Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės sritis

Teisėkūros poveikio kiekybinio vertinimo sričiai reikšmė 

Teisėkūros poveikio kiekybinis vertinimas kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei yra esminė priemonė siekiant subalansuoti žmogaus veiklą ir gamtinės aplinkos apsaugą. Intensyvios ūkinės veiklos, urbanizacijos ir rekreacijos plėtra sukelia neigiamus pokyčius gamtiniame kraštovaizdyje, mažina ekosistemų stabilumą ir gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos. Žemės dangos konversijos procesai, tokie kaip užstatytų teritorijų plėtra, miškų, pelkių ir kitų gamtinių teritorijų nykimas, lemia kraštovaizdžio technogenizaciją bei sumažina jo natūralumo rodiklį, kuris šiuo metu Lietuvoje siekia 47,92 proc., nors tikslinė reikšmė yra 60 proc. 

Natūralios buveinės yra ypatingos dėl jose gyvenančių rūšių įvairovės, tarp jų ir retų bei saugomų rūšių. Siekiant apsaugoti šias buveines ir išlaikyti jų ekologines funkcijas, būtina teisėkūros procese įvertinti galimus pokyčius, susijusius su kraštovaizdžio natūralumo mažėjimu. Lietuvoje yra inventorizuotos 54 natūralių buveinių rūšys, suskirstytos į 8 pagrindines grupes, kurių bendras plotas sudaro 480 810 ha. Šių buveinių apsauga ne tik padeda išsaugoti biologinę įvairovę, bet ir prisideda prie klimato kaitos švelninimo. 

Atsakingai vertinant teisės aktų poveikį, galima užtikrinti subalansuotą gamtinio ir urbanizuoto kraštovaizdžio santykį, taip išlaikant ekologinį stabilumą ir natūralių buveinių tvarumą. Tai leidžia sumažinti neigiamą žmogaus veiklos įtaką ir užtikrinti, kad gamtinio kraštovaizdžio plotai nemažėtų, o natūralumo rodiklis nuosekliai didėtų.