Interaktyvūs aplinkos oro kokybės ir taršos žemėlapiai

Miestų oro taršos sklaidos žemėlapyje pateikiami didžiųjų Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus), taip pat - Mažeikių, Kėdainių, Jonavos ir Marijampolės, kuriuose veikia didelės oro užterštumo rizikos pramonės objektai, duomenys. Šie 2020 - 2023 metų aplinkos oro teršalų sklaidos žemėlapiai suformuoti modeliavimo būdu naudojant ADMS - Urban (CERC) modeliavimo programinę įrangą. Atliekant modeliavimą naudota meteorologinė kalendorinių metų atitinkamo miesto meteorologijos stoties informacija, gauta iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos. Taip pat - vidutiniai metiniai paros transporto srautų duomenys gauti iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos bei savivaldybių. Gyventojų būstų skaičius, jų šildymo tipas bei šildymui naudojamo kuro rūšys gauti iš Valstybės duomenų agentūros (pagal 2011 m. ir 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenis). Stacionarių oro taršos šaltinių fiziniai parametrai bei ataskaitinių metų išmetamų teršalų į aplinkos orą kiekiai įtraukti ir įvertinti remiantis aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitų duomenimis bei IS AIVIKS esančia informacija. 

Aplinkos oro monitoringo vietų žemėlapyje pateikiamas valstybinio oro monitoringo miestų ir kaimų oro kokybės tyrimų stočių (OKTS) tinklas. Taip pat – savivaldybių aplinkos monitoringo programose numatytų tyrimų taškų koordinatės. Pastarosiose vietose numatoma atlikti oro taršos lygio įvertinimą naudojant difuzinius ėmiklius dujinių teršalų koncentracijų nustatymui bei kilnojamus analizatorius – kietųjų dalelių koncentracijų nustatymui.

Stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų žemėlapyje pateikiami naujausi (2022 ir 2023 metų) duomenys ir apie metinius ūkio subjektų į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų (anglies monoksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių, sieros dioksido, lakiųjų organinių junginių) kiekius tonomis pagal konkrečią savivaldybę.

Įrankis foninio aplinkos oro užterštumo nustatymui  leidžia iš vidutinių metinių teršalų sklaidos koncentracijų galima nustatyti statistines reikšmes (vidurkį, maksimalią bei minimalią reikšmes) pasirinktame apskritimo plote, kai nurodytas „Buffer distance“ atitinka apskritimo spindulio ilgį, o apskritimo centras (taškas) – pasirinktą taršos objektą. Šie rastrų statistiniai duomenys pasirinktame apskritime (buferinėje zonoje) gali pasitarnauti nustatant fonines teršalų koncentracijas miestuose aplink esamą arba planuojamą ūkio subjektą.