Jūrų strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimas

Europą skalaujantys vandenynai ir jūros – tai nuostabios, pilnos gyvybės ir neišnaudotų galimybių vietos. Mūsų laikais žmogaus veikla jūroje tampa vis aktyvesnė ir įvairesnė, nuo jos vis labiau priklauso šalių ekonominis augimas. Šalia tradicinių veiklų, tokių kaip jūros transportas, laivų statyba, žvejyba, mineralinių išteklių eksploatacija, turizmas, atsiranda ir naujos, sparčiai augančios sritys: akvakultūra, vėjo ir bangų energijos gavyba, kiti naujomis technologijomis grįsti verslai. Tačiau dėl žmogaus veiklos jūroms kyla ir įvairių grėsmių. Tai tarša pavojingomis medžiagomis, naftos išsiliejimai, perteklinių maisto medžiagų patekimas, intensyvi žvejyba ir kiti neigiami veiksniai, kurie pažeidžia trapią jūrinės aplinkos pusiausvyrą, ardo tūkstantmečiais gamtos kurtas buveines, naikina jūrines rūšis.

Šiandien vis labiau suvokiama, kad sveika jūrų aplinka yra būtina gyvybės išlikimo sąlyga ir vertingas paveldas, kuris turi būti saugomas, puoselėjamas ir atkuriamas, siekiant galutinio tikslo – išlaikyti biologinę įvairovę ir užtikrinti įvairius ir dinamiškus vandenynus ir jūras, kurie būtų švarūs ir produktyvūs. Tačiau ilgalaikis darnus vystymasis nėra užtikrintas savaime, jam įgyvendinti būtinos moksliškai pagrįstos priemonės ir politinė valia.

Siekiant šio tikslo 2008 m. birželio 17 d. patvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (toliau – JSPD). Direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės parengtų priemones, skirtas apsaugoti jūrų aplinką, neleisti blogėti jos būklei ir atkurti ją ten, kur įmanoma, tausiai naudojant jūrų išteklius, ir taip pasiekti ir (ar) išlaikyti gerą jūros aplinkos būklę iki 2020 m. Siekiant nustatyti geros jūros aplinkos būklės savybes reikalinga atsižvelgti į 11 kokybinių rodiklių:

1. Biologinė įvairovė yra išsaugota. Buveinių kokybė ir paplitimas, taip pat rūšių pasiskirstymas ir gausa atitinka vyraujančias geomorfologines, geografines ir klimatines sąlygas.

2. Dėl žmogaus veiklos patekusių svetimžemių rūšių paplitimas nekeičia ekosistemų pobūdžio.

3. Komerciniams tikslams naudojamos žuvų, moliuskų ir vėžiagyvių populiacijos neviršija saugių biologinių ribų ir jų pasiskirstymas pagal amžių ir dydį rodo gerą išteklių būklę. 

4. Visų žinomų jūrinių mitybos tinklų elementų gausumas ir įvairovė yra normalūs ir gali užtikrinti ilgalaikę rūšių gausą ir visišką jų reprodukcinio pajėgumo išsaugojimą. 

5. Žmogaus sukelta eutrofikacija sumažinta, ypač jos neigiamas poveikis, pvz., biologinės įvairovės praradimas, ekosistemos nykimas, žalingas dumblių žydėjimas ir deguonies trūkumas dugno vandenyse. 

6. Jūros dugno vientisumas užtikrina ekosistemų struktūros ir funkcijų išsaugojimą, nedaro neigiamo poveikio bentoso ekosistemoms.

7. Hidrografinių sąlygų negrįžtamas pakitimas nedaro neigiamo poveikio jūros ekosistemoms. 

8. Teršalų koncentracija nesukelia taršos poveikio.

9. Teršalai žmogaus maistui skirtoje žuvyje ir kituose jūros produktuose neviršija Europos Bendrijos teisės aktuose nustatyto lygio ar kitų atitinkamų standartų. 

10. Atliekos jūroje ir jų kiekis nedaro žalos pakrančių ir jūros aplinkai.

11. Energijos, įskaitant povandeninį triukšmą, patekimas nedaro neigiamo poveikio jūros aplinkai.

Aplinkos apsaugos agentūra 2009 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-742 „Dėl jūrų strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimo“ paskirta atsakinga institucija už JSPD įgyvendinimą.

