Preliminaraus potvyniu rizikos vertinimo atnaujinimas 2018-2024 m.

Aplinkos apsaugos agentūra pradėjo 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (toliau - Potvynių direktyvos) įgyvendinimo trečiąjį ciklą.

Pagal Nacionalinio vandenų srities 2022–2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. D1-122/3D-286, atsižvelgiant į Potvynių direktyvos reikalavimus, 2024–2027 m. numatyta peržiūrėti ir prireikus atnaujinti preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitą, potvynių rizikos ir potvynių grėsmės žemėlapius, potvynių rizikos mažinimo planą.

Šiuo metu Agentūra renka informaciją iš savivaldybių, suinteresuotų institucijų ir fizinių asmenų dėl 2018-2024 m. potvynių užliejamų teritorijų, reljefo pokyčių ir kitus duomenis, reikalingus  preliminariam potvynių grėsmės ir rizikos vertinimo atnaujinimui. Informacija yra nuolat pildoma ir atnaujinama, atsižvelgiant į naujausią gautą informaciją iš suinteresuotų institucijų ir asmenų.

Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos skaitmeniniai žemėlapiai bei susiję duomenų rinkiniai (patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. gegužės 25 d. įsakymu ”Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. D1-655 „Dėl potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose patvirtinimo“ pakeitimo) yra viešinami Agentūros tinklapyje: potvyniai.aplinka.lt.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos interneto svetainėje nuo 2024 metų viešai teikiama trijų dienų vandens lygio prognozių informacija (Vandens lygio prognozės), kuri yra automatiškai sugeneruota hidrologinio modelio panaudojant operatyvių matavimo duomenų ir skaitmeninės orų prognozės duomenis.

2018 – 2024 m. vykusių potvynių Lietuvoje apibūdinimas

2018 – 2024 m. laikotarpiu Lietuvoje fiksuoti 59 įvykiai, susiję su stichiniu vandens lygio padidėjimu. Preliminaraus potvynių rizikos vertinimo 2020 m. ataskaitoje nebuvo įtraukti 13 stichinio vandens lygio atvejų, įvykusių 2017 m. pabaigoje, todėl, nuo 2017 m. pabaigos iki 2024 m. pradžios fiksuotų įvykusių potvynių atvejų yra 72. Problematiškiausios teritorijos, kaip ir buvo nustatyta 2011-2018 m. preliminaraus potvyniu rizikos vertinimo atnaujinimo metu, išlieka Nemuno žemupys ir jo intakai: Leitė, Gėgė, Minija, Šyša. Potvyniai šiose teritorijose dažniausiai susidaro dėl didelio kritulių kiekio bei sniego tirpsmo.

Nagrinėjamu laikotarpiu didžiausi potvyniai kilo Nemune ties Panemune: 2024 m. sausio pabaigoje prasidėjus potvyniui vandens lygis šioje matavimų stotyje buvo pakilęs 631 cm. 2023 m. panašiai aukštai pakilo vandens lygis Minijoje ties Priekule (610 cm.),  taip pat 2018 m. Nemune ties Panemune (625 cm). Daugiausia atvejų, kai buvo apsemtas visuomenės turtas, kaimai, namai ir ūkiniai pastatai, buvo fiksuota Nemune ties Rusne, Minijoje ties Priekule, Leitėje ties Kūlynais.

