exclamation

2022-01-27 nuo 19:00 iki 24:00 val. bus atliekami techniniai darbai, todėl galimi trumpalaikiai portalo „Mano vyriausybė“ veiklos sutrikimai. Atsiprašome už nepatogumus.

Vykdomas Nevėžio ir kitų upių renatūralizacijos projektas

Data

2021 12 17

Įvertinimas
0
20211202_125758.jpg

Aplinkos apsaugos agentūra įgyvendina Nevėžio ir kitų upių ruožų renatūralizavimo priemones. Švelniosios renatūralizacijos darbai jau baigti Alantos, Aptekos ir Juostino upėse. Šiuo metu darbai tęsiami kitose upėse – Molainos, Juodos, Juostos, Nevėžio, Upytės, Marnakos, Įstro ir Pyvesos. Jeigu gamtinės sąlygos bus palankios, šiuos darbus planuojama užbaigti kitų metų pavasarį. Bendras upių ruožų, kuriuose bus pritaikytos švelniosios renatūralizacijos priemonės, ilgis sieks beveik 103 km.

Lietuvoje, sausinant žemės ūkiui tinkamas žemes, daugelis natūralių upių ir upelių buvo transformuoti ir paversti tiesiais kanalais. Buvo sunaikintos upių salpos, senvagės ir meandros, pakrantėje augę medžiai, upėse atsirado hidrotechninių statinių – užtvankų, vandens pralaidų. Dėl šių pertvarkymų padidėjo upių gylis, pasikeitė tėkmės hidrodinamika ir upių hidrologinis režimas, nunyko floros ir faunos įvairovė. Nuskurdo vandens ekosistemos, sumenko savaiminis upių apsivalymas nuo į jas patenkančių teršalų, upės prarado rekreacinį patrauklumą. Tai lėmė reikšmingą vandens ekosistemų degradaciją, vandens kokybės pablogėjimą. Gamtinės sąlygos tapo nebetinkamos gyventi kai kurių rūšių žuvims ir kitiems vandens organizmams. Daugumoje ištiesintų upių vandens kokybės elementų rodikliai neatitinka geros ekologinės būklės reikalavimų ir, netaikant papildomų priemonių, mažai tikėtina, kad gera ekologinė būklė galėtų atsistatyti ateinančiais dešimtmečiais. Šioms problemoms spręsti Lietuva, kaip ir daugelis ES šalių, sureguliuotose upėse numato taikyti švelniojo renatūralizavimo priemones.

Įrengiant švelniąsias renatūralizavimo priemones siekiama paspartinti upių atsistatymo (natūralizacijos) procesus, biologinės įvairovės didėjimą ir tuo pačiu upės ekologinės būklės gerėjimą. Norint tai įgyvendinti visų pirma reikalinga atstatyti sunaikintą upių vagų morfologiją – sietuvas, sraunumas, duburius, užutekius, rėvas, seklumas ir kitas formas. 

Upių vagose išardant esamas patvankas, hidrotechninius statinius, dedant didelio skersmens riedulius, įtvirtinant medžio kelmus, formuojant akmenų metinius ir bunas keičiamas tėkmės pobūdis. Taip atkuriama sudėtingesnė tėkmė ir jos veikiami procesai, būdingi žmogaus nepertvarkytoms upėms. Dėl šių priemonių padidėja upių savaiminio apsivalymo nuo teršalų potencialas, pagerėja vandens įsisotinimas deguonimi, susidaro sąlygos upių buveinėse gyvenančių vandens organizmų rūšių įvairovės gausėjimui bei žuvų išteklių didėjimui. Upių pakrantėse pasodinti medžiai sukurs pavėsį, mažins vandens temperatūrą ir tuo pačiu saugos upes, kad neapželtų. 

Renatūralizuojamuose upių ruožuose bus naudojamos tik gamtinės kilmės medžiagos. Pasirinktos priemonės upėms tvarkyti nekeis vagos planinės konfigūracijos ir nesukels žalingos krantų erozijos. Vaga liks savo vietoje ir nepažeis gretimų privačių sklypų, nesutrikdys drenažo sistemų darbo, nesumažins upės pralaidumo liūčių, tirpsmo laikotarpiu, nesumažins vagos ir šlaitų priežiūros galimybių, netrikdys žuvų ar kitų gyvūnų migracijai. Įrengtos priemonės netrukdys atliekamiems drenažo priežiūros darbams ir ateityje sumažins aplinkosauginių priemonių įrengimo poreikį rekonstruojant melioracijos griovius. 

Plačiau su Nevėžio ir kitų upių renatūralizacijos projektu galima susipažinti čia