Jūros dugnas

Lietuvos jūrinių vandenų dugno buveinės

Baltijos jūros Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos (IEZ) plotas yra 4564 km². Lietuvos teritorinė jūra užima 1814 km². Pietinėje dalyje Lietuvos IEZ ribojasi su Rusijos Federacijos, šiaurėje su Latvijos, o vakaruose su Švedijos zonomis.

Buveinė gali būti apibūdinama kaip aplinkos sąlygų visuma arba vieta, kurioje gyvena augalas arba gyvūnas. Sąveikaudamos tarpusavyje ir su juos supančia aplinka jūrinių organizmų grupės formuoja dugno buveines. Remiantis Evans ir kt., (2016) ir Condé ir kt., (2018) rekomendacijomis Lietuvos jūriniai vandenys suskirstyti į infralitoralinę, cirkalitoralinę ir atvirą jūrą (giliąją cirkalitoralinę) dalis:

Infralitoralės dalis – tai eufotinė zona, kur šviesos kiekis dugnui yra pakankamas daugiamečių dumblių (pvz., šakotojo banguolio Furcellaria lumbricalis) sąžalynams formuotis. Lietuvos atveju – tai priekrantės dalis iki 15 m gylio.
Cirkalitoralės dalis – tai giliau infralitoralės esanti zona, kur šviesos nebepakanka makrofitų sąžalynams formuotis, o bendrijas formuoja dugno bestuburiai (pvz., dvigeldžiai moliuskai Mytilus edulis trossulus ar Macoma balthica). Cirkalitoralės zona apima teritoriją tarp 15 ir 70 m gylio.

gili cirkalitoralės dalis – afotinė, giliau 70 m esanti atviros jūros zona, kurioje formuojasi haloklinas, stebimi deguonies stygiaus reiškiniai, o dugno fizines, chemines ir biologines savybes lemia šiaurės Atlanto vandens įtekėjimai.

1 pav.Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos dugno reljefas (Gelumbauskaitė, 1998) ir dugno nuosėdų tipų paplitimas (Žaromskis ir kt., 2005)

Jūros dugno paviršinės nuosėdos – svarbus dugno buveinių savybes apibrėžiantis veiksnys. Baltijos jūroje ties Lietuvos akvatorija aptinkamas įvairus dugno reljefas bei dugno nuosėdų tipų pasiskirstymas (1 pav.). Pagal dugno nuosėdas buveinių tipai išskiriami tokiais principais:

riedulynams priskiriamas kieto substrato dugnas, kuriame dominuoja >25 cm rieduliai.
stambių nuosėdų buveinių tipams priskiriamos nuosėdos, kuriose aptinkamos nuosėdų frakcijos nuo smėlio iki riedulių, tačiau dominuoja žvirgždas ir gargždas.
mišrių nuosėdų buveinių tipams priskiriamos nuosėdos, kuriose aptinkamos visos frakcijos, paprastai tai moreninis dugnas su molio, smėlio, žvirgždo ir gargždo frakcijomis.
smėlių buveinių tipams priskiriamos nuosėdos, kuriose dominuoja įvairių frakcijų smėliai.
dumblo buveinių tipams priskiriamos nuosėdos, kuriose dominuoja smulkiausios frakcijos: aleuritas, dumblas ir molis.

Europos buveinių klasifikaciją pasiūlė Europos aplinkos agentūra (EAA), kurdama Europos Sąjungos gamtos informacijos sistemą (EUNIS). Lietuvos jūrinių vandenų dugno buveinės skirstomos į 13 stambių buveinių tipų (Evans ir kt., 2016 ir Condé ir kt., 2018), atitinkančių EUNIS klasifikacijos antrąjį lygmenį. Šie buveinių tipai didžiąja dalimi atitinka Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos organizacijos (Baltic Marine Environment Protection Commission) HELCOM HUB išskirtą klasifikaciją.

1. Infralitoralės riedulynas ir biogeninis rifas. Šis buveinių tipas sutinkamas kontinentinėje Lietuvos priekrantėje ties Karkle ir Palanga (2 pav.), jo užimamas plotas – 68,4 km². Čia dominuoja kietas substratas – rieduliai ir gargždas, tarp kurių pasitaiko žvirgždo ir smėlio laukų. Dugnas yra pastoviai veikiamas bangų, deguonies stygiaus nėra, dugnui turi įtakos ištekančių Kuršių marių vanduo, dėl to stebimas druskingumo ir vandens skaidrumo sumažėjimas bei maistmedžiagių ir organikos padidėjimas. Sekliausiose zonose dominuoja vienmečiai žaliadumbliai ir raudondumbliai, nuo 3 – 4 m gylio formuojasi šakotojo banguolio F. lumbricalis sąžalynai. Itin svarbus infralitoralės rifo požymis – midijų M. edulis trossulus kolonijos. Midijos yra buveinių inžinerinė rūšis, gebanti bisusiniais siūlais prisitvirtinti prie riedulių ir gargždo substrato ir taip, savo ruožtu, sukurti gyvenamąją aplinką kitoms bestuburių rūšims. Ankstesnių tyrimų metu nustatyta, kad mėginiuose su midijomis ir be midijų, kitų makrozoobentoso organizmų (pvz., šoniplaukų Gammarus spp. ir C. volutator, lygiakojų vėžiagyvių, daugiašerių F. stellaris ir Marenzelleria sp.) biomasė yra reikšmingai mažesnė. Priekrantės rifai pasižymi didžiausia biologine įvairove Lietuvos jūriniuose vandenyse, jie yra pagrindinė strimelių Clupea harengus membras nerštavietė, žiemojančių jūrinių paukščių (pvz., ledinių ančių Clangula hyemalis) maitinimosi ir žuvų mailiaus augimo ir mitybos vietos. Buveinių tipo svarba – didelė. Pagrindinės grėsmės šiam rifų komponentui – ūkinės veiklos, kurios tiesiogiai veikia smėlio dinamiką, pavyzdžiui krantų papildymas smėliu, tiek pilant smėlį povandeniniame šlaite (taip paprastai maitinamas Melnragės-Girulių paplūdimio ruožas), tiek povandeniniu vamzdynu pilant tiesiai į krantą (tokie darbai vykdomi Palangos paplūdimiuose). Taip pat – ūkinės veiklos, kurios tiesiogiai veikia dugno litologinę sudėtį, pavyzdžiui dampingas (grunto šalinimas), žvejyba dugniniais tralais, hidrotechninių konstrukcijų statyba dugne (pvz., vėjo jėgainių parkai, povandeninės komunikacijos), kurios tiesiogiai gali lemti substrato sunaikinimą bei nuosėdų pernašą. Plačiai diskutuojama nevietinės rūšies – juodažiočio grundalo Neogobius melanostomus– poveikis infralitoralės rifų buveinei. Midijų populiacijos būklė infralitoralės rifuose per pastaruosius 20 metų stipriai prastėjo. Jeigu 2003 m. vidutinė midijų biomasė siekė virš 2 kg m^-2, tai 2006–2008 m. ji mažėjo dvigubai iki 1 kg m^-2, o nuo 2011 m. biomasė drastiškai mažėjo iki kelių-keliolikos gramų kvadratiniame metre. Tyrimai parodė (Skabeikis et al., 2018), kad midijų populiacijos mažėjimą lėmė juodažiočio grundalo invazija į Lietuvos priekrantę. Ši natūraliai Ponto-Kaspijos regione paplitusi rūšis Lietuvos akvatorijoje pirmą kartą pagauta 2002 m., tačiau 2011 m. jos populiacija išaugo kartais. Kadangi grundalo mėgstamas substratas – riedulynai, o pirminis mitybos objektas – midijos, tai ir lėmė kritinį midijų sumažėjimą tais pačiais – 2011 metais.

2. Infralitoralės smėlis. Šis buveinių tipas (2 pav.) užima visą Kuršių nerijos priekrantę bei dalį kontinentinės priekrantės, apytikslis plotas – 142 km². Būdingi įvairių frakcijų smėliai, seklesnėse dalyse dažniausiai vyrauja rupesnės frakcijos. Dugnas yra pastoviai veikiamas bangų, deguonies stygiaus nėra. Sekliausioje zonoje dominuoja šoniplaukos Bathyporeia pilosa, daugiašerės kirmėlės Hediste diversicolor ir Marenzelleria neglecta. Giliau, 7–8 m gyliuose dominuoja dvigeldžiai Cerastoderma glaucum, Mya arenaria ir M. balthica moliuskai. Dėl stipraus bangų poveikio makrofitų, pvz., jūrinio andro Zostera marina rūšis nėra sutinkama. Tai žiemojančių jūrinių paukščių ir bentofagių žuvų mitybos rajonas. Buveinių tipo svarba – vidutinė. Pagrindiniai poveikiai (įskaitant tikėtinas grėsmes) – biologinis trikdymas: invazinių rūšių poveikis, eutrofikacija, jūros dugno morfologijos pakeitimas dėl kranto apsaugos priemonių.

