Palaidotas cheminis ginklas

Baltijos jūroje palaidotas cheminis ginklas

Baltijos ir Šiaurės jūrose po II pasaulinio karo prie Gotlando ir Bornholmo salų paskandinta apie 40 000 tonų grynojo svorio cheminio ginklo – aviacinių bombų, artilerinių sviedinių, minų, dūminių granatų (nuodingosios cheminės medžiagos – ipritas, adamsitas, chloracetofenas, tabūnas, ašarinės dujos, fosgenas, arsenidas ir kitos). Cheminis ginklas buvo kraunamas į medines dėžes, metalinius konteinerius ir išmetamas iš laivų dreifuojant arba paskandinamas su laivu. Artimiausia cheminio ginklo laidojimo vieta nuo Lietuvos krantų nutolusi apie 70 jūrmylių Gotlando įdaubos rajone.

Palaidoto cheminio ginklo rajonai Baltijos jūroje (Report on Chemical Munitions Dumped in the Baltic sea. 1994. Helsinkis)

Cheminio ginklo medžiagų reakcija jūroje priklauso nuo įvairių aplinkos veiksnių. Cheminį ginklą paveikus korozijai ar įvykus sprogimui, nuodingos medžiagos gali patekti į natūralią jūros aplinką. Vandens aplinkai ir žmogui pavojingos vandenyje mažai tirpios medžiagos paprastai būna klampios (adamsitas, ipritas, klarkas I, klarkas II). Tokios būsenos medžiagos, esančios nuosėdose, išlieka aktyvios ir gali užteršti didelį plotą; gali akumuliuotis dugno gyvūnų audiniuose ir kelti riziką jūrų ekosistemai ir bioįvairovei, kelti pavojų žmonių sveikatai, nes užteršia maistą (žuvis), tiesioginio sąlyčio metu sukelia didelius nudegimus ir apsinuodijimą, gali daryti poveikį vietos ekonominei veiklai, pvz., žvejybai, gamtos išteklių gavybai ir atsinaujinančiosios energijos gamybai elektrinėse.

2003 m. Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centro darbuotojai laivu „Vėjas“ atliko mokslinę ekspediciją Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos (IEZ) vakarinėje dalyje, 70 jūrmylių nuo Lietuvos krantų esančiame paskandinto cheminio ginklo kapinyno rajone. Ekspedicijos tikslas buvo įvertinti palaidoto cheminio ginklo galimą poveikį jūros gamtinei aplinkai. Šis IEZ rajonas yra ant Klaipėdos – Ventspilio plynaukštės šlaito, jūros dugnas tolydžiai gilėja šiaurės vakarų kryptimi pereidamas į rytų Gotlando įdaubą. Vyraujančios šiaurinių krypčių silpnos priedugnio srovės ir dugno reljefas (84–126 m gylis) neleidžia ištirpusioms cheminio ginklo medžiagoms greitai patekti prie Lietuvos krantų. Priedugnio vandens druskingumas gali siekti 12 ‰ ir skatinti cheminio ginklo metalinių talpų koroziją. Tačiau žema vandens temperatūra (4–6 ˚C) palaidoto cheminio ginklo akvatorijos priedugnio sluoksnyje lėtina cheminių medžiagų tirpimą, metalo koroziją ir cheminių reakcijų greitį. Palaidoto cheminio ginklo rajone paimti dugno nuosėdų ir bakteriologiniai mėginiai, tirti hidrocheminiai rodikliai; rezultatai parodė, kad Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje esančio cheminio ginklo laidojimo rajone cheminių medžiagų (arseno) poveikis jūrinei aplinkai minimalus arba nevyksta savaiminio aplinkos komponentų apsivalymo proceso metu.  