2019 m. sausio 18 – 27 dienomis dėl atlydžio, didelio kritulių kiekio (vietomis iki 25 mm) bei sniego tirpsmo apsemtas Pagėgių sav. esantis Plaušvarių kaimas, o Usėnų, Juknaičių, Šilutės, Rusnės, Saugų ir Kintų seniūnijų teritorijose paskelbta ekstremali situacija. 2022 m. pradžioje, kai dėl stichinio vandens lygio Nemune (ties Rusne) ne tik buvo sutrikdytas eismas keliuose, bet ir apsemta per 30 tūkst. ha teritorijos, dešimtys kaimų ir sodybų kartu su gyventojais, buvo nutrūkęs elektros tiekimas, gyventojams kilo apsirūpinimo maistu problemos. 2023 m. lapkričio mėn. Kretingos ir Klaipėdos raj. dėl gausių kritulių patvinus Minijai, Akmenai-Danei, visuomenė susidūrė su rimtomis potvynių sukeltomis pasekmėmis. Klaipėdoje buvo užlietos sodų bendrijos, keliai, apsemta elektros pastotė, apie situaciją informuota ESO. Kretingoje paskelbta ekstremalioji padėtis dėl taršos pavojaus. Per parą iškritus viso mėnesio kritulių Kretingoje bei kitose rajono gyvenvietėse buvo apsemti daugiabučiai, prekybos centras, namų rūsiai, gatvės, užsipildė nuotekų valymo įrenginių vandens surinkimo kolektoriai. Siekiant Kretingos valymo įrenginius išlaikyti veikiančius, Ekstremalių situacijų operacijų centro sprendimu nevalytos nuotekos išleistos į Tenžės upelį. Aplinkos apsaugos agentūros specialistai stebėjo Tenžės upelio vandens kokybę nuolat rinkdami vandens mėginius. 2024 m. sausio mėn. dėl atodrėkio, sniego tirpsmo bei ledo sangrūdų Nemune ties Rusne potvynis užsitęsė 45 d., vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyje apsemta 70 sodybų, 15 kaimų, o vasario mėn. sniego tirpsmo bei kritulių sukeltas Gėgės potvynis nuplovė naujai rekonstruotą rajoninį kelią Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė.

Nagrinėjamu laikotarpiu ilgiausiai užsitęsęs stichinis vandens lygio pakilimas truko 81 dieną, kai dėl didelio kritulių kiekio bei sniego tirpsmo 2023 m. gruodžio pabaigoje išsiliejo Leitės upė ties Kūlynais (potvynis truko iki 2024 m. kovo mėn. vidurio). Toje pačioje teritorijoje Leitės upė išsiliejo ir 2022 m., tuomet potvynis užsitęsė 64 dienas. Vis dėlto, didžiausią žalą sukėlę potvyniai paprastai truko tik kelias dienas.

Teritorijos, kurioje yra galima didelė potvynių rizika

Preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. D1-23 „Dėl preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitos patvirtinimo“ (toliau – Pirmasis preliminarus vertinimas), buvo nustatyti 54 skirtingų upių ruožai ir teritorijos, besiribojančios su Baltijos jūra bei Kuršių mariomis, kuriose yra galima didelė potvynių rizika (bendras šių upių ruožų ir pakrantės ilgis sudaro 3,994 tūkst. km.). Vertinant 2018-2024 m. laikotarpį, daugiausia reikšmingi potvyniai vyko upių ruožuose, kurie jau buvo išskirti Pirmame preliminariame vertinime. Taip pat, buvo užfiksuoti pasikartojantys potvyniai Strėvos upės ruože ties Žiežmariais (Kaišiadorių r. sav.). Anksčiau duomenų dėl stichinio vandens lygio šioje teritorijoje nebuvo gauta, potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapyje šiuo metu nėra išskirtų grėsmės teritorijų, todėl šis upės ruožas su aplinkinėmis teritorijomis pasipildys atnaujinant potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapį.

Teritorijos, kuriose yra nustatyta galima didelė potvynių rizika, pateikiamos žemėlapyje Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje adresu: potvyniai.aplinka.lt.

Klimato kaitos poveikis potvyniams

Lietuvoje jau kurį laiką pastebimi įvairūs upių potvynių sezoniškumo pokyčiai, siejami su besikeičiančiomis klimato sąlygoms. Šie procesai kelia grėsmę aplinkai ir visuomenei, tačiau, analizuojant klimato kaitos prognozes ir įgyvendinant prisitaikymo prie klimato kaitos politikos tikslus galima sumažinti šalies pažeidžiamumą klimato kaitos poveikiui didinant visuomenės atsparumą bei gebėjimą prisitaikyti. Klimato kaitos modeliai yra viena pagrindinių priemonių, leidžianti įvertinti klimato pokyčius ateityje.

