Lietuvos Baltijos jūros ir vakarinės Kuršių marių pakrantės krantų būklė: ką rodo stebėsenos duomenys
Aplinkos apsaugos agentūros Bendrųjų analitinių kompetencijų ir Hidrografinių tyrimų skyrių specialistai parengtoje interaktyvioje švieslentėje pateikiami Lietuvos Baltijos jūros ir vakarinės Kuršių marių pakrantės krantų dinamikos stebėsenos duomenys.
Švieslentėje analizuojami pajūrio žemyninės pakrantės, Kuršių nerijos jūrinės pakrantės ir Kuršių marių vakarinės pakrantės stebėsenos rezultatai.
Hidrologinių tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Bagočius sako, kad pajūrio krantų dinamika ir jų būklės stebėsena yra svarbi tiek aplinkosauginiu, tiek visuomeniniu požiūriu. „Lietuvos Baltijos jūros krantai yra nuolat veikiami natūralių procesų – bangavimo, audrų, jūros lygio svyravimų, sąnašų pernašos – ir klimato kaitos poveikio, dėl kurio gali spartėti kranto erozija bei mažėti natūralių kranto ekosistemų atsparumas, sako D. Bagočius. – Švieslentėje pateikiami duomenys padeda įvertinti kranto zonos pokyčius, nustatyti labiausiai pažeidžiamas teritorijas ir pagrįsti krantotvarkos priemonių poreikį“. Pasak specialisto, laiku nustatyti krantų pokyčiai leidžia efektyviau planuoti apsaugos priemones, išsaugoti vertingas gamtines teritorijas, apsauginio kopagūbrio funkcijas ir užtikrinti saugesnį pakrančių naudojimą.
Vykdyti krantų būklės stebėseną ir užtikrinti stabilias kranto zonas svarbu ir dėl šalia esančių gyvenviečių, infrastruktūros, rekreacinių teritorijų ir kultūros bei gamtos vertybių apsaugos. Nuosekliai kaupiant duomenis, galima priimti sprendimus pagal faktinius pokyčius, o ne vien tik pagal trumpalaikius stebėjimus.
Krantų monitoringo duomenys rodo, kad pastaraisiais metais Lietuvos pajūryje vyrauja santykinio stabilizavimosi tendencijos, tačiau kai kuriuose ruožuose išlieka aktyvūs eroziniai procesai. Didžiausi neigiami krantų pokyčiai nustatyti 2023–2024 m., kai daugelyje stebėtų teritorijų fiksuotas kranto atsitraukimas ir paplūdimių siaurėjimas.
„Kuršių nerijos pakrantėje reikšmingiausi neigiami pokyčiai nustatyti Nidos rekreacinėje zonoje ties Kuverto gatve, taip pat Karvaičių ir Lapnugario kraštovaizdžio draustinių ruožuose. Lietuvos žemyniniame pajūryje labiausiai paveikti Būtingės geomorfologinio draustinio ir Olando kepurės skardžio teritorijos ruožai, kuriuose krantų kaitą lemia intensyvus bangavimas, audrų poveikis ir natūralūs kranto formavimosi procesai“, - pasakoja D. Bagočius.
2024–2025 m. daugelyje teritorijų stebėtas situacijos pagerėjimas, tačiau kai kurie jautrūs ruožai išliko paveikti erozijos. Aktyvesni krantų ardymo procesai fiksuoti Plocio ruože Pajūrio regioniniame parke ir Šventosios rekreacinėje zonoje ties Šviesos gatve.
Naujausi 2025–2026 m. duomenys rodo tolesnį krantų pokyčių intensyvumo mažėjimą, tačiau atskirose teritorijose erozijos procesai išlieka aktualūs. Didžiausi neigiami pokyčiai nustatyti Palangos Ražės–Vanagupės ruože, Lapnugario kraštovaizdžio draustinio Alksnynės teritorijoje, Juodkrantėje bei atskiruose Naglių gamtinio rezervato ir Karvaičių kraštovaizdžio draustinio monitoringo ruožuose.
Krantų monitoringo rezultatai rodo, kad Lietuvos pajūrio būklę lemia sudėtinga natūralių procesų ir klimato kaitos veiksnių sąveika. Neigiami krantų pokyčiai, tokie kaip kranto atsitraukimas ir paplūdimių siaurėjimas, dažniausiai susiję su intensyviu bangavimu, audrų poveikiu, jūros lygio svyravimais, sąnašų pernašos pokyčiais ir sumažėjusiu smėlio kiekiu kranto sistemoje.
Didžiausi pokyčiai fiksuojami atvirose ir labiau pažeidžiamose pakrantės vietose, kur natūralūs krantų formavimosi procesai yra intensyvesni. Kuršių nerijoje ir kai kuriuose žemyninio kranto ruožuose erozijos procesus papildomai stiprina antropogeninė veikla bei dažnesni ekstremalūs hidrometeorologiniai reiškiniai.
Susipažinti su interaktyvios švieslentės duomenimis galima čia.
Daugiau Aplinkos apsaugos agentūros parengtų švieslenčių galite rasti Vizualinėje aplinkos būklės duomenų bibliotekoje.