Lietuvos ūkio sektorių vystymosi prognozės 2030 metams

Data

2022 07 19

Įvertinimas
0
CO2 cover.png

Lietuvai judant klimato neutralumo linkme, šiuo metu atnaujinamas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas (NEKSVP). Aplinkos apsaugos agentūroje įsteigtas Aplinkos būklės analitikos centras prisideda prie šio plano rengimo prognozuodamas ūkio sektorių vystymąsi ir atlikdamas kiekvienos NEKSVP politikos ir priemonių poveikio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir oro teršalų kiekiui vertinimą.

Šiuo metu centras jau yra sudaręs ūkio sektorių (energetikos, transporto, pramonės, žemės ūkio ir atliekų) vystymosi prognozes, jei nebūtų taikoma ŠESD išmetimus mažinanti politika ir priemones bei prognozes, kuriose įtrauktas esamos politikos ir priemonių poveikis.

Gauti rezultatai rodo, kad iš penkių ūkio sektorių tik atliekų tvarkymo sektoriuje esamos politikos ir priemonių pakanka Klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatytiems tikslams pasiekti (1 pav.). Prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje iš viso susidarys apie 12 mln. tonų ŠESD CO2 ekvivalentu. Tai yra 6% mažiau nei 2005 m., nuo kurių skaičiuojami nacionaliniai ir tarptautiniai įsipareigojimai.

 

1 pav. ŠESD mažinimo tikslai sektoriams.

 

Transporto sektorius

 

Prognozuojama, kad 2030 m. transporto sektoriuje sėkmingai įgyvendinus visą esamą politiką ir priemones išmetamų ŠESD kiekis bus 21% didesnis nei 2005 m., nors numatyta šio sektoriaus ŠESD kiekį sumažinti 14% lyginant su 2005 m. Transporto sektoriaus prognozuojamo ŠESD kiekio atotrūkis nuo siekiamų tikslų yra didžiausias tarp visų sektorių, kurį galima paaiškinti toliau augančiu krovininių bei keleivinių transporto priemonių augimu. Pastebime spartėjantį elektra varomų transporto priemonių skaičiaus didėjimą, tačiau tokių transporto priemonių skaičiaus prognozės vis dar išlieka labai neapibrėžtos dėl mažos elektra varomų transporto priemonių pasiūlos antrinėje rinkoje, kurioje vyksta daugiausiai sandorių Lietuvoje. Prognozuojama, kad lengvųjų automobilių skaičius Lietuvoje 2030 m. bus didesnis nei 1,6 mln. ir toliau augs, o dėl mažėsiančio gyventojų skaičiaus vienam vairuotojo pažymėjimą turinčiam gyventojui teks daugiau nei 1 automobilis, t. y. daugės gyventojų, kurie turi po 2 ir daugiau automobilių.

VĮ „Regitra“ duomenų analizė rodo, kad sparčiau daugėja benzinu varomų automobilių. Todėl 2030 m. prognozuojama, kad Lietuvos automobilių parką sudarys maždaug tiek pat benzinu ir dyzelinu varomų automobilių. Be to, prognozuojama, kad iki 2030 m. sunkvežimių ir autobusų parkas išaugs ir sieks apie  200 tūkst. transporto priemonių.

Prognozuojama, kad 2030 m. esama politika ir priemonėmis skatinant elektromobilių naudojimą Lietuvoje bus įsigyta apie 42 tūkst. lengvųjų elektromobilių, apie 9 tūkst. lengvųjų krovinių automobilių ir apie 2 tūkst. elektrinių autobusų (2 pav.). Lyginant šiuos skaičius su natūraliu elektra varomų transporto priemonių augimu, vertiname, kad įgyvendinta esama politika ir priemonės leis padvigubinti lengvųjų elektromobilių skaičių, o lengvųjų krovininių -  daugiau nei 8 kartus. Vis dėlto esamos politikos ir priemonių neužteks pasiekti tikslui, kad Lietuvoje 2030 m. būtų daugiau nei 200 tūkst. elektromobilių.

 

2 pav. Elektromobilių skaičiaus prognozė.

 

Pramonės sektorius

 

Prognozuojama, kad pramonės sektoriuje, kuris nedalyvauja Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, sėkmingai įgyvendinus esamą politiką ir priemones išmetamų ŠESD kiekis bus 16% mažesnis nei 2005 m. Iki užsibrėžto tikslo sumažinti pramonės sektoriaus išmetamų ŠESD kiekį 19% lyginant su 2005 m. trūksta apie 200 tūkst. tonų CO2 ekvivalentu.

