Finaliniame renginyje pristatyti projekto „Jūros ir vidaus vandenų ekologinės būklės kartografavimo ir monitoringo gerinimas" rezultatai
Aplinkos ministerijoje sausio 25 dieną įvyko Aplinkos apsaugos agentūros projekto LT05-1-AM-TF-002 „Jūros ir vidaus vandenų ekologinės būklės kartografavimo ir monitoringo gerinimas“ pabaigos seminaras, kuriame dalyvavo 15 institucijų atstovai. Šio projekto tikslas - nuotolinio stebėjimo duomenų apdorojimo informacinės sistemos, reikalingos preliminariam Lietuvos vidaus vandenų ir jūros būklės vertinimui ir jų efektyvesniam valdymui, sukūrimas. Seminare Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vyresnysis patarėjas ir projekto vadovas dr. Mindaugas Gudas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentė dr. Jūratė Sužiedelytė-Visockienė pristatė projekto vykdymo (2021-2024 m.) laikotarpiu sukurtos nuotolinio stebėjimo duomenų paėmimo, apdorojimo, panaudojimo ir saugojimo sistemos galimybes įvertinti žemėnaudos struktūras bei preliminarią vandens telkinių būklę pagal prognozuojamas Chl „a“ koncentracijas, aptarė sistemos efektyvumo vystymo galimybes ir ateities planus.
Pagal tarptautinius įsipareigojimus Lietuva vėliausiai iki 2027 m. privalo pasiekti gerą ekologinę būklę visuose šalies vandens telkiniuose, tačiau, maždaug pusė šalies vandens telkinių vis dar neatitinka geros būklės. Viena to priežasčių - nesėkmė identifikuojant ir įgyvendinant tinkamas pasklidosios taršos iš žemės ūkio rajonų priemones. Iš dalies taip yra dėl to, kad laiku sužinoti žemėnaudos sudėtį konkrečiu laiku bei susieti ją ir jos pokyčius su vandens kokybės pokyčiais yra sudėtinga. Iš to kyla problema, kaip pademonstruoti tiesioginį šių parametrų priklausomybės ryšį žemės ūkio sektoriui, o taip pat - nustatyti konkrečias problemines teritorijas ir parinkti tikslines priemones joms spręsti. Šiuo metu gaunama tokio pobūdžio informacija yra nepakankama, kad būtų patenkinti aukščiau paminėti poreikiai. Taip pat, monitoringo tinklas ir matavimų dažnumas neapima visos Lietuvos teritorijos vandens objektų bei visų laiko skalių. Tai ypač aktualu < 50 ha ežeruose ir tvenkiniuose, kuriuose monitoringas apskritai nevykdomas, todėl juose sunku pastebėti prasidedančias vandens kokybės problemas.
Atsižvelgiant į tai, kad kokybiškos palydovinės informacijos, prieinamos visiems suinteresuotiems vartotojams, pastaraisiais metais pagausėjo, o jos apdorojimo ir pritaikymo pavyzdžių žemėnaudos, pasėlių identifikavimui, eutrofikacijos procesų vandens telkiniuose fiksavimui sparčiai daugėja, šiuo projektu siekta panaudoti tuos duomenis ir žinias apie tokių metodų taikymą, bei pasiūlyti optimalius sprendimus, skirtus sukurti atvirą nuotolinio stebėjimo duomenų paėmimo, apdorojimo ir panaudojimo sistemą Aplinkos apsaugos agentūroje, kuri leistų rinkti duomenis bei visuomenei pateikti papildomą aktualią vandens telkinių informaciją.
Projektas „Jūros ir vidaus vandenų ekologinės būklės kartografavimo ir monitoringo gerinimas" finansuojamas 2014-2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo ("the Norway Grants") lėšomis, kurias skiria Norvegija. Šios dotacijos yra Norvegijos indėlis į ekologišką, konkurencingą ir integralią Europą.
Atnaujinimo data: 2024-02-13
Taip pat skaitykite:
Interaktyvioje švieslentėje – duomenys apie išduotus leidimus saugomoms rūšims
Su Vilniaus rajono savivaldybės atstovais aptarta rajone veikiančių taršių įmonių veikla
Formaldehido apribojimas pagal REACH reglamentą. Kokie pokyčiai laukia nuo 2026 m. rugpjūčio 6 d.