Tiesioginiai išleistuvai

Baltijos jūros tarša yra ne tik pajūrio krašto, bet visos šalies problema. Vandenų taršos šaltiniai yra skirstomi į paskliduosius ir sutelktuosius. Pasklidieji apima žemės ūkio veiklą, nesurenkamas lietaus nuotekas, atmosferinę taršos depoziciją, o sutelktoji iš konkrečių taršos šaltinių patenkančią taršą, kurią sudaro miestų ir gyvenviečių nuotekų valyklų, lietaus, pramonės ir gamybinių nuotekų išleistuvų tarša. Reikšmingiausią poveikį paviršiniams vandens telkiniams daro pasklidoji tarša (25%), hidromorfologiniai pakitimai (14%) ir sutelktoji tarša (4%).

Kuršių marių šiaurinė dalis intensyviai naudojama miesto ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto poreikiams. Vienas iš Klaipėdos sąsiaurio (Kuršių marių) sutelktosios taršos šaltinių yra uoste veikiančių įmonių išleidžiamos nuotekos. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK)/taršos leidimus (TL) 2020 metais į Klaipėdos uosto avatoriją 21 įmonė išleido nuotekas 67 išleistuvais: 53 paviršinių, 8 gamybinių (įskaitant aušinimo vandenį) ir 6 komunalinių. Vertinant 2020 metų įmonių su nuotekomis išleistų teršalų kiekius apskaičiuota, kad skendinčių medžiagų išleista 191,10 t, BDS7 - 161,65 t, bendro azoto - 133,40 t, bendro fosforo - 8,15 t. Kitų teršalų (naftos produktų, sunkiųjų metalų ir kt.) bendras kiekis sudarė 5,57 t/metus. Nuotekose buvo rasta pavojingų prioritetinių medžiagų, kurių išleidimas turi būti nutrauktas.

Daugiau informacijos apie sutelktosios taršos apkrovas į Klaipėdos sąsiaurį (Kuršių marias) 2020 metais pateikiama čia.