Į Baltijos jūrą po Antrojo pasaulinio karo išmesto cheminio ginklo keliamas pavojus aplinkai ir sveikatai yra ne tik regiono ar Europos masto problema, bet globali problema, galinti turėti nesuspėjamų trumpalaikių ir ilgalaikių tarpvalstybinės reikšmės padarinių. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2010 m. gruodžio 20 d. vienbalsiai patvirtino Lietuvos diplomatijos inicijuotą rezoliuciją „Cooperative measures to assess and increase awareness of environmental effects related to waste originating from chemical munitions dumped at sea“ (A/RES/65/149) dėl Baltijos jūroje palaidoto cheminio ginklo galimai keliamo poveikio aplinkai. Valstybės ir tarptautinės organizacijos kviečiamos aktyviai bendradarbiauti ir įvertinti šią aplinkosauginę problemą.

Vėlesniais metais įvairios šalys ir Lietuva įsitraukė į bendradarbiavimo projektus ir bendrus cheminio ginklo Baltijos jūroje tyrimus. 2011–2014 m. Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai dalyvavo tarptautiniame projekte „Cheminio ginklo paieška ir vertinimas“ (Chemical munitions search and assessment – CHEMSEA). Projektas finansuotas iš Interreg Baltic Sea Region programos lėšų. Projekto tikslas – vertinti ir sumažinti jūros dugne netoli cheminio ginklo medžiagų skandinimo vietų vykdomos veiklos keliamą riziką. Projekto metu sudaryti išsamūs cheminio ginklo skandinimo Gotlando ir Gdansko rajonuose vietų žemėlapiai, kuriuose pažymėtos faktinės cheminio ginklo buvimo vietos. Atlikti tyrimai ir sudaryti išsamūs cheminio ginklo skandinimo vietose rastų nuodingų medžiagų, dugno nuosėdų, makrozoobentoso charakteristikų ir vykdomos žvejybos vietų žemėlapiai (chemsea.eu/Characterization_&_Mapping,22.html). Naudojantis hidrologiniais, batimetriniais ir kitais duomenimis, sukurtas cheminio ginklo medžiagų paplitimo jūrinėje aplinkoje modelis norint įvertinti mastą ir kryptį. Suinteresuotų asmenų grupėms (žvejams) parengtos ir pristatytos rekomendacijos dėl veiksmų, susidūrus su galimai cheminio ginklo skandinimo rajonuose užterštomis dugno nuosėdomis, Baltijos jūros vietose, kur rastas cheminis ginklas, kokia galima žala cheminio ginklo žmogui ir aplinkai, kaip tinkamai elgtis įvykus kontaktui su cheminio ginklo medžiagomis, kaip padėti žuvims, kurios galimai užkrėstos cheminio ginklo medžiagomis. Lietuvos jūriniuose vandenyse dugno nuosėdose rastos arseno koncentracijos svyravo nuo 1,9 iki 15,9 mg/kg (sauso svorio), kitose palaidoto cheminio ginklo tyrimų vietose arseno koncentracija siekė 22 mg/kg (sauso svorio). Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos tyrimų vietose neaptikta gyvų dugno gyvūnų, išskyrus kelias tuščias dvigeldžio moliusko Macoma balthica kriaukles. Vienoje tyrimo stotyje dugno nuosėdose išmatuotos klarko I/II 17 µg/kg (drėgno svorio), trifenilarzino 14 µg/kg (drėgno svorio) cheminių medžiagų koncentracijos. Daugiau informacijos apie projekto rezultatus – interneto svetainėje http://www.chemsea.eu/.

2013 m. vyko NATO Science for Peace and Security (SPS) programos projektas „Palaidoto cheminio ginklo poveikio monitoringas“ („Towards the Monitoring of Dumped Munitions Threat“ - MODUM). Projekto tikslas – paskandinto cheminio ginklo ilgalaikio monitoringo tinklo sukūrimas Baltijos jūroje naudojantis autonomine ir nuotoliniu būdu valdoma povandenine įranga. Daugiau informacijos apie projektą interneto tinklalapyje https://old.iopan.pl/MODUM/. Įvyko dvi ekspedicijos Aplinkos apsaugos agentūros mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“ į cheminio ginklo laidojimo vietą Gotlando dubumoje, kurios dalis yra Lietuvos išskirtinė ekonominė zona. Ekspedicijų metu panaudotas autonominis povandeninis robotas, kuris leido gauti daugiau naujos informacijos apie cheminio ginklo tyrimų rajoną.

