Priimtas sprendimas dėl „Curonian Nord“ jūrinio vėjo elektrinių parko ir jūrinio vėjo elektrinių parko „Plotas D“ elektros perdavimo kabelio įrengimo
Aplinkos apsaugos agentūra 2026-06-26 priėmė sprendimą Nr. (30-2)-A4E-7223 ,,Dėl „Curonian Nord“ jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo Lietuvoje ir jūrinio vėjo elektrinių parko „Plotas D“ elektros perdavimo kabelio įrengimo poveikio aplinkai“.
Jūrinių vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“ planuojamas Baltijos jūros Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos šiaurinėje dalyje, apie 36,8 km nuo kranto. Pagrindinės šio vėjo elektrinių parko teritorijos charakteristikos: užimamas plotas – 119,5 km2; gylis – 27-49 m; mažiausias atstumas iki kranto linijos / Palangos miesto – 36,8 km; mažiausias atstumas iki Klaipėdos jūrų uosto – 50,3 km.
Planuojamo jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ įrengimui numatomi elektrinių modeliai, kurių preliminari galia siektų 20 MW ar daugiau, stiebo aukštis (nuo vidutinio vandens lygio) iki 170 m, bendras elektrinės aukštis (nuo vidutinio vandens lygio) iki 350 m, rotoriaus skersmuo iki 300 m, mažiausias atstumas nuo mentės galo žemiausiame taške iki vidutinio jūros lygio 20 m. Planuojamo įrengti vėjo elektrinių parko didžiausia leistina generuoti galia bus 700 MW, o įrengtoji galia – 580 MW ar daugiau. Planuojama, kad bus įrengiama iki 55 jūrinių vėjo elektrinių.
Siekiant, kad jūrinių vėjo elektrinių parkas nedarytų reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijai, paukščių maitinimuisi svarbių dugno buveinių apsaugai ir žiemojančių paukščių trikdymo poveikio mažinimui, elektrinių įrengimo vietos atitraukiamos mažiausiai 2 km atstumu nuo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių ir buveinių apsaugai išskirtos svarbios teritorijos Klaipėdos–Ventspilio plynaukštė ribos. Veikla bus kruopščiai planuojama, ypač jūrinių paukščių migracinių ar žiemojimo sankaupų formavimosi laikotarpiu (spalio 1 d.-balandžio 15 d.), kai paukščių gausa teritorijoje yra didžiausia, šiuo paukščių ramybės laikotarpiu ribojant statybos darbus.
„Curonian Nord“ parko teritorijoje poveikio aplinkai vertinimo metu identifikuotoje vertingiausioje dugno rifų buveinių zonoje (šiaurės rytinis vystymo teritorijos kampas), nebus įrengiamos vėjo elektrinės ir jūrinės transformatorinės pastotės.
Nuo jūrinių vėjo elektrinių parko veiklos pradžios bus vykdomas poveikio aplinkai monitoringas. Monitoringo metu bus vertinamas ne tik poveikis biologinei įvairovei, bet ir taikomų poveikio mažinimo priemonių efektyvumas.
Sprendime taip pat suplanuota ir jūrinių vėjo elektrinių parko „Ploto D“, kuriam Agentūra 2023-10-23 priėmė sprendimą Nr. (30-2)-A4E-10794, jungties trasa nuo šio parko iki 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ teritorijoje.
Tiek „Curonian Nord“, tiek „Ploto D“ jūriniai vėjo elektrinių parkai povandeninėmis ir požeminėmis kabelinėmis linijomis bus prijungti prie esamos elektros perdavimo tinklo – 330 kV skirstyklos „Darbėnai“ teritorijoje.
„Ploto D“ parko kabelių linijos ilgis sausumoje – apie 13,6 km, iš jų Palangos m. sav. ribose – apie 3,5 km, o likusi dalis – apie 10,1 km – Kretingos r. sav. teritorijoje.
Kabelių tiesimui Lietuvos pajūrio zonoje (iš jūros išėjimui į sausumą) planuojama naudoti uždarą klojimo būdą. Numatoma, kad uždaro klojimo būdo technologija bus naudojama trasos susikirtime su Būtingės geomorfologiniu draustiniu (kranto zona), žemyninėje dalyje kertant Šventosios upę ir jos slėnį, bei pagal poreikį – linijinius infrastruktūros objektus (naftotiekį ir valstybinės reikšmės kelius).
Nors kabelių trasos jūroje neišvengiamai kirs Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės biosferos poligoną (kertamo ruožo ilgis – apie 15,7 km CN ir 16,1 km „Ploto D“ parko jungčiai), tačiau taikant 27 m koridoriaus plotį, pažeidimo plotai bus lokaliniai – tranšėjos pločio mastu, ir bendras poveikis natūralioms dugno buveinėms nesieks 1 % ribos, laikomos reikšmingo poveikio slenksčiu.
Planuojamas kabelio koridorius kerta Būtingės ir Laukžemės miškus, todėl inžinerinių tinklų tiesimui numatomas apie 25,8593 ha miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis.