Kuršių marių ir Baltijos jūros gerą ekologinę būklę pasiekti labiausiai trukdo aukštos bendro azoto koncentracijos
Aplinkos apsaugos agentūros atliktas monitoringas parodė, kad Kuršių marių ir Baltijos jūros ekologinė būklė 2017–2019 metų laikotarpyje 10 vietų buvo vidutinė, 6 – bloga, o 3 – labai bloga. Tyrimai kasmet daryti 19-oje Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės monitoringo vietų.
Geros ekologinės būklės neatitiko visi tirti rodikliai. Tačiau labiausiai nutolusios nuo geros ekologinės būklės buvo bendro azoto koncentracijos – net 16-oje tyrimų vietų pagal šį rodiklį ekologinė būklė užfiksuota kaip labai bloga. Dideli azoto kiekiai atnešami iš žemyninės dalies, daugiausia Nemunu. Į upes azoto junginiai išplaunami iš žemės ūkio, patenka su buitinėmis nuotekomis. Kuršių marios ir Baltijos jūra azoto junginiais pasipildo ir dėl pačiame vandens telkinyje vykstančių procesų: dėl melsvabakterių vykdomos atmosferos azoto fiksacijos, yrant biomasei, iš dugno nuosėdų.
Didžioji Lietuvos taršos dalis – daugiau kaip 85 % – patenka į centrinę Baltijos jūros dalį, o likusioji – į Rygos įlanką. Helsinkio komisijos (HELCOM) Baltijos jūros veiksmų plane kiekvienai Baltijos jūros baseino šaliai yra nustatyta maksimali leistina tarša į Baltijos jūrą. Siektinos apkrovos iš Lietuvos į centrinę jūros dalį yra ne daugiau kaip 25827 tonos per metus bendro azoto ir ne daugiau kaip 703 tonos per metus bendro fosforo. Tačiau tyrimų duomenys rodo, kad tarša iš Lietuvos yra vis dar aukštesnė, nei maksimali leistina. Remiantis 1995–2019 m. duomenimis, vidutiniškai iš Lietuvos į centrinę Baltijos jūros dalį pateko 38289 tonos bendro azoto ir 1351 tonos bendro fosforo per metus.
Daugiau informacijos apie Baltijos jūros bei Kuršių marių vandenų būklę rasite čia.
Atnaujinimo data: 2021-04-23
Taip pat skaitykite:
Interaktyvioje švieslentėje – duomenys apie išduotus leidimus saugomoms rūšims
Su Vilniaus rajono savivaldybės atstovais aptarta rajone veikiančių taršių įmonių veikla
Formaldehido apribojimas pagal REACH reglamentą. Kokie pokyčiai laukia nuo 2026 m. rugpjūčio 6 d.