2026-05-08

Teismas: Agentūros sprendimas dėl išteklių gavybos Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujame plote teisėtas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) tenkino Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – Agentūra) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo sprendimo, kuriuo UAB „Rizgonys“ skundas tenkintas panaikinus Agentūros sprendimą dėl šios įmonės planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) – išteklių gavybos Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujame plote poveikio aplinkai vertinimo programos. Agentūra buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti PAV programos rengėjo prašymą patvirtinti PAV programą arba nurodyti motyvuotus reikalavimus PAV programos rengėjui papildyti ir pataisyti PAV programą.

Primename, kad Agentūra, išnagrinėjusi UAB „Rizgonys“ planuojamos ūkinės veiklos – išteklių gavybos Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujame plote – papildytą PAV programą, atsižvelgusi, kad PŪV neatitinka Miškų įstatyme nustatytų išimtinių atvejų, informavo PŪV organizatorių ir PAV dokumentų rengėją, kad PAV programoje nurodytos planuojamos ūkinės veiklos PAV negali būti atliekamas, kadangi planuojama ūkinė veikla yra uždrausta įstatymais.

Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 12 d. sprendimu UAB „Rizgonys“ skundą patenkino, panaikino Agentūros sprendimą ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti PAV programos rengėjo prašymą patvirtinti PAV programą arba nurodyti motyvuotus reikalavimus PAV programos rengėjui papildyti ir pataisyti PAV programą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pažymėjo, kad nagrinėjimas ginčas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių miško žemėje, patenkančioje į valstybinės reikšmės mišką, yra susijęs su viešuoju interesu.

Apeliacinės instancijos konstatavo, kad PAV įstatymo (3 straipsnis 6 dalis) expressis verbis (aiškiais žodžiais) nustatyta, kad kai planuojama ūkinė veikla uždrausta įstatymais, tokios PŪV atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas negali būti atliekami, t. y. atvejus, kada tokie procesai, kurie, kaip minėta, nėra savitiksliai, negali būti vykdomi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Agentūra sprendimą, kuriuo konstatuojama, kad poveikio aplinkai vertinimas negali būti atliekamas, gali priimti poveikio aplinkai vertinimo programos rengimo etape, kadangi tolesnis PŪV poveikio aplinkai vertinimo procesas būtų beprasmis. Todėl, pirmosios instancijos teismo išvada, kad specialiosios teisės normos suteikia įgalinimus Agentūrai PAV programos nagrinėjimo stadijoje priimti tik dvejopo pobūdžio sprendimus – patvirtinti PAV programą arba nurodyti reikalavimus ją papildyti ar pataisyti, nėra pagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo PAV įstatymo 3 straipsnio 6 dalies aiškinimu: nėra pagrindo manyti, kad minėta įstatymo nuostata apima tik veiklas, kurios įstatymais yra draudžiamos kaip tokios, t. y. iš esmės tik veiklos rūšis, nesiejant su jos (veiklos) vykdymo konkrečia vieta, gretimybėmis ir pan., kadangi tokia blanketinė nuostata teisės akte, reglamentuojančiame planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla leistina pasirinktoje vietoje, nebūtų prasminga.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė Agentūros sprendimo išvadai, kad PAV programoje nurodytos planuojamos ūkinės veiklos PAV negali būti atliekamas, kadangi PŪV šioje vietoje yra uždrausta įstatymais.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs taikytiną teisinį reguliavimą, bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisines reglamentuojančias materialines teisės normas. LVAT tenkino Agentūros apeliacinį skundą – panaikino Regionų administracinio teismo sprendimą, o UAB „Rizgonys“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas neskundžiamas.