Atmintinė ūkininkams dėl paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų ir zonų reikalavimų

Vandens telkinių pakrančių apsauginės juostos yra ekotopas, atskiriantis vandens ir sausumos ekosistemas su unikalia, tik jam būdinga bioįvairove. Palyginti siaura pakrantės juosta, kuri gali padėti palaikyti gerą vandens kokybę, sumažinti potvynių žalą, išsaugoti laukinės gamtos arealus, prailginti tvenkinių ir ežerų amžių.

Paviršinio vandens telkinio apsaugos zona – su paviršiniu vandens telkiniu besiribojantis palei paviršinio vandens telkinio ribą einantis nustatyto pločio sausumos ruožas, kuriame ribojama ūkinė veikla, galinti neigiamai paveikti vandens telkinio ir jo pakrančių ekosistemų stabilumą, pakeisti gamtinį kraštovaizdį ir jo estetines vertybes, pažeisti migracinių koridorių funkciją ir visuomenės teisę naudotis vandens telkiniais ir jų pakrantėmis.

Zemelapis1.jpg

Paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos ir zonos pavyzdys

Ūkinės veiklos žemės ūkyje apribojimus vandens telkinių pakrančių apsaugos zonose ir juostose  nustato Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (SŽNSĮ).

Parengtas Pakrančių teritorijų žemėlapio projektas neturės įtakos deklaravimo procesui, kadangi neturi teisinės galios iki kol bus patvirtintas Agentūros direktoriaus įsakymu.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos SŽNSĮ 99 straipsnyje.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos juostose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytos SŽNSĮ 100 straipsnyje.

Vykdantiems žemės ūkio veiklas vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama:

  • lieti srutas arba skystą mėšlą, neįterpiant jų į gruntą;
  • statyti tvartus (išskyrus tvartus, kurie statomi ne mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos ir kuriuose laikoma ne daugiau kaip 10 sutartinių gyvulių), fermas;
  • įrengti srutų ir mėšlo sandėliavimo vietas ir įrenginius ir (ar) tirštojo mėšlo rietuves ne prie esamų tvartų ir (ar) fermų;
  • barstyti ar purkšti iš lėktuvų augalų apsaugos produktus ir tręšiamuosius produktus;
  • tręšiant dirvožemį per metus naudoti daugiau kaip 80 kg/ha azoto ir 15 kg/ha fosforo veikliosios medžiagos neparengus tręšimo plano pagal aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatytus tvarkos aprašus ir nepateikus duomenų apie azoto ir fosforo veikliųjų medžiagų panaudojimą Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje;
  • auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas;
  • arti statesniuose kaip 15 laipsnių šlaituose ir arčiau kaip 1 metras nuo tokio šlaito viršutinės briaunos;
  • tverti tvoras ir įvairiais objektais kliudyti pakrante praeiti asmenims 5 metrus nuo vandens (kranto) linijos[I].

Vykdantiems žemės ūkio veiklas vandens telkinių apsaugos juostose draudžiama:

  • atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose;
  • dirbti žemę, tręšti, naudoti cheminius augalų apsaugos produktus, išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimą invaziniams augalams naikinti;
  • naudoti chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį ir pakenkti vandens ekosistemoms.

Pagrindinės pakrančių apsauginių juostų funkcijos:

  • Paviršinio nuotėkio nešmenų sulaikymas / pašalinimas;
  • krantų stabilizavimas, erozijos stabdymas, numatytų techninių ir hidraulinių parametrų išsaugojimas;
  • fosforo, azoto ir kitų maistmedžiagių sulaikymas / pašalinimas per pakrančių augaliją, mažinant vandenų eutrofikaciją;
  • pesticidų ir herbicidų sulaikymas / pašalinimas;
  • potvynių prevencija;
  • temperatūrinio vandens režimo, reikalingo žuvims ir kitiems vandens organizmams vystytis, palaikymas;
  • arealo sausumos organizmams užtikrinimas.

Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsauginių juostų teikiama nauda:

Vandens kokybės pagerinimas:

  • nešmenų, maistmedžiagių ir pesticidų sulaikymas;
  • krantų erozijos stabilizavimas;
  • potvynių pavojaus sumažinimas;
  • vandens išteklių tausojimas.

Buveinių laukinei faunai ir florai sudarymas:

  • bioįvairovės padidinimas;
  • migracijos koridorių sudarymas;
  • temperatūrinio vandens režimo palaikymas (šešėliuojant).

Galima ekonominė ir socialinė nauda:    

  • Kraštovaizdžio estetinis pagerinimas
  • Sąlygų rekreacijai sudarymas.
  • Apsauginių juostų augalijos pritaikymas:

         - bioenergetinių augalų auginimui; 

         - žaliavai smulkiems amatams vystyti (mediena, žievė, vytelės);

         - maisto produktams (vaisiai, grybai, uogos);

         - medicininei žaliavai (vaistiniai augalai);

         - pašarams.

[I] Reikalavimas netaikomas tvoroms, kurios būtinos aptverti Žemės ūkio ministro nustatyta tvarka deklaruotas ganyklas Ūkinių gyvūnų registre įregistruotiems žolėdžiams ūkiniams gyvūnams ganyti, įrengiant vielinį ganyklos aptvarą, įskaitant elektrinį, kuris gali būti laikomas pastatytas ir (ar) įrengtas tik šių gyvūnų ganymo metu.

Atnaujinimo data: 2025-06-02