Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus skaičiuoklės

Teisėkūros poveikio kiekybinio vertinimo sričiai reikšmė  

Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektorius išlieka vieninteliu Lietuvoje, gebančiu absorbuoti atmosferoje esančią anglį. Nuo 1990 metų, miško žemė yra pagrindinė anglį absorbuojanti naudmena. 2011 metais, absorbcijos joje pasiekė savo piką – 10,2 Mt CO2 ekv. Deja, bet miško absorbcinis potencialas nuo tada mažėja ir 2021 metais buvo 43% mažesnis nei piko metu. Tam įtakos turėjo kelios pagrindinės priežastys – vyresnės amžiaus klasės, kurių metinis prieaugis yra mažesnis, medynų proporcijos didėjimas, miško kenkėjų antplūdis, klimato kaita. Kita naudmena gebanti kaupti anglį – pievos ir ganyklos. Jose taip pat stebimas anglies kaupimo greičio mažėjimas dėl didesnio konversijos į pasėlius, nei į pievas ploto žemės ūkio paskirties žemėje. Nuo savo absorbcijų piko 2010 metais, pievose per metus fiksuojamos anglies kiekis sumažėjo 70%. Tačiau, paskutiniais metais pasėlių žemėje yra fiksuojamas didžiausias emisijų mažėjimas, kuris iki 2030 metų, gali tapti absorbcijomis. 2021 metais absorbcijos pasėlių žemėje sumažėjo net 73% lyginant su 1990 lygiu. Pagrindinė šio mažėjimo priežastis – tradicinės žemdirbystės atsisakymas, pereinant prie žemę tausojančių praktikų.

Miško žemės naudmenų keitimo reguliavimo poveikio vertinimo skaičiuoklė 

Ne miško žemės naudmenų keitimo reguliavimo poveikio vertinimo skaičiuoklė 

Skaičiuoklės metodinis aprašymas pateiktas ČIA.