LVAT: vėjo elektrinių projektui Tauragės rajone poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas
Aplinkos apsaugos agentūros atrankos išvada, kuria nuspręsta, jog planuojamų vėjo elektrinių Tauragės rajone poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, yra teisėta ir pagrįsta, nes planuojama vėjo elektrinių veikla nesukels reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, skelbia Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2026 m. vasario 25 d. nutartyje pripažino, kad Aplinkos apsaugos agentūros atrankos išvada, kuria konstatuota, kad UAB „Bionalis“ planuojamai ūkinei veiklai – trijų vėjo elektrinių Tauragės rajone statybai ir eksploatavimui – poveikio aplinkai vertinimas (PAV) yra neprivalomas, yra teisėta ir pagrįsta.
Pareiškėjai, valdantys žemės sklypus planuojamos ūkinės veiklos teritorijos kaimynystėje, teigė, kad institucija nepakankamai įvertino galimą triukšmo, šešėliavimo, infragarso, elektromagnetinės spinduliuotės, poveikio paukščiams ir šikšnosparniams, kraštovaizdžiui bei visuomenės sveikatai riziką. Taip pat buvo keliami argumentai dėl galimų nuosavybės teisių apribojimų ir teritorijų planavimo aspektų.
LVAT pirmiausia pažymėjo, kad UAB „Bionalis“ planuojama ūkinė veikla – trijų vėjo elektrinių Tauragės rajone statyba ir eksploatavimas – patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (PAV įstatymas) 2 priedo 3.8.1 punkte numatą veiklą, todėl šiai veiklai būtina atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.
LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad atrankos dėl PAV procedūra buvo atlikta laikantis įstatymų reikalavimų, o institucija įvertino visus reikšmingus kriterijus, nustatytus PAV įstatyme. Teismas pažymėjo, jog atrankos stadijoje vertinama, ar planuojama veikla gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, o ne sprendžiama dėl galutinio leidimo statyti ar vykdyti veiklą.
Nutartyje pabrėžta, kad triukšmo ir šešėlių vertinimai buvo atlikti naudojant specializuotas modeliavimo programas, o jų rezultatai atitiko galiojančių higienos normų reikalavimus. Kompetentingos institucijos, atsakingos už visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos klausimus, nepateikė išvados, jog PAV turėtų būti atliekamas. Pareiškėjai savo ruožtu nepateikė objektyvių duomenų ar ekspertinių vertinimų, galinčių paneigti institucijos atliktus skaičiavimus.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad infragarso ir žemo dažnio garso vertinimas pagrįstai atliktas remiantis analogiškų įrenginių matavimų duomenimis, vadovaujantis tarptautinėmis rekomendacijomis.
Elektromagnetinės spinduliuotės aspektu konstatuota, kad vėjo elektrinių generuojamas laukas nekelia rizikos aplinkiniams gyventojams. Atrankos informacijoje pateikti duomenys, viešai prieinami atviri duomenys, mokslinės studijos patvirtina, kad vėjo elektrinių elektromagnetinio lauko sklaida nėra visuomenės sveikatos aspektas, nes jų įrenginių skleidžiamas elektromagnetinis laukas yra labai mažas. Vėjo jėgainėje pagrindiniai elektromagnetinio lauko šaltiniai yra generatorius ir transformatorius. Šie įrenginiai yra gondoloje aukštai virš žemės. Elektromagnetinio lauko stiprumas labai sparčiai mažėja tolstant nuo šaltinio. Kadangi generatorius yra iškeltas labai aukštai, jo sukuriamas laukas žemės paviršiuje (kur vaikšto žmonės) yra praktiškai neišmatuojamas arba nesiskiria nuo natūralaus gamtos fono ir nesiekia didžiausių leistinų verčių.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog neatsižvelgiant į tai, kad reikšmingas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai nebuvo nustatytas, atrankos išvadoje yra numatyta eilė priemonių neigiamam poveikiui aplinkai išvengti arba užkirsti jam kelią, t. y. derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimas, komunikacinių tinklų tiesimas betranšėjiniu būdu, triukšmingų darbų nevykdymas paukščių perėjimo metu, ilgalaikė paukščių ir šikšnosparnių monitoringo programa, triukšmo zonų mažinimas ribojant vėjo elektrinių veiklą nakties metu.
Dėl pareiškėjų nuosavybės teisių teismas nurodė, kad atstumai iki gyvenamųjų pastatų atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o pati atrankos išvada nesuteikia teisės statyti elektrinių – galutiniai sprendimai dėl statybos priimami kituose administraciniuose procesuose.
Teismas pažymėjo, kad vėjo elektrinių pavyzdiniai modeliai yra nurodyti ir, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbiausia yra nurodyti planuojamų įrengti modelių techniniai ir akustiniai parametrai (planuojama pastatyti tris nuo 98 m iki 120 m bendro konstrukcijos aukščio vėjo elektrines, kurių stiebo aukštis 79–85 m, rotoriaus diametras 70-82 m, skleidžiamas triukšmo dydis iki 104,5 dBA, nakties metu triukšmas apribojamas iki 101,1 dBA, suminė trijų vėjo elektrinių galia priklausomai nuo modelio sieks iki 5 MW). Todėl padaryta išvada, kad planuojamų vėjo elektrinių techniniai ir akustiniai parametrai yra aiškūs, o būtent parametrai ir apsprendžia vėjo elektrinių poveikį aplinkai.
Atsižvelgęs į tai, LVAT padarė išvadą, kad ginčyta atrankos išvada atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, yra pagrįsta, todėl jos naikinti nėra pagrindo.
LVAT atmetė fizinių asmenų apeliacinius skundus ir paliko galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo jų skundas buvo atmestas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) informacija
Atnaujinimo data: 2026-03-04
Taip pat skaitykite:
Interaktyvioje švieslentėje – duomenys apie išduotus leidimus saugomoms rūšims
Su Vilniaus rajono savivaldybės atstovais aptarta rajone veikiančių taršių įmonių veikla
Formaldehido apribojimas pagal REACH reglamentą. Kokie pokyčiai laukia nuo 2026 m. rugpjūčio 6 d.