Siekiant įgyvendinti JSPD, Aplinkos apsaugos agentūra įpareigota kas 6 metus (pradedant nuo 2006 m.) atlikti  jūros aplinkos būklės vertinimą. Įvertinti esamą 6-erių metų laikotarpio jūros aplinkos būklę, nustatyti aplinkos apsaugos tikslus ir priemones gerai Baltijos jūros aplinkos būklei siekti ir gautų rezultatų pagrindu atnaujinti nacionalinę Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategiją, kurios įgyvendinimas padės sumažinti jūros taršą bei iki 2020 m. pasiekti užsibrėžtus jūros aplinkos apsaugos tikslus, t.y. pasiekti ir (ar) išlaikyti gerą jūros aplinkos būklę.

Įgyvendinant JSPD Lietuva atliko pirminį (I JSPD etapas, apie jo eigą informacija pateikiama žemiau) jūros aplinkos savybių, pavojų ir poveikių vertinimą remiantis 2006-2011 m. duomenimis, nustatė aplinkos apsaugos tikslus ir priemonių programą. Šiam pirmam JSPD įgyvendinimo etapui Europos Komisija pateikė savo vertinimą ir gaires (Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui. Europos Komisijos vertinimas ir gairės, 2014). Antrasis JSPD įgyvendinimo etapas (II JSPD etapas) numato atnaujintą valstybėms priklausančių jūros vandenų ekologinės būklės 2012-2017 m. laikotarpio vertinimą pagal papildytas Europos Komisijos gaires, kuriomis nustatomi geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijai ir metodiniai standartai, stebėsenos ir vertinimo specifikacijos ir standartizuoti metodai (Komisijos sprendimas (ES) 2017/848).

Agentūra I JSPD ciklą įgyvendino 2012 m. vykdydama projektą „Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimas“, kurio metu  įvertino esamą jūros aplinkos būklę (2006-2011 m. laikotarpis),  nustatė aplinkos apsaugos tikslus ir priemones gerai Baltijos jūros aplinkos būklei siekti ir gautų rezultatų pagrindu atnaujino nacionalinę Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategiją (iki 2014 m. liepos 15 d.).

I JSPD įgyvendinimo ciklo metu atliktas Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir žmogaus veiklos poveikio įvertinimas bei nustatyta siektina gera jūros aplinkos būklė ir jūros aplinkos apsaugos tikslai.  Šių darbų rezultatai yra pateikti šiuose dokumentuose:

1. Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir žmogaus veiklos poveikio įvertinimą bei nustatytą siektiną gerą jūros aplinkos būklę ir jūros aplinkos apsaugos tikslus, skirta specialistams;

2. Leidinys „Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklė: preliminarus vertinimas“, skirtas plačiajai visuomenei;
JSPD studija visuomenei

3. Ataskaita apie įvertintą esamą Baltijos jūros aplinkos stebėsenos (monitoringo) programą, įvertintus jos trūkumus ir parengta atnaujinta programa aplinkos komponentų būklei ir pokyčiams stebėti;

4. Parengta priemonių programa jūros aplinkos apsaugos tikslams pasiekti.

Priemonių programa. Santrauka

Agentūra, siekdama įgyvendinti II JSPD etapą, šiuo metu vykdo projektą „Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimo dokumentų (būklės vertinimo) atnaujinimas“ (2019-2020), kurio metu  vertinama  jūros aplinkos būklė (2012-2017 m. laikotarpis), pagal papildytas Europos Komisijos gaires (atsižvelgus į I JSPD ciklo metu gautus rezultatus), kuriomis nustatomi geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijai ir metodiniai standartai, stebėsenos ir vertinimo specifikacijos ir standartizuoti metodai (Komisijos sprendimas (ES) 2017/848). Vertinimas atliekamas pagal Lietuvos jūros rajonui priklausančios teritorijos savybes, pavojus ir poveikius, bus atliekama ekonominė ir socialinė jūrinės aplinkos naudojimo bei išlaidų, patiriamų dėl aplinkos būklės blogėjimo, analizė.