3. Infralitoralės dumblas. Dėl itin stipraus bangų poveikio Lietuvos priekrantėje aleurito ir dumblo nuosėdų sutinkama labai retai. Šis buveinių tipas infralitoralėje sutinkamas tik ties Šventosios upės žiotimis (2 pav.), 10–15 m gylyje, užimamas plotas <2 km². Čia gausios daugiašerės kirmėlės H. diversicolor, M. neglecta ir Pygospio elegans, o didžiausią biomasę dažniausiai sudaro dvigeldžiai M. arenaria ir M. balthica. Buveinių tipo svarba – maža.

4. Infralitoralės stambios nuosėdos. Šis buveinių tipas (2 pav.) sutinkamas kontinentinėje Lietuvos priekrantėje ties Palanga ir Šventąja, paprastai įsiterpę tarp rifų ir smėlio buveinių, bendras plotas – 5 km². Dugnas yra pastoviai veikiamas bangų, deguonies stygiaus nėra. Šiame buveinių tipe dominuoja žvirgždas ir gargždas su rupaus smėlio frakcija, todėl čia sutinkama itin skurdi bentoso bendrija, kadangi substratas nėra tinkamas nei epifaunai, nei infaunai. Stambesni žvirgždo luitai ir pavieniai rieduliai gali būti apaugę pavieniais dumbliais ir jūrų gilėmis Amphibalanus improvisus, o rupiame smėlyje negausiai sutinkamos daugiašerės kirmėlės. Buveinių tipo svarba – maža.

5. Infralitoralės mišrios nuosėdos. Šis buveinių tipas (2 pav.) sutinkamas kontinentinėje Lietuvos priekrantėje, įsiterpęs tarp rifų ir smėlio buveinių, bendras plotas mažesnis nei 2 km². Dugnas yra pastoviai veikiamas bangų, deguonies stygiaus nėra. Vyrauja moreninio molio su žvirgždo ir gargždo priemaišomis dugnas, substratas nėra palankus nei epifaunai, nei infaunai gyventi, todėl čia sutinkama itin skurdi makrozoobentoso bendrija. Buveinių tipo svarba – maža.

6. Cirkalitoralės riedulynas ir biogeninis rifas. Bendras šio buveinių tipo užimamas plotas –apie 420 km², jį sudaro trys pagrindiniai masyvai (Sambijos plynaukštės rifai Lietuvos jūrinės akvatorijos pietuose, Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės rifai šiaurinėje dalyje ir arčiausiai kranto rytinėje dalyje esantys rifai, kurie driekiasi giliau infralitoralės rifų). Sekliausioji dalis 15–25 m gylyje užima apie 114 km² ir jungiasi su infralitoralės rifais. Čia dominuoja kietas substratas – rieduliai ir gargždas, tarp kurių pasitaiko žvirgždo ir smėlio laukų. Dugnas yra pastoviai veikiamas bangų, deguonies stygiaus nėra. Dėl per mažo patenkančios šviesos kiekio makrofitų nėra, todėl čia bendrijas formuoja epifauna – midijos M. edulis trossulus ir jūrų gilės A. improvisus. Kita cirkalitoralės rifų teritorija (Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės rifai), užimanti apie 168 km² dugno plotą, yra šiaurinėje Lietuvos jūrinių vandenų dalyje, 25 – 40 m gylyje ir ribojasi su Latvijos Respublikos siena. Čia vyrauja kietas substratas – rieduliai ir gargždas, tarp kurių pasitaiko žvirgždo ir smėlio laukų. Dugnas yra mažai veikiamas bangų, deguonies stygiaus nėra, šviesos makrofitams nebepakanka. Bentoso bendrijas formuoja epifauna – midijos M. edulis trossulusir jūrų gilės A. improvisus. Pietinėje Lietuvos jūrinių vandenų dalyje, 35 – 70 m gylyje ties siena su Rusijos Federacija yra trečias cirkalitoralės rifų masyvas (Sambijos plynaukštės rifai Lietuvos jūrinės akvatorijos pietuose), užimantis apie 91 km² dugno plotą. Dugnas yra veikiamas bangų tik sekliausioje dalyje, deguonies stygiaus nėra, šviesos makrofitams nebepakanka. Bentoso bendrijas formuoja epifauna – midijos M. edulis trossulus ir jūrų gilės A. improvisus. Cirkalitoralės riedulyno buveinių tipo reikšmė Lietuvai yra itin didelė, nes čia yra žiemojantiems jūriniams paukščiams ir žuvims (žuvų mailiaus augimo ir mitybos vietos) svarbios teritorijos, biologinės įvairovės židiniai.