2016–2019 m. Baltijos jūroje palaidoto cheminio ginklo tematika vyko dar vienas projektas „Patariamoji pagalba jūroje paskandintų ginklų klausimais“ (Decision Aid for Marine Munitions“ – DAIMON). Projekto tikslas buvo padėti jūros administravimo, gynybos ir aplinkosaugos institucijų atstovams priimti strateginius sprendimus dėl cheminio ginklo Baltijos jūroje ir Skagerako sąsiauryje; sukurtos priemonės ir metodai, kaip įvertinti šių pavojingų atliekų keliamą riziką ir padėti vyriausybei priimti sprendimus kiekvienu konkrečiu atveju; sukurta cheminio ginklo amunicijos duomenų bazė, tipų katologai, rizikos klasifikavimo procedūros. Daugiau informacijos apie projektą interneto svetainėje http://www.daimonproject.com/.

Regiono lygiu Baltijos jūroje palaidoto cheminio ginklo klausimams daug dėmesio skiria Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos organizacija (HELCOM). Komisija 1993 m. įsteigė ad hoc darbo grupę dėl paskandinto cheminio ginklo (HELCOM CHEMU, https://helcom.fi/wp-content/uploads/2019/08/Final-Report-of-the-ad-hoc-Working-Group-on-Dumped-Chemical-Munition-HELCOM-CHEMU.pdf). Vėliau, 2010 m. ministrų susitikime buvo įsteigta laikinoji ekspertų grupė esamos informacijos apie Baltijos jūroje paskandintą cheminį ginklą atnaujinimo ir peržiūros klausimais (HELCOM MUNI – https://helcom.fi/wp-content/uploads/2019/10/Chemical-Munitions-Dumped-in-the-Baltic-Sea-Report-of-the-ad-hoc-Expert-Group.pdf). Šiuo metu pavojingų povandeninių objektų keliamo pavojaus aplinkai klausimai svarstomi HELCOM SUBMERGED darbo grupėje.

Internetinėje HELCOM svetainėje žemėlapyje galima rasti informacijos apie palaidoto cheminio ginklo ir kitos amunicijos Baltijos jūroje rajonus, žvejų registruotus aptikimo atvejus ir pan. https://maps.helcom.fi/website/mapservice/index.html

2021 m. Europos Komisija priėmė rezoliuciją dėl cheminio ginklo tyrimų Baltijos jūroje ir siūlo Baltijos jūros šalims bendradarbiauti, keistis ir rinkti informaciją apie palaidoto cheminio ginklo korozijos būklę, skandinimo vietas. Atlikti naujausią į jūrą patenkančių teršalų poveikio žmonių sveikatai, jūrų ekosistemoms, regiono biologinei įvairovei ir aplinkai vertinimą, vykdyti mokslinius tyrimus, ieškoti būdų kaip neutralizuoti arba iškelti cheminio ginklo talpas nepadarant žalos aplinkai. Europos Parlamentas ragina Komisiją įtraukti visas susijusias Europos sąjungos (ES) agentūras ir institucijas, įskaitant Europos gynybos agentūrą, panaudoti visus išteklius ir užtikrinti, kad ši problema būtų įtraukta rengiant visų susijusių sričių ES politiką ir strateginio planavimo procesus, įskaitant Jūrų strategijos pagrindų direktyvą ir Jūrų saugumo strategijos veiksmų planą.

Baltijos jūroje palaidoto cheminio ginklo galimo poveikio jūrinei aplinkai ir žmogui stebėjimai, dalyvavimas tarptautinių organizacijų veikloje siekiant dalytis patirtimi ir informacija, stebėjimų duomenų dėl galimo cheminio ginklo poveikio vertinimas numatyti įgyvendinant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-375/3D-312 patvirtintą Vandenų srities plėtros 2017-2023 m. programos įgyvendinimo veiksmų planą ir 2023 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. D1-122/3D-286 "Dėl nacionalinio vandenų srities 2022-2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo".