo ir konkurencingumo tikslai tampa vis glaudžiau susiję. Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas tampa būtina ilgalaikio Europos ekonomikos atsparumo ir pramonės konkurencingumo stiprinimo sąlyga.
Preliminariais 2025 m. duomenimis, žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sektoriuje grynasis anglies dioksido absorbavimas, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 25 mln. tonų CO₂ ekvivalento. Pramonės sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis taip pat reikšmingai sumažėjo – 15 mln. tonų CO₂ ekvivalento, palyginti su 2024 m.
Tačiau vidaus transporto ir pastatų sektoriuose išmetamas ŠESD kiekis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo atitinkamai 0,3 proc. ir 0,8 proc. Šiuose sektoriuose atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas vis dar atsilieka: transporto sektoriuje jie sudaro 12 proc., o pastatų sektoriuje – 27 proc. bendrojo galutinio energijos suvartojimo. Tuo tarpu elektros energijos gamybos sektoriuje atsinaujinantieji energijos ištekliai sudaro 50 proc.
Anglies dioksido apmokestinimas ir toliau skatina mažinti išmetamųjų teršalų kiekį
Nuo 2005 m. metinis bendro ES išmetamo ŠESD kiekio mažėjimo tempas padidėjo daugiau nei dvigubai. Tai atspindi stiprėjančią klimato politiką ir didėjančią ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) įtaką.
Sektoriuose, kuriems taikoma ES ATLPS, išmetamųjų teršalų kiekis mažėjo gerokai sparčiau nei sektoriuose, kuriuose išmetamųjų teršalų mažinimas daugiausia reguliuojamas nacionalinėmis priemonėmis pagal Pastangų pasidalijimo reglamentą.
Tolesniam perėjimui prie klimatui neutralios ekonomikos būtini spartesni pokyčiai
Ataskaitoje pabrėžiama, kad tolesnė Europos pažanga pereinant prie klimatui neutralios ekonomikos vis labiau priklausys nuo spartesnio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo transporto, pastatų, žemės ūkio ir pramonės sektoriuose. Šiuose sektoriuose pažanga iki šiol buvo lėtesnė nei elektros energijos gamybos sektoriuje.
Šios tendencijos rodo, kad norint pasiekti ES 2030 m. klimato politikos tikslą, būtina tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis įgyvendinti papildomas politikos priemones, skirtas sektoriams, kuriems taikomas Pastangų pasidalijimo reglamentas.
Papildoma informacija
Europos Sąjunga siekia tapti pirmuoju pasaulyje klimatui neutraliu žemynu. 2021 m. priimtame ir 2026 m. iš dalies pakeistame Europos klimato teisės akte nustatyti teisiškai privalomi tikslai: iki 2030 m. grynąjį išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 55 proc., o iki 2040 m. – 90 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ir ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti klimato neutralumą.
EAA ataskaitoje „Europos tendencijos ir prognozės“ analizuojamos istorinės tendencijos, naujausia pažanga ir ateities prognozės, susijusios su klimato kaitos švelninimu mažinant išmetamą ŠESD kiekį, didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir gerinant energijos vartojimo efektyvumą.
Ataskaita parengta remiantis 27 ES valstybių narių, penkių EAA valstybių narių ir devynių Energijos bendrijos susitariančiųjų šalių pateiktais duomenimis.
EAA ataskaita taip pat naudojama rengiant Europos Komisijos klimato politikos veiksmų pažangos ataskaitą. Joje vertinama ES ir kiekvienos valstybės narės pažanga siekiant išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų, analizuojami faktiniai (istoriniai) ir prognozuojami išmetamųjų teršalų kiekiai.
Europos Komisijos ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie įvairias klimato politikos sritis, ES teisėkūros pažangą, klimato kaitos finansavimą ir prisitaikymą prie klimato kaitos.
Ataskaitą galite atsisiųsti čia.
Atnaujinimo data: 2026-11-09
Taip pat skaitykite:
Priimtas sprendimas dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo poveikio aplinkai
Artėja Vėlinės: prisimindami išėjusius nepamirškime ir aplinkos
Agentūra nenustato žemės savininkams taikomo žemės mokesčio
Aplinkos ministerija paskelbė konkursą Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pareigoms užimti