7. Cirkalitoralės smėlis. Tai didžiausią plotą (apie 2360 km²) Lietuvos jūriniuose vandenyse užimantis buveinių tipas (2 pav.). Būdingi įvairių frakcijų smėliai, seklesnėse dalyse paprastai vyrauja vidutinio stambumo smėlio frakcijos, o giliausiose – smulkus smėlis su aleuritu ir dumblu. Dugnas pastoviai veikiamas bangų tik seklioje dalyje, deguonies stygiaus nėra, šiltuoju metų laiku 30-40 m gyliuose formuojasi termoklinas, giliausioji dalis patenka į viršutinę haloklino zoną. Visame cirkalitoralės smėlyje pagal biomasę dominuoja M. balthica dvigeldžiai moliuskai, pagal gausumą – daugiašerės kirmėlės M. neglecta ir P. elegans. Iki 40 m gylio dažnai sutinkama ir kitų dvigeldžių C. glaucum ir M. arenaria moliuskų, daugiašerių H. diversicolor kirmėlių, šoniplaukų Corophium volutator, tuo tarpu gilesnėje zonoje sutinkami glacialiniai reliktai – šoniplaukos Monoporeia affinis ir jūrų tarakonas Saduria entomon bei daugiašerės kirmėlės Bylgides sarsi. Žiemojančių jūrinių paukščių ir bentofagių žuvų mitybos rajonas. Buveinių tipo svarba – vidutinė. Pagrindiniai poveikiai (įskaitant tikėtinas grėsmes) – žvejyba dugniniais tralais, jūros dugno morfologijos pakeitimas dėl iškasto grunto gramzdinimo, mineralų gavyba (smėlio kasimas).

8. Cirkalitoralės dumblas. Šis buveinių tipas (2 pav.) sutinkamas centrinėje Lietuvos jūrinės akvatorijos dalyje, užimamas plotas apie 1853 km². Vyrauja aleurito nuosėdos, seklesnėse vietose su smėlio frakcijų priemaišomis, o giliau 55 m jau vyrauja dumblo nuosėdos su aleurito frakcijomis. Dugnas pastoviai veikiamas bangų tik seklioje dalyje, deguonies stygiaus nėra, šiltuoju metų laiku 30–40 m gyliuose formuojasi termoklinas, giliausioji dalis patenka į viršutinę haloklino zoną. Didžiojoje dalyje cirkalitoralės smėlyje pagal biomasę dominuoja M. balthica dvigeldžiai, pagal gausumą – daugiašerės kirmėlės M. neglecta ir P. elegans. Iki 40 m gylio dažnai sutinkama ir kitų dvigeldžių C. glaucum ir M. arenaria, daugiašerių H. diversicolor, šoniplaukų C. volutator, tuo tarpu gilesnėje zonoje sutinkami glacialiniai reliktai M. affinis ir S. entomon bei daugiašerės kirmėlės B. sarsi. Vertingas bentofagių žuvų mitybos rajonas. Buveinių tipo svarba – vidutinė.

