Krantų dinamikos tyrimai

Kasmet pavasario-rudens laikotarpiu Baltijos jūros žemyno jūrinėje pakrantėje, Kuršių nerijos jūrinėje pakrantėje ir Kuršių marių vakarinėje pakrantėje vykdomas krantų pokyčių monitoringas.

Krantų pokyčių monitoringo tikslas – įvertinti paplūdimių būklę, apsauginio paplūdimio kopagūbrio ir kranto pokyčius, antropogeninius ir hidrometeorologinius veiksnius, skatinančius krantų ardą.

Monitoringo metu atliekamas jūros kranto ir apsauginio kopagūbrio reljefo skenavimas nuotoliniais metodais įvertinant erdvinių taškų aukščius. Skenavimo metu surenkama informacija naudojama paplūdimių, apsauginio paplūdimio kopagūbrio, krantų ardos ar birių sąnašų kiekio pokyčiams įvertinti išilgai jūros ir marių kranto. Įvykus stiprioms audroms ar uraganiniams vėjams, po reikšmingesnių nuardymų, krantų būklė įvertinama papildomais skenavimais. Paplūdimių „maitinimo“ smėliu atvejais taip pat atliekami skenavimai (prieš ir po „maitinimo“). Kartą per trejus metus, vertinama grunto granuliometrinė sudėtis intensyviausiai lankomose ir intensyviausiai ardomose kranto zonose, taip pat prieš ir po paplūdimių „maitinimo“.

2018–2023 m. krantų stebėjimai parodė, kad Kuršių nerijos ir žemyninės Baltijos kranto dalis intensyviai veikiama audrų sukeliamos vandens erozijos. Hidrometeorologinė situacija buvo nepalanki krantų stabilizacijos procesams. Vyravusios šiltos, be priekrantinio priešalo žiemos (išskyrus 2021 m.) sudarė sąlygas krantų ardos procesams ištisus metus. Viso žemyno kranto dinamikos tendencijos buvo nepastovios. Kranto linijos padėtis, sąnašų kiekis paplūdimyje ir kopagūbryje kito skirtingai. Didžiausi smėlio praradimai paplūdimiuose užfiksuoti prie Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstybinės sienos, ties morenos klifais ir I Melnrage. Daugiausia smėlio neteko Palangos rekreacinės zonos paplūdimiai. Pagrindiniai veiksniai, labiausiai veikiantys kranto būklę, – vis dažnesnės pakrantę ardančios uraganinės audros, sumažėjęs su pagrindinėmis vandens srovėmis atnešamas smėlio srautas, vandens lygio kilimas (apie 4 mm per metus), antropogeniniai veiksniai. Problemiškiausi Lietuvos Baltijos jūros kranto ruožai susiję su antropogenine veikla (ypač kartu su gamtiniais veiksniais): hidrotechniniai statiniai, jų eksploatacija (Klaipėdos ir Šventosios uostai, Palangos tiltas) ir intensyvia rekreacija.

Krantų pokyčių monitoringo vietos