Aplinkos ministerija pagal programą „Aplinkosauga, energetika ir klimato kaita“, 2020–2024 m. vykdė projektą„ClimAdapt-LT“, skirtą sustiprinti visuomenės ir regionų prisitaikymą prie klimato kaitos (plačiau apie projektą: ClimAdapt-lt). Lietuvos teritorijai parengtos klimato kaitos prognozės laiko pjūviams nuo 2030 iki 2100 m. Prognozės grindžiamos Pasaulinės klimato tyrimų programos Penktojo modelių palyginimo projekto (angl. Coupled Model Intercomparison Project Phase 5, CMIP5) tipinių oro teršalų koncentracijų scenarijų RCP4.5 ir RCP8.5 duomenimis.

Analizuojant modelio prognozes ateičiai dėl vykstančios klimato kaitos poveikio pastebimas tolesnis temperatūros kilimas. Duomenys rodo, kad dėl bendro atšilimo Lietuvoje žymiai sumažės dienų su sniego danga skaičius, sniego dangos storis ir užšalimo-atšilimo ciklų skaičius.  Iki 2100 m. Lietuvoje numatomas tolesnis kritulių kiekio padidėjimas, ypač žiemos sezonu, dėl kurio padaugės dienų su gausiais ir labai gausiais krituliais, bei ekstremalių vasaros kritulių ir išaugs kritulių kiekis pavienių epizodų metu. Didžiausias kritulių kiekio padidėjimas prognozuojamas Lietuvos šiaurės vakarų regione. Jau dabar vasaros metu dažnėjant intensyvioms liūtims, mažesnėse upėse vis dažniau stebimi trumpalaikiai, bet staigūs poplūdžiai. Juos lemia lokalūs smarkūs krituliai, kurie apima nedideles teritorijas, todėl tokius poplūdžius sunku tiksliai prognozuoti.  Prognozės taip pat rodo, kad ateityje galima tikėtis hidrologinių procesų suaktyvėjimo – rodiklių, susijusių su vandens kiekiu dirvožemyje kiekiu (ir požeminio vandens lygiu) ir bendru nuotėkiu, padidėjimo. Klimato modelio prognozės taip pat numato Baltijos jūros lygio kilimą visą šimtmetį, didesnis kilimas prognozuojamas audrų sezono metu. Nėra abejonių, kad tai paveiks ir Lietuvoje intensyviau kylančių potvynių apimtis, dažnumą ir ekstremalumą.  Išsamesnės interaktyvios Lietuvos klimato kaitos prognozės ir scenarijai pateikiami čia.

Projekto „ClimAdapt-LT“ metu taip pat buvo atliktas visų Lietuvos savivaldybių klimato kaitos rizikos vertinimas (plačiau apie tyrimą: Lietuvos savivaldybių jautrumo ir pažeidžiamumo klimato kaitai tyrimas), kuriame, remiantis su klimato kaita susijusiais nacionaliniais planavimo dokumentais ir ES praktika, analizuojami atrinkti sektoriai rizikos vertinimui. Padažnėję poplūdžiai – viena iš Vandens išteklių ir pakrantės zonos sektoriaus atrinktų ir įvertintų rizikų.

Rizikos vertinimo rezultatai rodo, kad 2050 m. staigių potvynių (poplūdžių) rizika daugumoje savivaldybių, išskyrus didžiausius miestus, kuriuose rizika bus maža, tebėra nedidelė. Prognozuojama, kad 2100 m. rizikos lygis didės ir kitose savivaldybėse, tačiau vis tiek neviršys žemo lygio. 2100 m. savivaldybės, kuriose yra didesnė dalis pilkosios infrastruktūros bei kuriose ateityje numatomas didesnis gausių kritulių pokytis, rizikos lygis didės. Nors indeksų, galinčių turėti įtakos staigiems potvyniams, pokyčiai bus nedideli, palyginti su įprastais metiniais pokyčiais, ši rizika ateityje taip pat gali padidėti dėl didėjančio urbanizacijos lygio ir nuolatinės miestų plėtros, vykdomos neatsižvelgiant į kritulių kiekio padidėjimą ir poreikį užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp žaliųjų ir pilkųjų zonų.

1 pav. Prognozuojamas padažnėjusių staigių potvynių (poplūdžių) rizikos lygis (Šaltinis: Lietuvos savivaldybių jautrumo ir pažeidžiamumo klimato kaitai tyrimas)

Siekiant suvaldyti klimato kaitos keliamą riziką aplinkai bei visuomenei, ugdyti visuomenės atsparumą rizikoms labai svarbu yra prisitaikyti prie klimato kaitos ir tinkamai valdyti ekstremalias situacijas. Projekto metu, atsižvelgiant į įvairius klimato pokyčių scenarijus, buvo parengti prisitaikymo prie klimato kaitos planai  bei pateiktos rekomendacijos savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planams. Su jais galima susipažinti: ClimAdapt-lt.

Klimato kaitos kontekste prognozuojami ir potvynių bei poplūdžių situacijų Lietuvos regionuose pokyčiai. Šiltuoju metu laiku tam tikrose upėse gali būti fiksuojami poplūdžiai ar vandens lygio pakilimai, nors didesnėje rajono dalyje kritulių kiekis gali būti mažesnis už vidutinį daugiametį. Dėl šylančių žiemų ir mažėjančio dienų su sniego danga skaičiaus, tikėtina, kad sniego tirpsmo sukelti potvyniai kai kuriose upėse mažės ir pasidalins į kelis pikus. Vasaros metu, priešingai, intensyvių liūčių sukeltų poplūdžių gali daugėti. Šios priešingos vasaros ir žiemos sezonų pokyčių tendencijos lemia, kad potvynių rizikos lygis 2050 m. išliks panašus, koks yra šiuo metu (žemas). Iki 2100 m. rizikos lygis išaugs iki vidutinio, o trumpalaikio užtvindymo rizika dėl intensyvių liūčių didės miestų teritorijose, kur lietaus surinkimo sistemos yra pasenusios, netinkamai suprojektuotos ar nepritaikytos dideliam kritulių kiekiui. Dėl to gali kilti vietiniai potvyniai ir su jais susiję aplinkos taršos atvejai, pavyzdžiui, požeminio vandens užteršimas potvynio metu pažeidus infrastruktūrą ir pavojingoms medžiagoms išsiliejus į aplinką, taip pat, gali pablogėti geriamojo vandens kokybė, jei gyventojai buityje naudoja paviršinį gruntinį vandenį (pvz.: iš šulinių ar negilių artezinių gręžinių), o tai gali sukelti epidemiologines rizikas. Potvynių poveikio rizikos lygiui taip pat įtakos turi gyventojų tankumas, urbanizuotų teritorijų ir infrastruktūros plėtra užliejamuose plotuose. Mieste didėjant nepralaidaus žemės paviršiaus plotui didėja apkrova jau egzistuojančioms potvynių prevencijos priemonėms (drenažo, lietaus nuotėkų surinkimo sistemoms). Trumpalaikis potvynių poveikis apima kelių eismo, elektros, geriamojo vandens tiekimo, nuotėkų tinklų veiklos sutrikdymą. Toks poveikis gali tęstis nuo kelių valandų iki savaitės, priklausomai nuo meteorologinių sąlygų ir atsakingų institucijų reakcijos į ekstremalią situaciją. 

Potvyniai  gali padaryti daug žalos net jei reljefo nuolydis nėra didelis. Intensyvūs krituliai gali turėtų įtakos grunto išplovimams, kurie gali kelti grėsmę pastatų, inžinerinių statinių, kelių ir kitų infrastruktūros objektų stabilumui. Sniego tirpsmo ir smarkių liūčių sukelti poplūdžiai gali sutrikdyti transporto susisiekimą, apgadinti kelius, tiltus, geležinkelio pylimus, sukelti nuošliaužas. Stichinių ir katastrofinių potvynių metu padaroma žala pastatams, turtui, tai įtakoja nukritusią nekilnojamo turto vertą, nukentėjusiems gyventojams gali kilti sveikatos ir finansinių sunkumų. Siūlomos galimos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės, tokios kaip pastatų sandarinimas siekiant nuo potvynių apsaugoti kultūros paveldo objektus, hidrotechninių statinių rekonstrukcijos, interaktyvių žemėlapių ir duomenų bazių naudojimas vertinant klimato kaitos (potvynių, sausrų, gaisrų ir kt. ) rizikas ir atsparumą.