9. Cirkalitoralės stambios nuosėdos. Kaip ir infralitoralėje, šis buveinių tipas paprastai įsiterpęs tarp rifų ir smėlio buveinių, bendras plotas – 345 km². Dugnas pastoviai veikiamas bangų tik seklioje dalyje, deguonies stygiaus nėra. Šiame buveinių tipe dominuoja žvirgždas ir gargždas su rupaus smėlio frakcija, todėl čia sutinkama itin skurdi bentoso bendrija, kadangi substratas nėra tinkamas nei epifaunai, nei infaunai gyventi. Seklesnėje dalyje stambesni žvirgždo luitai ir pavieniai rieduliai gali būti apaugę pavienėmis midijomis M. edulis trossulus ir jūrų gilėmis A. improvisus, o rupiame smėlyje negausiai sutinkamos daugiašerės kirmėlės. Gilesnėje dalyje epifaunos požymių nepastebima. Buveinių tipo svarba – maža.

10. Cirkalitoralės mišrios nuosėdos. Šis buveinių tipas (2 pav.) paplitęs Klaipėdos seklumoje (bankoje) ir rytiniame jos šlaite, 50 – 65 m gyliuose, užima apie 235 km² dugno ploto. Bangų poveikio dugnui nėra, deguonies stygiaus nėra. Vyrauja moreninio molio su žvirgždo ir gargždo priemaišomis dugnas, todėl čia sutinkama itin skurdi bentoso bendrija, kadangi substratas nėra tinkamas nei epifaunai, nei infaunai. Buveinių tipo svarba – maža.

11. Atviros jūros smėlis. Šis buveinių tipas sutinkamas vakariniame Klaipėdos seklumos šlaite, 70–100 m gyliuose, kur priedugnio srovės išplauna smulkias aleurito ir dumblo frakcijas, o nuosėdose dominuoja įvairūs smėliai, užimamo dugno plotas – apie 130 km². Priedugnio temperatūra pastoviai žema ir mažai kintanti (4 – 5 ℃), šiuose gyliuose formuojasi haloklinas, kur priedugnio druskingumas didėja nuo 7 – 8 iki 11 – 12 (‰). Gilesnėse vietose stebimas deguonies koncentracijos mažėjimas, galimi hipoksijos ir anoksijos reiškiniai. Bestuburių biomasė daug mažesnė nei cirkalitoralės smėlio buveinėse, tačiau dar galima sutikti dvigeldžių M. balthica, lygiakojų vėžiagyvių S. entomon, šoniplaukų Pontoporeia femorata, daugiašerių B. sarsi. Tai giliausiai esančios buveinės, tinkamos bentofagių žuvų maitinimuisi. Buveinių tipo svarba – vidutinė. Pagrindiniai poveikiai (įskaitant tikėtinas grėsmes) – eutrofikacija, žvejyba dugniniais tralais.

12. Atviros jūros dumblas. Šis buveinių tipas užima 748 km² dugno ploto ir sutinkamos nuo 70 m gylio pietinėje Lietuvos akvatorijos dalyje iki giliausios zonos vakarinėje akvatorijos dalyje. Dugne dominuoja itin smulki dumblo frakcija, priedugnio temperatūra pastoviai žema ir mažai kintanti (4 – 5℃), šiuose gyliuose formuojasi haloklinas, kur priedugnio druskingumas didėja nuo 7–8 iki 11 – 12 (‰). Gilesnėse vietose stebimas deguonies koncentracijos mažėjimas, galimi hipoksijos (deguonies koncentracija < 2 ml/l) ir anoksijos (deguonies koncentracija apie 0) reiškiniai. Deguonies kiekis giliausiose vietose daugiausia priklauso nuo Šiaurės Atlanto vandens įtekėjimų. Bestuburių biomasė itin maža, kur dar yra deguonies gyvena kiautavėžiai Ostracoda, laisvai plaukiojančios daugiašerės B. sarsi, nektobentosiniai organizmai, pvz. mizidės. Kur deguonies nėra, stebimi anaerobinėmis bakterijomis padengti dugno plotai. Buveinių tipo svarba – maža.

13. Atviros jūros mišrios nuosėdos. Šis buveinių tipas užima apie 119 km² dugno ploto ir sutinkamas 70 – 100 m gylio pietinėje ir vakarinėje Lietuvos akvatorijos dalyse. Priedugnio temperatūra pastoviai žema ir mažai kintanti (4 – 5 ℃), šiuose gyliuose formuojasi haloklinas, kur priedugnio druskingumas didėja nuo 7 – 8 ‰ iki 11 – 12 ‰. Gilesnėse vietose stebimas deguonies koncentracijos mažėjimas, galimi hipoksijos ir anoksijos reiškiniai. Vyrauja moreninio molio su žvirgždo ir gargždo priemaišomis dugnas, todėl čia sutinkama itin skurdi bentoso bendrija, kadangi substratas nėra tinkamas nei epifaunai, nei infaunai. Buveinių tipo svarba – maža.

