Teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai (ex ante) vertinimo tvarkos aprašas
Teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai (ex ante) vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas aplinkos ministro 2024 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-57, (toliau – Tvarkos aprašas) nustato teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai (ex ante) vertinimo (toliau – poveikio vertinimas) tvarką (1 p.).
Poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo sritys yra (4 p.):
- klimato kaitos švelninimas;
- prisitaikymas prie klimato kaitos;
- aplinkos oro kokybė;
- vandenų būklė;
- gamtos ištekliai;
- kraštovaizdis ir biologinė įvairovė;
- teritorijų naudojimas;
- išteklių naudojimo efektyvumas.
Teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai kokybinis (ex ante) vertinimas (toliau – poveikio kokybinis vertinimas) – metodas, kai poveikis ir pasekmės aplinkai ir klimato kaitai analizuojamos aprašant, pavaizduojant grafiniais vaizdais, pateikiant ekspertinius vertinimus, viešųjų konsultacijų rezultatus, Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizę ir kitomis aiškinimo ir pagrindimo priemonėmis (5 p.).
Poveikio kokybinis vertinimas atliekamas visais atvejais pagal Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos 1 priedo VII skyriaus klausimus nustačius, kad planuojama teisėkūros iniciatyva gali daryti neigiamą ir (ar) teigiamą poveikį metodikos klausimyne išvardintoms sritims (6 p.).
Poveikio kokybinį vertinimą atliekantys subjektai nustatę, kad planuojama teisėkūros iniciatyva darys neigiamą ir (ar) teigiamą poveikį metodikos klausimyne išvardintoms sritims, vertina ir aprašo neigiamą ar (ir) teigiamą, tiesioginį ar (ir) netiesioginį, trumpalaikį ar (ir) ilgalaikį poveikį ir nurodo kuriame veiklos etape, kokia kiekybine ir kokybine apimtimi ir kokį laikotarpį planuojami sprendimai darys poveikį nustatytoms sritims (7 p.).
Atliekant poveikio kokybinį vertinimą, remiantis patikimais duomenų šaltiniais, stebėjimais, viešųjų konsultacijų rezultatais, pareiškėjų skundais ar prašymais ir kt., aprašomos visos svarstytos alternatyvos ir argumentuotai, pateikiant įrodymus, esant galimybei ir atliktus skaičiavimus, pagrindžiama kodėl, siekiant nustatytų tikslų, pasirinkta alternatyva yra laikoma tinkamiausia (8 p.).
Teisėkūros poveikio aplinkai ir klimato kaitai kiekybinis (ex ante) vertinimas (toliau – poveikio kiekybinis vertinimas) – metodas, poveikiui ir pasekmėms aplinkai ir klimato kaitai suteikiantis skaitinę reikšmę, įskaitant aplinkos būklės ir klimato kaitos rodiklių pokyčio analizę, atliktą pagal Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės miškų tarnybos, Lietuvos geologijos tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos parengtas ir patvirtintas poveikio kiekybinio vertinimo metodines rekomendacijas (toliau – metodinės rekomendacijos) (9 p.).
Poveikio kiekybinis vertinimas atliekamas kartu su poveikio kokybiniu vertinimu (10 p.):
- kai yra parengtos metodinės rekomendacijos klimato kaitos švelninimo, aplinkos oro kokybės, vandenų būklės, gamtos išteklių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės bei išteklių naudojimo efektyvumo srityse;
- kai metodinės rekomendacijos neparengtos, bet turimi duomenys ir planuojamos teisėkūros iniciatyvos pobūdis leidžia tai atlikti.
Aplinkos būklės ir klimato kaitos rodiklių pokyčio analizė neatliekama, kai neparengtos metodinės rekomendacijos, teisėkūros iniciatyvos pobūdis neleidžia atlikti poveikio kiekybinio vertinimo, poveikį tikslingiau išreikšti tik kokybiškai. Tokiu atveju poveikio kokybinio vertinimo išvadose reikia nurodyti priežastis, kodėl neatliktas poveikio kiekybinis vertinimas (11 p.).
Poveikio kiekybinis vertinimas, kiek įmanoma, turi būti pagrįstas oficialiosios statistikos, valstybės informacinių išteklių (duomenų bazių, registrų, informacinių sistemų ir kt.), kitų informacinių išteklių duomenimis (14 p.).
Poveikio kiekybinį vertinimą atliekantys subjektai informuoja Aplinkos apsaugos agentūrą, kai nustačiusi sistemines klaidas ir (ar) trukdžius, negali pritaikyti poveikio kiekybinio vertinimo metodinių rekomendacijų planuojamų teisėkūros iniciatyvų kiekybiniam vertinimui atlikti (15 p.).
Reikšmingu neigiamu poveikiu laikoma, kai poveikio kiekybinio vertinimo metu, atliekant aplinkos būklės ir klimato kaitos rodiklių analizę, aplinkos būklės ir (ar) klimato kaitos rodikliai viršija Tvarkos aprašo priede nustatytas ribines vertes (16 p.).
Atlikus poveikio kiekybinį vertinimą ir nustačius reikšmingą neigiamą poveikį atitinkamai sričiai, rekomenduojama teisėkūros iniciatyvos atsisakyti ar tikslinti jos turinį, arba vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos 23.5 papunkčiu, teikti pasiūlymus dėl esamo teisinio reguliavimo tobulinimo ir (ar) kitų priemonių, kuriomis taikant švelninimo seką, būtų išvengta dėl teisėkūros iniciatyvos įgyvendinimo atsirasiančio reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir klimato kaitai, poveikis būtų sumažintas arba kompensuotas, šių pasiūlymų pagrindimą (17 p.).
APLINKOS BŪKLĖS IR KLIMATO KAITOS RODIKLIAI IR JŲ RIBINĖS REIKŠMĖS
Sritis | Rodiklis | Matavimo vienetai | Rodiklio ribinė reikšmė |
Klimato kaitos švelninimas | Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) | tūkst. t CO2 ekv. per metus | 0 |
Aplinkos oro kokybė | Kietosios dalelės (KD2,5) | tūkst. t per metus | 0,1 |
Azoto oksidai (NOx) | 0,01 | ||
Nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (NMLOJ) | 0,01 | ||
Amoniakas (NH3) | 0,01 | ||
Sieros dioksidas (SO2) | 0,1 |
Atnaujinimo data: 2024-02-29