Specialiosios žemės naudojimo sąlygos potvynių grėsmės teritorijose

Bendroji informacija

Potvynių grėsmės teritorijų nustatymo tikslas -sumažinti neigiamą potvynių poveikį žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai.  Nustatytose potvynių grėsmės teritorijose, kuriose galima potvynių rizika, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (SŽNS) įstatymo nuostatomis yra ribojama arba draudžiama ūkinė veikla.

Potvynių užliejamos didelės, vidutinės ir mažos grėsmės tikimybių teritorijos, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, yra nustatomos ir  tvirtinamos potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiuose. Vadovaujantis Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-11-25 nutarimu Nr. 1558 „Dėl Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašas) (aktuali redakcija), 2.1.4 papunkčiu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai arba jos įgaliotai institucijai, remiantis šiuo aprašu, pavesta rengti potvynių grėsmės žemėlapius ir potvynių rizikos žemėlapius. Šio aprašo 2.2.1 ir 2.2.2 papunkčiais, Aplinkos ministerijai pavesta tvirtinti potvynių grėsmės žemėlapius ir potvynių rizikos žemėlapius.

SŽNS įstatyme įtvirtintos šios potvynių grėsmės sąvokos:

Potvynis – laikinas žemės, kuri paprastai nėra po vandeniu, užtvinimas, pavyzdžiui, upių, ežerų, dirbtinių vandens telkinių, tarpinių vandenų, jūros pakrančių užtvinimas, taip pat teritorijų užtvinimas dėl hidrotechnikos statinių avarijų, išskyrus užtvinimą iš nuotakyno.

Potvynių grėsmės teritorija – teritorija, kurioje tikėtina didelė potvynio rizika.

Didelės tikimybės potvynis – 10 procentų pasikartojimo tikimybės potvynis, kai, remiantis hidrologiniais skaičiavimais, tokių pat charakteristikų potvynis gali pasikartoti vieną kartą per dešimt metų.

Vidutinės tikimybės potvynis – 1 procento pasikartojimo tikimybės potvynis, kai, remiantis hidrologiniais skaičiavimais, tokių pat charakteristikų potvynis gali pasikartoti vieną kartą per šimtą metų.

Mažos tikimybės potvynis – 0,1 procento pasikartojimo tikimybės potvynis, kai, remiantis hidrologiniais skaičiavimais, tokių pat charakteristikų potvynis gali pasikartoti vieną kartą per tūkstantį metų.

SŽNS įstatymo 103 straipsnyje nurodyta, kad potvynių grėsmės teritorijas sudaro didelės, vidutinės ir mažos tikimybės potvynių grėsmės teritorijos.

Potvynių grėsmės teritorijų nustatymą reglamentuojantys teisės aktai:

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimas Nr. 1558 „Dėl Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. gegužės 25 d. įsakymas Nr. D1-147 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. D1-655 „Dėl potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose patvirtinimo“ pakeitimo"

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. D1-103 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. D1-655 „Dėl potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapių Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose patvirtinimo“ pakeitimo“

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos potvynių grėsmės teritorijose

Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato SŽNS įstatymas. Kituose įstatymuose nustatyti kiti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai nelaikytini specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos potvynių grėsmės teritorijose reglamentuojamos SŽNS įstatymo 104 straipsnyje.

1. Didelės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose draudžiama:

1) įrengti gyvulių laikymo, srutų ir mėšlo sandėliavimo vietas, tirštojo mėšlo rietuves;

2) statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus:

a) gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties pastatus su jų priklausiniais miestuose, miesteliuose ir kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose, kurios, įgyvendinus teritorijų planavimo dokumentų potvynių valdymo sprendinius, apsaugotos nuo potvynių, ir tokių statinių statyba nedidina potvynių grėsmės šalia esančioms urbanizuotoms ir (ar) urbanizuojamoms teritorijoms;

b) inžinerinius statinius, įrenginius ir mažuosius kraštovaizdžio architektūros elementus rekreacijai skirtose teritorijose prie teritorijų planavimo dokumentuose numatytų vandens turizmo trasų;

c) sodybos statinius (išskyrus vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatus) sodybose, melioracijos ir (ar) hidrotechninius statinius, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, aplinkos tyrimų ir stebėjimų įrenginius, kai jie apsaugoti nuo potvynių ir nedidina potvynių grėsmės šalia esančioms urbanizuotoms ir (ar) urbanizuojamoms teritorijoms;

3) keisti žemės paviršiaus lygį, išskyrus šios dalies 2 punkto a papunktyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinamus sprendinius ir (ar) statomus šios dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytus statinius ir (ar) įrengiamus įrenginius.

2. Vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose draudžiama:

1) statyti gamybos ir pramonės, kitos (fermų) paskirties pastatus; sandėliavimo paskirties pastatus, jeigu juose laikomos pavojingos medžiagos;

2) statyti gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties pastatus, išskyrus atvejus, kai jie apsaugoti nuo potvynių.

3. Mažos tikimybės potvynių grėsmės teritorijose draudžiama:

1) statyti gamybos ir pramonės, kitos (fermų) paskirties pastatus, kuriuose vykdomai veiklai Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka būtinas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas;

2) statyti sandėliavimo paskirties pastatus, jeigu juose laikomos pavojingos medžiagos.

Taikymas

SŽNS įstatymo 1 straipsnyje nustatyta: Šis įstatymas nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nurodo teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos (toliau – šiame įstatyme nurodytos teritorijos), reglamentuoja šių teritorijų nustatymą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas, sudaro teisines prielaidas šiame įstatyme nurodytas teritorijas centralizuotai registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, šiame įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą šiame įstatyme nurodytose teritorijose.

Pagal SŽNS įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas Potvynių grėsmės teritorijų specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Todėl šiuo metu taikomos Potvynių grėsmės teritorijų specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje (VĮ „Registrų centras“ NTR paslauga - Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijų ribų duomenys vieša SŽNS aplikacija arba regionų geoinformacinės aplinkos paslaugų portalas - https://regia.lt/map/regia2).

Potvynių grėsmės teritorijų registravimas ir kompensavimas

Potvynių grėsmės teritorijos registruojamos vadovaujantis SŽNS įstatymu ir Nekilnojamojo turto registro įstatymu. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas dėl Potvynių grėsmės teritorijos (teritorijų) nustatymo neprivalomas, vadovaujantis SŽNS įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatomis kai, tenkinant viešąjį interesą, SŽNS įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose arba šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto.

Aplinkos ministro 2025 m. įsakymu Nr. D1-103 Aplinkos apsaugos agentūra įgaliota per 6 mėnesius nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkytojui prašymą įregistruoti aplinkos ministro patvirtintuose potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiuose Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonuose nustatytas potvynių grėsmės teritorijas. Aplinkos apsaugos agentūra, vykdydama minėtą įgaliojimą, 2025-12-09 raštu Nr. (36-6)-A4E-12415 kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl aplinkos ministro patvirtintuose potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiuose nustatytų potvynių grėsmės specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijų įregistravimo į Nekilnojamojo turto registrą.

VĮ „Registrų centras“ 2025-12-31 raštu Nr. S-14085 (1.4 E) informavo, kad pagal Aplinkos apsaugos agentūros 2025-12-09 prašymą Nr. (36-6)-A4E-12415 bei pateiktus erdvinių duomenų rinkinius Nekilnojamojo turto registre įregistruotos potvynių grėsmės specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijos.

Patvirtinti atnaujinti potvynių grėsmės ir potvynių rizikos skaitmeninių žemėlapių bei susiję duomenų rinkiniai viešai paskelbti čia.

SŽNS įstatymo 141 straipsnio 6 dalyje aprašyti SŽNS nurodytų teritorijų nustatymo atvejai išmokamos kompensacijos vadovaujantis SŽNSĮ 13 straipsnio nuostatomis, „išskyrus atvejus, kai, tenkinant viešąjį interesą, šioje dalyje nurodytos teritorijos nustatomos šioje dalyje nurodytai veiklai, dėl kurios iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai teisės aktuose ir (ar) teritorijų planavimo dokumentuose buvo nustatyti, bet nebuvo numatyta galimybė mokėti kompensacijas dėl šių apribojimų taikymo (magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritorijos, potvynių grėsmės teritorijos, branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonos, pajūrio juosta).“ Todėl potvynių grėsmės teritorijoms kompensacijų mokėjimas nenumatytas.

Atnaujinimo data: 2026-09-29