Pateikti į atmosferą išmetamų teršalų apskaitos rezultatai

Data

2022 04 01

Įvertinimas
3
Untitled design(26).png

Aplinkos apsaugos agentūra 2022 m. vasario mėn. Europos Komisijai, Europos aplinkos agentūrai ir Jungtinių Tautų TTOTPK sekretoriatui pateikė 2020 m. į atmosferą išmetamų teršalų apskaitos rezultatus. Apskaitos duomenys rengiami pagal direktyvos (ES) 2015/2284 (toliau - Direktyva) bei Tolimųjų Tarpvalstybinių Oro Teršalų Pernašų Konvencijos (TTOTPK) ir jos protokolų reikalavimus. Direktyvoje nurodyta, kad  Lietuva 2020 m. turėjo pasiekti (lyginant su 2005 m.) išmetamo penkių pagrindinių teršalų - SO2 (sieros dioksido), NOX (azoto oksidų), NMLOJ (ne metaninių lakiųjų organinių junginių), KD2,5 (smulkiųjų kietųjų dalelių), NH3 (amoniako) - sumažėjimą. Kiekvienam iš šių teršalų numatyti išmetimų sumažinimo tikslai, tačiau, kaip rodo oro teršalų apskaitos duomenys, iki nustatytos ribos pavyko sumažinti tik SO2 ir KD2,5 kiekius.

Lietuva 2020 m. turėjo pasiekti (lyginant su 2005 m.) išmetamo sieros dioksido (SO2) kiekio sumažėjimą 55 proc. Palyginus su 2005 m. sumažėjimas siekia 60 proc., t.y. išmetimų sumažinimo tikslas buvo pasiektas. 2020 m. lyginant su 2019 m. išmetamas šio teršalo kiekis sumažėjo 6 proc. Daugiausia SO2 išmesta iš naftos perdirbimo sektoriaus – 69 proc., kuro deginimo pramonės – 9 proc. ir cheminių procesų pramonėje metu – 7 proc. (skaičiuojant nuo viso šalyje išmesto teršalo kiekio).

Smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5) kiekio sumažinimo tikslas - 20 proc. Palyginti su 2005 m., 2020 m. išmestas KD2,5 kiekis sumažėjo 21 proc., t.y. vienu procentu daugiau nei numatytas sumažinimo įpareigojimas, kuris buvo įgyvendintas. 2020 m. išmestas KD2,5 kiekis buvo mažesnis 8 proc., lyginant su 2019 m.  - tokį sumažėjimą lėmė kietojo kuro pakeitimas mažiau taršiomis alternatyvomis namų ūkiuose. 2020 m. daugiausia KD2,5 išmetė anglies ir medienos deginimas namų ūkiuose – 40 proc., transportas – 10 proc., statybos ir pramonės sektorius – 9 proc. (skaičiuojant nuo viso šalyje išmesto teršalo kiekio).

Azoto oksidams (NOx) nustatytas įpareigojimas iki 2020 m. išmetimus sumažinti 48 proc. Deja, šis tikslas nebuvo pasiektas, nes palyginti su 2005 m., 2020 m. NOX išmesta mažiau tik 22 proc. Palyginti su 2019 m., išmetamas šio teršalo kiekis 2020 m. sumažėjo 6 proc. Daugiausia NOX išmetė kelių transportas – 55 proc. (didžiąją dalį išmesto teršalo kiekio kelių transporte sudarė sunkusis krovininis transportas ir autobusai  bei lengvasis transportas ), kuro deginimas pramonėje ir chemijos pramonė  – 11 proc., taip pat viešosios elektros ir šilumos gamyba – 13 proc. (skaičiuojant nuo viso šalyje išmesto teršalo kiekio).

Numatytas pasiekti ne metaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) kiekio sumažinimo tikslas Lietuvai iki 2020 m. - 32 proc. Šis tikslas nebuvo pasiektas - apskaitos duomenimis NMLOJ kiekis, palyginti su 2005 m., sumažėjo 29 proc., tai yra 3 proc. mažiau už numatytą sumažinimo tikslą. Palyginti su 2019 ., teršalo kiekis 2020 m. sumažėjo 13 proc. Įtakos tokiam kritimui turėjo sumažėjęs dažų naudojimas pramonėje. Daugiausia NMLOJ 2020 m. išmetė naftos perdirbimo sektorius – 30 proc., kuro deginimas namų ūkyje – 24 proc., tirpiklių naudojimas pramonėje ir namų ūkiuose – 18 proc., gamybiniai procesai maisto ir gėrimų pramonėje– 14 proc. (skaičiuojant nuo viso šalyje išmesto teršalo kiekio).

Amoniako (NH3) kiekio sumažinimo įpareigojimas iki 2020 m. - 10 proc. Šis reikalavimas nebuvo įgyvendintas, nes 2020 m. išmestas į aplinkos orą NH3 kiekis, palyginti su 2005m., nesumažėjo, bet padidėjo 2,7 proc. Palyginti su 2019 m., 2020 m. į aplinkos orą išmestas amoniako kiekis padidėjo 8 proc. -  tai lėmė išaugęs sintetinių azoto trąšų naudojimas žemės ūkyje. Kaip ir ankstesniais metais, didžiąją dalį šio teršalo išmetė žemės ūkio sektorius. Didžiausi amoniako išmetimai buvo iš mėšlo tvarkymo – 66 proc., neorganinių trąšų naudojimo – 32 proc., o iš pramonės išmesta tik 1 proc. (skaičiuojant nuo viso šalyje išmesto teršalo kiekio).

2021-2029 metais  šių teršalų išmetamų kiekių sumažėjimai 2005 m. atžvilgiu neturi būti mažesni nei nustatyti 2020 metams. Tam pasiekti, daugiausiai pastangų turi būti dedama mažinant oro teršalų išmetimus iš kelių transporto, kuro deginimo, naftos pramonės ir žemės ūkio sektorių.

2030 m. Lietuva oro taršos šiomis cheminėmis medžiagomis mažinime turi pasiekti dar didesnį progresą: SO2 - 60 proc., NOX - 51 proc., NMLOJ - 47 proc., KD2,5 - 36 proc.