2 pav. Pagrindinių buveinių tipų pasiskirstymo Lietuvos jūriniuose vandenyse žemėlapis

Vertinant jūros aplinkos būklę, vienas vertinimų aspektų yra fizinis dugno trikdymas – jūros dugno vientisumas turi būti tokio lygio, kad užtikrinamas ekosistemų struktūros ir funkcijų išsaugojimas, o ypač kai nėra neigiamo poveikio bentoso ekosistemoms.

Jūros dugno vientisumas ir poveikis jūros buveinėms turi būti vertinamas pagal kriterijus:

natūralaus jūros dugno fizinio nykimo (negrįžtamo pokyčio) erdvinis mastas ir pasiskirstymas;
su jūros dugno fiziniu trikdymu susijusių pavojų erdvinis mastas ir pasiskirstymas;
kiekvieno buveinių tipo, kuris patiria neigiamą poveikį, nes fizinis trikdymas sukelia jo biotinės ir abiotinės struktūros ir funkcijų pokyčius (pvz., keičiasi rūšinė sudėtis ir santykinis rūšių gausumas, nebėra itin jautrių, pažeidžiamų ir pagrindinę funkciją atliekančių rūšių, keičiasi rūšies struktūra pagal dydį), erdvinis mastas.

Pagrindinės veiklos, trikdančios dugno buveines, yra žvejyba dugniniais tralais ir smėlio pylimas, kasimas, uoste iškasto grunto gramzdinimas jūroje. Remiantis 2015–2018 m. periodo duomenimis, 21,1 % (1354,2 km²) visos Lietuvos jūrinės teritorijos ploto dugno patyrė fizinį trikdymą dėl žvejybos dugniniais tralais. Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje 2015–2018 m. laikotarpiu fizinio trikdymo teritorija atskirais metais užėmė apie 6,2 – 8,1 %.Vertinant žvejybos dugniniais tralais intensyvumą, didesnėje žvejybinės teritorijos dalyje jis neviršijo 50 %, o viršijantis 100 % tralavimų intensyvumas (t. y. visas 1 kvadratinės jūrmylės gardelės plotas traluojamas daugiau nei vieną kartą per metus) buvo registruotas mažiau nei 1 % visos jūrinės teritorijos dalyje. Traluojant jūros dugną buvo žvejojamos menkės, plekšnės, tralai gali palikti iki pusės metro gylio ir 2 – 3 metrų pločio griovius. Dėl prastos menkių išteklių būklės, jų žvejyba buvo ribojama jau 2019 metais, o visiškai uždrausta 2020–2023 metais.

Remiantis 2012–2017 m. periodo duomenimis, grunto kasimo, smėlio pylimo ir uoste iškasto grunto gramzdinimo teritorija apėmė 33,9 km². Šio periodo tyrimo rezultatai parodė, kad geros aplinkos būklės vertės nebuvo pasiektos cirkalitoralės smėlio ir cirkalitoralės dumblo buveinėse (1 lentelė).

Šiems poveikiams vertinti numatytos siektinos geros aplinkos būklės vertės:

smėlio kasimo ir grunto gramzdinimo plotas turi būti mažesnis nei 1 % buveinės ploto;
dugno tralavimo plotas buveinėje turi būti mažesnis nei 10 % buveinės ploto.

1 lentelė. Smėlio pylimo, grunto gramzdinimo ir dugno tralavimo plotai skirtingose buveinėse (2012–2017 m.)

Prioritetiniai buveinių tipai būklės vertinimui ir ilgalaikei stebėsenai yra didžiausią svarbą turinčios buveinės – infralitoralės ir cirkalitoralės riedulynai ir biogeniniai rifai (3 ir 4 paveikslai). Šie du tipai apima Buveinių direktyvos I priedo sąrašo buveinių tipą – rifus (1170). Nuo 2021 m., pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą (2018–2023 m), kurioje numatytas rifų monitoringas ne mažiau kaip 3 teritorijose, ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus, Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutu pradėjo vykdyti NATURA 2000 tinklui priklausančių jūros dugno buveinių – rifų –monitoringo tyrimus Baltijos jūros priekrantėje ir teritorinės jūros bei išskirtinės ekonominės zonos vandenyse.