Projekto „ClimAdapt-LT“ metu parengtose rekomendacijose ekstremaliųjų situacijų valdymo planams trumpojo laikotarpio veikloms (iki 2030 m.) siūloma:

• identifikuoti galimai užliejamas teritorijas, kelius ir inžinerinių tinklų infrastruktūros vietas, ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, vandens paėmimo vietas, nuotekų valymo įrenginius;

• peržiūrėti teritorijų planavimo dokumentus siekiant sumažinti užliejimo riziką;
• įvertinti potvynių grėsmės mažinimo technines priemones;
• parengti arba peržiūrėti prevencinių priemonių planą (rengiamą pagal ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo tvarkos aprašą) ir įgyvendinti neatidėliotinus veiksmus potvynių grėsmei mažinti;
• įvertinti riziką, kaip padidėjęs kritulių kiekis paveiks mikroteršalų judėjimą nuo dirvožemio paviršiaus į kitus miesto ir (arba) ekosistemos elementus, taip pat poveikį nuotekų valymo įrenginiams ir jų efektyvumui, dėl padidėjusio srauto.
• mokyti atsakingus savivaldybės darbuotojus atpažinti ir veikti esant skirtingoms ekstremaliosiomis situacijoms parengiant atskirus valdymo planus su ekstremaliomis hidrometeorologinėmis situacijomis susijusiems įvykiams (potvyniams, sausrai, kaitrai, audrai ir t.t.).

Vidutinės trukmės laikotarpio veikloms (iki 2050 m.) pateiktos rekomendacijos:

• tęsti potvynių rizikos valdymo veiklą ir prireikus toliau vertinti potvynių rizikos mažinimo priemones ir galimybę mažinti potvynių riziką peržiūrint žemės naudojimo ir teritorijų planavimo dokumentų nuostatas;
• reguliariai peržiūrėti potvynių rizikos valdymo planus;

• inžinerinių statinių ir konstrukcijų ilgaamžiškumui būtinų rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimas;
• rekonstruoti bei atnaujinti nuotėkų sistemą siekiant sumažinti perkrovas liūčių ar sniego tirpsmo sukeltų potvynių metu;
• esant poreikiui, diegti infrastruktūrines apsisaugojimo nuo pakilusio vandens lygio priemones.

Parengtas veiksmų planas Nacionalinei klimato kaitos valdymo darbotvarkei įgyvendinti pagal 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 dėl Energetikos sąjungos ir klimato politikos nustatytų reikalavimų nuostatas ir 2019 m. patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021–2030 metams (susipažinti galima čia). Jame numatytos svarbiausios poveikio klimatui mažinimo kryptys, o įgyvendinant prisitaikymo prie klimato kaitos strateginį tikslą numatoma siekti, kad:

• 2030 m. visiems gyventojams, gyvenantiems potvynio grėsmės teritorijose, būtų suteiktos apsaugos nuo potvynių priemonės.

Informacija apie preliminarų potvynių rizikos vertinimą yra nuolat pildoma ir atnaujinama atsižvelgiant į naujausią gautą informaciją iš suinteresuotų institucijų ir fizinių asmenų. Komentarus, pastabas ir pasiūlymus dėl preliminaraus potvynių rizikos vertinimo visuomenė ir institucijos gali teikti iki 2024 m. gruodžio 16 d.

Susipažinti su Trečiojo ciklo preliminaraus potvynių rizikos vertinimo peržiūros ir atnaujinimo ataskaitos projektu galima ČIA.