Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika

Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos (toliau – Metodika) tikslas – nustatyti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo principus, procesą ir dalyvius (1 p.).

Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas atliekamas siekiant tobulinti viešosios politikos formavimą, sprendimų priėmimą, suteikti rengiančioms ir priimančioms sprendimus valstybės institucijoms ir įstaigoms informaciją apie galimas sprendimų alternatyvas ir jų įgyvendinimo pasekmes, sudaryti sąlygas pasirinkti tinkamiausią problemos sprendimo būdą (2 p.).

Prioritetinės teisėkūros iniciatyvos – tam tikram laikotarpiui sudaromas sąrašas teisėkūros iniciatyvų, dėl kurių ekonominio, socialinio, aplinkosauginio, politinio reikšmingumo ir jautrumo atliekamas išsamesnis poveikio vertinimas, siekiant pagrįsti siūlymų nustatyti naują ar keisti esamą teisinį reguliavimą būtinumą, naudą ir sąnaudas (3.1 p.).

Turi būti atliekamas prioritetinių teisėkūros iniciatyvų, teisės aktų projektų (toliau – projektai), teikiamų svarstyti Vyriausybei, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas (toliau – poveikio vertinimas), kai numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kai iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas (4 p.).

Kitų projektų (išskyrus prioritetines teisėkūros iniciatyvas) poveikio vertinimo procesas apima: poveikio vertinimo atlikimą, rezultatų apibendrinimą ir jų pateikimą (34 p.).

Atsižvelgiant į numatomo teisinio reguliavimo pobūdį, galimas poveikis aplinkai ir klimato kaitai vertinamas šiais aspektais (9 ir 9.7 p.):

- klimato kaitos švelninimui;

- prisitaikymui prie klimato kaitos;

- aplinkos oro ir vandenų būklei;

- gamtos ištekliams;

- kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei;

- teritorijų naudojimui;

- išteklių naudojimo efektyvumui.

Projektų rengėjai, atsižvelgdami į projekto turinį ir atlikdami poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimą, vadovaujasi (10 p.):

- Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo klausimynu (Metodikos 1 priedas) (10.1 p.);

- Teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai (ex ante) vertinimo tvarkos aprašu (toliau – Poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarkos aprašas), patvirtintu aplinkos ministro (10.5 p);

- kitais pagal atitinkamą projektą aktualiais metodiniais dokumentais.

Vertinant prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikį aplinkai ir klimato kaitai, vertinimas atliekamas pagal Poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarkos aprašą, jeigu pagal Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo klausimyno (Metodikos 1 priedas) VII skyriaus nuostatas nustatomas galimas projekto poveikis išvardintoms sritims. Jeigu prioritetinės teisėkūros iniciatyvos pobūdis leidžia atlikti kiekybinę analizę, vadovaujantis Poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo tvarkos aprašu papildomai atliekama aplinkos būklės ir klimato kaitos rodiklių galimo pokyčio (toliau – aplinkos rodiklių pokytis) analizė, kuria nustatomas ir kiekybiškai įvertinamas galimas atitinkamų aplinkos komponentų būklės ir klimato kaitos rodiklių pokytis. Aplinkos rodiklių pokyčio analizė atliekama kaip sąnaudų ir naudos ar sąnaudų efektyvumo analizės dalis arba gali būti atliekama atskirai (17¹ p.).