Tyrimų metu buvo patikslintas šių, itin didelę vertę turinčių buveinių, paplitimas, pagal turimus pirmuosius išsamiai pradėtus vykdyti tyrimus įvertinta buveinių būklė ir pagrindiniai poveikiai bei grėsmės. Siūloma vertinti du pagrindinius rifų buveinių aspektus – buveinės plotą ir buveinės vidinę struktūrą (ir su ja susijusias funkcijas), ar jų kombinaciją, pvz., buveinių nykimą. Pateiktas rifų monitoringo planas yra orientuotas į erdvinį rifų pasiskirstymą, numatant kuo didesnį (408 infralitoralėje (vėliau optimizuotas iki 346 stočių) ir 154 cirkalitoralėje (vėliau optimizuotas iki 120 stočių) tyrimų vietų skaičių (tam pasitelkiant nuotolines filmavimo sistemas), siekiant kuo tiksliau įvertinti rifų buveinės ploto pokyčius tiek priekrantėje, tiek atviroje jūroje. Kiekvienoje tyrimų vietoje (kuri reprezentuoja visą 300x300 m ar 1x1 jūrmylės teritorinį vienetą) buvo fiksuojama ne tik ar buveinė išliko, ar sunyko (t. y. ar buvo fiksuotas buveinės arealo pokytis), tačiau ir buveinės vidinė struktūra (dominuojančių biologinių ir litologinių požymių procentinis padengimas), leidžiantis toliau vertinti ir buveinės nykimo ar atsistatymo laipsnį. Be nuotolinių filmavimo metodų, siekiant įvertinti bendrą (ne tik vizualiai matomą) makrofitobentoso ir makrozoobentoso įvairovę, gausumą ir biomasę, bei stebėti šių parametrų kaitą infralitoralėje mėginiai tyrimams taip pat buvo renkami nardant, cirkalitoralėje – draga.

Plačiau apie NATURA 2000 tinklui priklausančių jūros rifų (1170) buveinių Baltijos jūroje tyrimus, rezultatus ir išvadas: https://aaa.lrv.lt/uploads/aaa/documents/files/RIFAI_galutine_ataskaita_gera%202023-03-06.pdf ir https://aaa.lrv.lt/uploads/aaa/documents/files/Galutine_ataskaita%20pakoreguota%2023%2008%2016.pdf.

3 pav. Infralitoralės rifų buveinių pasiskirstymas ir monitoringo stotys Lietuvos jūrinėje akvatorijoje

4 pav. Cirkalitoralės rifų buveinių pasiskirstymas ir monitoringo stotys Lietuvos jūrinėje akvatoijoje

Literatūros sąrašas

Condé, S., Royo Gelabert, E., Parry, M., Lillis, H., Evans, D., Mo, G., & Agnesi, S., 2018. Updated crosswalks between European marine habitat typologies - A contribution to the MAES marine assessment. ETC/BD report for the EEA.

Evans, D., Aish, A., Boon, A., Condé, S., Connor, D., Gelabert, E. Michez, N., Parry, M., Richard, D., Salvati, E. & Tunesi, L., 2016. Revising the marine section of the EUNIS Habitat classification - Report of a workshop held at the European Topic Centre on Biological Diversity, 12 & 13 May 2016. ETC/BD report to the EEA.

Skabeikis, A., Morkūnė, R., Bacevičius, E., Lesutienė, J., Morkūnas, J., Poškienė, A. and Šiaulys, A., 2018. Effect of round goby (Neogobius melanostomus) invasion on blue mussel (Mytilus edulis trossulus) population and winter diet of the long-tailed duck (Clangula hyemalis). Biological Invasions, 21, pp.911-923.

Žaromskis R., Repečka R., Gulbinskas S., 2005. Baltijos jūra: Lietuvos akvatorija. Žemėlapis žvejybai (Book, K3e), Vilnius.

Atnaujinimo data: 2023-09-26