exclamation

2022-01-27 nuo 19:00 iki 24:00 val. bus atliekami techniniai darbai, todėl galimi trumpalaikiai portalo „Mano vyriausybė“ veiklos sutrikimai. Atsiprašome už nepatogumus.

Vandens žydėjimas Kuršių mariose 2021 metais

Data

2021 12 29

Įvertinimas
2
shutterstock_1593444412.jpg

Valstybinio aplinkos monitoringo duomenys rodo, kad reikšmingos daugiametės chlorofilo a koncentracijos kaitos tendencijos Kuršių mariose ir Baltijos jūroje nėra. Kuršių mariose jau antrą dešimtmetį stebima stabili chlorofilo a koncentracija.

Palydovinėse Sentinel-3 nuotraukose matoma 2021 metais Kuršių mariose vykusi chlorofilo a sezoninė kaita.

Pasak Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto ekspertės dr. Dianos Vaičiūtės, sausio mėn. Kuršių marios buvo visiškai padengtos ledu ir sniegu, vasario mėn. pabaigoje matyti akivaizdūs atodrėkio ir atšilimo požymiai – plonas sueižėjęs ledas. Nuo kovo mėn. tik kur ne kur matyti pavienės besiblaškančios ledo lytys, bet vegetacija mariose įsibėgėja ir gegužės mėn. stebimas pavasarinis vandens „žydėjimas“, kurį sukelia titnaginiai dumbliai. Po karščių, rugpjūčio mėn. įsibėgėja vasarinis vandens „žydėjimas“, sukeliamas planktono melsvabakterių, kuris tęsiasi iki pat spalio mėn., ypač pietinėje marių dalyje. Šiaurinėje marių dalyje rudenį išryškėja jūros ir Nemuno upės vandens masių maišymasis, suintensyvėja hidrodinamika, todėl chlorofilo a koncentracija čia labai sumažėja. Paskutinis palydovo „žvilgsnis“ pro išsiskaidžiusius debesis buvo 2021 m. gruodžio 16 d., kuris leidžia pamatyti, kad marios pereina į žiemos būseną.

Pagal Aplinkos apsaugos agentūros vykdyto valstybinio Kuršių marių monitoringo rezultatus vidutinė metinė chlorofilo a koncentracija siekė 35,39 mg/l ir buvo nežymiai aukštesnė nei 2020 metais – 31,88 mg/l. 2021 metais intensyviausiai vanduo žydėjo rugpjūčio mėn., kai chlorofilo a koncentracijos atskirose monitoringo vietose svyravo nuo 43,37 mg/l iki 92,97 mg/l. Vidutinė rugpjūčio mėnesio koncentracija (65,45 mg/l) buvo panaši kaip ir 2020 metais (64,51 mg/l).

Aukščiausia chlorofilo a koncentracija, rodanti hypertrofinį vandens žydėjimo lygį (virš 100 mg/l), nustatyta centrinėje Kuršių marių dalyje: 2021 metais (117,02 mg/l) rugsėjo 29 d. ties Nida, 2020 metais (151,41 mg/l) rugpjūčio 24 d. ties Vente.

Chlorofilas a yra vienas svarbiausių fitoplanktono fotosintetinančių pigmentų, kuris gerai atspindi fitoplanktono „žydėjimo“ intensyvumą, pagal jį galima spręsti apie mikroskopinių dumblių biomasės dydį. Fitoplanktonas – pagrindinė „žalioji“ medžiaga, kuri yra maistas kitiems organizmams, pirmiausiai smulkiems vandens storymės gyvūnams – zooplanktonui. Kaip ir medžiai sausumoje, fitoplanktonas, atlikdamas fotosintezę, gamina deguonį, kuriuo kvėpuoja kiti vandens organizmai. Fitoplanktono augimui svarbi šviesa ir ištirpusios maisto medžiagos. Jeigu maisto ir šviesos daug, pakankamai šilta ir ramu, kai kurios fitoplanktono rūšys ypač greitai dauginasi. Jų kolonijos nudažo vandens paviršių įvairiomis spalvomis – tokį reiškinį paprastai vadiname „vandens žydėjimu“.