Pakrantės hidrometeorologinių matavimų stotys

Baltijos jūros ir Kuršių marių hidrologiniai ir meteorologiniai matavimai ir stebėjimai pakrantės stotyse buvo pradėti 1923 m. įsikūrus Hidrometrinei partijai, nors istoriniuose šaltiniuose randama informacija, kad jau 1889 m. Klaipėdos sąsiauryje buvo pradėti pirmieji Kuršių marių vandens lygio matavimai. Per 1929–1933 m. laikotarpį išleisti 3 hidrometrijos metraščiai, kuriuose yra pateikti seniausi Lietuvos jūriniuose vandenyse atliktų matavimų ir stebėjimų duomenys.

Antrasis periodas prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai Lietuvoje buvo atkurtas jūrinių hidrometeorologinių stočių tinklas. 1944 m. buvo atkurtos Šventosios, 1945 m. – Klaipėdos, 1946 m. Nidos (jūrinė), 1947 m. – Nidos (marių), 1954 m. – Juodkrantės ir Ventės, dar vėliau 1973 m. Uostadvario ir 1993 m. Palangos hidrometeorologijos stotys. Pakrantės stotyse kasdien, vieną arba du kartus per parą, buvo matuojamas vandens lygis, temperatūra, druskingumas, oro temperatūra, drėgmė, vėjo kyptis ir greitis, atmosferos reiškiniai, ledo danga ir bangavimas.

Stotyse matavimus ir stebėjimus iki 2017 metų vykdė Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra), nuo 2018 m. – veikla perduota Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai (toliau – LHMT), pasiliekant pakrantės automatinių hidrologinių ir meteorologinių matavimų stotis. Kadangi Baltijos jūros ir Kuršių marių vandenų būklės vertinimui reikalingi druskingumo duomenys, abipusiu Agentūros ir LHMT susitarimu, LHMT teikia Agentūrai druskingumo matavimų, atliktųties Melnragės ir Ventės stotimis, rezultatus.

Automatinius hidrologinius ir meteorologinius matavimus Agentūra vykdo Baltijos jūroje Palangos stotyje, įrengtoje ant tilto, Kuršių mariose – Klaipėdos sąsiaurio šiaurinėje dalyje ties 14 krantine ir Juodkrantėje, ant marių kranto pietinio molo.

Stotyse esantys davikliai užregistruoja hidrometeorologinių ir hidrocheminių parametrų rezultatus, kurie saugomi automatinėse stotyse įrengtuose duomenų kaupikliuose. Visų matuojamų parametrų rezultatai fiksuojami kas 10 minučių. Speciali duomenų perdavimo įranga šiuos duomenis realiu laiku persiunčia į Agentūroje esantį serverį. Matavimų duomenų eilutė gali nutrūkti atsiradus nenumatytiems techniniams gedimams.

Ilgamečių Baltijos jūros ir Kuršių marių hidrometeorologinių stebėjimų ir matavimų metu sukaupti rezultatai suteikia galimybę vertinti ilgalaikius jūros vandens lygio, jūros paviršinio vandens sluoksnio temperatūros ar druskingo vandens apykaitos tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros pokyčius. Automatizuotų pakrantės stočių matavimų duomenys leidžia operatyviai vertinti esamą situaciją jūrinėje aplinkoje čia ir dabar.

Agentūros vykdomų ir dalis istorinių Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrantės matavimų ir stebėjimų duomenų ir informacijos yra saugomi Agentūros Jūros aplinkos duomenų fonde.