Šių (savybių, pavojų, poveikių ir socio-ekonominio naudojimo bei išlaidų dėl būklės blogėjimo) vertinimų pagrindu bus nustatomi aplinkos apsaugos tikslai, kurie nusako siekiamą geros aplinkos būklę (GAB), o šių tikslų pasiekimui parengtos ir įgyvendinamos priemonių programos. Kadangi jūrų ekosistemos dinamiškos, o kylantys pavojai ir poveikiai gali skirtis atsižvelgiant į žmogaus veiksmų raidą ir į klimato kaitos poveikį, numatomas ne tik nuolatinis būklės vertinimas ir tikslinamas, tačiau ir pačių jūrų strategijų atnaujinimas, kurią siekiame šiuo metu įgyvendinti sumažinti jūros taršą bei iki 2020 m. pasiekti užsibrėžtus jūros aplinkos apsaugos tikslus, t.y. pasiekti ir (ar) išlaikyti gerą jūros aplinkos būklę.

Šiuo metu yra gauta Projekto II-oji tarpinė ataskaita, kurią teikiame susipažinimui ir pastabų teikimui. Projekto II-oji tarpinė ataskaita laikoma galutine, kurioje pateikiamas jūros vandenų dabartinės aplinkos būklės ir žmogaus veiklos poveikio jų aplinkai įvertinimas, geros aplinkos būklės nustatymas ir aplinkos apsaugos tikslų ir susijusių rodiklių nustatymas ir atnaujinimas, įgyvendinant JSPD 5 str. 2 dalies a punkto i-iii papunkčius, 17 str. 2 ir 3 dalis. II-oje ataskaitoje pateikiamas atnaujintas Lietuvos jūros rajono aplinkos būklės vertinimas, parengti nauji geros aplinkos būklės rodikliai ar patikslinti esami aplinkos apsaugos tikslai, atlikta socio-ekonominio naudojimo bei išlaidų dėl būklės blogėjimo analizė pagal – JSPD 8, 9, 10, 17 straipsnių reikalavimus. Ataskaitoje įvertinta, ar pavyko pasiekti jūros aplinkos apsaugos tikslus.

Primename, kad I-ojoje tarpinėje ataskaitoje pateikiami pirmieji rezultatai, susiję su jūros vertinimu pagal poveikių (nevietinės rūšys, fizinė apkrova jūros dugnui, žvejyba, apkrova maistinėmis medžiagomis ir eutrofikacija, pavojingos medžiagos, jūrą teršiančios šiukšlės, povandeninis triukšmas) bei pelaginių buveinių, dugno buveinių, jūrinių paukščių, žuvų ir žinduolių būklę atspindinčius rodiklius.

2012-2017 metų duomenų pagrindu įvertinta, kaip būklė keičiasi lyginant su ankstesniu periodu (2007-2011), įvertintos blogėjimo priežastys. Įvertinta jūros aplinkos būklė regioniniame kontekste, t.y. Baltijos regione atliktas Holistinis Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimas (HELCOM HOLAS II, 2011–2016), palyginama, kaip vertinimas Lietuvos jūros rajone dera su regioniniu vertinimu.

Maloniai kviečiame teikti pastabas II-ajai projekto ataskaitai iki 2020 m. kovo 20 dienos Aplinkos apsaugos agentūrai
el. paštu aaa@aaa.am.lt arba toma.bulauskiene@aaa.am.lt. 
Terminas nustatytas atsižvelgiant į JSPD nustatytus įsipareigojimus Europos Komisijai atlikti ataskaitos raportavimą apie pasiektus JSPD tikslus iki 2020-03-30.

 

ANTROSIOS TARPINĖS ATASKAITOS 1 DALIS (ATNAUJINTA 2020-02-24)

ANTROSIOS TARPINĖS ATASKAITOS 2 DALIS  (ATNAUJINTA 2020-02-24)

I-oji TARPINĖ ATASKAITA

III-oji TARPINĖ ATASKAITA

 

GALUTINĖ ATASKAITA

I DALIS. LIETUVOS JŪROS RAJONO EKOLOGINĖS BŪKLĖS VERTINIMAS IR GAMTOSAUGINIAI TIKSLAI.

II DALIS. EKONOMINĖ IR SOCIALINĖ LIETUVOS JŪROS RAJONO VANDENŲ NAUDOJIMO IR DĖL JŪROS APLINKOS BLOGĖJIMO ATSIRANDANČIŲ IŠLAIDŲ ANALIZĖ.

III DALIS. LIETUVOS JŪROS RAJONO EKOLOGINĖS BŪKLĖS STEBĖSENOS RODIKLIŲ VYSTYMAS IR PASIŪLYMAI MONITORINGUI.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-07-02