Iš stambiausių Lietuvos pramonės įmonių gauti duomenys rodo, kad pramonės sektoriaus gamybos apimtys turėtų išlikti stabilios iki 2030 m., o ŠESD kiekį pavyks sumažinti taikant įvairias pramonės procesų modernizavimo priemones. Be to, prognozuojamas platesnis biometano dujų taikymas pramonėje, padėsiantis sumažinti priklausomybę nuo gamtinių dujų. Galiausiai, stebime aiškų fluorintų ŠESD , naudojamų šaldymo ir vėsinimo įrenginiuose, mažėjimą bei prognozuojame, kad 2030 m. šių dujų naudojimas Lietuvoje sumažės dar 50% (3 pav.)

 

3 pav. Pramonės ŠESD kiekio prognozė

 

Atliekų tvarkymo sektorius

 

Atliekų tvarkymo sektoriuje 2030 m. prognozuojama, kad išmetamų ŠESD kiekis bus net 74% mažesnis nei 2005 m. (4 pav.) ir viršys nusistatytus nacionalinius tikslus. Tokie sėkmingi pasiekimai prognozuojami, nes jau pradėtos įgyvendinti priemonės gerinančios atliekų surinkimo ir perdirbimo infrastruktūrą, mažinančios biologiškai skaidžių atliekų patekimą į sąvartynus,  ir skatinančios gyventojų geresnius atliekų rūšiavimo įgūdžius.

 

4 pav. Atliekų sektoriaus prognozė

Be to, atliekų kiekį sąvartynuose labai sumažino Lietuvoje pradėjusios veikti atliekas deginančios kogeneracinės jėgainės. Vien dėl naujosios Vilniaus kogeneracinės jėgainės pavyks sumažinti išmetamų ŠESD kiekį apie 350 tūkst. tonų CO2 ekvivalentu. Vis dėlto, deginant atliekas, kurių sudėtyje yra naftos ar kitų iškastinių medžiagų (pvz., plastiko atliekos) į atmosferą išsiskiria ŠESD, todėl prioritetas turėtų būti teikiamas atliekų prevencijai, antriniam panaudojimui ar jų perdirbimui.

 

Žemės ūkio sektorius

 

Prognozuojama, kad 2030 m. žemės ūkio sektoriuje išmetamų ŠESD kiekį pavyks sumažinti tik 1 % palyginti su 2005 m., nors iškeltas tikslas yra 11%. Manoma, kad per dešimtmetį įvairių rūšių naminių gyvulių skaičius išaugs maždaug 19%, o produkuojančios žemės plotai padidės apie 5%. Taip pat prognozuojama, kad iki 2030 m. dėl prastėjančios Lietuvos dirvožemių kokybės apie 1% išaugs sintetinių azoto trąšų naudojimas, tačiau nuimamo derliaus kiekis sumažės apie 14% (iki 8765 tūkst. tonų) (5 pav.).

 

5 pav. Žemės ūkio sektoriaus prognozės.

Šios tendencijos rodo, kad žemės ūkio sektoriuje ŠESD kiekis didės, tačiau taikomos naujos technologijos šį didėjimą stabilizuos. Viena iš jų – biometano gamyba iš galvijų ir kiaulių mėšlo. Prognozuojama, kad 2030 m. apie 33% pieninių karvių, apie 30% mėsinių galvijų ir apie 65% kiaulių mėšlo bus sunaudojama biodujų gamybai, todėl mažės ŠESD kiekis, susidarantis tvarkant naminių gyvūnų mėšlą. Be to, planuojama, kad 2030 m. apie 250 tūkst. m3 srutų bus tiesiogiai įterpiama į dirvožemį, o dar apie 2 mln. m3 srutų bus rūgštinamos, todėl mažės ŠESD kiekis, susidarantis dirvožemiuose naudojant organines trąšas. Nors prognozuojama, kad sintetinių azoto trąšų kiekis iki 2030 m. augs apie 1%, tačiau laikoma, kad šiuo metu taikomos sintetinių trąšų naudojimą mažinančios priemonės padės sumažinti šių trąšų naudojimo augimą. Galiausiai, žemės ūkio sektoriuje vis plačiau taikomos neariminės arba seklaus arimo technologijos bei ekologinio ūkininkavimo plėtra padės ne tik sumažinti kuro sąnaudas ir sintetinių trąšų naudojimą, bet ir didins anglies kaupimą dirvožemiuose.

 

Energetikos sektorius

 

Galiausiai, prognozuojama, kad 2030 m. energetikos sektoriaus įmonių, kurios nedalyvauja Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, išmetamų ŠESD kiekis bus 19% mažesnis nei 2005 m., nors iškeltas tikslas yra 26%. Prognozuojama, kad energetikos sektoriuje taikomų atsinaujinančių energetikos išteklių skatinimo ir energijos naudojimo efektyvumo didinimo priemonių bendrą ŠESD mažinimo efektą atsvers Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje, kuri nedalyvauja Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, susidarysiantis ŠESD kiekis.