Mikrodumbliai ir potencialiai toksiškos melsvabakterės Kuršių mariose – tarpiniai projekto rezultatai

Data

2022 07 14

Įvertinimas
1
Untitled design(48).png

Vandens „žydėjimas“ Kuršių mariose – jau įprastas reiškinys, kurį, nusistovėjus ramiems ir šiltiems orams, sukelia intensyvus mikroskopinių dumblių (fitoplanktono) vystymasis. Dumblių vystymąsi skatina su upių vandenimis atnešami maistingųjų medžiagų (azoto ir fosforo) kiekiai, antrinė tarša iš dugno nuosėdų, dalis melsvabakterių geba savo vystymuisi fiksuoti azotą iš atmosferos.

Aplinkos apsaugos agentūra kartu su mokslininkais iš Gamtos tyrimų centro įgyvendina projektą „Fitoplanktono biomasės surinkimo Kuršių marių akvatorijoje galimybių studija, panaudojant plaukiojančias priemones ir surinktą biomasę šalinant bioreaktoriuose, pritaikant agrotechnologiniams poreikiams ar kitoms paskirtims“.

Vandens telkinyje susiformavusios dumblių biomasės surinkimas yra priemonė, padedanti sumažinti eutrofikacijos pasekmes. Šis metodas remiasi tuo, kad iš ekosistemos pašalinant tam tikrą dumblių kiekį, pašalinama ne tik organinė medžiaga, bet ir dumbliuose sukaupti azoto ir fosforo junginiai. Surenkant dumblių biomasę santalkose intensyvaus žydėjimo ar hiperžydėjimo metu, surenkama dalis ir potencialiai toksiškų dumblių rūšių ir tuo pačiu – jų produkuojamų toksinų.

Priemonei įgyvendinti buvo būtina praktiškai įvertinti fitoplanktono biomasės ir melsvabakterių produkuojamų cianotoksinų kiekius ir pasiskirstymą Kuršių mariose. Tam Gamtos tyrimų centro mokslininkai 2021 metų gegužės-lapkričio mėn., 4-iose Kuršių marių (Lietuvos dalis) vietose vykdė tyrimus.

Tyrimų metu aptikta 265 mikrodumblių rūšių ir vidurūšinių taksonų: vyravo žaliadumbliai (Chlorophyceae) – 38,9 % visos dumblių įvairovės, melsvabakterės (Cyanophyceae) – 23,8 % visos rūšių įvairovės,  titnagdumbliai (Bacillariophyceae) – 20,8 % visos dumblių įvairovės. 

Kuršių marių fitoplanktonas turėjo marioms būdingą sezoninę kaitą: mažesnė biomasė pavasarį, didžiausia biomasė vasarą ir rudens pradžioje ir ryškus biomasės sumažėjimas rudenį, spalio–lapkričio mėn. Intensyvus vandens „žydėjimas“ (kai fitoplanktono biomasė 10-100 mg/l) buvo nustatytas liepos-spalio mėnesį. Hiperžydėjimas (kai fitoplanktono biomasė yra didesnė už 100 mg/l) tyrimų laikotarpiu nebuvo stebėtas.

Tyrimų laikotarpiu Kuršių marių fitoplanktone aptiktos 15 potencialiai toksiškos melsvabakterių rūšys ir melsvabakterių produkuojami trijų grupių toksinai: hepatotoksiniu poveikiu pasižymintys mikrocistinai ir neurotoksinį poveikį turintys anatoksinai ir saksitoksinai.

Bendras mikrocistinų kiekis vegetaciniu laikotarpiu įvairavo nuo 0,01 iki 5,52 µg/l ir neviršijo Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamos ribinės vertės (≤24 μg/l) rekreaciniams vandens telkiniams.

Anatoksinų ir saksitoksinų kiekiai melsvabakterių biomasėje buvo nežymūs – 0,121  µg/l ir 0,011 µg/l, atitinkamai, ir neviršijo Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamų ribinių verčių (≤60 μg/l anatoksinams ir ≤30 μg/l saksitoksinams) rekreaciniams vandens telkiniams.

Tolimesniuose projekto etapuose numatoma pateikti eksperimentiniais metodais pagrįstas Kuršių marių fitoplanktono biomasės surinkimo, šalinimo bioreaktoriuose ir pritaikymo galimybių agrotechnologiniams poreikiams ar kitoms paskirtims rekomendacijas.

 

Plačiau su II tarpine ataskaita galima susipažinti čia.